Administracinė byla Nr. I-6479-643/2016
Proceso Nr. 3-61-3-01100-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.4, 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,
dalyvaujant pareiškėjui J. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015-11-14, grįžęs iš ilgalaikio pasimatymo su žmona į gyvenamąją zoną, buvo iškviestas į budinčią dalį ir jam liepta rašyti pasiaiškinimą dėl kratos metu rastų apie 300 g. šokoladinių saldainių ir apie 100 g. arbatos. Pareiškėjas teigia, kad tokių daiktų neturėjo ir nurodė tai savo paaiškinime. Nežiūrint į tai, pareiškėjui 2015-11-18 buvo paskirta nuobauda – 10 parų baudos izoliatoriuje. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas).
Ta pati pamaina 2015-12-09 surašė tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo, nurodydama, kad pareiškėjas 7.30 val. buvo pastebėtas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 pilnai nusirengęs ir apsiklojęs miegantis savo nepaklotoje lovoje. Pagal šį tarnybinį pranešimą pareiškėjui nuobauda nebuvo skirta, apsiribota pokalbiu, tačiau pareiškėjas teigia, kad tarnybiniame pranešime nurodyta informacija neatitiko tikrovės, todėl jis labai išgyveno. Pareiškėjas mano, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas dėl jo skundo Kalėjimų departamentui.
Kalėjimų departamentas 2016-02-11 sprendimu Nr. 2 panaikino pareiškėjui 2015-11-18 skirtą nuobaudą, tačiau pareiškėjas jau buvo ją atlikęs.
Skunde nurodoma, kad viso patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai, jo prašymas dėl lygtinio paleidimo nebuvo patenkintas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė daug neigiamų išgyvenimų, vos neiširo jo šeima, nes sutuoktinei labai sunku pragyventi vienai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė skundą atmesti (b. l. 16-20). Vilniaus PN nurodė, kad 2015-11-14 atlikus pareiškėjo visuminę kratą, jo daiktuose buvo rasti šokoladiniai saldainiai ir arbata. Šių daiktų neštis į gyvenamąją zoną pareiškėjas neturėjo teisės, todėl tokiais veiksmais pažeidė BVK nuostatas ir jam 2015-11-18 nutarimu Nr. 28-1295(1) buvo paskirta nuobauda.
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, panaikino Vilniaus PN 2015-11-18 nutarimą Nr. 28-1295(1), kadangi 2015-11-14 atlikus pareiškėjo visuminę kratą, nebuvo surašytas visuminės kratos protokolas.
Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 143 straipsnio 8 dalį skundo padavimas paskirtos nuobaudos vykdymo nesustabdo, todėl pareiškėjui nuobauda privalomai buvo įvykdyta dar iki jos panaikinimo.
Vilniaus PN patvirtino, jog 2015-12-09 buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad 2015-12-09 7.30 val. pareiškėjas pilnai nusirengęs ir apsiklojęs miegojo savo nepaklotoje lovoje. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Vilniaus PN direktoriaus 2013-05-22 įsakymą Nr. 3-82 „Dėl nuteistųjų dienotvarkės“. Pareiškėjas 2015-12-09 paaiškinime neigė tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Įstaigos vadovo 2015-12-15 viza nuspręsta pareiškėjo nebausti, apsiriboti pokalbiu, siekiant išvengti dienotvarkės pažeidimų ateityje.
Atsiliepime nurodoma, kad 2015-11-11 buvo gautas pareiškėjo prašymas pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai su intensyvia priežiūra. 2015-11-16 parengta Socialinio tyrimo išvada Nr. 57-233, kurioje konstatuota, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) priėmė 2015-12-08 nutarimą Nr. 59-291 kuriuo nutarė netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau 2015-11-18 pareiškėjui paskirta nuobauda neturėjo įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo priėmimui.
Vilniaus PN nuomone pareiškėjas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, jo nurodyti subjektyvūs neigiami išgyvenimai neindividualizuoti, nepagrįsta neturtinė žala, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Vilniaus PN direktoriaus 2015-11-18 nutarimu Nr. 28-1295(1) paskirtos nuobaudos bei 2015-12-09 galimai padaryto drausmės pažeidimo, numatyto BVK 12 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Vilniaus PN direktoriaus 2013-05-22 įsakyme Nr. 3-82 „Dėl nuteistųjų dienotvarkės“, užfiksuoto Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo J. M. 2015-12-09 tarnybinio pranešimu.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 153.6 punktu, suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama prieš ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas. Instrukcijos 157 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) elgiantis įtartinai, jam gali būti atliekama visuminė krata. Atlikus kratą (išskyrus 153.3, 155.1, 155.2 papunkčiuose numatytus atvejus), surašomas protokolas. Atlikus bendrąją kratą, jei ji neįforminama šios instrukcijos 175 punkte nustatyta tvarka, surašomas suvestinis protokolas. Paėmus iš suimtųjų ir nuteistųjų jiems draudžiamus turėti daiktus ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų apsaugos priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas S. P. Vilniaus PN direktoriui pranešė apie tai, kad 2015-11-14 9.10 val., pareiškėjui išeinant iš ilgalaikio pasimatymo, buvo atlikta jo visuminė asmens bei daiktų krata, kurios metu rasta draudžiamų turėti daiktų – 300 g. šokoladinių saldainių ir 100 g. pakelis arbatos (b. l. 26). Už BVK 12 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą Vilniaus PN direktoriaus 2015-11-18 nutarimu Nr. 28-1295(1) (b. l. 21-22) pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – 10 parų baudos izoliatoriuje. Šiame nutarime padarytas įrašas, kad 2015-12-03 nuobauda pareiškėjui buvo įvykdyta.
Kalėjimų departamento direktorė 2016-02-11 įsakymu Nr. N-2 (b. l. 35) panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2015-11-18 nutarimą Nr. 28-1295(1). Kalėjimų departamento 2016-02-10 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. LV-602 (b. l. 31-34) nurodyta, kad 2015-11-14 Vilniaus PN atliktos pareiškėjo asmens kratos metu draudžiamų turėti daiktų radimas nebuvo užfiksuotas kratos protokolu, kaip tai nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 157 punkto nuostatose, todėl įrodinėjant pažeidimo buvimo faktą, nebuvo pagrindo remtis atlikta visumine asmens bei daiktų krata ir jos rezultatais. Padaryta išvada, kad nesant kitokių pareiškėjo kaltę patvirtinančių objektyvių ir neginčijamų, dokumentinėje medžiagoje užfiksuotų, įrodymų, pareiškėjui drausminė nuobauda skirta nepagrįstai.
Taigi, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas atliko Vilniaus PN direktoriaus 2015-11-18 nutarimu Nr. 28-1295(1) paskirtą nuobaudą, tačiau dėl jo galimai padaryto pažeidimo tyrimo ir atitinkamai nuobaudos skyrimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų (nesurašytas visuminės kratos protokolas), pareiškėjui skirta nuobauda buvo panaikinta Kalėjimų departamento direktorės 2016-02-11 įsakymu Nr. N-2 ir tai, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus.
Sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad pagal BVK 143 straipsnio 8 dalį skundo padavimas dėl paskirtos nuobaudos nesustabdo nuobaudos vykdymo, todėl pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2015-11-18 nutarimu Nr. 28-1295(1) paskirta nuobauda dar iki Kalėjimų departamento direktorės 2016-02-11 įsakymo Nr. N-2 priėmimo buvo įvykdyta pagrįstai, tačiau ta aplinkybė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2015-11-18 nutarimas Nr. 28-1295(1) buvo panaikintas dėl nuobaudos skyrimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų (nesurašytas visuminės kratos protokolas), sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, t. y., kad Vilniaus PN pareiškėjo 2015-11-14 galimai padaryto pažeidimo metu nesilaikė Instrukcijos 157 punkto reikalavimų.
Pareiškėjas neigė padaręs aukščiau nurodytą pažeidimą ir skunde nurodė, kad atlikęs nepagrįstai paskirtą nuobaudą, jautėsi sukrėstas, pasipiktinęs, mano, kad nepagrįstos nuobaudos paskyrimas įtakojo sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2015-11-18 nuobaudos pareiškėjui paskyrimas tokiam sprendimui įtakos neturėjo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-09-18 pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo dokumentų rengimo (b. l. 50) bei 2015-11-11 prašymą pristatyti lygtinio paleidimo komisijai (b. l. 39). Pagal pareiškėjo prašymą buvo parengta 2015-11-16 socialinio tyrimo išvada Nr. 57-233 (b. l. 46-49), kurioje, atsižvelgus į 87 balais įvertintą pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį pataisos namuose (5 galiojančios nuobaudos) ir kitus kriminologinius veiksnius, padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų. Lygtinio paleidimo komisija 2015-12-03 posėdžio (b. l. 43-45) metu įvertino pareiškėjo sunkėjančius nusikaltimus, jau pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą bei elgesį, elgesį bausmės atlikimo metu – turi 5 galiojančias nuobaudas, nedidelę atliktą bausmės dalį bei vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 87 balai, ir sprendė, kad pareiškėjo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Komisijos 2015-12-08 nutarimu Nr. 59-291 nutarta netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (b. l. 40-42).
Taigi, įvertinus aukščiau nurodytų dokumentų turinį, matyti, kad sprendžiant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, buvo atsižvelgta į dar iki 2015-11-16 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-2335 surašymo pareiškėjui paskirtas galiojančias nuobaudas, o 2015-11-18 nutarimu paskirta nuobauda į socialinio tyrimo išvadą nebuvo įtraukta ir į ją nebuvo atsižvelgiama.
Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su 2015-12-09 tarnybinio pranešimo surašymu, matyti, kad pareiškėjui jokios realios neigiamos pasekmės dėl šio tarnybinio pranešimo surašymo nekilo.
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo J. M. 2015-12-09 tarnybinio pranešimu (b. l. 36) informavo, kad 2015-12-09 9.30 val. pareiškėjas J. S. baudos izoliatoriaus 18 kameroje gulėjo savo nepaklotoje lovoje pilnai nusirengęs ir apsiklojęs. Ant tarnybinio pranešimo yra 2015-12-15 uždėta viza „Nebausti, apsiriboju pokalbiu“. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuobauda už 2015-12-09 tarnybiniame pranešime nurodytus veiksmus nebuvo skirta. Pareiškėjas mano, kad nurodytas tarnybinis pranešimas jam buvo surašytas dėl Kalėjimų departamentui apskųsto Vilniaus PN 2015-11-18 nutarimo, tačiau tokios pareiškėjo išvados yra niekuo nepagrįsti subjektyvaus pobūdžio spėjimai, todėl atmestini, kaip neįrodyti.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nekonkretizavo, kokią būtent neturtinę žalą patyrė dėl 2015-12-09 tarnybinio pranešimo surašymo, nenurodė jokių neigiamų pasekmių, kurios pagal savo pobūdį ir mastą prilygtų neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio prasme, todėl neįrodžius paties neturtinės žalos buvimo fakto, valstybės civilinė atsakomybė negalima, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl nepagrįstai Vilniaus PN 2015-11-18 nutarimu pareiškėjui paskirtos nuobaudos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo argumentu, kad neteisėtai paskirta nuobauda jam galėjo sukelti neigiamas emocijas ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus, tačiau taip pat atsižvelgia į tai, kad šios nuobaudos paskyrimas neįtakojo Komisijos sprendimo dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo visuminės kratos metu nebuvo rasti draudžiami turėti daiktai, todėl sprendžia, kad pareiškėjas nors ir patyrė neturtinę žalą, tačiau jos kompensavimas pinigais neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Tai, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad teismo pripažinimas, jog pareiškėjas Vilniaus PN 2015-11-18 nutarimu buvo nubaustas nepagrįstai, yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjui J. S. nuobauda Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 28-1295(1) buvo paskirta nepagrįstai.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė