Civilinė byla Nr. e2S-2614-258/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26179-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2; 3.3.1.22;

3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties bei atsakovo M. F. (M. F.) atskirąjį skundą dėl 2021 m. liepos 30 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams I. T. ir M. F. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo, bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovų I. T. ir M. F., per visuomenės informavimo priemonę https://www.forumfreerussia.org paskelbti teiginiai: „Kaltinamas korupcija, ekonominiais nusikaltimais, melagingu liudijimu, dalyvavimu sukeliant agresyvius karus, pedofilija, dalyvavimu Ukrainos teritorijų aneksijoje, grubiu kišimusi į užsienio valstybių reikalus, tarptautinių teroristų informaciniu palaikymu“, žemina ieškovo garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovus I. T. ir M. F., po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, interneto svetainėje https://www.forumfreerussia.org pagrindiniame (tituliniame) puslapyje, bet ne vėliau kaip per 14 dienų, paskelbti tokią informaciją: „Mūsų puslapyje https://www.forumfreerussia.org išplatinta informacija apie A. S. yra klaidinga ir neatitinkanti tikrovės – A. S. nėra kaltinamas korupcija, ekonominiais nusikaltimais, melagingais liudijimais, dalyvavimu sukeliant agresyvius karus, pedofilija, dalyvavimu Ukrainos teritorijų aneksijoje, grubiu kišimusi į užsienio valstybių reikalus ar tarptautinių teroristų informaciniu palaikymu. Pripažįstame, kad paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina A. S. garbę ir orumą“; 3) įpareigoti atsakovus I. T. ir M. F. pašalinti fotonuotrauką iš interneto tinklalapio https://www.forumfreerussia.org; 4) įpareigoti atsakovus I. T. ir M. F. pašalinti asmens duomenis, t. y. ištrinti ieškovo A. S. vardą ir pavardę iš tinklapyje https://www.forumfreerussia.org/projects/project-sp/ nurodyto pavardžių sąrašo; 5) iš atsakovų ieškovo naudai solidariai priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 6) iš atsakovų ieškovo naudai priteisti ieškovo A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       2021 m. gegužės 24 d. atsakovas M. F. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti civilinę bylą jo atžvilgiu, kadangi kilęs ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams. Nurodė, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas niekada negyveno ir neturėjo jokių turtinių, šeiminių, darbo ar kitų interesų Lietuvos Respublikoje. Papildomai pažymėjo, jog, paaiškėjus, kad ieškovui pabėgėlio statusas buvo suteiktas remiantis melagingais duomenimis, Migracijos departamento 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu, ieškovo atžvilgiu buvo panaikintas pabėgėlio statusas.

3.       Teisme gautas ieškovo A. S. atsiliepimas į prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriame ieškovas nurodė, jog su atsakovo pateiktu prašymu nesutinka bei prašė teismo jį atmesti. Pažymėjo, jog, remiantis proceso įstatymo nuostatomis, ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje I. T. ir M. F. yra bendraatsakoviai – reikalavimai jiems yra reiškiami bendrai. Paaiškino, jog atsakovas I. T. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir neginčija šio ieškinio teismingumo, todėl civilinė byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Papildomai akcentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad ieškovas deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, jog viešajame registre nėra jokių žymų, patvirtinančių, kad šie duomenys yra klaidingi ar nuginčyti, laikytina, kad nėra nustatyta jokių sąlygų, kurių pagrindu galėtų būti tenkinamas atsakovo prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovo A. S. ieškinį atsakovams I. T. ir M. F. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo, bei neturtinės žalos atlyginimo, paliko nenagrinėtu.

5.       Teismas nurodė, kad pateiktų byloje įrodymų visuma patvirtina faktą, kad ieškovo reputacijai Lietuvoje negalėjo būti padaryta žala, kadangi teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumą, yra išsakyti ne lietuvių, o rusų kalba, adresuoti ne Lietuvos Respublikos piliečiams ir jokiais aspektais nesusiję su Lietuvos Respublika. Be kita ko, ieškovo reputacijai žala Lietuvoje negalėjo būti padaryta dar ir dėl tos priežasties, jog paties ieškovo sąsajos su Lietuva yra atsitiktinės, epizodinės ir netgi imitacinio pobūdžio, siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje (šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, Migracijos departamento duomenimis, Kontrolės skyrius atlieka Ukrainos piliečio A. S. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo klausimą, gavus duomenų, kad šis užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje gyvena ilgiau nei 6 metus). Tuo tarpu atsiliepime į prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo, aukščiau paminėtų aplinkybių ieškovas nepaneigė, nepridėjo šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.

6.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą.

7.       Teismas nustatė, kad neteisėti veiksmai, tapę pagrindu ieškovui reikalauti atlyginti patirtą (neturtinę) žalą, buvo atlikti internetinėje platformoje, t. y. visuomenės informavimo priemonėje https://www.forumfreerussia.org. Į bylą naujai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuolatinės faktinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje niekada neturėjo ir neturi, jo sąsajos su Lietuva yra atsitiktinės ir epizodinio pobūdžio, todėl, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reputacijai žala Lietuvoje negalėjo būti padaryta. Nustačius šias aplinkybes, bei, įvertinus Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuotina, jog tarp šalių kilusį ginčą kompetentingi nagrinėti Rusijos Federacijos teismai. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, jog minėtos Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalis numato galimybę ieškovui reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos teismuose, pagal kito atsakovo – I. T., deklaruotą gyvenamąją vietą. Vis tik, šioje byloje ieškovas pareiškė bendrą reikalavimą abiem atsakovams, prašydamas solidariai priteisti iš I. T. ir M. F. 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. papildoma nutartimi teismas priteisė iš ieškovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. F., gim. (duomenys neskelbtini), naudai ir 1450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. T., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

9.       Taip pat teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo veiksmai proceso eigoje, teikiant duomenis apie jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, buvo akivaizdžiai piktnaudžiaujančio pobūdžio, nukreipto prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nors juose ir galima įžvelgti tam tikrą nesąžiningumo elementą. Teismas, įvertinęs tai, kad, sutinkamai su CPK 5 str. nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, teismas sprendė kad tokį ieškovo procesinį elgesį būtų galima vertinti veikiau kaip ieškovo poziciją pareikšto ieškinio kontekste, todėl atsakovo M. F. prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovui, netenkino.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 

10.       Atskiruoju skundu ieškovas A. S. (A. S.) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

10.1.                       Dėl ieškovo faktinės gyvenamosios (buvimo) vietos teismo padaryta išvada yra klaidinga. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausia gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose – tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 2.17 straipsnio 1 dalis taip pat pateikia kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, nustatant fizinio asmens gyvenamąja vietą.

10.2.                      Šioje byloje yra du atsakovai, ieškinyje reikalavimai atsakovams yra reiškiamo bendrai; byloje esantys duomenys patvirtina, kad vienas iš atsakovų – I. T., yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir nekelia ieškinio teismingumo klausimo. CPK 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta alternatyvaus teismingumo taisyklė ieškovo pasirinkimu, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę. Ieškovas turi teisę pasirinkti, pagal kurio iš atsakovo gyvenamąją vietą reikšti ieškinį. Ieškovas pasirinko ieškinį šioje byloje Lietuvos teismams teikti ne tik dėl jo paties interesų centro ir ginčo dalyko, esančio Lietuvoje, bet ir dėl to, kad vienas iš atsakovų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

10.3.                       Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad Migracijos departamento pareigūnai siekia panaikinti ieškovui suteiktą pabėgėlio statusą, tačiau Migracijos departamento 2021 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 21PR-1 Skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra įsiteisėjęs, todėl darytina neabejotina išvada, kad ieškovas turi pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė ir tai, kad ta aplinkybė, jog ieškovas Lietuvoje faktiškai negyvena, nėra pagrindas išvadai, kad ieškovo ryšys su Lietuvos Respublika yra nutrūkęs.

10.4.                       Svarbi aplinkybė, patvirtinanti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją, yra ir ta, kad pats atsakovas M. F., kuris kvestionuoja Lietuvos teismų kompetenciją nagrinėti bylą, buvo pareiškęs ieškinį ieškovui dėl šmeižto ir garbės ir orumo pažeidimo ir neteisėto atvaizdo naudojimo civilinėje byloje Nr. e2-198-820/2020, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tiek pats atsakovas reikšdamas ieškinį, tiek teismas jį priėmęs ir išnagrinėjęs bylą pripažino ir vertino, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, kitaip tariant pripažino Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją.

10.5.                      Teismui jau buvo teikta informacija, patvirtinanti, kad internetiniame portale https://www.forumfreerussia.org paskleista informacija apie ieškovą buvo pakartota (įgarsinta) LNK 2019 m. vasario 11 d. transliuotos laidos KK2 metu. Be kita ko, Laisvos Rusijos Forumas, kuriam priklauso minėtas internetinis portalas, veikia Lietuvoje, jame nurodyti daugelis žinomų lietuvių pranešėjų – M. A., V. B., A. A., A. K., Ž. P., V. U. (https://www.forumfreerussia.org/en/group/speakers-en) – turintys plačią klausytojų auditoriją Lietuvoje. Pats forumas kasmet vyksta Lietuvoje, Vilniuje.

11.       Atskiruoju skundu atsakovas M. F. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2021-07-30 papildomą nutartį dalyje dėl teismo atsisakymo skirti baudą kaip nepagrįstą ir klausimą dėl baudos skyrimo perduoti spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

11.1.                      Byloje gautų rašytinių įrodymų pagrindu, paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė, kad ieškovas nei vienu nurodytu adresu faktiškai negyvena ir niekada negyveno. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo nuolatinė ir faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Į bylą pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškinyje ir kituose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais deklaruotos gyvenamosios vietos adresais ieškovas niekada negyveno ir negyvena. Tuo tarpu didžioji dalis ieškovo pateiktų įrodymų yra susiję su ieškovo formaliu siekiu gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau niekaip nepatvirtina paties gyvenimo Lietuvos Respublikoje fakto.

11.2.                      Atsakovas, visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo nutarties išvada, kad ieškovas sąmoningai ir tyčia piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nuo 2019 metų teikdamas teismui žinomai melagingą ir suklastotą informaciją apie savo neegzistuojančią gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pirmos instancijos teismas nutartyje nepagrįstai ir pats sau prieštaraudamas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, išanalizavus byloje esančią medžiagą, teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo veiksmai proceso eigoje, teikiant duomenis apie jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, buvo akivaizdžiai piktnaudžiaujančio pobūdžio, nukreipto prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismas privalėjo skirti baudą, įvertinęs ieškovo tyčinius ir sistemingus veiksmus, klaidinat teismą apie savo tikrąją gyvenamąją vietą Ispanijoje, teismui pateiktame ieškinyje žinomai melagingai nurodant, kad ieškovas gyvena Lietuvoje. Iš tikrųjų ieškovas niekada Lietuvoje negyveno, negyvena ir neketina gyventi. Dėl šios priežasties atsakovas, gyvenantis kitoje valstybėje, buvo įtrauktas į ilgą teisminį procesą, buvo trikdomas Lietuvos ir Rusijos teismų darbas, vilkinamas bylos nagrinėjamas, todėl toks ieškovo piktybiškas procesinis elgesys turi būti teismo įvertintas ne tik konstatuojant, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bet ir skirti atitinkamą sankciją už š į piktnaudžiavimą – baudą iki 5000 Eur, pusę šios baudos priteisiant atsakovui kaip kompensaciją.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo M. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-30 papildomos nutarties, o atsakovo M. F. atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą; jei pirmasis reikalavimas nebūtų tenkintas, ieškovas A. S. prašo atsakovo M. F. atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-30 papildomą nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-609-807/2021, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

12.1.                       CPK normos neįtvirtina galimybės apskųsti tokią teismo nutartį, kuria atmestas prašymas dėl baudos skyrimo. Šiuo aspektu CPK 107 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atskiruoju skundu apskųsti tik nutartį, kuria atmetamas pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Kadangi atskirasis skundas buvo paduodamas dėl neskundžiamos nutarties, tai teismas turėjo atsisakyti priimti atsakovo atskirąjį skundą (LR CPK 334 straipsnio 3 dalis).

12.2.                       Skundžiamoje teismo nutartyje nėra konstatuota, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Vien tai, jog teismas įžvelgė galimo piktnaudžiavimo požymių, nereiškia, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir už tai jam turi būti skiriama bauda. Antra, 2021-07-29 nutartis nėra įsiteisėjusi, kadangi ieškovas šią nutartį 2021-08-05 atskiruoju skundu yra apskundęs Vilniaus apygardos teismui.

12.3.                       Byloje yra du atsakovai. Ieškinyje reikalavimai atsakovams yra reiškiami bendrai; byloje esantys duomenys patvirtina, kad vienas iš atsakovų – I. T., yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir nekelia ieškinio teismingumo klausimo. LR CPK 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta alternatyvaus teismingumo taisyklė, kuri nustato, jog ieškovo pasirinkimu ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę. Ieškovas turi teisę pasirinkti, pagal kurio iš atsakovo gyvenamąją vietą reikšti ieškinį.

12.4.                       Teismas pagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog ieškovo ieškinys buvo pareikštas Lietuvos teisme, reiškia ne ką kitą, kaip ieškovo poziciją pareikšto ieškinio kontekste ir to neužtenka, jog tokie veiksmai būtų pripažinti akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 straipsnis).

13.       Atsakovas M. F. prašo atmesti ieškovo 2021-08-05 atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir skirti iki 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pusę šios baudos priteisiant atsakovo M. F. naudai kaip kompensaciją. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

13.1.                       Atsakovas tvirtina, kad teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas niekada negyveno nuolat Lietuvoje tiek tariamos žalos padarymo internetu metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu, nes ieškovas yra nuolatinis Ukrainos gyventojas, nes šioje valstybėje nuosavybė teise turi butą Ukrainoje, kuriame ieškovas visada buvo deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir vykdo aktyvią nusikalstamą ir politinę veiklą, vadovaudamas politinei partijai Ukrainoje, siekdamas valdžios (https://en.wikipedia.org/wiki/A._S.), todėl visiškai akivaizdu, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vietą buvo ir yra Ukrainoje. Taip pat, atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas yra ir nuolatinis Ispanijos gyventojas, nes šioje valstybėje turi nuolatinį būstą, remiantis viešais duomenimis. Todėl akivaizdu, kad ieškovas nebuvo nuolatinis Lietuvos gyventojas nei ieškinio pareiškimo metu, nei tariamos žalos patyrimo metu, nes nuolat negyveno Lietuvoje, kadangi tuo metu nuolat gyveno Ispanijoje kartu su sutuoktine O. S. bendrame šeimos būste Ispanijoje.

13.2.                       Rusijos Federacijoje gyvenančiam atsakovui ieškovas pareiškė ieškinį Lietuvoje, įrodinėdamas, kad ieškovas tariamai žalą patyrė Lietuvoje, nes tariamai yra Lietuvos nuolatinis gyventojas. Atsakovas su šiais ieškovo argumentais nesutinka, nes ieškovas niekada Lietuvoje realiai negyveno, o gyvenamosios vietos melagingas deklaravimas nuo 2017-02-15 iki 2020-06-21 buvo visiškai formalus veiksmas, pats savaime neįrodantis, kad ieškovas buvo nuolatinis Lietuvos gyventojas ieškinio pareiškimo metu, nes ieškovas Lietuvoje niekada negyveno, negyvena ir nesiruošia gyventi, o ieškovo pateikti papildomi įrodymai ne įrodo, o paneigia ieškovo teiginius, nes nei vienas iš ieškovo pateiktų įrodymų nepatvirtina jokių ryšių su Lietuva, išskyrus žinomai melagingą gyvenamosios vietos deklaravimą.

13.3.                       Ieškovas neturi jokių ryšių su Lietuva – neturi Lietuvoje darbo, neturi socialinių ryšių, neturi šeimos Lietuvoje, nemoka mokesčių Lietuvoje. Tačiau ieškovas turi nekilnojamojo turto Ispanijoje ir Ukrainoje, kur yra tikroji nuolatinė ieškovo gyvenamoji vieta.

13.4.                      Ieškovas kartu su pareiškimu šalinant trūkumus pateikė ne Lietuvos Respublikos jam išduotą pasą, o kelionės dokumentą. Šiame dokumente nurodoma, kad ieškovas yra Ukrainos pilietis. Šio dokumento galiojimo data yra užtušuota ir nematoma. Ieškovas taip pat teismui nepateikė jokių įrodymų, be kita ko, ir apie šeimą, nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas turi ir sutuoktinę, ir nepilnametį vaiką, tačiau šiuo atveju šeimos faktinio gyvenimo Lietuvoje aplinkybės yra nutylimos (nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigų lankymą Lietuvoje ir pan.).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ieškovo A. S. (A. S.) atskirojo skundo

15.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu paaiškėjus aplinkybei, kad paduotas ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja CPK VII dalis. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

17.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tam, jog bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Tam, kad būtų nustatytas jurisdikcijos klausimui išnagrinėti taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Tais atvejais, kai byloje yra keli atsakovai, Lietuvos Respublikos teismas pagal taikytinus teisės aktus nustato, ar jis turi jurisdikciją kiekvienam atsakovui atskirai. Šiuo tikslu teismas gali kiekvieno atsakovo atžvilgiu taikyti skirtingus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-687/2017).

18.        Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo naudojimo, bei neturtinės žalos atlyginimo pareikštas dviem atsakovams. Vieno atsakovo M. F., gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, o kitas atsakovas I. T. yra Rusijos Respublikos pilietis, kuriam suteiktas pabėgelio statusas Lietuvos Respublikoje.

19.       Ieškiniu prašoma pripažinti, kad atsakovų I. T. ir M. F., per visuomenės informavimo priemonę https://www.forumfreerussia.org paskelbti teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą ir juos paneigti; įpareigoti atsakovus pašalinti fotonuotrauką iš interneto tinklalapio https://www.forumfreerussia.org; įpareigoti atsakovus I. T. ir M. F. pašalinti asmens duomenis, t. y. ištrinti ieškovo A. S. vardą ir pavardę iš tinklapyje https://www.forumfreerussia.org/projects/project-sp/ nurodyto pavardžių sąrašo; iš atsakovų ieškovo naudai solidariai priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

20.       Kasacinis teismas, analizuodamas faktinę ir teisinę situaciją, kuomet Lietuvoje gyvenantis asmuo, kuriam suteiktas prieglobstis, pateikė ieškinį Rusijos Federacijoje gyvenančiam asmeniui, konstatavo, jog tokiu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992-07-21 sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 40 straipsnio 3 dalis (toliau – ir Dvišalė sutartis)  sutarties nuostatos (CPK 780 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 8-9 punktai).

21.       Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė numato, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Minėtos sutarties 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą.

22.       Kasacinis teismas išaiškino, jog pagal Dvišalės sutarties 40 straipsnį, siekiant nustatyti tarptautinę jurisdikciją, „veiksmo, tapusio pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ vieta gali būti laikoma: (i) neteisėtų veiksmų fizinio atlikimo vieta – valstybė, kurioje buvo atliktas fizinis atitinkamos informacijos publikavimo veiksmas (paviešintas įrašas socialiniame tinkle). Ši vieta dažniausiai sutampa su atsakovo gyvenamąja (buveinės) vieta. <...>; (ii) valstybė, į kurią yra nukreipta atitinkama publikacija. Ši vieta dažniausiai bus ieškovo gyvenamoji (buveinės) vieta. <...>; (iii) valstybė, kurioje atitinkama informacija buvo jos adresatų sužinota, nes būtent šioje vietoje dažniausiai atsiras žala. Sužinojimas atitinka „kitos aplinkybės, tapusios pagrindu reikalauti atlyginti žalą“ sąvoką. Šis jurisdikcijos pagrindas taip pat dažniausiai atitiks nukentėjusio asmens gyvenamąją (buveinės) vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 26 punktas).

23.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą, ar Lietuvos Respublikoje buvo padaryta žala, nustatė, kad 2021-05-04 gautas UAB „Vilniaus apartamentai“ raštas, kuriame, be kita ko, teismas informuojamas, kad UAB „Vilniaus apartamentai“ ir A. S. niekuomet nebuvo sudarę jokių įpareigojančių sutarčių dėl naudojimosi bendrovės svečių namų patalpomis, UAB „Vilniaus apartamentai“ buvo tik suteikusi leidimą A. S. registruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, svečių namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendrovės žiniomis, ieškovas tuo sutikimu pasinaudojo ir svečių namų adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. UAB „Vilniaus apartamentai“ neturi daugiau informacijos apie A. S. galimą faktinį gyvenimą/buvimą svečių namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpose (DOK-83572).

24.       Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą, kuriame nurodyta, kad vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-22 nutartyje nurodytą įpareigojimą pateikti įrodymus apie tyrimą dėl galimai melagingo ieškovo A. S. deklaravimo duomenų pateikimo, pateikė informaciją apie atliktą ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos patikrinimą (2021-05-06, DOK-86135). Iš byloje esančio 2021-04-06 Tarnybinio pranešimo Nr. 6K-307 turinio matyti, kad Kontrolės skyrius nagrinėja Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo klausimą, gavus duomenų, kad šis užsienietis kitoje ES valstybėje narėje gyvena ilgiau nei 6 metus. Vykdydamas pavedimą, vyr. specialistas M. M. 2021-03-24 apie 8:30 nuvyko A. S. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buto duris atidariusi mergina (I. Š.) paaiškino, kad šį butą nuomojasi iš J. J. jau tris metus ir per tą laikotarpį jokie kiti asmenys bute nėra gyvenę. Taip pat buvo gautas 2021-04-06 atsakymas iš UAB „Vilniaus apartamentai“, kurio apskaitos duomenys rodo, kad bendrovė niekada formaliai nebuvo suteikusi Ukrainos piliečiui A. S. teisės naudotis Svečių namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpomis, tuo pačiu ir gyventi jose jam asmeniškai. UAB „Vilniaus apartamentai“ ir Ukrainos pilietis A. S. nebuvo sudarę jokių įpareigojančių sutarčių dėl naudojimosi bendrovės Svečių patalpomis. UAB „Vilniaus apartamentai“ buvo suteikusi leidimą Ukrainos piliečiui A. S. registruoti gyvenamąją vietą Svečių namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minimame tarnybiniame pranešime konstatuota, kad A. S. paskutiniu deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, niekada negyveno. Taip pat, kad užsienietis nuo 2017-02-15 iki 2020-06-21 negyveno ir ankstesnėje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

25.       Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo M. F. teismui pateikė įrodymus, kuriuose nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis, (duomenys neskelbtini), Ispanijoje (DOK-50226). Atsakovas pateikė teismui straipsnį ir Pilietinių ir politinių teisių valdybos direktoriaus A. M. pasirašytą tekstą, kuriuose nurodoma, kad Ispanijos valstybė suteikia prieglobstį visai jo šeimai, A. S. suteiktas Katalonijos Vyriausybės palaikymas. Taip pat A. M. pasirašytame tekste nurodoma, kad Olga ir A. S. – Ukrainos žurnalistai ir aktyvistai, gavę politinių pabėgėlių statusą Lietuvoje, tokiu būdu, visoje Europos Sąjungoje nuo 2012 metų, ko pasekoje, atvykę į Kataloniją, kur ir gyvena nuolat, taip pat ten, kur jiems gimė sūnus.

26.       Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad Migracijos departamento 2021 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 21PR-1 skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra įsiteisėjęs, todėl darytina neabejotina išvada, kad ieškovas turi pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad ieškovo interesai yra glaudžiai susiję su Lietuva. Priešingai, aplinkybė, kad Migracijos departamentas sprendimu ieškovui panaikino dėl ieškovo keliamos grėsmės valstybės saugumui pabėgelio statusą uždraudžiant ieškovui atvykti į Lietuvą 5 metus (šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl priimto sprendimo, tačiau „Liteko“ duomenimis bylos nagrinėjimas neviešinamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), įrodo, kad turėjo pakankamai duomenų tokiam sprendimui priimti. Kita vertus, šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma (nutarties 23-25 punktai) leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nėra susijęs su Lietuvos Respublika, o jo deklaruojamos sąsajos su Lietuva rašytiniais įrodymais nepagrindžiamos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo sąsajos su Lietuva yra atsitiktinės, epizodinės ir netgi imitacinio pobūdžio, siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje. 

27.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovo M. F. gyvenamoji vieta yra Rusijoje. Todėl vertinant aplinkybę, ar ieškinyje nurodoma žala ir ginčo turinys buvo paskleistas atsakovo gyvenamojoje vietoje, nėra abejonių dėl to, kad ginčo turinys negalėjo būti paskleistas Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu atsakovas I. T. savo procesiniuose teismui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad jis niekada nekūrė, neadministravo, neturėjo bei iki šiol neturi jokios prieigos prie internetinės svetainės www.forumfreerussia.org, kadangi ši svetainė, įskaitant joje skelbiamą informaciją, yra kuruojama kitų asmenų, kurių šis atsakovas nekontroliuoja. Pažymėtina, jog pats ieškovas savo ieškinyje nepateikė duomenų, kad interneto puslapis priklauso atsakovui I. T. ar yra jo administruojamas. Todėl neatmestina tikimybė, kad šis atsakovas į bylą įtrauktas dėl jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir turimo pabėgelio statuso Lietuvoje tam, kad byla būtų teisminga Lietuvos Respublikos teismams. 

28.       Ieškovas nurodo, kad CPK 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta alternatyvaus teismingumo taisyklė ieškovo pasirinkimu, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę. Pasak ieškovo, jis pasirinko ieškinį šioje byloje Lietuvos teismams teikti ne tik dėl jo paties interesų centro ir ginčo dalyko, esančio Lietuvoje, bet ir dėl to, kad vienas iš atsakovų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šia išvada, pažymi, kad pagal Lietuvos nacionalinę teisę ieškinys keliems atsakovams teismingas ieškovo pasirinkimu pagal kurio nors vieno atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę (CPK 33 straipsnio 1 dalis), nepaneigia teismo išvados, kad byla neteisminga Lietuvos teismams, nes Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. 

29.       Vertinant aplinkybę, ar ieškovo reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala (ar Lietuvoje buvo pasiekta pakankama informacijos sklaida), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomi pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumą teiginiai, yra išsakyti ne lietuvių, o rusų kalba, adresuoti ne Lietuvos Respublikos piliečiams ir jokiais aspektais nesusiję su Lietuvos Respublika.

30.       Ieškovas nurodo, kad internetiniame portale https://www.forumfreerussia.org paskleista informacija apie ieškovą buvo pakartota (įgarsinta) LNK 2019 m. vasario 11 d. transliuotos laidos KK2 metu. Tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, nes ginčo teiginiai buvo paskleisti https://www.forumfreerussia.org tinklapyje, kuris prieinamas iš bet kurios pasaulio vietos. Ieškovas prašo pripažinti teiginius žeminančius jo garbę ir orumą ne Lietuvos televizijoje paskleistus teiginius, o būtent pirminiame šaltinyje paskleistus teiginius. Be to, minėta, kad ieškovas negyvena Lietuvoje, neturi jokių sąsajų su Lietuvos Respublika, abu šioje byloje atsakovais įtraukti Rusijos piliečiai. Nors ieškovas nurodo, kad https://www.forumfreerussia.org/en/group/speakers-en tinklapis turi plačią klausytojų auditoriją Lietuvoje, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai pateikti po Vilniaus apygardos teismo 2020-06-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-927-643/2020, paskelbimo. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, jog internetu daromo delikto atveju paviešintos informacijos sklaida yra didelė, todėl teoriškai galbūt šmeižikiška informacija trečiųjų asmenų gali būti sužinota bet kur, kur yra interneto ryšys. Dėl šios priežasties ieškovas gali siekti pasirinkti maksimaliai jam palankų teismą, todėl tokiose bylose yra ypač svarbu atriboti atvejus, kada subjektas sąžiningai naudojasi teise į teisminę gynybą, nuo atvejų, kai jis siekia užsitikrinti maksimaliai palankų teisinį režimą bylinėtis ar turi kitų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-89-916/2021, 29 punktas).

31.       Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovui nepaneigus pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovo sąsajos su Lietuva yra imitacinės bei neįrodžius, jog Lietuva yra (buvo) ieškovo interesų centras, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien tuo faktu, jog Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, neturi pagrindo daryti išvados, jog šiuo atveju ieškovo sąsajos su Lietuva yra tokios, kad ją galima būtų laikyti ieškovo interesų centru. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti pareikšto ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo (Dvišalės sutarties 40 straipsnio 3 dalis).

32.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias bylų dėl garbės ir orumo gynimo su tarptautiniu elementu jurisdikcijos nustatymo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti.

Dėl atsakovo M. F. (M. F.) atskirojo skundo

33.       Atskiruoju skundu atsakovas M. F. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2021-07-30 papildomą nutartį dalyje dėl teismo atsisakymo skirti baudą kaip nepagrįstą ir klausimą dėl baudos skyrimo perduoti spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui.

34.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis tik CPK numatytais atvejais arba tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taip pat teismo nutarčių apskundimo galimybė tam tikrais atvejais yra numatyta specialiuose įstatymuose. Tačiau jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato nei konkreti CPK, nei specialaus įstatymo norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).

35.        Atsakovas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 30 d. papildomą nutartį, kuria atmestas jo prašymas paskirti ieškovui baudą pagal CPK 95 straipsnio nuostatas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskiruoju skundu siekiama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bauda asmeniui nebuvo paskirta, teisėtumo įvertinimo apeliacine tvarka. Tačiau CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimo tvarką, nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 106 straipsniu, skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui arba kitam asmeniui baudą. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį tik asmuo, kuriam yra paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, skundas paduotas dėl teismo procesinio sprendimo atmesti prašymą dėl baudos skyrimo (neskirti baudos). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę skųsti teismo nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą, kadangi to nenumato procesinės teisės normos. Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, turėjo atsisakyti jį priimti, nes atsakovė atskirąjį skundą padavė dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, procesas pagal atsakovo M. F. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).

Dėl atsakovo prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

36.       Atsakovas M. F. (M. F.) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti iki 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pusę šios baudos priteisiant atsakovo M. F. naudai kaip kompensaciją. 

37.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad byloje surinktų naujų įrodymų visuma atskleidžia naujai paaiškėjusias aplinkybes ir sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovui nurodžius, kad gyvena Lietuvoje, tokiu būdu yra siekiama suklaidinti teismą siekiant nagrinėti bylą Lietuvos Respublikos teismuose. Tokiuose ieškovo veiksmuose, kuomet pateikiama klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie nuolatinę faktinę gyvenamąją vietą ir neva turimą reputaciją Lietuvos Respublikoje, galima įžvelgti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (CPK 95 straipsnis).

38.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

39.       Apeliacinės instancijos teismas atsakovo akcentuotame ieškovo elgesyje, pateikiant ieškinį, neįžvelgia nei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nei sąmoningo veikimo prieš greitą šios konkrečios bylos išnagrinėjimą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių).

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovo pradinis ieškinys pateiktas Lietuvoje pabėgelio statusą turinčiam atsakovui I. T., kuris yra Lietuvoje deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Šioje byloje ieškinys buvo priimtas, nenustačius ieškinio teismingumo pažeidimų. Atlikus byloje formalų įrodymų vertinimą, priimtas sprendimas už akių. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, buvo pateiktas patikslintas ieškinys ir įtrauktas į bylą dar vienas atsakovas, kurio gyvenamoji vieta Rusijoje. Bylos teismingumo klausimas pradėtas spręsti atsakovui M. F. 2021-04-21 pateikus prašymą dėl bylos nutraukimo, kuriame buvo keliamas bylos teismingumo klausimas. Tik teismui pareikalavus papildomų įrodymų, susijusių su ieškovo gyvenamąją vieta, teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodė išsamius argumentus bei aplinkybes, kurios jo vertinimu įrodo jo teisę pateikti ieškinį Lietuvos teismuose. Ieškinio teismingumo įvertinimui turėjo būti remiamasi ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais, bet ir tarptautinėmis sutartimis, teismų praktika, susijusia su tarptautiniu elementu ir teismingumu. Piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, o ieškovo veikimas nepasižymėjo sistemiškumu, kuris būtų nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir / ar sudarytų pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas. Nenustačius ieškovo akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, nėra pagrindo ieškovui skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

42.       Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

43.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovas M. F. nurodė, kad patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš ieškovo, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs teikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovo atskirąjį skundą, jos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Netenkinti ieškovo A. S. atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo M. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. papildomos nutarties.

Netenkinti atsakovo M. F. prašymo dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. F., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                        Rita Kisielienė