Civilinė byla Nr. e2-449-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00292-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. ir kovo 14 d. nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023 pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovei L. L. turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, trečiasis asmuo J. F.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. L., prašydamas: 1) pripažinti 3,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir pastatą-daržinę (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, nustatant ieškovo S. F. nuosavybės teisę į ½ dalį šio turto ir atsakovės L. L. nuosavybės teisę į ½ dalį šio turto; 2) priteisti ieškovui ir atsakovei solidariąją pareigą lygiomis dalimis grąžinti trečiajam asmeniui J. F. 114 493,27 Eur skolą, gautą ginčo turto įsigijimui ir namo pastatymui; 3) priteisti ieškovui S. F. iš atsakovės L. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo objektu esantį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei pastatą-daržinę (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų perleistas, įkeistas turtas arba kitaip apribotos teisės į šį turtą.

3.       Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo objektui grindė tuo, kad atsakovė mėgino parduoti sodybą, dėl to viešame registre įregistravo namą kaip pastatą – daržinę. Ieškovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra suinteresuota parduoti ginčo sodybą, yra būtina nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, tačiau neužtikrinus turto tinkamos apsaugos nuo jo perleidimo tretiesiems asmenims, teismo sprendimo vykdymas gali būti nebeįmanomas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, areštavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pastatą-daržinę (duomenys neskelbtini).

5.       Teismas, įvertinęs ieškovo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti atsakovės ketinimai perleisti ginčo objektą.

7.       Teismas nusprendė, kad ieškovas įvykdė pareigą įrodyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir perleidus turtą tretiesiems asmenims galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų nebeįmanomas

8.       Nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones rezoliucinėje dalyje nenurodyta atsakovei priklausanti areštuojamo žemės sklypo dalis, atsakovės asmens kodas, teismas nusprendė, kad nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas ir šį rašymo apsirikimą ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas atsakovei priklausančią areštuojamo turto dalį, atsakovės asmens kodą ir šią nutarties dalį išdėstė taip: „areštuoti ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovei L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) Areštuoti pastatą-daržinę (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią atsakovei L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

III.                      Atskirojo skundo argumentai

9.       Atsakovė L. L. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m.  kovo 13 d. ir kovo 14 d. nutartis ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; 2) prie civilinės bylos pridėti papildomai pateikiamus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Iš esmės analogiškais teisiniais pagrindais ir reikalavimais, ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis yra išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-519-562/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-659-330/2022 pagal tuometinės ieškovės J. F. (nagrinėjamoje byloje – trečiasis asmuo) ieškinį atsakovei dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo dabartinis ieškovas S. F.. J. F. ieškinys buvo atmestas, Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytoje byloje atsakovės turtui 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi taip pat buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo panaikintos tik po 2 metų, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarčiai. Dėl iš esmės analogiško ieškinio faktinių aplinkybių, dokumentų teisinės reikšmės tiek Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-659-330/2022 nustatyti prejudiciniai teismų motyvai ir išvados, tai sudaro pagrindą nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinys preliminariai pagrįstas.

9.2.       Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti. Dėl šios sutarties galiojimo teisinių pasekmių Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-933-1012/2023.

9.3.       Atsakovė niekam turto neperleido, nors visada žinojo, kad turto arešto tikimybė egzistuoja. Atsakovės nuosavybės teise valdomas turtas nebuvo įkeistas ar areštuotas arba kitaip apsunkintas, net jai visada žinant, kad yra teisminis ginčas dėl turtinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovės nuosavybės teise valdomas turtas ir nuoseklūs sąžiningi veiksmai (nesiekiama bet kokiais būdais ir formomis perleisti jos valdomą turtą kitiems asmenims) patvirtina, kad nėra jokių aplinkybių, kurios trukdytų įvykdyti teismo sprendimą.

9.4.       Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-933-1012/2023 net du kartus 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 11 d. nutartimis atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023 patvirtino pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

9.5.       Kartu su atskiruoju skundu pateikiami papildomi dokumentai, kurių ieškovas, tikėtina, tyčia pirmosios instancijos teismui nepateikė. Nagrinėjant atskirąjį skundą, apeliantė prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos.

10.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Atsakovė klaidingai interpretuoja ir sutapatina ieškovo inicijuotą teisminį procesą, kuriame ieškovas gina savo teises remdamasis aplinkybe, jog jiedu su atsakove ilgus metus gyveno kartu kaip šeima, susilaukė vaikų, juos augino, J. F. skolintomis lėšomis kūrė bendrą turtą, kurio savininke galiausiai liko viena atsakovė. Tuo tarpu ieškovo motinos J. F. inicijuotas teisminis procesas dėl turto pripažinimo bendrąja daline jos ir atsakovės nuosavybe neturi įtakos ieškovui ginant savo teises. Išnagrinėtoje byloje, kuria remiasi atsakovė, teismų buvo vertinama, ar tarp ieškovo mamos J. F. ir atsakovės bei ieškovo (toje byloje – trečiojo asmens) buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, tačiau teismai nesprendė dėl ieškovo ir atsakovės bendros jungtinės veiklos kaip tarp sugyventinių ir ar buvo bendras ieškovo ir atsakovės tikslas sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Šiame etape iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų galima įvertinti, kad šalys vedė bendrą ūkį: buvo sukūrę faktinę šeimą, susilaukę vaikų, vėliau buvo sudarę santuoką.

10.2.       Ieškovas prie ieškinio priedų yra pateikęs ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022, todėl atsakovės argumentas apie neva nuslėptas reikšmingas aplinkybes yra nepagrįstas. Priešingai, ieškovas gina savo poziciją remdamasis kitoje byloje nustatytomis reikšmingomis šiai bylai aplinkybėmis.

10.3.       Nepaisant to, kad preliminarioji sutartis negalioja, atsakovė turi ketinimą kuo greičiau parduoti ginčo sodybą, tai patvirtina faktas, kad po šios bylos iškėlimo, jau kovo 18 d. apie pardavimą buvo paskelbta aruodas.lt tinklalapyje ((duomenys neskelbtini)). Nors atsakovė deklaruoja, jog nuo turto arešto panaikinimo dienos (2022 m. spalio 19 d.) iki skundžiamos nutarties priėmimo ji niekam turto neperleido, tai negali būti laikoma garantija, kad turtas ir toliau išliks jos nuosavybėje, vien jau atsižvelgiant į tai, jog anksčiau buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis. Turtas parduodamas už didelę kainą, t. y. 289 000  Eur, todėl normalu, jog per kelis mėnesius pirkėjas gali ir neatsirasti, tačiau tai nereiškia, jog turtą nėra mėginama ar siekiama perleisti tretiesiems asmenims. Grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui išlieka.

10.4.       Byloje kilus ginčui dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atidalijimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekilnojamasis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ir tai apsunkintų galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kuriuos prašo priimti: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-659-330/2022, Turto arešto akto registro informaciją, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-933-1012/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-23-464/2023.

13.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Nors nagrinėjamu atveju iki pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamas nutartis atsakovei nebuvo pranešta apie jos atžvilgiu pateiktą ieškinį, taigi ji negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme, šiame kontekste pastebėtina, kad remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, bylą nagrinėjantis teismas, naudodamasi teismų informacinės sistemos LITEKO bei valstybės registrų duomenimis, turi galimybę susipažinti su teismų procesiniais sprendimais, priimtais kitose bylose, atlikti paiešką valstybės registruose bei gauti iš jų duomenis. Dėl nurodytos priežasties nėra būtinumo prie nagrinėjamos bylos kaip naujus įrodymus pridėti pateiktas teismų procesinių sprendimų kopijas ir informaciją iš Turto arešto aktų registro.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, kt.).

18.       Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

19.       Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jo vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra ir pagrindo išvadai, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.

20.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

21.       Nesutiktina su apeliante, kad ankščiau išnagrinėtoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog šioje civilinėje byloje ieškovo pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

22.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022 ieškovė J. F. pareiškė ieškinį atsakovei L. L., prašydama pripažinti ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei turtines teises į nebaigtą statyti pastatą (statybines medžiagas), esančias ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrąja daline J. F. ir L. L. nuosavybe, nustatant, jog kiekvienai iš jų priklauso po ½ dalį turto.

23.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-519/562/2022 ieškinį atmetė. Sprendime konstatavo, kad byloje neįrodyta buvus tarp ieškovės J. F., atsakovės L. L. ir trečiojo asmens S. F. susitarimą įgyti ginčo turtą (žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir ant jo statomą pastatą) jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-659-330/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022 tarp šalių kilę ginčai nėra tapatūs. Bylose įrodinėjimo dalyku yra skirtingos faktinės aplinkybės: civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022 ieškovė J. F. įrodinėjo, kad tarp jos, S. F. ir atsakovės L. L. buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, kuria buvo susitarta įgyti ginčo turtą (žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir ant jo statomą pastatą). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovas S. F. įrodinėja faktines aplinkybes, kad žodinė jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta tarp jo ir atsakovės L. L., ieškovas siekia įrodyti, kad jis su atsakove gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį, kartu įsigijo ginčo turtą. 

25.       Aplinkybės apie tai, ar tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, bus nustatytos tik pirmosios instancijos teismui įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiame bylos nagrinėjimo etape nėra pagrindo nuspręsti, kad byloje pareikštas ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Todėl atmetami apeliantės teiginiai dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo.

26.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi bei 2023 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-933-1012/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julivera“ ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos ir netesybų priteisimo atmetė ieškovės UAB ,,Julivera“ prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir turtinių teisių į nebaigtą statyti pastatą arešto bei įrašo Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į atsakovei priklausantį žemės sklypą ir turtinių teisių į nebaigtą statyti pastatą perleidimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo trečiųjų asmenų naudai draudimo be teismo leidimo) taikymo atsakovei L. L.

27.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-933-1012/2023 nagrinėjamas iš esmės kitokio pobūdžio ginčas (dėl piniginių lėšų priteisimo) nei šioje civilinėje byloje. Be to, ieškovė UAB ,,Julivera“ prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones jai galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą grindė ne ieškovės realiais ketinimais parduoti turtą, tačiau skolos negrąžinimu, didele ieškinio suma, abstrakčia tikimybe, kad atsakovė gali perleisti savo turtą.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-933-1012/2023 nagrinėjamas iš esmės kitokio pobūdžio ginčas (dėl piniginių lėšų priteisimo) nei šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-933-1012/2023 ieškovės UAB ,,Julivera“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas skirtingais motyvais, nėra pagrindo pripažinti, kad teismai jau yra pasisakę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu (ne)pagrįstumo ir tokiais teismų procesiniais sprendimais reikėtų vadovautis kaip prejudiciniais šioje civilinėje byloje. 

30.       Kaip minėta, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas turi būti nustatyta ir kita būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.

31.       Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas įrodė aplinkybes, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali perleisti ginčo turtą, taip apsunkindama ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

32.       Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodydama, kad preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti; byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, siekiant apsunkinti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

33.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014). Be to, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

34.       Ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo turto. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti esamos padėties (lot. status quo) išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovės nesąžiningumo.

35.       Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020).

36.       Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto areštas – yra prevencinės priemonės, užtikrinančios esamos padėties išsaugojimą, atitinkančios pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Aplinkybes apie būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmę pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tinkamai.

37.       Be to, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 28 d. Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Julivera“, yra pasibaigusi, tokio sandorio sudarymas praeityje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina atsakovės ketinimus perleisti ginčo turtą. Aplinkybę, kad tokie atsakovės ketinimai tebėra išlikę patvirtina ir ieškovo pateikta aktyvi nuoroda iš nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt ((duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, kad atsakovė nurodytame portale yra paskelbusi apie ginčo turto pardavimą.

38.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ištaisytas nutartyje buvęs rašymo apsirikimas, yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jas panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 ir kovo 14 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė