Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-07-05][nuasmenintas sprendimas byloje][2-100-308-2016].docx
Bylos nr.: 2-100-308/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Varënos rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VĮ Registrų centro Alytaus filialas 149952323 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Daiktinė teisė
Nuosavybės teisė:
Nuosavybės teisės praradimas
Prievolių teisė
Dovanojimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
Apeliacinio skundo terminai
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas

Civilinė byla Nr

 

 

              Civilinė byla Nr. 2-100-308/2016

              Teisminio proceso Nr.2-51-3-01360-2015-9

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              2.3.2.7;2.5.15;3.2.6.1

                           

                      

                                      Varėnos rajono apylinkės teismas

                                     S P R E N D I M A S 

                     LIETUVOS   RESPUBLIKOS  VARDU

 

                                        2016 m.birželio 22d.

                                                 Varėna

 

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei ,dalyvaujant ieškovui T. V.,jo atstovei adv.Nijolei Raulušaitienei,atsakovams V. V. ir A. V. ,jų atstovui adv.Stanislovui Raulušaičiui,trečiojo asmens –Alytaus m 3-iojo notarų biuro notarei E. J. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovams- V. V. ir A. V., trečiajam asmeniui- Alytaus m 3-iajam notarų biurui dėl dovanojimo sutarties dalyje panaikinimo ir restitucijos

                                   n u s t a  t ė :

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė:

1.  pripažinti  negaliojančia  2008-04-21 dovanojimo  sutartį, reg Nr. 3778,   kuria  jis padovanojęs atsakovui  V. V. 857/1715 dalis  bendroje dalinėje nuosavybėje , esančias  17.1500 ha dydžio  žemės sklype, iš jo  13.71 ha miško , žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini),  esančio  Rudnios kaime, Varėnos raj. savivaldybėje,  kadastrinis adresas  (duomenys neskelbtini) Maksimonių kv., turto vertė 16479.08 eurų (56899 lt.) ,  kaip sudarytą asmens  negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir suklydimo įtakoje  taikyti restituciją  ir turtą grąžinti jo nuosavybėn.

2.    pripažinti  negaliojančia  2008-04-21 dovanojimo  sutartį, reg Nr.3782,  kuria   jis padovanojęs atsakovui   A. V. 360/720 dalis  bendroje nuosavybėje esančias  7.20 ha žemės sklypo, iš jo miškas 7.20 ha,  esančio  Merkinės miestelyje Varėnos rajono savivaldybėje,  kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unik Nr.  (duomenys neskelbtini),  žemės sklypo  vertė 5840.41 eurų   (20166litų ),  kaip sudarytą asmens  negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir suklydimo įtakoje  taikyti restituciją  ir turtą grąžinti jo nuosavybėn.

3. priteisti iš atsakovų   valstybei  patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas-žyminio mokesčio sumokėjimo,  kitas  bylinėjimosi, atstovavimo išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą .

Ieškovas nurodė,kad jam 1999-08-30 Alytaus  apskrities viršininko administracijos sprendimais  Nr.(duomenys neskelbtini), 2002-06-03 sprendimu  Nr. (duomenys neskelbtini),   atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus Varėnos rajone.   2008-04-21  Žemės sklypo dovanojimo sutartimi , notarinio reg.  Nr.  3782,  patvirtinta Alytaus miesto 3-iojo  notarų biuro notarės  E. J.,   priklausančias   857/1715 dalis  bendroje dalinėje nuosavybėje , esančio  17.1500 ha dydžio  žemės sklypo, iš jo  13.71 ha miško , esančio  Rudnios kaime, Varėnos raj. savivaldybėje,  kadastrinis adresas  (duomenys neskelbtini) Maksimionių kv., žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojęs savo sūnui  V. V..  Dovanojamas   turtas įkainotas  56899 litais ( 16479.08 eurų )  . Tą pačią dieną sudaręs ir  dovanojimo sutartį notarinio reg.  Nr.  3778,  patvirtintą Alytaus miesto 3-iojo  notarų biuro notarės  E. J., kuria  kitam savo sūnui A. V. padovanojęs 360/720 dalis  bendroje nuosavybėje esančio  7.20 ha žemės sklypo, iš jo miškas 7.20 ha , esančio  Merkinės miestelyje,  Varėnos rajono savivaldybėje,  kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unik Nr.  (duomenys neskelbtini),  žemės sklypo  vertė  20166 lt.  ( 5840.41 eurų ) . Jam sudarant nurodytas sutartis pasirašė už jį atsakovai -  sūnūs  A. V. , V. V..   Abi šias sutartys buvo sudarytos  ir patvirtintos   notarės  E. J. Alytaus m. 3-iame notarų  biure.  Sudarytos su  V. V. ir  A. V. dovanojimo sutartys  kaip  neatitinkančios    jo valios ir įstatymo reikalavimų, naikintinos.

Sudarant dovanojimo sutartis  mane į notarų biurą lydėjo abu vaikai . Pats esantis neįgalus , todėl ir  naudojęsis  vaikų pagalba  tvarkant įvairius reikalus, o tuo labiau  sudarant  sutartis.   Sudarydamas nurodytas sutartis dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, nesupratęs sudaromų sandorių  esmės, t. y. suklydęs dėl jų esmės, kas  sudaro  faktinį ir teisinį pagrindą tenkinti jo  ieškinio reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis 2008-04-21 sutartis,  kuriomis  padovanojau jam priklausantį turtą  atsakovams   V. V. , A. V..  Kaip matyti  iš pridedamų dokumentų  jis  jau ilgą laiką , nuo 2007 metų yra neįgalus , jam nustatytas didelių spec. poreikių lygis ,  jam reikalinga kito asmens nuolatinė  pagalba .

Ginčijantis sudarytas dovanojimo sutartis  tuo pagrindu, kad sudarydamas jas, nesupratęs  kokius sandorius pasirašo,  pasitikėjęs  vaikais, kurie paaiškino, jog  turtas jiems pereis po jo mirties,  kad sudaraantis testamentą , dėl ko buvo išreiškęs valią  jau anksčiau,  todėl manęs,  kad važiuojantis  pas notarę pasirašyti testamentą.  Ką jam skaitė notarė nesupratęs.  Jeigu būtų  žinojęs, kad  perleidžiantis jam priklausančias turto dalis ( žemės sklypus) nebūtų dovanojimo sandorių pasirašęs , o pats perskaityti ir pilnai suprasti, kokius sandorius sudaro ,  negalėjęs , kadangi yra  neįgalus , pasitikėjęs savo artimaisiais.   Prašo  dovanojimo sutartis  pripažinti negaliojančiomis CK 1.89 str. pagrindu, CK 1.90 str. pagrindais .  Savo ieškinį  grindžiantis ir tuo, kad yra  neįgalus , jam  nustatytas didelių specialių poreikių lygis, jam reikalinga priežiūra, tačiau atsakovai jam neteikia reikalingos pagalbos, nepadeda buityje. Jo ieškinyje nurodytos aplinkybės, yra pagrįstos ir jos sudaro pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus CK 1.90 str. 1 d., CK 1.89 str.  numatytu pagrindu.  Atsakovų vėliau ne kartą   prašęs  grąžinti jam žemę, jie lyg ir žadėdavo žemę atidovanoti , tačiau vis atidėliojo  šio klausimo sprendimą,kas reiškia -  vengia žemę jam geruoju grąžinti. 

Pagal CK 1.89 str. 1d. sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sandoris šiuo pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu dėl intelekto trūkumo, t. y. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės, arba dėl valios trūkumų, t. y. negalėjimo valdyti savo veiksmų. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą būklę. Tai gali būti ir paties asmens nulemta, ir kitų asmenų iniciatyva sukelta būklė (ar natūraliai išsivysčiusios ar ūminės ligos atsiradusi būklė. Jo sveikata bloga,  dėl ligos negalėjęs pilnai  suprasti sudaromo sandorio, nesupratęs,kad  turtas pereina kitų asmenų  nuosavybėn nuo sandorio sudarymo momento . Todėl dėl sveikatos būklės  sandorių sudarymo metu buvęs  tokios  būklės, kad negalėjęs pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės  ir jų valdyti, nesuvokęs turto perleidimo.   Nesupratęs,  kokius sandorius sudarantis  bei nesiekęs  padovanoti turto atsakovams , t. y. pasirašydamas sutartis netinkamai suvokęs sandorių aplinkybes ir padarinius, (CK 1.90 str. 1 d.). Jis  iš esmės suklydęs dėl sudaromų sandorių,  dėl ko  sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.).

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.  Kaip matyti , aš  sudarydamas dovanojimo sutartis nesupratau  kokius sandorius pasirašau, pasitikėjau vaikais, kurie paaiškino, jog  turtas pereis jų nuosavybėn po mano mirties.  Kaip nurodžiau, jeigu būčiau žinojęs , kad perleidžiu man  priklausančias dalis  žemės sklypų , nebūčiau  dovanojimo sandorių pasirašęs, o pats perskaityti ir suprasti, kokius sandorius sudarė negalėjau, nes   esu  prastos sveikatos,  pas notarę užtrukome  labai trumpai.

Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Dėl to pirmiausia turi būti įvertinta, ar  suvokęs  esmines dovanojimo sandorių aplinkybes.  Kaip matyti, jo valia  nebuvo išreikšta -  be jokio atlygio ar sąlygų perleisti atsakovams  nuosavybėn savo turtą.  Sudaryti sandoriai neatitiko jo  valios – neatlygintinai perleisti atsakovų  nuosavybėn turtą, be jokių sąlygų ir įsipareigojimų.  Atsakovai  gyvena atskirai , jam  reikalinga  kitų asmenų pagalba , gyvenantis su sutuoktine , kuri jam padeda buityje , nors ir pati yra garbaus amžiaus. Atsakovai, kurių naudai sudarytos dovanojimo sutartys,  nėra prisiėmę  įsipareigojimus nuo pat dovanojimo sutarčių sudarymo nuolat rūpintis juo, padėti jam  išsilaikyti.  Nurodytais pagrindais  prašo  pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-04-21  dovanojimo sutartis, kuriomis padovanojęs jam priklausantį turtą  atsakovams, bei taikyti restituciją ir jo nuosavybėn  grąžinti  perleistą  turtą. Nurodyti sandoriai  naikintini, nes yra  sudaryti asmens,  nors ir veiksnus ,tačiau  sandorio sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ( LR CK1.89 str. ) ir sudaryti suklydimo įtakoje ( CK1.90 str.) .  

Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai,bei priteisti valstybei turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas.                 

Atsakovai  V. V. ir A. V. ieškinio nepripažino ir prašė ieškinį  atmesti . 

Pateiktu atsiliepimu atsakovai nurodė,kad jų tėvas T. V. kreipėsi į teismą ir reikalauja  pripažinti negaliojančia 2008-04-21 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3778, kuria jis V. V. padovanojo   857/1715 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 17,1500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Rudnios kaime, Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Maksimonių  k.v.,  turto vertė 16 479,08 eurų, taikyti restituciją ir turtą grąžinti jam.  Ieškovas reikalauja  pripažinti negaliojančia ir  2008-04-21 dovanojimo sutartį, reg. Nr.3782, kuria jis A. V. padovanojo 360/720 dalis žemės sklypo, kurio plotas 7,20 ha, esančio Merkinės miestelyje,  Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 5840,41 eurų,  taikyti restituciją ir turtą grąžinti jam.

Su ieškiniu nesutinka,nes jis nepagrįstas.Jų tėvas T. V. 1999 metais susigrąžino iki nacionalizacijos savo tėvų – jų senelių valdytus žemės sklypus.  Dalį grąžintinos žemės tėvas dar jos grąžinimo metu perleido jų broliui J. V..   Likusią žemę tėvas susigrąžino savo vardu.

Nuo pat žemės susigrąžinimo 1999 metais tėvas,jie-jo sūnūs V., A. ir  J. netrukdomai naudojęsi visais sugrąžintais žemės sklypais, juose esančiais miškais, ruošę malkas sau ir tėvui, išpjaudavę vėjovartas ir sausuolius.

2008 metų pavasarį tėvas pasikvietė juos -  atsakovus šioje byloje ir pasakė, kad jis jau senas, silpsta, kad negerai, jog vieniems vaikams padovanojo žemės, o kitiems ne.  Tėvas pasakė, kad ištaisys klaidą ir padovanos žemės visiems po lygiai,bei nurodė,jog reikia nuvykti pas notarą. 2008-04-21 nuvykę į Alytaus miesto 3 notarų biurą, kur buvo sudarytos ginčijamos dovanojimo sutartys,kur abi sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos  notarės E. J. Alytaus m. 3-iame notarų biure, dalyvaujant pačiam T. V..

LR Notariato įstatymo 13 straipsnis numato, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. 30 straipsnis nurodo, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.

Notarė E. J. aiškiai ir suprantamai, kelis kartus perklausdama ar T. V. suprantami jo atliekami veiksmai ir jų pasekmės, išaiškino dovanojimo sutarties prasmę ir  pasekmes.  Ieškovo teiginys, kad jis, sudarydamas sutartis dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, nesuprato sudaromų sandorių esmės, yra pramanytas ir niekuo nepagrįstas.  Ieškovas tuo metu,kaip ir dabar, nesirgo jokiomis ligomis, galėjusiomis įtakoti jo suvokimą.   Kartu su ieškiniu pateiktas vienintelis dokumentas, įrodantis, kad ieškovas nuo 2007 metų yra neįgalus. Ieškovo teiginys, kad jam  reikalinga kito asmens nuolatinė pagalba neatitinka tikrovės. Jiems žinoma, kad neįgalumas T. V. nustatytas dėl klubo sąnarių susirgimų, tačiau dėl to jam nenustatyta rūpyba. Ieškovas pats vairuoja savo automobilį, kelis kartus per savaitę važiuoja į Varėną ir Merkinę. Ieškovas pats vaikšto,  pats savimi pasirūpina. Išeiginėmis dienomis su sutuoktinėmis nuvažiuojantys pas tėvus, prinešantys malkų, vandens, sutvarkantys namą, išskalbiantys skalbinius. Vasarą prižiūri sodybą, pjauna žolę. Jie rūpinasi savo senelių – ieškovo tėvų kapais.  Šiuos darbus atliekantys ne dėl to, kad tėvai negali savimi pasirūpinti, bet todėl, kad jie abu jau garbaus amžiaus.

Jų tėvas ginčija sudarytas dovanojimo sutartis tuo pagrindu, kad sudarydamas jas, jis atseit nesuprato kokius sandorius pasirašo, pasitikėjo vaikais (atsakovais),  kurie  atseit paaiškino, jog turtas jiems pereis po jo mirties, manė, kad sudaro testamentą. Jų tėvas T. V. sandorio sudarymo metu normaliai mąstė, byloje nėra jokių duomenų, kad jis sirgo ligomis, dėl kurių būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų. Nors jis yra senyvo amžiaus (g. (duomenys neskelbtini)), tačiau gerai skaito, žiūri politines laidas, skaito laikraščius, noriai diskutuoja su žmonėmis apie politiką,  logiškai mąsto, yra labai apdairus, gudrus ir protingas, visada  dokumentus  atidžiai perskaito, išsiaiškina jų prasmę.Notarė jam aiškiai ir suprantamai išaiškino atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, jis atidžiai perskaitė sudaromas sutartis.  Niekada ieškovui neaiškinome, kad notaras sudarys testamentą ar kokį kitą sandorį.Ieškovas ne pirmą kartą dovanoją nekilnojamąjį turtą. Apie 1999 metus jis jų broliui J. V. yra perleidęs nuosavybės teises į žemę ir mišką.  Atsakovui A. V. 2000 metais ieškovas padovanojo 1,2 ha miško.  T. V. pats savarankiškai yra sprendęs ir kitus teisinius klausimus. Jis 2012 - 2014 metais  rašė pareiškimus ir skundus  policijai ir prokuratūrai dėl galimai pažeistų teisių, susijusių su indėliais bankuose. Taigi ieškovo teiginiai, kad  nesuprato kokius sandorius pasirašo, kad sudaro ne dovanojomo sutartis o  testamentą, kad  nesuprato notarės  išaiškinimų, kad pats perskaityti ir pilnai suprasti  kokius sandorius sudaro negalėjo yra pramanyti ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

LR Notariato įstatymo 31 straipsnis numato, kad  notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas.  Visus šiame įstatymo straipsnyje nurodytus reikalavimus notarė įvykdė.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).  Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008). 

Ieškovas   sudarytas dovanojimo sutartis ginčija  CK 1.89 str. ir  CK 1.90 str. pagrindu.  CK 1.89 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį, o  CK  1.90 straipsnio 1 d. numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį.Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-107/2004).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

Pats ieškovas dėl anksčiau nurodytų priežasčių nusprendė jiems padovanoti žemės sklypų dalis, t.y. ginčo sandoriai sudaryti ieškovo iniciatyva.  Jo niekas neprašė dovanoti mišką, jie neįkalbinėję, nevertę atlikti šiuos veiksmus.  Pats ieškovas kalbėjo, kad jau senas, jam nieko nereikia, todėl nori padovanoti savo vaikams ginčo sklypus.  Be to, ieškovas iš kažkur sužinojo, kad artimiausiu metu miškai bus apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu, todėl norėjo šį turtą perleisti vaikams, kad pastarieji patys jį valdytų ir rūpintųsi priežiūra, mokėtų mokesčius už jį.Ieškovas ir jie-atsakovai ir jų brolis J. V. nuo pat miško grąžinimo nevaržomai naudojęsi ir iki šiol naudojasi mišku – ruošiantys ne tik malkas, pjaunantys vėjovartas ir sausuolius.Nekilnojamasis turtas jiems buvo padovanotas prieš beveik aštuonis metus, tačiau per tą laiką  jo neperleidę tretiesiems  asmenims,  neriboję naudojimosi juo tėvui ir broliui J. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad 2008 metais  sudarant dovanojimo sutartis jie elgėsi sąžiningai ir niekaip neįtakoję tėvo apsisprendimo sudaryti šias sutartis. Tai buvo iš anksto suplanuotas ir apgalvotas vienasmenis tėvo sprendimas, kurį, praėjus 8 metams, dėl nesuprantamų priežasčių tėvas siekia pakeisti. Jeigu būtų siekę apgaule užvaldyti tėvo turtą, tai įgiję nuosavybės teises į jį, būtų jį perleidę tretiesiems asmenims ar pardavę, tačiau šių veiksmų neatlikę.

Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Atlikti dovanojimo veiksmus T. V. ruošėsi kurį laiką,  analogiškus veiksnus yra atlikęs anksčiau, todėl jis  suvokė esmines sandorių aplinkybes, t. y. jo 2008 metais  sudaryti dovanojimo  sandoriai neturi valios trūkumų. Ieškovo valia dėl sudaromų sandorių esmės buvo nuosekli,  sandoriai sudaryti, tam iš anksto pasirengus, t. y. buvo derinama sandorio sudarymo vieta ir laikas  pas notarą, apie sandorį žinojo ir jam pritarė ieškovo sutuoktinė – jų motina.

Ieškovas elgėsi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, nes analogiškus sandorius yra sudaręs ne vieną kartą. Dovanojimo sandorių tikrosios (vidinės) valios turinys perduoti savo turtą neatlygintinai sūnų nuosavybėn, išoriškai buvo išreikštas, sudarius tokius sandorius, kokių siekė sandorio metu mūsų tėvas. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.  Nors dažnai vykstantys pas tėvus, jiems padedantys, tačiau tėvas greičiausiai nori, kad visą savo laisvalaikį jie skirtų jam. Jie turitys savo šeimas, dirbantys, todėl skirti visą savo laisvą laiką tėvų priežiūrai neturintys jokių galimybių. Galimai todėl po sandorių sudarymo praėjus 8 metams,  jų tarpusavio santykiai kiek pablogėjo, tačiau šios aplinkybės  yra teisiškai nereikšmingos, atsižvelgiant ne tik į dovanojimo sandorio pobūdį, bet ir į tai, jog šios aplinkybės paaiškėjo vėliau, o vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

              Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovas neįrodė esminio suklydimo fakto, kaip pagrindo ieškiniui tenkinti ir dovanojimo sandoriams pripažinti negaliojančiais. Byloje esančiais duomenimis (neįgaliojo pažymėjimu) apie ieškovo sveikatos būklę nepatvirtinama jo sveikatos sutrikimų, galėjusių turėti įtakos ieškovo galimybėms tinkamai išreikšti savo valią.Ieškinys neįrodytas, teisiškai nepagrįstas, todėl prašo ieškinį atmesti.

           Dalyvavę teismo posėdyje atsakovai V. V. ,A. V. ir jų atstovas pilnai palaikė atsiliepime nurodytus atsikirtimus į ieškinį ir išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė,kad tėvui pasiūlius jiems padovanoti žemės sklypus   nuosavybės atkūrimo dokumentus jiems perdavė brolis J.,kuris šiuos dokumentus laikė pas save.Tuokart su dokumentais buvo kreiptasi pas notarę,kuri nurodė dieną ir vaalndą,kada reikalinga pas ją nuvykti,bei apie tai pranešę tėvui.2008-04-21 kartu su tėvu nuvykę pas notarę,kur tėvui buvo perskaitytos sutartys,notarė jam išaiškino šias sutartis  ir kadangi tėvo ranka tuo metu buvo operuota,tai tėvas sutiko,kad už jį pasirašytų jie.

Tretysis asmuo-Alytaus m 3-iojo notarų biuro notarė E. J. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir  nurodė,kad žemės sklypų dalių dovanojimo sutartys buvo patvirtintos 2008 m. balandžio 21 d. Alytaus miesto 3-ajame notaro biure. Ieškovas T. V. dovanojimo sutartimi, registro Nr. 3778 padovanojo 857/1715 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Rudnios kaime, Varėnos rajono savivaldybėje, atsakovui-savo sūnui V. V., o dovanojimo sutartimi, registro Nr. 3782 padovanojo 360/720 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Merkinės miestelyje, Varėnos rajono savivaldybėje, atsakovui-savo sūnui A. V..

Dovanotojas T. V. pateikė visus sutartims sudaryti reikalingus ir galiojančius dokumentus. Pateikęs dokumentus dovanotojas T. V. aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią sudaryti šias dovanojimo sutartis; t.y. padovanoti savo vaikams V. V. ir A. V. miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalis. Jokių įtarimų dovanotojo sveikatos būklė ir būsena nesukėlė. Iš pateiktų dokumentų ir šalių paaiškinimų įtarimų, kad šiuo sandoriu būtų pažeistos kieno nors teisės, nekilo. Prieš sudarant ir pasirašant šias sutartis, buvo patikrinta dovanojamo turto būklė sutarčių sudarymo dieną Nekilnojamojo turto registre, Hipotekos ir turto areštų registruose, įsitikinta, kad sutartyse dalyvaujantys asmenys neįrašyti neveiksnių asmenų sąraše, šalims išaiškintos sudaromų dovanojimo sandorių teisinės pasekmės, šių sandorių skirtumai nuo testamento, kaip patvarkymo mirties atveju, nustatyti tikrieji šalių ketinimai ir laisva valia dėl sudaromų dovanojimo sutarčių. Ieškovas T. V. miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalių dovanojimo sutartis sudarė pilnai suprasdamas savo veiksmų reikšmę, laisva valia, niekieno neįtakojamas, be prievartos ir suklydimo.

Tvirtinant šiuos sandorius ieškovas T. V. elgėsi adekvačiai aplinkai, puikiai suvokė savo veiksmus, sklandžiai išdėstė savo mintis, aiškiai išreiškė savo valią ir sprendimą dovanoti atsakovams-savo sūnums V. V. ir A. V. anksčiau minėtas žemės sklypų dalis.Parengus sutartis, sutarčių tekstas šalims buvo garsiai perskaitytas. Šalys patvirtino, kad suprato sutarčių turinį ir pasekmes ir kad šios sutartys pilnai atitinka jų valią ir tikruosius ketinimus. Kadangi ieškovas-dovanotojas T. V. dėl ligos negalėjo pats išskaitomai pasirašyti, sutartis, jam prašant, pasirašė kitas asmuo (atsakovas-sūnus, kuris tame konkrečiame sandoryje nebuvo apdovanotuoju). Tokia dokumentų pasirašymo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 32 str.

Sandorių rūšis (žemės sklypų dalių dovanojimas vaikams), sandorių turinys rodo tai, kad šios dovanojimo sutartys buvo sudarytos sąmoningai, pagrįstai ir ieškovui T. V. pilnai suvokiant savo veiksmus bei sugebant juos valdyti. Visais savo veiksmais ieškovas T. V. siekė sudaryti šiuos sandorius, norėjo padovanoti miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalis savo vaikams.Atsisakyti atlikti notarinius veiksmus-patvirtinti miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalių dovanojimo sutartis nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 29 str., šie sandoriai buvo patvirtinti.

Ieškovo reikalavimas panaikinti dovanojimo sandorius ir taikyti restituciją prieštarauja sandorių stabilumo principui bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, visiškai neatsižvelgiant į atsakovų valią, jų interesus ir teisėtus lūkesčius. Juk civilinėje teisėje įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį-užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorių pripažinimas negaliojančiais be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, laiko, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų dalių dovanojimo sutartys notarinio registro Nr. 3778 ir Nr. 3782, sudarytos Alytaus miesto 3-jame notaro biure 2008 m. balandžio 21 d., buvo patvirtintos pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo ir kitų norminių aktų nuostatomis, todėl su ieškinio reikalavimu pripažinti šias sutartis negaliojančiomis nesutinku ir prašau ieškinį atmesti.

Dalyvavusi teismo  posėdyje notarė   nurodė,kad pas ją kreipėsi atsakovai nurodydami apie jų tėvo norą sudaryti  dovanojimo sutartis dėl miško sklypų padovanojimo,kur jie pristatė reikalingus sandorio sudarymui dokumentus,tada buvo nustatyta sandorių sudarymo data ir laikas,bei buvo nurodyta atvykti tiek ieškovui,tiek atsakovams dėl  dovanojimo sutarčių sudarymo.Į notarų biurą 2008-04-21 atvyko pats ieškovas ir atsakovai ,kur prieš tai pakalbėjusi su ieškovu,patikrinusi jo veiksnumą, šalims balsu perskaičiusi sutartis,ieškovui paaiškinusi,jog pasirašius dovanojimo sutartis dovanojamas turtas.t.y.miškas sūnų nuosavybėn pereis iš karto po sutarčių pasirašymo.Ieškovas T. V. nurodė,jog jis tai supranta ir sutinka dėl to,kadangi jis vaikams nori būtent padovanoti šį mišką.Apie  testamento surašymą nebuvo jokios  ieškovo kalbos ir  dėl to patvirtinusi dovanojimo sutartis.Sudarant dovanojimo sutartis ieškovas  sudarė protingo,gerai orientuoto žmogaus įspūdį,bei nekilo jokio įtarimo,kad ieškovas šias sutartis būtų sudaręs kokio nors suklydimo pasėkoje.

Ieškinys atmestinas.

              Iš 2008-04-21 sudarytos dovanojimo sutarties,notaro registro Nr.3778(b.l.9-10)matyti,kad ieškovas T. V. padovanojo V. V. 857/1715 dalis  bendroje dalinėje nuosavybėje , esančias  17.1500 ha dydžio  žemės sklype, iš jo  13.71 ha miško , žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini),esančio  Rudnios kaime, Varėnos raj. savivaldybėje,  kadastrinis adresas  (duomenys neskelbtini) Maksimonių k.v., turto vertė 16479.08 eurų (56899 lt.).

Iš 2008-04-21 sudarytos dovanojimo sutarties,notaro registro Nr.3782(b.l.11-12)matyti,kad ieškovas T. V. padovanojo A. V. 360/720 dalis  bendroje nuosavybėje esančias  7.20 ha žemės sklype, iš jo miškas 7.20 ha,  esančio  Merkinės miestelyje Varėnos rajono savivaldybėje,  kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unik Nr.  (duomenys neskelbtini),  žemės sklypo  vertė 5840.41 eurų   (20166litų ).

Iš pateiktų 2015-12-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l.14-17) matyti,kad nuo 2008-05-06 V. V. 2008-04-21 dovanojimo sutarties pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisės į 857/1715 dalis 17.1500 ha dydžio  žemės sklype, iš jo  13.71 ha miško,  žemės sklypo unik Nr. (duomenys neskelbtini),esančio  Rudnios kaime, Varėnos raj. savivaldybėje,  kadastrinis adresas  (duomenys neskelbtini) Maksimonių k.v. ir nuo 2008-07-26 A. V. 2008-04-21 dovanojimo sutarties pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisės į  360/720 dalių  bendroje nuosavybėje esančias  7.20 ha žemės sklypo, iš jo miškas 7.20 ha,  esančio  Merkinės miestelyje Varėnos rajono savivaldybėje,  kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Bingelių k.v., žemės sklypo unik Nr.  (duomenys neskelbtini). 

Iš 2000-02-29 notaro patvirtintos sutarties(b.l.56) matyti,kad T. V. perleido J. V. tesię atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą- 5,80 ha žemės,esančios Samūniškių k Merkinės sen.Varėnos raj.

Ieškovo pakviestas liudytojas J. V. (ieškovo sūnus)parodė,kad apie tėvo padarytus miško dovanojimus kitiems broliams sužinojęs gal po trijų metų,lyg 2011 m kai tėvas pasakė,kad lyg užrašė kitiems sūnums mišką ir po mirties miškas liks jiems.Po to jis parodė dokumentus,iš kuirų matėsi,kad buvo atliktas dovanojimas,bei išėjęs pokalbis,kad visiems trims broliams buvo nelygiai padovanota.

Ieškovo pakviesta liudytoja O. V. (sūnaus J. V. sutuoktinė)parodė,kad apie tuos dovanojimus su vyru sužinojusi gal po kelių metų,lyg po trijų  metų,kai tėvas T. V. surado ir parodė tuos dovanojimo dokumentus.Tuokart užkliuvo,kad sutartyse broliai pasirašė už tėvą.Tuokart ieškovui išaiškinę,kad jis yra padovanojęs tuos žemės sklypus kitiems vaikams,bei tai nėra testamentas.

Surinktų įrodymų byloje visuma ieškovas savo ieškinio neįrodė.Ieškovas nepateikė įrodymų,kad jis iki ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo būtų sirgęs kokia tai psichikos ar kitokio pobūdžio liga, kuri būtų trukdžiusi jam suvokti savo atliekamų veiksmų prasmę ir valdyti savo veiksmus.Ieškovas nepateikė ir įrodymų,kad jis būtų buvęs pripažintas neveiksnus tiek iki ginčijamų sutarčių sudarymo  ar neužilgo po šių sutarčių sudarymo. Ieškovas ir jo atstovė neprašė skirti teismo psichiatrijos ekspertizę dėl ieškovo psichinės sveikatos būklės ištyrimo sandorių sudarymo metu . Iš išreikalautos ieškovo ambulatorinio ligonio kortelės matyti,kad jis nebuvo  gydytas dėl psichikos susirgimų, daugumoje atveju buvo gydomas ar kreipdavosi ambulatorinės gydytojų pagalbos dėl dešinio klubo sąnario protezavimo,stuburo susirgimų ir aukšto kraujo spaudimo.Ieškovo neįgalumas yra nustaytas tik dėl fizinės negalios dėl apsunkinto judėjimo.Ieškovas dalyvaudamas  teismo posėdžiuose aktyviai gynė savo pozicijas dėl ieškinio,pilnai suprato kitų proceso dalyvių paaiškinimus,uždavinėjo klausimus kitiems proceso dalyviams,ieškovo elgesys proceso metu buvo adekvatus esamai situacijai ir iš to matosi,kad ieškovas turi sveiką nuovoką ir nuomonę visais jam  aktualiais klausimais. Visos šios aplinkybės nurodo,kad ieškovo psichinė sveikata šiuo metu yra pakankamai normali pagal jo amžių.Pagal atsakovų ir trečiojo asmens(notarės) paaiškinimus prieš 8 metus ieškovo tiek fizinė,tiek psichinė sveikata jiems atrodė buvus  geresnė,nei dabar .Visos šios aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadai,kad ieškovas 2008-04-21 sudarymas dovanojimo sutartis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti,t.y suprasti,kad jis dovanoja sūnums turimą turtą(miško žemės sklypus) ir dėl to  būtų buvę pažeista LR CK 1.89 str.reikalavimai,kas suteiktų pagrindą naikinti sudarytus sandorius.Ieškovas 2016-03-17 teismo posėdžio  metu nurodė,kad po sudarytų dovanojimo sutarčių parodęs šias sutartis sūnui J.,kur pastarasis pradėjęs priekaištauti,kad kitiems broliams tekę daugiau miško,nei jam.Todėl sūnums V. ir A. liepęs pasidalinti žeme su broliu J.,kur jie žadėję perleisti dalį žemės J.,bet tai padaryti vis atidėliojo.Dėl to  vis laukęs,o po to vėliau nutaręs kreiptis į teismą. Ieškovas nurodė,kad jis yra baigęs 6 klases,ilgą laiką dirbęs kolūkyje vairuotoju.Ieškovas jau parengiamojo posėdžio metu pripažino,kad akstinu teikti ieškiniui buvo ta aplinkybė,kad jis laiko,jog sūnui J. teko mažiau žemės nei kitiems sūnums A. ir V.,bei tai,kad jis laiko,jog sūnūs A. ir V. per mažai prisideda pagalba jam,kaip neįgaliam dielių speicaliųjų poreikių turinčiam asmenmiui.Tokiu būdu galima padaryti išvadą,kad 2008-04-21 sudarytos dovanojimo sutartys ieškovui šiuo metu netinka tuo aspektu,kad ieškovas šiuo metu norėtų jau kitaip paskirstyti sūnums jo turėtą turtą,t.y.daugiau turto norėtų perduoti sūnui J., o taip pat,kad atsakovai skirtų didesnį dėmesį jo priežiūrai.Ieškovas nurodė,kad jis norėjęs sudaryti pas notarę tik testamentą,kuriuo būtų padaręs patvarkymą dėl jam priklausančio turto paskirstymo po mirties ,tačiau buvo surašytos dovanojimo  sutartys ,kurios neišreiškė jo tikrosios valios.Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų,kad jis būtų siekęs 2008-04-21 surašyti testamentą.Ieškovas niekaip įtikinamai nepaaiškino,kodėl jis per tokį ilgą, beveik 8 metų laiką, turėdamas su savimi dovanojimo sutartis ir suprasdamas jų turinį,bei laikydamas,kad jos pažeidžia jo interesus, nesikreipė iš karto dėl šių sutarčių panaikinimo.Tai rodo,kad dovanojimo sandoriai po jų sudarymo tenkino ieškovo interesus,tačiau paskutiniu metu ieškovui pakeitus nuomonę dėl atlikto dovanojimo, jis siekia panaikinti šiuos sudarytus sandorius.Tačiau dovanotojo nuomonės pasikeitimas praėjus kuriam laikui po dovanojimo sandorių(šiuo atveju dovanojimo sutarčių)sudarymo neduoda įstatyminio pagrindo tokius sandorius pripažinti negaliojančiais,bei toks dovanotojo nuomonės pasikeitimas negali būti laikomas esminiu dovanotojo suklydimu sudarant sandorį.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-531/2009 yra nurodęs,kad „ Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o  pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ( CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo.

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant,ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vadinasi, teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų būtinų sąlygų visumą. „

Ieškovas savo ieškinio tenkinimą grindė ir tuo pagrindu,kad sutartyse nėra pasirašęs jis pats asmeniškai,o atsakovai,ir taip jis galimai buvęs apgautas atsakovams susitarus su notare dėl dovanojimo sutarčių surašymo.LR Notariato įstatymo 32 str.2d.numato,kad „Jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti.” Iš 2008-04-21 sudarytų sutarčių matyti,kad sutartyse yra nurodymas,jog už negalintį pasirašyti dėl ligos T. V. pasirašė A. V.,o kitoje sutartyje V. V..Ieškovas pripažįsta,kad jis buvęs pas notarę 2008-04-21 sutarčių sudarymo metu ir kad tuo metu jis negalėjęs  pats pasirašyti.Iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti,kad už ieškovą pasirašė vienas iš atsakovų,kadangi ieškovas pats negalėjo pasirašyti.Tiek ieškovų,tiek trečiojo asmens,tiek ieškovo paaiškinimai rodo,jog ieškovas matė ir žinojo ,kas už jį pasirašė sutartyse,bei to neginčijo iki šio ieškinio pateikimo.Iš ieškovo  pateiktų įrodymų bei atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimų teismas nenustato,kad už ieškovą 2008-04-21 sudarytose sutartyse kiti asmenys būtų pasirašę pažeidžiant Notariato įstatyme nustatytą tvarką ir dėl to būtų pagrindas panaikinti sudarytas sutartis.Surinktų įrodymų pagrindu teismas laiko,kad ieškovo ieškinys nėra pagrįstas ir įrodytas,todėl atmetamas pilnoje apimtyje. 

Ieškovas 2014-06-06 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-14-T-2452-2933 buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Iš ieškovo

 

išieškotinos atsakovų turėtos bylos nagrinėjimo išlaidos. 2016-01-22 pinigų priėmimo kvitu Nr.814355 patvirtinamas atsakovo A. V. 600 Eur advokato teisinės pagalbos apmokėjimas. CPK 93 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies,nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.CPK 98 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,teismas priteisia iš antrosios dalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą,pagalbą,taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus  ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgus į tai,kad ieškinys pagal savo pobūdį buvo  sudėtingas, atsakovai ginčijo šį ieškinį,bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius,  tai atsakovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošti ieškinį, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Kadangi ieškinys atmetamas,tad vadovaujantis LR CPK 98 str. 1 d. iš ieškovo priteistina visos atsakovo A. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos –advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1d.),kur atsižvelgus į bylos sudėtingumą bei atsakovo procesinį elgesį laikytina,kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos  priteistinos pilnai.

Vadovaudamasis  LR CPK 259-260,263-265,268-270 str.,

n u s p r e n d ė  :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo  T. V. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui A. V. 600(šešis šimtus ) eurų turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-12-29 nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones- įrašų Nekilnojamojo turto registre padarymą,kuriais  :

(1) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta perleisti nuosavybės teisę, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti, ar atlikti kitus disponavimo veiksmus su jam priklausančiu turtu: 857/1715 dalimis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis Varėnos r. sav., Merkinės sen., Rudnios k. ,

(2) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta perleisti nuosavybės teisę, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti, ar atlikti kitus disponavimo veiksmus su jam priklausančiu turtu: 360/720 dalimis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis Varėnos r. sav., Merkinės mstl.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

 

 

 

 

                                                   

 

           Teisėjas                                                                                               Kęstutis Lukošiūnas


Paminėta tekste:
  • CK1 1.89 str. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
  • CK1 1.90 str. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
  • CK
  • 3K-3-585/2006
  • 3K-3-504/2008
  • 3K-3-531/2009
  • CK1 1.63 str. Sandorių samprata ir rūšys
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • 3K-3-472/2006
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK6 6.154 str. Sutarties samprata
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas