Civilinė byla Nr. 2A-13-280-/2009
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
121.15;121.21;76.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. sausio 22 d.
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Rimanto Savicko
sekretoriaujant Vilmai
Daukšienei
dalyvaujant
ieškovui A. M.
atsakovei K. M., jos atstovui adv. V.Garlai
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5001-812/2008
pagal ieškovo A. M. ieškinį atskovei K. M.,
įtrauktai į bylą išvadą teikiančiai institucijai - Panevėžio m. Vaikų teisių
apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir
n u s t a t
ė:
Ieškovas prašė nustatyti,
kad jis, A. M., a/k (duomenys
neskelbtini), nėra A. M., gim. 2001(duomenys neskelbtini), a/k (duomenys
neskelbtini)) biologinis tėvas, panaikinti A. M.,
gim. 2001(duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) gimimo
liudijime, išduotame Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriaus, įrašo
Nr. 672, įrašą, kad A. M. tėvas yra jis, A.
M., a/k (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš
atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė,
kad su atsakove susipažino 2000 m. spalio mėnesį, 2000 m. gruodžio mėnesį atsakovė jam pranešė, kad laukiasi vaiko ir kad jis yra būsimo vaiko tėvas.
2001(duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus A.,
kuriam jis suteikė savo, M. pavardę ir buvo įrašytas vaiko tėvu 2001(duomenys neskelbtini) išduotame gimimo
liudijime, įrašo Nr. 672. Vaiką A. augino ir auklėjo kaip savo sūnų. 2008
metų birželio mėnesį atsakovė jam prisipažino, jog jis nėra tikrasis
A. tėvas, tačiau kas yra tikrasis A. tėvas atsakovė
jam nenurodė.
Panevėžio miesto
apylinkės teismas 2008 m.spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš
ieškovo 11,70 Lt išlaidų, susisijusių su procesinių dokumentų įteikmu į
valstybės biudžetą.
Sprendimu
teismas nustatė, kad iš A. M. gimimo įrašo Nr. 672
matyti, kad jo motina - K. M., gim. (duomenys neskelbtini), o tėvas - A.
M., gim. (duomenys neskelbtini),
ir vaikui suteikta tėvo A. M. pavardė (b.l. 4, 10).
Minėtas įrašas
padarytas po 2004 m. balandžio 2 d. civilinės būklės akto įrašo papildymo,
pakeitimo įrašo Nr. 208.
Teismas
sprendime nurodė, kad iki civilinės būklės akto įrašo papildymo A. buvo
suteikta motinos pavardė – M., o duomenų apie tėvą nurodyta nebuvo, motina
įrašyta atsakovė K. M. (b.l. 11). Iš 2004-04-02 pareiškimo
dėl tėvystės pripažinimo matyti, kad ieškovas ir atsakovė notaro patvirtintu
pareiškimu prašė pripažinti ieškovą A. M.
A. M., gim. 2001(duomenys neskelbtini),
ir E. M., gim. 2003(duomenys
neskelbtini), tėvu, įrašyti vaikų gimimo liudijime žinias apie tėvą
ir suteikti dukrai M. pavardę, o sūnui – M. (įrašas taisytas ir pasirašytas M.) pavardę (b.l.
12). Teismas sprendime nurodė, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad K. M. ir A. M. susipažino ir pradėjo
artimai bendrauti 2000 metų spalį. 2000 metų gruodį
atsakovė pradėjo lauktis kūdikio. Ieškovas nežinojo apie atsakovės artimus
ryšius su kitu vyru ir šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė įrodymų. Iš atsakovės
paaiškinimų matyti, kad vienu metu ji palaikė intymius santykius su dviem
vyriškais - ieškovu ir kitu vyru, bet nurodyti teismui duomenis apie galimą
vaiko tėvą atsisakė. Liudytojui A. U. apie vaiko tėvystę
žinoma tik iš atsakovės, o po to ir iš ieškovo, kuriam aplinkybę, kad A. tėvas yra kitas asmuo nurodė taip pat tik atsakovė. Nustatė,
kad to, jog ieškovas nėra A. M. tėvas šaltinis yra tik atsakovės
paaiškinimai. Kitų įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių atsakovės
paaiškinimus, byloje nėra. Atsakovės paaiškinimus apie tai, kad ieškovas nėra
nepilnamečio A. M. tėvas, teismas vertina kritiškai.
Atsakovė nurodė, kad vaiko pradėjimo metu artimai bendravo su ieškovu ir kitu
vyru, bet pateikti duomenis apie galimą vaiko tėvą atsisakė. Teismas neturi
galimybės įsitikinti egzistavo ar ne atsakovės nurodytos aplinkybės, o pačios
atsakovės įsitikinimas dėl vaiko tėvystės pagrįstas tik spėlionėmis, o ne
objektyviais duomenimis. Šalys atsisakė DNR ekspertizės vaiko tėvystei
nustatyti. Toks atsisakymas taip pat nelaikytinas įrodymu, paneigiančiu ieškovo
tėvystę. Iš šių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta
neginčijamų įrodymų, remiantis kuriais būtų galima nustatyti, kad ieškovas nėra
A. M., g. 2001-(duomenys
neskelbtini), tėvas.
Teismas nurodė, kad sprendžiant bylą dėl tėvystės nuginčijimo turi
būti vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu
prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet
kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir
interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių
konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4
str. l p.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra vien tik biologinės
tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, kartu turi būti
siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas
turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str.
2d.). Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje
teismų praktikoje (civilinės bylos Nr. 3K-3-421/2005, 3K-3-460/2007). Nagrinėjamoje
byloje tokio tikslo šalys nesiekia. Nuginčijus vaiko tėvystę, ne formaliai,
kaip teigia ieškovas ir atsakovė, o iš esmės pasikeistų objektyvi asmenų, prieš
kuriuos priimamas sprendimas, tikrovė, kuri buvo susiformavusi septynerius
metus - keistųsi ne tik A. M. pavardė jo gimimo akto įraše
- A. M. liktų be tėvo, netektų teisės gauti išlaikymo iš jo.
Byloje esantys ieškovo atsakovės paaiškinimai, liudytojo parodymai
nuosekliai patvirtina aplinkybę, kad A. ir ieškovą sieja glaudus dvasinis vaiko
ir tėvo ryšys, vaikas nuo gimimo pripažįsta ir žino ieškovą kaip vienintelį
savo tėvą.Visą laiką ieškovas pripažino vaiką kaip savo, auklėjo jį ir išlaikė,
nutraukus santykius su atsakove ir toliau dalyvauja jo gyvenime. Be to,
ieškovas su atsakove bendro gyvenimo metu sugyveno ir kitą vaiką - E. M. Tiek abu vaikus, tiek vaikus ir abi šalis byloje sieja
tarpusavio vaikų ir tėvų ryšiai, ieškovas lanko ir bendrauja su abiem vaikais,
teikia jiems išlaikymą - E. M. piniginėmis išmokomis, A. M. - nupirkdamas brangesnius, reikalingus lavinimui
daiktus, aprangą. Visuma aplinkybių rodo, kad A. M. tėvo
buvimas ir ryšys su juo tiek dvasinis, socialinis, tiek ir teisinis yra svarbus
ir reikalingas . Tokius ryšius teismas pripažįsta labiausiai atitinkančiais
nepilnamečio A. M. interesus, kurie yra prioritetiniai
šioje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, net ir nustačius byloje, kad
ieškovas nėra biologinis A. M. tėvas, nebūtų pagrindo
ieškinį tenkinti. Priteisė iš ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas
(CPK 88 str. l d. 3 p., 92 str.) valstybei.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti
i Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m.spalio 17 d. sprendimą priimti naują sprendimą – nustatyti,
kad jis, A. M., a/k (duomenys
neskelbtini) nėra A.
M., gim. 2001-(duomenys neskelbtini),
biologinis tėvas ir panaikinti A. M. gimimo liudijime
(išduotas Panevėžio CMS, įrašo Nr. 672) įrašą apie tai, kad jis, A. M., yra A. M. tėvas.
Nurodo,
kad su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas,
nes yra priimtas iš esmės nesilaikant procesinės ir materialinės teisės normų
(CPK 329 str., 330 str.), todėl yra naikintinas dėl šių motyvų ir argumentų.
1. Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendime nurodo, kad
vienintelis bylos įrodymas, patvirtinantis, kad jis nėra vaiko tėvas, yra
atsakovės paaiškinimai, kuriuos, teismas nepagrįstai vertina kritiškai ir, kad
aplinkybė, jog nebuvo atlikta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti šalims jos
atsisakius, nelaikytina įrodymu, paneigiančiu ieškovo tėvystę.Teismas, būdamas
aktyvus šeimos bylų nagrinėjime (CPK 376 str.), privalėjo nurodyti šalims tokio
šalių atsisakymo atlikti ekspertizę pasekmes, kad tai iš esmės užkirs kelią
atsakovui remtis kitais įrodymais - ieškovės patvirtinimu apie tai, kad jis nėra
vaiko tėvas ir jos sutikimu dėl jo tėvystės nuginčijimo A. M. atžvilgiu.
DNR ekspertizės atlikimo jis atsisakė, laikydamas, kad ieškovės patvirtinimas
teisme apie tai, kad jis tikrai nėra vaiko tėvas - yra pakankamas, kad DNR ekspertizės
atlikimas yra netikslingas, sąlygojantis dideles išlaidas.Šios ekspertizės
atsisakė ir atsakovė, nurodydama, kad ji yra netikslinga, nes ji pilnai pripažįsta
ieškinį ir užtikrino, kad ieškovas nėra vaiko tėvas. Teismas, matydamas, kad
surinkti įrodymai nėra pakankami objektyviai tiesai nustatyti privalėjo šalims
siūlyti pateikti papildomus įrodymus.
2.
Be to, teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodo, kad net ir nustačius
byloje, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, nebūtų pagrindo tenkinti jo
ieškinį. Teismo padaryta išvada, kad patenkinus ieškinį vaikas liktų be tėvo ir
taip būtų neapginti vaiko interesai, yra neteisinga ir prieštarauja CK 3.161
straipsnio 2 daliai, kurioje nurodyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus,
jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Tai vienas iš
esminių vaiko teisių apsaugos principų, nustatytų Jungtinių tautų vaiko teisių
konvencijos 7 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje. Šį vaiko teisių apsaugos principą
gina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8
traipsnio nuostatos, jis taip pat įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymo 9 traipsnio 1 dalyje. Vaiko teisė žinoti savo tėvus ribojama tik
įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi šis vaiko teisių apsaugos
principas užtikrina galimybę vaikui žinoti savo biologinius tėvus.
Teismas nepagrįstai
nurodė, kad šalys nesiekia tikslo nustatyti vaiko kilmę, o tokia teismo išvada
nepagrįsta. Jis siekia nustatyti, kad A. M. nėra jo vaikas,
- t.y sudaryti sąlygas ateityje nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Atsakovė taip
pat privalo imtis veiksmų tikrajai vaiko tėvystei nustatyti, nurodant tikrąjį
jo tėvą. Nesant tokios galimybės jis negali būti dirbtinai įpareigojamas
prisiimti tėvo pareigų su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis
- išlaikymo teikimas, vaiko priežiūra, o ateityje - ir paveldėjimo klausimai. Jo
ir A. M., kaip tėvo ir sūnaus santykiai nutrūko jam sužinojus
apie tai, kad jis nėra jo tėvas ir jis savęs vaiko tėvu nelaiko.
Teismas
neteisingai interpretavo tą aplinkybę, kad tarp ieškovo ir A.
M. yra susiklostę dvasinis, socialinis ir teisinis ryšiai. Šie ryšiai egzistavo
iki jam sužinant apie tai, kad jis nėra vaiko tėvas, o nuo sužinojimo
tokie ryšiai nutrūko. Dėl to kritiškai vertintinas teismo motyvas dėl to, kad jis
visą laiką pripažino A., kaip savo sūnų, jį auklėjo, išlaikė kaip savo vaiką,
kad nutraukus santykius su atsakove ir toliau palaiko tokius pat santykius su vaiku.
Jo santykiai su atsakove nutrūko 2007 m. pabaigoje.
Tvirtina, kad apie
tai, kad jis nėra tikrasis vaiko tėvas A. M. yra
pranešta. Atsakovė jau yra jį informavusi apie tai, kad keisis jo pavardė. Apie
tai žino jau didelė dalis tiek jį, tiek atsakovę pažįstančių asmenų, visi
šeimos nariai. Teismas negali sprendimu įpareigoti asmens prisiimti tėvo
pareigų, siekiant įtvirtinti formalų tėvystės egzistavimą vaiko gimimo
liudijime ar paliekant jam asmens, nesančio jo tikruoju tėvu pavardę. Teismo
sprendimas negali užkirsti kelio vaikui žinoti savo kilmę. Teisinis tėvystės
įtvirtinimas negali sukurti tikrovėje neegzistuojančių tėvo ir vaiko santykių.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio
miesto apylinkės teismas 2008 m.spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą,
priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo
sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.Teismas objektyviai ir išsamiai ištyrė
visus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko
teisių apsaugos gynimo principu (CK 3 str.3d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymo 4 str.1p., Jungtinių tautų vaikų teisių konvencijios 3 str. 1d.). Ji
mano, jog jos ir ieškovo teismui išsakyti teiginiai negali būti pagrindu
nuginčyti jos nepilnamečio vaiko tėvystę. Ji savo elgesį vertina kritiškai, jos
teiginiai yra tik jos subjektyvi nuomonė, o kaip iš tikrųjų yra, privalo
įrodyti ieškovas. Nurodo, kad jeigu ir būtų atlikta DNR ekspertizė (jos
ieškovas teismo posėdyje neprašė skirti) ir kokie bebūtų jos rezultatai, ji
visiškai sutinka su teismo išvada, kad esant byloje nustatytoms ir įrodytoms
faktinėms aplinkybėms, net ir nustačius, kad ieškovas nėra biologinis A. M. tėvas, tenkinti ieškinį nebūtų pagrindo. Nurodo,
kad pastaruoju metu labai pablogėjo jos ir ieškovo tarpusavio sanykiai.
Nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas,
kad teismas neišaiškino ieškovui procesinių teisių ir pareigų, nesiūlė
pateikti papildomų įrodymų ir pažeidė procesinės teisės normas, nes byloje yra
priešingi duomenys, kad ieškovas savo teises suprato (b.l.25, teismo posėdžio
protokolas).
Apeliacinis
skundas atmestinas ( CPK 326 str. 1d. 1 p.)
Faktinės
aplinkybės
Ieškovas A. M. savo tėvystę A. M., gimusiam 2001-(duomenys neskelbtini) pripažino tik 2004-04-02,
kai CM skyriui pateikė notaro patvirtintą prašymą pripažinti jį vaiko tėvu ir
padaryti tai patvirtinantį įrašą gimimo akte. Nuo to laiko ieškovas gyveno kartu
su sūnumi ir jo motina atsakove K. M., auklėjo ir išlaikė A. M., tarp tėvo ir sūnaus susiformavo artimas ryšys.
Tik 2008 m. birželio mėnesį, kai jis nutraukė artimus ryšius su A. M. motina K. M., kuri jam patvirtino, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas,
ieškovas tvirtina sužinojęs tą aplinkybę, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas,
pareiškė prašymą dėl tėvystės nuginčijimo. Tėvystės nuginčijimo byla ieškovas
tik siekia išvengti pareigos išlaikyti vaiką, jo reikalavimo motyvas nėra
nustatyti tikrą biologinį A. M. tėvą, jis to net neprašo.
Atsakovė K. M., pripažindama, kad ieškovas A. M. nėra
biologinis A. M. tėvas, atsisako nurodyti biologinį savo
sūnaus tėvą, todėl nesutinka, kad būtų nuginčyta ieškovo tėvystė jos sūnui A. M..
Teisiniai
argumentai
Bylose dėl
tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje
teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu,
pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir
interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar
priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių
konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto
paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl
tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas
neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas,
siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be
to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti
atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus
labiau atitinkantis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ.
byloje 3K-3-9/2007).
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo)
svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus
atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų –
sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos
teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi
aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų,
tų kategorijų bylose. Konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter
alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal
savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą,
kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai,
objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad
toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų
deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.
Kaip matyti,
Panevėžio miesto apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas šioje byloje
nustatytas aplinkybes ir padarė išvadas, atsižvelgdamas į tai, kad per tą
laiką, kol ieškovas gyveno su atsakove K. M., nors ir
nesudarę santuokos, tarp A. M. ir ieškovo susiklostė
artimi santykiai, juos sieja ir tai, kad A. M. gyvena
kartu su seserimi, ieškovo dukra, E., gimusia gyvenant šalims kartu. Kadangi
nėra siekio ir galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą, įvertinant tą
aplinkybę, kad ieškovas pats savo noru ir niekieno neverčiamas pareiškė prašymą
įrašyti save A. tėvu, kai tuo metu jis galėjo suabejoti
vaiko biologine kilme, bet to nedarė. Prioritetu laikant A.
M. teises ir interesus, apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r
i a:
Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M. ( a.k. (duomenys
neskelbtini)) 440 Lt teisininės pagalbos K. M. išlaidų
(įmokos kodas 5630) ir 13 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje
instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėjai Zina
Mickevičiūtė
Laimutė
Sankauskaitė
Rimantas
Savickas