Baudžiamoji byla Nr. 1T-9-1020/2023
Baudžiamoji byla Nr. 1T-10-1020/2023
Baudžiamoji byla Nr. 1T-11-1020/2023
Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.9
(S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
2023 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Integruoto baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS) esančiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartimis, kuriomis prašoma išspręsti klausimą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro prašymų dėl kratų atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) teismingumo,
n u s t a t ė :
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2023 m. gegužės 31 d. gauti Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prašymai ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose prašoma priimti nutartis dėl leidimo daryti kratas Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ar bendrovė) registracijos vietoje – (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. (detalūs duomenys apie bendrovę ir asmenis yra nurodyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir šiame sprendime bus nurodomi tik tiek, kiek tai būtina nagrinėjamo klausimo kontekste), siekiant surasti ir paimti (duomenys neskelbtini) bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, informacines laikmenas bei kitus daiktus, grynuosius pinigus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Pateiktuose prašymuose nurodoma, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) (toliau – Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini)) atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas pradėtas Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Panevėžio apskrities VMI) atlikus bendrovės, kuri veikia ir registruota Vilniuje, mokestinį patikrinimą ir nustačius, kad jos atsakingi asmenys laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini): nedeklaravo (duomenys neskelbtini) pajamų, dėl ko nesumokėjo (duomenys neskelbtini) pajamų mokesčio; iš bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesti (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų; (duomenys neskelbtini).
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas Vytautas Krikščiūnas 2023 m. birželio 1 d. nutartimis prokuroro prašymus pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas minėtose nutartyse teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas panašaus pobūdžio klausimus yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 174 straipsnyje reglamentuota ikiteisminio tyrimo vieta turėtų būti siejama ne vien su ikiteisminį tyrimą atliekančios ikiteisminio tyrimo įstaigos buveinės adresu, o su ikiteisminio tyrimo įstaigai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo (veiklos teritorija) bei nusikalstamos veikos padarymo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 1T-29-449/2021). Apylinkės teismas, įvertinęs formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl teismingumo, plačią Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklos teritoriją, duomenis apie juridinį asmenį ir aplinkybę, kad UAB yra registruota Vilniuje ir, kad su šiuo miestu susijęs atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirti veiksmai šiame ikiteisminiame tyrime turi būti atliekami ne Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų, kurio veiklos teritorijoje yra tik ikiteisminio tyrimo institucijos buveinė, o Vilniaus miesto apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra įsikūrusi ir veiklą vykdo su tyrimu susijusi bendrovė, dėl kurios galimai padarytos nusikalstamos veikos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Auksė Balkaitienė ir Miglė Suchankienė, nesutikdamos su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimais, 2023 m. birželio 2 d. nutartimis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl prokuroro prašymų teismingumo nustatymo. Nutartyse nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai, o ikiteisminiam tyrimui vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini), visa prašymams nagrinėti reikalinga medžiaga taip pat yra Panevėžio miesto teisėsaugos institucijose, todėl vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika bei siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, prokuroro prašymai dėl kratų yra teismingi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos prašo išspręsti ginčą, kilusį tarp Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl prokuroro prašymų teismingumo.
4. Atsižvelgiant į tai, kad visais trimis atvejais tiek prokuroro prašymai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys yra iš esmės identiški, dėl pateiktų prašymų išspręsti teismų ginčą bus pasisakoma viename sprendime.
Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro prašymai perduodami nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
5. Nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos apeliaciniam teismui tenka spręsti teismų praktikoje dažnai pasikartojantį ir vis dar neaiškumus keliantį teisinio pobūdžio klausimą dėl to, kurio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas turi įgaliojimus atlikti BPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatytus ir ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtus procesinius veiksmus. Tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų kilo ginčas dėl to, kurio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas turi nagrinėti prokuroro prašymus dėl kratų atlikimo. Taigi, šiuo atveju, nepaisant itin svarbaus ir dažnai neatidėliotinai būtino procesinio veiksmo (procesinės prievartos priemonės – kratos) pobūdžio, tarp teismų kilo iš esmės nepateisinamas ir ikiteisminį tyrimą trukdantis ginčas dėl to, ar sprendimą dėl šio veiksmo atlikimo turi priimti tiriamos nusikalstamos veikos padarymo vietos ikiteisminio tyrimo teisėjas (Vilniaus miesto apylinkės teismas) ar ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos ikiteisminio tyrimo teisėjas (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai).
6. Nagrinėjamo klausimo kontekste Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą ir šiuo konkrečiu atveju prašomos sankcionuoti kratos svarbą ikiteisminiam tyrimui bei jos atlikimo laiko aspektus, taip pat suprasdamas keliamo klausimo dėl bylų teismingumo svarbą ne tik šiame, bet ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose, įžvelgia pagrindą ne tik išspręsti keliamą konkretų klausimą ir perduoti spręsti procesinių prievartos priemonių – kratų sankcionavimo klausimus vienam iš ikiteisminio tyrimo teisėjų, bet tuo pačiu ir pasisakyti šiuo klausimu tiek, kiek tai būtina, kad ateityje tarp teismų nekiltų tokio pobūdžio ginčų, kurie iš esmės trukdytų atliekamiems ikiteisminiams tyrimams.
7. Nagrinėdamas panašaus pobūdžio klausimus, Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad BPK nėra aiškiai reglamentuotas ikiteisminio tyrimo teisėjui priskirtų funkcijų atlikimo teismingumo klausimas. Todėl vien dėl to, nesant aiškaus teisinio reguliavimo, besikeičiant ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūrų ir teismų veiklos teritorijoms, atsiradus įvairiems darbo organizavimo ir struktūriniams pokyčiams, kyla vis nauji ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimų teismingumo aspektai.
8. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus reglamentuojančiame BPK 173 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai BPK nustatytais atvejais ir tvarka: 1) skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą; 2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius; 3) apklausia įtariamuosius; 4) priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 214 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais; 5) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą šio Kodekso 214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; 6) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą BPK numatytais atvejais; 7) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų; 8) atlieka kitus BPK numatytus veiksmus. Taigi, ikiteisminio tyrimo teisėjas iš esmės atlieka šiuos įstatyme numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau tą jis daro tik gavęs prokuroro prašymą ar nagrinėdamas proceso dalyvių skundus, nes savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių veiksmų neatlieka (BPK 173 straipsnio 2 ir 4 dalys).
9. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktriną atskleidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 118 straipsnio nuostatą „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras“ ir apskritai ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam sampratą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teigiama, kad šios funkcijos pirmiausia priklauso išimtinei prokuroro kompetencijai: vadovavimas ikiteisminiam tyrimui ir šio tyrimo kontrolė yra iš esmės kitokie nei teismo vykdoma konstitucinė funkcija – teisingumo vykdymas, tad pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas galėtų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Taigi, prokuroro pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą reiškia, kad prokuroras turi teisę nuspręsti ne tik tai, kas turi atlikti ikiteisminį tyrimą, tačiau ir tai, kada ir dėl kokių veiksmų atlikimo reikia kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas niekaip negali perimti diskrecinės prokuroro teisės nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimo krypčių, ikiteisminio tyrimo turinio, numatyti ikiteisminio tyrimo strategijos, taktikos, metodų ir pan., be kita ko, taip pat neturi ir negali turėti įgaliojimų spręsti dėl to, kokia teisėsaugos institucija ar kokia konkrečioje veiklos teritorijoje veikianti ikiteisminio tyrimo įstaiga gali ar turi atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kas iš esmės lemia ikiteisminio tyrimo teisėjui priskirtų įgaliojimų teritorinį teismingumą.
10. BPK 174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminio tyrimo vietos taisyklė, t. y. kad „ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas“. Ši įstatymo nuostata aiškiai įtvirtina bendrą principą, pagal kurį ikiteisminio tyrimo vietą lemia nusikalstamos veikos padarymo vieta (kai tyrimą atlieka prokuroras – ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras; kai ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas – ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas). Toks principas, jei įstatyme nebūtų numatyta jokių jo išimčių, aiškiai reikštų, kad ikiteisminį tyrimą visada turi atlikti ta institucija, kurios teritorijoje padaryta nusikalstama veika.
11. Atsižvelgiant į tai, kad aptariami ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirti veiksmai įgyvendinami ikiteisminio tyrimo metu, visi šioje proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekami veiksmai vertinami kaip sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis. Todėl sprendžiant dėl tam tikrų proceso veiksmų priskirtinumo (teismingumo), taip pat kaip ir tais atvejais, kai tyrimą atlieką ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus ikiteisminiame tyrime turi įgyvendinti ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas.
12. Ikiteisminio tyrimo vietos svarba sprendžiant dėl prokurorų prašymų teismingumo itin aiškiai išreikšta BPK 123 ir 124 straipsniuose (pagal BPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalis prokuroras dėl suėmimo skyrimo privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją ir tik tais atvejais, kai suimto asmens per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo neįmanoma pristatyti suėmimą paskyrusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui arba kitam tos pačios apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, šis asmuo pristatomas kitos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui). Taigi, kai ikiteisminio tyrimo vieta yra aiški, ikiteisminio tyrimo veiksmai kitame apylinkės teisme gali būti atliekami (skiriami, sankcionuojami) tik išimtiniais atvejais (tam tikrų veiksmų tuo metu ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teisme atlikti neįmanoma, tokia būtinybė grindžiama siekiu greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir pan.). Esant minėtoms ir įstatyme numatytoms išimtinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į BPK 124 straipsnio, 174 straipsnio 2 dalies, 175, 229 straipsnių nuostatas, negalima paneigti prokuroro galimybės kreiptis į kito nei ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją.
13. Toks ikiteisminio tyrimo teisėjo teritorinės kompetencijos aiškinimas atitinka ir tik detalizuoja ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą praktiką, kurioje dažniausiai buvo sprendžiami klausimai dėl įvairių skundų ikiteisminio tyrimo metu teismingumo. Joje, kaip ir šiame sprendime, pasisakyta, kad atsižvelgiant į baudžiamojo proceso principus bei sistemiškai aiškinant BPK normas, ikiteisminis tyrimas paprastai atliekamas toje vietovėje, kurioje padaryta nusikalstama veika (su įstatyme numatytomis išimtimis), o ikiteisminio tyrimo teisėjas savo funkcijas paprastai atlieka toje vietovėje, kur atliekamas ikiteisminis tyrimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1T-17-449/2022; Nr. 1T-33-449/2021). Išskyrus teismų praktikoje aptartas išimtis, kai ikiteisminį tyrimą atlieka ar atskirą procesinį sprendimą priima centrinė įstaiga, paprastai veikianti šalies sostinėje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1T-24-453/2019; Nr. 1T-29-449/2021).
14. Vis dėlto neretai, kaip ir nagrinėjamu atveju, iškyla klausimas, kurio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas turi atlikti jam priskirtas funkcijas, kai ikiteisminį tyrimą atlieka ne tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas. Pažymėtina, kad BPK 174 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta ir baudžiamojo proceso paskirtį, apibrėžtą BPK 1 straipsnyje, atitinkanti aptariamo ikiteisminio tyrimo vietos principo išimtis – „siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas atlikti kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai“ („Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“ (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamo klausimo kontekste siekis greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas yra ypatingai svarbus, todėl visiškai pagrįstai gali būti lemiamas, sprendžiant tiek dėl ikiteisminio tyrimo vietos, tiek ir dėl konkretaus teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimų spręsti įstatyme numatytus ir dažnai neatidėliotinus klausimus. Tokį įstatymo aiškinimą pagrindžia ir tai, kad įstatymų leidėjo apibrėžta baudžiamojo proceso paskirtis nėra siejama su teisėsaugos institucijų ar teismų žinybiniais interesais ar teritoriniais darbo organizavimo aspektais, todėl sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų priskirtinumo (teismingumo) konkrečiam subjektui tokie ir panašūs interesai negali nusverti siekio greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas.
15. Vertinant tarp teismų kilusį teisinį ginčą dėl prokuroro prašymų teismingumo, pastebėtina, kad šioje konkrečioje situacijoje teismų sprendimai atsisakant atlikti prašomus veiksmus –priimti sprendimus dėl kratų sankcionavimo, kurių savalaikiškumas kitose situacijose gali turėti net ir esminę reikšmę siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, niekaip nedera su siekiu greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Kitokio šios situacijos vertinimo neleidžia daryti net ir aplinkybė, kad teismai iš tiesų galėjo abejoti šio ikiteisminio tyrimo vietos pagrįstumu.
16. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, esančios IBPS, taip pat prokuroro 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos papildomos informacijos matyti, kad šio ikiteisminio tyrimo vietą iš esmės lėmė ne BPK numatytas pagrindas – nusikalstamos veikos padarymo vieta, o Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbo organizavimo principai ir VMI darbo krūviai. Tokią išvadą leidžia daryti šios ikiteisminio tyrimo aplinkybės:
16.1. Panevėžio apskrities VMI vykdydama (duomenys neskelbtini) pavedimą atliko UAB patikrinimą ir 2023 m. kovo 8 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Šermukšnių g. 3, Vilniuje) – centrinei įstaigai, pateikė mokestinio patikrinimo metu surinktą medžiagą bei prašė esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą. 2023 m. kovo 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini) rezoliucija nukreipė jį vykdyti (duomenys neskelbtini), kuris pateiktą medžiagą, nepaisant galimos nusikalstamos veikos padarymo vietos, persiuntė Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, kurio (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 15 d. nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, (duomenys neskelbtini). Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą tą pačią dieną buvo pranešta Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminį tyrimą pavedė organizuoti ir jam vadovauti Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 16 d. ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui bei 2023 m. gegužės 31 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinių prievartos priemonių skyrimo.
16.2. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 174 straipsnio 3 dalies nuostatas sprendimus dėl pavedimo ikiteisminį tyrimą atlikti kitai, t. y. ne nusikalstamos veikos padarymo vietos ikiteisminio tyrimo įstaigai, gali priimti tik prokuroras. Be to, tokį sprendimą gali priimti ne bet kuris prokuroras, o tik aukštesnysis prokuroras („Kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda aukštesnysis prokuroras”). Tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo vietos iš esmės priėmė ne prokuroras, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini), persiųsdamas mokestinio tyrimo medžiagą ne Vilniaus, o Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui. Toks sprendimas pats savaime yra galimas ir gali būti racionalus organizuojant įstaigos darbą ir teismas šių klausimų nekvestionuoja, visgi būtent tokia sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo vietos priėmimo eiga leidžia spręsti ir apie vėlesnio Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos motyvus.
16.3. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 48 punktą (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. I-391 su vėlesniais pakeitimais redakcija) „Priėmęs sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras (jeigu neatliks pats) arba aukštesnysis prokuroras turi išspręsti pavedimo atlikti tyrimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai klausimą (BPK 169 straipsnio 2 dalis, 174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimą gali būti įforminamas rezoliucija ant gauto pareiškimo apie nusikalstamą veiką, tarnybinio pranešimo, prokuroro nutarimo ar reikalavimo rezoliucinėje dalyje arba atskiru dokumentu“. Tačiau šiuo atveju iš Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) rezoliucijos jokių sprendimo motyvų dėl pavedimo atlikti tyrimą nematyti. Be to, pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. I-290 su vėlesniais pakeitimais redakcija) 9.9. punktą apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras „Gali pavesti vadovaujamos apygardos prokuratūros padaliniui ar prokurorui organizuoti bet kurį apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje veikiančios ikiteisminio tyrimo įstaigos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, ir jam vadovauti“. Šiuo atveju UAB registracijos ir veiklos vieta bei galimos nusikalstamos veikos padarymo vieta, bent jau pagal teismui prieinamą tyrimo medžiagą, nepateko į Panevėžio apygardos prokuratūros veiklos teritoriją.
17. Visgi nepaisant visų šių nukrypimo nuo bendro principo, kad ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar pareigūnas, ar kad atlikti tyrimą kitos vietovės prokurorui paveda aukštesnysis prokuroras, aplinkybių, įvertinus tai, kad pagal jau minėtą Konstitucinio Teismo doktriną būtent prokuroras organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai), pabrėžtina, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi įgaliojimų spręsti dėl to, kokia teisėsaugos institucija ar kokioje konkrečioje veiklos teritorijoje veikianti ikiteisminio tyrimo įstaiga gali ar turi atlikti ikiteisminį tyrimą. Minėtų baudžiamojo proceso paskirtį atspindinčių greito ir išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo principų kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas savo abejones dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos paprastai galėtų išreikšti po prašomų veiksmų atlikimo administraciniu keliu, pateikdamas raštą aukštesniajam prokurorui, o ne priimdamas sprendimą atsisakyti atlikti prašomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
18. Be kita ko, šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad pagal BPK 173 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro prašymo dėl BPK 173 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytų veiksmų atlikimo, tarp kurių yra ir procesinių prievartos priemonių skyrimas ar sankcionavimas. Atsisakęs įvykdyti prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to turi priimti motyvuotą nutartį, kurią prokuroras gali skųsti BPK 65 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo aspektu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, atsisakius nagrinėti prokuroro prašymą, nepagrįstai nurodyta, kad minėta nutartis neskundžiama („Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro prašymą. Atsisakęs įvykdyti prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to priima motyvuotą nutartį. Šią nutartį prokuroras gali skųsti šio Kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 173 straipsnio 2 dalis)). Be to, teismų praktikoje ikiteisminio tyrimo teisėjo galimybės atsisakyti atlikti prašomus veiksmus aiškinamos labai siaurai. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų, kurioje pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas neturėjo teisės atsisakyti apklausti liudytoju asmenį, kuriam taikomi BPK 82 straipsnio 3 dalies liudijimo ypatumai (t. y. neturėjo teisės atsisakyti apklausti asmenį specialiuoju liudytoju), be kita ko, nurodyta ir tai, jog „sudarant galimybes ikiteisminio tyrimo teisėjui nemotyvuotai atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, nepagrįstai uždelsiant tokių veiksmų atlikimą ar juos atliekant pažeidžiant tinkamo teisinio proceso reikalavimus, baudžiamoji justicija prarastų savo veiksmingumą (tokiais veiksmais gali būti trukdoma ar apribota galimybė kvalifikuotai atlikti ikiteisminį tyrimą; surinkti tokius duomenis, kurių pakaktų pateikti kaltinimą ir perduoti bylą teismui; teisme tai trukdytų objektyviai, išsamiai ir per trumpiausią galimą laiką, t. y. nepatiriant žalos dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų taktikos klaidų, <...>“ (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 1.9-102787/2017“).
19. Šiuo atveju įstatymą aiškinant priešingai ir nepagrįstai išplečiant galimybes ikiteisminio tyrimo teisėjui atsisakyti atlikti prašomus veiksmus vien tik ginčijant ikiteisminio tyrimo teisėjo teritorinę kompetenciją, gali būti trukdoma ar apribota galimybė atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą, surinkti tokius duomenis, kurių pakaktų pateikti kaltinimą ir perduoti bylą teismui, teisme tai trukdytų objektyviai, išsamiai ir per trumpiausią galimą laiką išnagrinėti bylą ir pan.
20. Taigi, visa tai leidžia daryti išvadą, kad v
ien tik administraciniai ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos klausimai ginčijant ikiteisminio tyrimo teisėjo teritorinę kompetenciją paprastai neturėtų sudaryti prielaidų ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimui atsisakyti įvykdyti prokuroro prašymą dėl BPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų atlikimo.
21. Toks įstatymo aiškinimas niekaip nereiškia, kad prokuroras yra visiškai laisvas ir gali nepaisydamas nei ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos, nei nusikaltimo padarymo vietos kreiptis į bet kurio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Tokioje situacijoje, kai teismas nei pagal ikiteisminio tyrimo vietą, nei pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą, nesant jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių neįmanoma atlikti atitinkamų veiksmų ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teisme ir pan., t. y. kai ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi jokio teisinio pagrindo ir įgaliojimų veikti konkretaus ikiteisminio tyrimo metu, teismas, veikdamas itin atsakingai ir operatyviai, paprastai turėtų informuoti prokurorą apie būtinybę kreiptis į kitą teismą, o ne pats perduoti prokuroro prašymą spręsti kitam teismui. Toks sprendimas užkirstų kelią ir beprasmei ikiteisminio tyrimo duomenų sklaidai bei neįsiterptų į išimtinę prokuroro kompetenciją spręsti dėl to kiek, kam ir kada gali būti atskleisti konkretaus ikiteisminio tyrimo duomenys. Nagrinėjamu aspektu, turint omenyje ir kreipimosi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašant išspręsti klausimus dėl procesinių prievartos priemonių – kratų taikymo svarbą, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutarčių negalima vertinti kaip pagrįstų.
22. Taigi, visos minėtos ir apibendrintos taisyklės, susijusios su ikiteisminio tyrimo vietos svarba, sprendžiant dėl teritorinio ikiteisminio tyrimo teisėjų kompetencijai priskirtų klausimų teismingumo, leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamoje situacijoje, net ir esant abejonių dėl ikiteisminio tyrimo vietos pagrįstumo, prokuroro prašymus dėl kratų atlikimo turėjo spręsti ne nusikaltimo padarymo vietos, o ikiteisminio tyrimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, t. y. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Kaip pirmiau nurodyta šiame sprendime, net ir kilus abejonėms dėl ikiteisminio tyrimo vietos pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo teisėjas, nepaisant kylančių abejonių, neturėjo įgaliojimų atisakyti atlikti prašomų veiksmų ir veikdamas atsakingai privalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjui priskirtas funkcijas. Tokias abejones, išsprendęs prokuroro prašymus, ikiteisminio tyrimo teisėjas galėjo ir gali nurodyti raštu aukštesniajam prokurorui po prašomų veiksmų atlikimo, o ne sprendimu atsisakant atlikti prašomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ar nepagrįstai perduodant prašymus nagrinėti kitos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro prašymai dėl kratų atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra teismingi ir turi būti perduoti spręsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 230 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro prašymus dėl kratų atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis