Baudžiamoji byla Nr. 1-911-810/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19676-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.3.6.4.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 20 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui,

nukentėjusiesiems E. K. ir A. L.,

kaltinamajam D. S. ir jo gynėjai advokatei E. M. Š.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ plytelių klojėju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 1961 m. birželio 26 d. įstatymu (Žin., 1961, Nr. 18-147), 271 straipsnio 3 dalį  - laisvės atėmimu 3 metams su 1/3 dalies turto konfiskavimu, vadovaujantis šio kodekso 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Kauno apygardos teismo 1997 m. kovo 17 d. nusprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. lapkričio 18 d. nuosprendis pakeistas, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, likusioje dalyje nuosprendis nepakeistas;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 1961 m. birželio 26 d. įstatymu (Žin., 1961, Nr. 18-147), 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su 1/4 dalies turto konfiskavimu, vadovaujantis šio kodekso 43 straipsniu, prijungus neatliktą bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo 1997 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams su ¼ dalies turto konfiskavimu; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 1961 m. birželio 26 d. įstatymu (Žin., 1961, Nr. 18-147), 278 straipsnio 1 dalį išteisintas;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 1961 m. birželio 26 d. įstatymu (Žin., 1961, Nr. 18-147), 2011 straipsnį - 50 MGL (6250 Lt) bauda;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 50 MGL (6250 Lt) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, - laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui ir 6250 Lt dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 6250 Lt bauda;

6) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

D. S. 2019 m. gegužės 12 d. apie 14.09 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Maxima“, Veisiejų g. 31, Druskininkuose, kitų asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiųjų E. K. ir A. L. atžvilgiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: tarpusavio ginčo metu su nukentėjusiais E. K. ir A. L., aiškindamasis automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusioji E. K., apgadinimo aplinkybes, tyčia, be jokios priežasties sudavė galva nukentėjusiajai E. K. vieną smūgį į dešinį jos antakį, tyčia, be jokios priežasties, galva sudavė šalia stovėjusiam nukentėjusiajam A. L. vieną smūgį į kaktos sritį ir dešinės rankos kumščiu sudavė A. L. du smūgius į kairį skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. L. fizinį skausmą padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosrūvos už kairės ausies ir paviršinio odos nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje, o nukentėjusiajai E. K. sukeldamas fizinį skausmą padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl jai padarytos poodines kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies viršutinio voko srityje, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi ir paaiškino, kad įvykis buvo 2019 m. gegužės 12 d. apie 14 val. dienos Druskininkų mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „MAXIMA“. Tą dieną su šeima vyko iš gimtadienio, prie nurodytos parduotuvės sustojo apsipirkti. Jis pats buvo išgėręs, jautėsi apgirtęs, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Jis kartu su sutuoktine I. K.-S. ir sūnumi vyko automobiliu „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Kartu vyko sutuoktinės I. K.-Skrinskienės brolis R. K., R. A. ir vaikai, jie važiavo kitu automobiliu. Automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. K.-S., pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje netoli taromato. Žmonai nuėjus į parduotuvę, jis pats liko su vaiku. Lipdamas iš automobilio parūkyti savo automobilio durelėmis nubraukė kito šalia stovėjusio automobilio durelių rankeną ar automobilio dažus. Šis automobilis buvo „WV Passat“ markės, tamsios spalvos, jo valstybinio numerio neprisimena. Pradėjus aiškintis, kokią žalą jis (D. S.) padarė automobilio savininkei E. K., kilo konfliktas. Konflikto metu jis E. K. savo kakta trenkė į galvos sritį ir praskėlė dešinį antakį. Kas įvyko po to, neatsimena. Bylos duomenimis, vėliau įvyko konfliktas su A. L. Jis pats (D. S.) tolimesnių įvykio aplinkybių neprisimena, šias aplinkybes jam pasakojo tuo metu grįžę žmona ir svainis. Neprisimena, iš kur ir kuriuo metu prie E. K. priėjo A. L., tačiau neneigia, kad toliau vyko konfliktas tarp E. K., A. L. iš vienos pusės, ir D. S.. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jis galėjo A. L. suduoti smūgį galva į veido sritį ir du smūgius kumščiu į kairį skruostą. Labai dėl to gailisi, viskas įvyko dėl alkoholio. Visų atsiprašo, su nukentėjusiais susitaikė, atlygino turtinę ir neturtinę žalą - kiekvienam nukentėjusiajam sumokėjo po 250 eurų, prašo nutraukti šią baudžiamąją bylą ir atleisti jį (D. S.) nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, jog yra vedęs, dirba, turi sūnų D. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Anksčiau pilnai kaltės nepripažino, nes neprisiminė visų įvykio aplinkybių.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2019 m. gegužės 12 d. apie 13.36 val. uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), atvyko prie parduotuvės ,,MAXIMA“, esančios Veisiejų g. 31, Druskininkuose. Kartu su ja automobiliu vyko A. L.. Atvykusi prie minėtos parduotuvės automobilį paliko stovėti minėtos parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje. Kiek prisimena, dešinėje jos vairuoto automobilio pusėje pastatyto automobilio nebuvo. Pastačiusi automobilį ji  kartu su A. L. nuėjo į parduotuvę, kur užtruko apie 30 min. Iš parduotuvės ji išėjo apie 14:06 val., išėjo viena.  Išėjusi iš parduotuvė pamatė, kad prie jos vairuoto automobilio, dešinėje jo pusėje, buvo pastatytas automobilis „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu „(duomenys neskelbtini), Prie šio automobilio buvo A. L. ir nepažįstamas vyriškis. Jai  priėjus arčiau, A. L. pasakė, kad vyriškis, išlipdamas iš automobilio „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) galinės kairės pusės durelėmis kliudė automobilio „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), galines dešinės pusės dureles ir nuo minėtų durelių rankenėlės ir pačių durų nubraukė dažus. Kiek pamena, nepažįstamas vyriškis neigė apgadinęs automobilio rankenėlę. Tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo ir daugiau  nepažįstamų asmenų, prie automobilių buvo priėjusi, kaip suprato, vyriškio žmona ir dar vienas jiems pažįstamas asmuo. Ji (E. K.), priėjusi prie automobilio „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), galinių dešinės pusės durelių, pamatė, kad yra šiek tiek nubraukti nuo rankenėlės ir pačių durelių dažai. Ji apie tai pasakė nepažįstamam vyriškiui. Tuomet vyriškis pradėjo jai sakyti, kad tuoj  iš bagažinės išsitrauks gabalą armatūros. Po to sakydamas, kad nieko nepadarė, pradėjo artėti prie jos ir priėjęs nieko nesakęs, be jokios priežasties, staiga ir netikėtai trenkė savo galva jai į dešinį antakį. Nuo suduoto smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą, prarado pusiausvyrą ir būtų nukritusi ant žemės, tačiau ją sulaikė jai už nugaros stovėjęs A. L.. Po to ji stengėsi kuo skubiau pasišalinti nuo to vyriškio. Matė, kad minėtas asmuo A. L. dar sudavė vieną smūgį galva ir du smūgius dešinės rankos kumščiu. Į kurią tiksliai vietą pataikė A. L., nematė. Tuo metu tarp aikštelėje buvusių kitų nepažįstamų asmenų kilo didelis pasipiktinimas ir nepasitenkinimas dėl tokių nepažįstamo vyriškio vandališkų veiksmų. Vyriškį nuramino, kaip suprato, jo giminaičiai. Po kelių minučių į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie minėtą vyriškį sulaikė. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino.  Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją nugabeno į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėję medikai  nustatė galvos svaigimą, sumušimo žymę ,,gumbą" virš dešinio antakio ir  galvos sutrenkimo požymius. Ją sužalojo D. S. tarpusavio ginčo metu, kai jie aiškinosi dėl automobilio  „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurį ji  vairavo, apgadinimo aplinkybių. D. S. tyčia, be jokios priežasties sudavė galva jai vieną smūgį į dešinį antakį, ir dėl to ji jautė stiprų fizinį skausmą (1 t., b. l. 33-36, 37-40).

Savo parodymus nukentėjusioji E. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 51-55) ir akistatos su D. S. metu (2 t., b. l. 39-42).

Nukentėjusysis A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 13.36 val. jis kartu su savo pažįstama E. K. atvyko prie parduotuvės ,,MAXIMA", esančios Veisiejų g. 31, Druskininkuose. Prie minėtos parduotuvės atvyko automobiliu „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis priklauso jo įmonei uždarajai akcinei bendrovei , „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo ir prie minėtos parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje pastatė E. K. Pastačius automobilį jis ir E. K. nuėjo į prekybos centrą ,,MAXIMA“. Automobilyje jis sėdėjo priekinėje, keleivio vietoje. Tuo metu, kai jis išlipo iš automobilio, gretimoje vietoje joks automobilis nestovėjo. Parduotuvėje užtruko apie 20 min. ir iš parduotuvės išėjo apie 13.56 val. Išėjęs pamatė, kad prie jo įmonės automobilio, dešinėje pusėje buvusioje laisvoje vietoje, stovėjo automobilis „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Jam  būnant nuo automobilio maždaug 5 metrų atstumu ir einant link automobilio pamatė, kaip galinėje kairėje keleivio vietoje sėdėjęs asmuo atidarė duris ir jomis trenkė į jo automobilio dureles. Priėjęs prie pat pamatė, kad automobilyje „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), galinėje keleivio vietoje sėdi vyriškis. Vyriškis akivaizdžiai matėsi buvo neblaivus, kadangi iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi ir kalbėjo nerišliai. Apžiūrėjęs savo automobilio galines dešinės pusės dureles pamatė, kad nuo jų ir nuo rankenėlės yra nubraukti dažai. Jis  automobilio „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), galinėje kairėje keleivio vietoje sėdėjusiam nepažįstamam vyriškiui pasakė, kad nubrozdino jo automobilio dureles. Vyriškis pradėjo sakyti, kad eitų nuo jo, ko jis kabinėjasi, tarp jų kilo žodinis ginčas dėl nubrauktų automobilio durelių. Matydamas, kad su vyriškiu ginčytis beprasmiška, pasikvietė parduotuvės „MAXIMA“ apsaugos darbuotoją. Grįžus prie automobilių minėtas vyriškis iš savo automobilio jau buvo išlipęs. Tuo pat metu prie jo priėjo ir E. K., kuri pasiteiravo, kas čia vyksta. Jis E. K. pasakė, kad minėtas vyriškis, išlipdamas iš automobilio „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kliudė automobilio „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), galines dešinės pusės dureles ir šiek tiek nubraukė dažus nuo minėtų durelių rankenėlės ir pačių durų. E. K. taip pat pasakė, kad matosi, jog yra nubraukti dažai nuo durelių ir rankenėlės. Jis (A. L.) tuo metu stovėjo arčiau automobilių priekio, E. K. - prie automobilio galinių durelių, o dureles apgadinęs asmuo stovėjo prie automobilio galo. Tuomet vyriškis pradėjo sakyti, kad tuoj išsitrauks armatūros gabalą. Tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo ir daugiau nepažįstamų asmenų, kurie stebėjo žodinį konfliktą. Po to vyriškis pradėjo artėti link jų ir priėjęs prie E. K., nieko nesakęs, be jokios priežasties, staiga trenkė savo galva E. K. į galvos sritį. E. K. lyg ir krito, o jis  (A. L.) ją sulaikė. Tuo pat metu ir  visiškai netikėtai vyriškis priėjęs prie A. L. sudavė vieną smūgį galva ir jam į kaktos sritį, bei du smūgius dešinės rankos kumščiu į kairįjį žandą. Nuo suduotų smūgių jis pajuto stiprų fizinį skausmą, ant žemės parkritęs nebuvo, sąmonės praradęs nebuvo. Po suduotų jam smūgių minėtą vyriškį ramino, o vėliau į automobilį atgal pasodino, kaip suprato, žmona. Po kelių minučių į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie minėtą vyriškį sulaikė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį (A. L.) nugabeno į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūrėję medikai nustatė sumušimo žymę kairėje kaktos pusėje ir galvos sutrenkimo požymius. Po to sužinojo, kad jį sužalojęs asmuo yra D. S.. D. S., tyčia, be jokios priežasties sudavė galva E. K. vieną smūgį į dešinį  antakį ir tyčia, be jokios priežasties, sudavė ir jam (A. L.) vieną smūgį galva į kaktos sritį ir dešinės rankos kumščiu du smūgius į kairį skruostą, dėl to jis pajuto  fizinį skausmą (1 t. b. l. 88-91, 92-95).

Savo parodymus nukentėjusysis A. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b. l. 106-110) ir akistatos su D. S. metu (2 t., b. l. 43-46).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2014 metų dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje „MAXIMA“, adresu Veisiejų g. 31, Druskininkuose. 2019 m. gegužės 12 d. pagal darbo grafiką dirbo nuo 9 val. iki 22 val. Tą dieną apie 14 val., jam  būnant prekybos salėje, prie jo priėjo A. L., kurį pažįsta kaip Druskininkų miesto gyventoją, jie ne draugai, artimai nebendrauja, bet susitikę visada pasisveikina. Priėjęs A. L. paklausė, ar jis gali išeiti į kiemą. Jis kartu su A. L. išėjo į nesaugomą ir nefilmuojamą automobilių aikštelę, kuri yra įrengta šalia parduotuvės „MAXIMA“, šalia esančio taros supirkimo punkto. Jam ir A. L. priėjus prie automobilio „VW Passat“, valstybinių numerių nežino, tamsios, lygtai rudos spalvos, A. L. pasakė, kad tai A. L. priklausantis automobilis. Šalia minėto automobilio stovėjo E., pavardės nežino Matė, kad šalia A. L. automobilio buvo pastatytas tamsios spalvos „VW Passat“ automobilis, valstybinių numerių nežino. Prie minėto automobilio stovėjo nepažįstamas vyriškis, kuris, akivaizdžiai matėsi, buvo neblaivus. Šis vyriškis garsiai šaukė, buvo nusiteikęs agresyviai. Daugiau jokių asmenų prie A. L. ir to vyriškio automobilių nebuvo. Priėjęs prie A. L. automobilio jis matė, kad A. L. automobilio dešinės pusės galinės keleivio durelės nebuvo įlenktos, tačiau matėsi dažų nubrozdinimas. Jam  kalbantis su A. L., nepažįstamas vyriškis toliau garsiai ir agresyviai šaukė, keikėsi „nieko nepadariau, nachui“. Jis nepažįstamam vyriškiui pasakė nusiraminti ir nerėkti. Prie nepažįstamo vyriškio priėjo moteris, kaip suprato, tai buvo jo žmona. Jai A. L. pasakė, kad vyriškis, išlipdamas iš savo automobilio, apibraižė A. L. automobilio dureles. Tuomet nepažįstamas vyriškis pradėjo dar agresyviau šaukti „nieko nepadariau, nieko neapibraižiau“, keiktis. Po to nepažįstamas vyriškis priėjo prie E., vieną kartą kakta sudavė smūgį E. į dešinės pusės veido sritį ir pasakė „kas tau nepatinka?“. Mano, kad vyriškis tyčia sužalojo E. Matė, kaip E. po nepažįstamo vyriškio suduoto smūgio susiėmė už veido ir atsitūpė. Tai pamatęs A. L. priėjo prie to vyriškio, ir abu rankomis apsikabino vienas kitą, abu žiūrėjo vienas į kitą, po to abu pasilenkė link žemės. Vyriškis, apsikabinęs rankomis A. L. aplink krūtinę, dešinės rankos kumščiu sudavė keletą smūgių A. L. į galvos sritį. Kad A. L. būtų sudavęs smūgius neblaiviam vyriškiui, nematė. Jis pats (D. B.) ir kitas greta buvęs vyriškis A. L. ir E. smūgį sudavusį vyriškį atskyrė, kad nekiltų muštynės.  Matė, kad po vyriškio galva suduoto smūgio į veidą E. dešinėje veido pusėje buvo paraudę. Kokie buvo padaryti sužalojimai A. L., nežino, nes jo neapžiūrinėjo (1 t., b. l. 170-174).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 14.00 val. tarp D. S. ir E. K. kilo konfliktas dėl to, kad D. S., išlipdamas iš savo automobilio, neva apgadino E. K. automobilio dureles. A. L. buvo kartu su E. K. ir ginčo metu A. L. sudavė vieną smūgį D. S. į veidą, taip pat alkūne užgavo ir E. K..  D. S. ir E. K. susitrenkė kaktomis, kai  D. S. žengė žingsnį link E. K., o E. K. lenkėsi norėdama parodyti automobilio  apgadinimą. Jokių sužalojimų ant E. K. nesimatė. D. S. A. L. nesudavė nei vieno smūgio, nespėjo, nes jis (R. K.) juos abu išskyrė (1 t., b. l. 148-149).

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d.  Druskininkuose, prie prekybos centro „MAXIMA“, automobilių stovėjimo aikštelėje tarp D. S. ir E. K. kilo konfliktas, nes D. S., atidarydamas automobilio dureles, įbrėžė durimis tos moters automobilį, kurio markės nežino. Daugiau nieko nematė. Žodinio konflikto metu, kuomet abu lenkėsi pažiūrėti automobilio įbrėžimo, D. S., būdamas girtas, svirduliuodamas, užkliuvęs, atsitrenkė kakta į E. K. dešinės pusės antakį. Moters veide ji matė raudoną patinimą. Tuo metu su  moterimi buvęs vyras, kurio ji nepažįsta, D. S. pasakė, kad „tu mano moters nemuši“, ir trenkė D. S. ranka į kairį petį. E. K. atitraukė savo vyrą, o jos  tėtis atitraukė D. S. (1 t., b. l. 165-166).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „MAXIMA“, Veisiejų g. 31, Druskininkuose, stovi greta vienas kito du automobiliai: „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Ant automobilio „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). galinių dešinės pusės durelių rankenėlės ir žemiau rankenėlės matomi įbrėžimai (1 t., b. l. 9-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G419/2019(06) nurodyta, kad E. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies viršutinio voko srityje, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje, suduodant vieną smūgį galva į jos dešinio antakio sritį. Padaryto sužalojimo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G420/2019(06) nurodyta, kad A. L. nustatyta kraujosruva už kairės ausies, paviršinis odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje galimai prie užduotyje nurodytų laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip  nežymus sveikatos  sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau  dviejų trauminių poveikių pasėkoje, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Padaryto sužalojimo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 116).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji E. K. pateikė gydytojo įrašo kopiją iš ligos istorijos Nr. 19PR-3016, kurioje nurodyta diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Trauma padaryta 2019 m. gegužės 12 d. buityje, sumušė nežinomas asmuo, dėl galvos skausmo, svaigimo ir „gumbo“ atvyko į priėmimo skyrių. Objektyvi būklė: galvos svaigimas, skausmas virš dešinio antakio, sumušimo žymė "gumbas" virš dešinio antakio, galvos smegenų sutrenkimo požymiai (1 t., b. l. 61-63, 64).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. L. pateikė gydytojo įrašo kopiją iš ligos istorijos Nr. 19PR-3015, kurioje nurodyta diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Trauma padaryta 2019 m. gegužės 12 d. buityje, sumušė nežinomas asmuo, dėl galvos skausmo ir svaigimo atvyko į priėmimo skyrių. Objektyvi būklė: galvos svaigimas, skausmas, sumušimo žymė kairėje kaktos pusėje,  galvos smegenų sutrenkimo požymiai (1 t., b. l. 118-120,121).

Alkotesterio šaknelės duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji E. K. 2019 m. gegužės 12 d. 15.49 val. buvo blaivi (1 t., b. l. 70).

Alkotesterio šaknelės duomenimis nukentėjusiajam A. L. 2019 m. gegužės 12 d. 15.47 val. nustatytas 0,43 promilių girtumas (1 t., b. l. 122).

Alkotesterio šaknelės duomenimis D. S. 2019 m. gegužės 12 d. 14.36 val. nustatytas 2.05 promilių girtumas (2 t., b. l. 50).

2019 m. gruodžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiųjų susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis D. S. kaltę pripažįsta, nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė, įsipareigojo nukentėjusiesiems atlyginti turtinę ir neturtinę žalą – po 250 Eur kiekvienam. Nukentėjusieji nurodė, kad jokių pretenzijų dėl šio įvykio kaltinamajam neturi, su juo susitaikė (2 t., b. l. 193). Susitarime nukentėjusieji parašais patvirtino, jog po 250 Eur žalos atlyginimo iš kaltinamojo gavo.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos bei nuteistųjų gyvenamosios vietos patalpos, namo kiemai ir laiptinės. BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad D. S. 2019 m. gegužės 12 d. apie 14.09 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro “Maxima“, Veisiejų g. 31, Druskininkuose, kitų asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiųjų E. K. ir A. L. atžvilgiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: tarpusavio ginčo metu su nukentėjusiais E. K. ir A. L., aiškindamasis automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusioji E. K., apgadinimo aplinkybes, tyčia, be jokios priežasties sudavė galva nukentėjusiajai E. K. vieną smūgį į dešinį jos antakį, tyčia, be jokios priežasties, galva sudavė šalia stovėjusiam nukentėjusiajam A. L. vieną smūgį į kaktos sritį ir dešinės rankos kumščiu sudavė A. L. du smūgius į kairį skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. L. fizinį skausmą padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosrūvos už kairės ausies ir paviršinio odos nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje, o nukentėjusiajai E. K. sukeldamas fizinį skausmą padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl jai padarytos poodines kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies viršutinio voko srityje. 

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo atlikti kaltinamajam inkriminuoti tyčiniai, smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiuosius, nesant objektyvių, smurtinio pobūdžio elgesį pateisinančių priežasčių. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai peržengė privataus konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų ribas. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. S. veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia: jis suvokė, kad viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, naudodamas smurtą, jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo D. S. tyčiniai veiksmai nagrinėjamo įvykio metu atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį; jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

D. S. atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 

Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 5 d. susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis D. S. kaltę pripažįsta, nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė, įsipareigojo nukentėjusiesiems atlyginti turtinę ir neturtinę žalą – po 250 Eur kiekvienam. Nukentėjusieji nurodė, kad jokių pretenzijų dėl šio įvykio kaltinamajam neturi, su juo susitaikė (2 t., b. l. 193). Susitarime nukentėjusieji parašais patvirtino, jog po 250 Eur žalos atlyginimo iš kaltinamojo gavo. Be to, byloje yra duomenys, kad kaltinamasis D. S. atlygino turtinę žalą civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, dėl ko civilinis ieškovas ieškinių atsisakė (2 t., b. l. 196-197).

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

D. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus (2 t., b. l. 52-57), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 51), Psichikos sveikatos centro ir Priklausomybės ligų grupėse nėra (2 t., b. l. 69), yra vedęs, turi mažametį vaiką, dirba. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kritiškai vertina tokius savo veiksmus, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, atlygino jiems padarytą žalą, nukentėjusieji kaltinamajam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Kadangi kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai įvertino savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino jiems ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 47-49), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje ieškinius, kuriais prašė ieškovei iš kaltinamojo priteisti 30,52 Eur žalos dėl nukentėjusiosios E. K. gydymo atlyginimui (1 t., b. l. 76-81) ir 61,04 Eur žalos dėl nukentėjusiojo A. L. gydymo atlyginimui (1 t., b. l. 124-133). Kaltinamajam žalą atlyginus, ieškovė nuo ieškinių atsisakė (2 t., b. l. 203).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovės teismui pateiktas atsisakymas nuo ieškinių neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės atsisakymas nuo ieškinių priimtinas ir byla dalyje dėl civilinių ieškinių nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovai E. K. ir A. L. pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 169-171). Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti (2 t., b. l. 178-179). Ieškovai iki nustatyto termino ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis).

Daiktai - du kompaktiniai diskai (pakete Nr. 1 ir pakete Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais E. K. ir A. L., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. S., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priimti ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinių D. S. dėl žalos atlyginimo atsisakymą ir bylą dalyje dėl civilinių ieškinių nutraukti.

Ieškovų E. K. ir A. L. ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovams.

Daiktus – du kompaktinius diskus (pakete Nr. 1 ir pakete Nr. 2) - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė