Civilinė byla Nr. 2A-300-798/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00558-2010-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BARKER TEXTILES“ ir atsakovės I. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BARKER TEXTILES“ ieškinį atsakovei I. A. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BARKER TEXTILES“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. A. 152 027,42 Eur (524 920,29 Lt) žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2004 m. kovo 8 d. dirbo ieškovės generaline direktore, o nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. liepos 28 d. vykdė ieškovės vadovo funkcijas prokūros pagrindu.
2. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – Kauno apskrities VMI) 2009 m. liepos 10 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad ieškovė savo apskaitoje užfiksavo prekių ir paslaugų pirkimą iš UAB „Jolekė“, UAB „KARTRUS“, UAB „Myxum“, UAB „ALDIVETA“, UAB „LIVING SOURCE VILNIUS“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda“ ir partneriai, UAB „Trakai“, UAB „NOVUM GENUS“ ir UAB „Arvasanta“ pagal šių bendrovių 2003 m. kovo mėn. – 2005 m. spalio mėn. išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) sąskaitas faktūras bei šių prekių ir paslaugų apmokėjimą grynais pinigais pagal kasos pajamų orderių kvitus, tačiau realiai joks prekių ir paslaugų pirkimas iš nurodytų bendrovių nevyko, nes jos buvo naudojamos tik kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti. Dėl tokių veiksmų ieškovė neteisėtai išvengė 9 308,68 Eur (32 141 Lt) pridėtinės vertės mokesčio ir 7 745,76 Eur (26 744,55 Lt) pelno mokesčio mokėjimo. Už netinkamai apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius ieškovei buvo skirta baudų už 5 116,331 Eur (17 665,67 Lt).
3. Kauno apskrities VMI sprendime taip pat nurodyta, kad pirmiau išvardytos bendrovės, taip pat UAB „JOSANDRA“ ir UAB „DISTRIBRANDS BALTICS“ jokių prekių ir paslaugų ieškovei nepateikė ir nesuteikė, nors už tai joms buvo sumokėtos sąskaitose nurodytos sumos – iš viso 84 119 Eur (290 446,08 Lt).
4. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-3160-240/2007, konstatuota, kad atsakovė sudarinėjo ir kitus fiktyvius sandorius bei vykdė mokėjimus grynaisiais pinigais iš ieškovės kasos už tariamas prekes ir paslaugas – UAB „Nasikas“, UAB „JUVIKORAS“ ir UAB „Altavijus“ buvo išmokėta 45 737,66 Eur (157 923 Lt). Atsakovė grynaisiais pinigais nepagrįstai ir neteisėtai išmokėjo bendrovėms 129 856,67 Eur (448 369,08 Lt). Įvertinus ir ieškovės įvykdytas mokestines prievoles, kurių nebūtų kilę, jei ne neteisėti ir nepagrįsti atsakovės veiksmai, ieškovės patirti nuostoliai iš viso sudaro 152 027,42 Eur (524 920,29 Lt).
5. Atsakovė I. A. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl 76 551,21 Lt sumokėto pridėtinės vertės bei pelno mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovei sudarius fiktyvius sandorius, ieškovė sumažino mokėtiną PVM bei dėl padidėjusių sąnaudų sumažėjo mokėtinas pelno mokestis. Atsakovė pabrėžė, kad dėl to, jog fiktyviais dokumentais buvo sukurtas pirkimo PVM bei sąnaudos, ieškovui išnyko (sumažėjo) mokestinė prievolė sumokėti dalį pardavimo PVM bei pelno mokesčio, taigi, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nepagrįstą ir neteisėtą naudą tam tikru laikotarpiu įgijo būtent ieškovė. Atsakovė teigė, jog ieškovės reikalavimas dėl 448 369,08 Lt dėl neįvykdytų atsiskaitymų priteisimo nepagrįstas, nes ieškovė, pateikdama ieškinį, jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos ieškovei padarymo faktą bei dydį, nepateikė. Ieškovės pateikti Kauno apskrities VMI 2009 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. (18)K3-193 ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamasis įsakymas byloje Nr. 1-3160-240/2007 žalos ieškovei padarymo neįrodo, kadangi Kauno apskrities VMI sprendimo tyrimas neapėmė fakto, ar realiai buvo sumokėti ieškovės pinigai kokiems nors tretiesiems asmenims pagal fiktyvias sutartis, o baudžiamuoju įsakymu teismas nustatė ir patvirtino, kad atsiskaitymai nevyko. Iš ieškovės pateiktų dokumentų ne tik negalima patvirtinti žalos, t. y. turto netekimo fakto, bet priešingai, galima patvirtinti žalos nebuvimą, kadangi teismas nustatė, jog pagal fiktyviai sudarytus finansinius dokumentus nei paslaugos, nei mokėjimai nebuvo vykdomi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „BARKER TEXTILES“ iš atsakovės I. A. 134 972,99 Eur žalos atlyginimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimą ir taikymą šioje byloje, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės I. A. veiksmais sudarant fiktyvius sandorius su ūkio subjektais buvo padaryta žala VMI apskaičiuotų pridėtinės vertės ir pajamų mokesčių forma. Teismo vertinimu, ištirtais fiktyviais sandoriais, sudarytais su bendrovėmis, kurios nevykdė jokios veiklos ir jokių prekių, paslaugų ar darbų ieškovei realiai neteikė ir neatliko, ieškovė nepatyrė žalos, nes ieškovės turtiniai (ekonominiai) interesai nenukentėjo, o priešingai – iš esmės sumažino valstybei mokėtinus pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Jei ne šie fiktyvūs sandoriai, ieškovė, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, turintis mokestines pareigas valstybei, būtų turėjusi mokėti didesnius mokesčius, todėl visiškai pagrįsta teigti, kad aptariami sandoriai leido ieškovei neteisėtai gauti naudą. Taigi vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovės žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Pripažinus priešingai, ieškovės mokestinė pareiga visiškai nepagrįstai būtų perkeliama atsakovei I. A., todėl nėra pagrindo pripažinti 17 054,43 Eur (58 885,55 Lt) dydžio pridėtinės vertės ir pelno mokesčius ieškovės žala.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovės I. A. vadovavimo metu pagal ištirtus fiktyvius sandorius ir atliktas operacijas UAB „BARKER TEXTILES“ laiku neapskaičiavo ir nesumokėjo 7 745,76 Eur (26 744,55 Lt) pelno mokesčio, todėl baudos suma nuo nesumokėto pelno mokesčio sudaro 2 323,73 Eur (8 023,37 Lt (26 744,55 Lt x 30 proc. / 100 proc.). Teismas nustatė, kad pagal ištirtus įrodymus, bendra baudų suma, kuri dėl atsakovės I. A. kaltės sudarant fiktyvius sandorius ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ buvo apskaičiuota ir sumokėta į valstybės biudžetą, sudaro 17 665,67 Lt arba 5 116,33 Eur (9 642,30 Lt + 8 023,37 Lt), todėl ji priteistina kaip ieškovės patirta žala.
9. Teismas konstatavo, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, jog ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ 2003–2005 m. laikotarpiu sudaryti sandoriai su UAB „DISTRIBRANDS BALTICS“, UAB „NOVUM GENUS“, UAB „Myxum“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda“ ir partneriai bei UAB „Trakai“ buvo fiktyvūs, nes realiai šios bendrovės ieškovei prekių neteikė ir paslaugų neatliko, ūkinės operacijos, kurios nurodytos minėtų įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, realiai tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko, jose įformintos prekės ir paslaugos nebuvo perduotos, o tik surašyti apskaitos dokumentai. Atsakovė I. A., apklausiama teismo posėdžio metu, nenurodė nei vieno realaus verpalų tiekėjo, kurie būtų juos patiekę vietoje nurodytų įmonių, su kuriomis buvo sudaryti fiktyvūs sandoriai. Byloje nustačius, kad sandoriai buvo fiktyvūs ir buhalterinės apskaitos duomenys buvo sudaryti pagal juos, 2014 m. spalio 17 d. UAB „Būtenta“ specialistės išvados nėra pakankami įrodymai verpalų įsigijimo faktui nustatyti, todėl atsakovė I. A. turėjo pareigą įrodyti įsigytų verpalų realumą pateikdama kitus tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė I. A., teigdama, kad verpalai UAB „BARKER TEXTILES“ buvo realiai gauti iš fizinių asmenų, turėjo pateikti duomenis ir įrodymus, kas juos pateikė, koks verpalų kiekis ir kokios vertės ieškovei buvo realiai patiektas, tačiau tokių įrodymų taip pat nepateikė.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal 2003 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GE Nr. 8704185, iš UAB „Jolekė“ buvo įsigyta 3,03 m3 medienos ir 400 vnt. medinių padėklų už 2 751,99 Eur (9 502,07 Lt) sumą. Šiam medienos ir medinių padėklų kiekiui ir vertei pagrįsti atsakovė nurodė, kad šios medžiagos buvo reikalingos pastato remontui, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie šių medžiagų kiekio realų įsigijimą ir jų vertę. Teismas pažymėjo, kad vien atsakovės I. A. nurodyti teiginiai ir įrodymai dėl pastate, esančiame Kaune, Raudondvario pl. 101, trečiajame aukšte esančių patalpų rekonstrukcijos ir jų pakitimai, nėra pakankami nurodytos medienos ir medienos padėklų realiam įsigijimo faktui nustatyti, juo labiau neįrodo nei įsigyto, nei panaudoto jų kiekio ir vertės, iš kurio galima būtų nustatyti ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ gautą naudą. Atsakovė I. A. nenurodė asmenų, kurie gamino medinius padėklus, juos pardavė, nepagrindė jų vertės, nurodė, kad asmenų, iš kurių gavo prekes, pavadinimų neprisimena.
11. Atsakovė I. A. 2018 m. gegužės 31 d. patikslintuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „BARKER TEXTILES“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 2 d. iki 2004 m. rugpjūčio 17 d. yra užfiksuoti statybos ir remonto darbų pirkimo sandoriai iš UAB „JOSANDRA“ pagal PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų pridavimo aktus. Ieškovė nurodė, kad PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų UAB „JOSANDRA“ negalėjo atlikti, kadangi VMI patikrinimo akte yra konstatuota, jog UAB „JOSANDRA“ nuo 2004 m. birželio mėnesio neturėjo samdomų darbuotojų, veiklos nevykdė. Atsakovei teigiant, jog šiuos darbus atliko kiti asmenys, atsakovė turėjo pateikti įrodymus, kas tuos darbus atliko, kiek už juos buvo sumokėta, pateikti medžiagų įsigijimo dokumentus, tačiau šių įrodymų atsakovė nepateikė.
12. UAB „BARKER TEXTILES“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 17 d. iki 2003 m. balandžio 22 d. yra užfiksuotas statybos ir remonto darbų pirkimo sandoris iš UAB „ALDIVETA“ pagal 2003 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų pridavimo aktą. Atsakovės teigimu, visi darbai buvo realiai atlikti, pastato pirmajame aukšte patalpose, pažymėtose Nr. 1-14 bei 1-15, buvo nuardytos grindų ketaus plytelės, ketaus plytelių laužas buvo pristatytas į AB „Kauno ketaus liejykla“. Teismas, spręsdamas, ar atsakovė I. A. įrodė, kad už UAB „ALDIVETA“ išmokėtą 4 923,71 Eur (17 000,58 Lt) sumą ieškovei UAB „BARKER TEXTILES“ buvo atlikti statybos ir remonto darbai, koks darbų kiekis ir vertė, atsižvelgė į tai, kad atsakovė nenurodė duomenų ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kiek ir kokiems asmenims buvo sumokėta už šių darbų atlikimą. Atsakovės civilinės atsakomybės dėl šių lėšų panaudojimo nešalina faktas, kad ant UAB „ALDIVETA“ kasos pajamų orderių (2003 m. balandžio 17 d. kasos pajamų orderio kvitas serija LAD Nr. 7933896 bei 2003 m. balandžio 22 d. kasos pajamų orderio kvito serija LAD Nr. 7933902) yra UAB „BARKER TEXTILES“ vyr. finansininkės I. C. parašas, kadangi laikytina, jog šiuos pinigus iš UAB „BARKER TEXTILES“ kasos išmokėjo atsakovė I. A., o ne I. C..
13. UAB „BARKER TEXTILES“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2003 m. gegužės 23 d. yra užfiksuoti statybos ir remonto darbų pirkimo sandoriai iš UAB „LIVING SOURCE VILNIUS“ pagal 2003 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LBF Nr. 1596598 ir atliktų darbų pridavimo aktą. Analogiškai atsakovė teigė, kad statybos ir remonto darbai, nurodyti darbų pridavimo akte buvo atlikti realiai, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „LIVING SOURCE VILNIUS“ veiklos nevykdė, samdomų darbuotojų neturėjo, o atsakovė nenurodė, kokie konkrečiai kiti asmenys darbus atliko. Tokios pat aplinkybės buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo detaliai išnagrinėjus sandorius, atliktų darbų pridavimo aktus bei sąskaitas faktūras ir su UAB „KARTRUS“, UAB „Arvasanta“, UAB „Nasikas“, UAB „JUVIKORAS“ ir UAB „Altavijus“. Teismas sprendė, kad atsakovės I. A. neteisėti veiksmai išmokant ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ pinigines lėšas pagal fiktyvius sandorius ir taip padarant ieškovei turtinę žalą yra įrodyta. Atsakovė, neteisėtai pervedusi pinigus kitiems asmenims, neįrodė, kad šiuos pinigus panaudojo ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ veikloje ir už juos ieškovė įgijo adekvačią naudą. Teismas nustatė neteisėtus atsakovės I. A. veiksmus ir dėl jų padarytą realią turtinę žalą ieškovei, nesant pakankamai įrodymų, kad pagal fiktyvius sandorius išmokėtos ieškovės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad iš bendrovės UAB „BARKER TEXTILES“ kasos ir banko sąskaitos pagal fiktyvius sandorius atsakovės I. A. išmokėti pinigai, kurių suma yra 129 856,66 Eur (448 369,08 Lt), ir dėl atsakovės kaltės priskaičiuotos baudos ieškovės sumokėtos į valstybės biudžetą, kurių suma yra 5 116,33 Eur (17 665,67 Lt) sudaro ieškovės patirtą žalą, iš atsakovės ieškovei priteisė žalos atlyginimą –134 972,99 Eur (129 856,66 Eur + 5 116,33 Eur).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „BARKER TEXTILES“ prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ naudai priteisti 10 219,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 152 027,42 Eur (524 920,29 Lt) žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismas nurodytu sprendimu ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 134 972,99 Eur (466 034,75 Lt) žalos atlyginimo, 2 589,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, o taip pat valstybės naudai iš ieškovės 8,93 Eur ir iš atsakovės – 70,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria buvo sumažintos ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodomų dydžių, kadangi byla yra itin didelės apimties ir nagrinėjama ne vienerius metus (byla nagrinėjama nuo 2010 metų). Ieškovės atstovas rengė eilę rašytinių paaiškinimų bei teismo pavedimu rinko įrodymus. Be to, teismas, skaičiuodamas bylinėjimosi išlaidų dydį, pritaikė netinkamą koeficientą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už dalyvavimą teismo posėdžiuose yra nepagrįstai didelės, kadangi, siekiant tinkamai atstovauti bylos šalies interesus, reikalinga buvo susipažinti su itin didelės apimties bylos medžiaga, ją aptarti.
16. Atsakovė I. A. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriame prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ ieškinį atmesti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Bylos faktinės aplinkybės buvo nustatinėjamos neegzistuojančia valiuta – litais, o ne eurais. Tą sąlygojo ieškovės nenoras patikslinti ieškinį.
16.2. Ieškovė savo reikalavimus grindė Kauno apskrities VMI 2009 m. birželio 30 d. patikrinimo aktu, kuris buvo patvirtintas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (18) K3-193. Teisminio proceso metu ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovė netinkamai interpretuoja jame padarytas išvadas, nes jomis nėra konstatuota, kad ūkinės operacijos nėra įvykusios.
16.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovės naudai jos sumokėtus mokesčius valstybei (16 959,73 Eur (58 558,55 Lt), tačiau visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovės baudas (5 116,33 Eur (17 665,67 Lt), skirtas ieškovei už pavėluotais sumokėtą PVM ir pelno mokesčio skirtumą. Ieškovė, sumokėjusi mažesnius nei priklauso mokesčius valstybei, iki perskaičiavimo piniginėmis lėšomis naudojosi net kelerius metus ir taip gavo naudą. Todėl pats baudų sumokėjimo faktas nėra pagrindas jas pripažinti ieškovės patirta žala ir priteisti ją iš atsakovės.
16.4. Ieškinio reikalavimą dėl patirtos žalos pagal sąskaitas UAB „DISTRIBRANDS BALTICS“, UAB „NOVUM GENUS“, UAB „Myxum“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda“ ir partneriai bei UAB „Trakai“ už verpalus sumokėtų 3 742,33 Eur (12 9208,39 Eur) grindė Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu, sprendimu bei buhalterinėmis pažymomis. Su šiuo reikalavimu atsakovė nesutiko, nes verpalų gavimo faktą patvirtina duomenys, esantys įmonės buhalterinėje apskaitoje: verpalų užpajamavimas, atidavimas į gamybą ir nurašymo aktas. Baudžiamojoje byloje dėl įmonės UAB „BARKER TEXTILES“ buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimo, buvo apklausta Kauno apskrities VMI specialistė E. J., kuri nurodė, kad darbai vyko, žaliavos buvo tiekiamos, prekės gaminamos. Taigi ūkinės operacijos vyko, tačiau ne su tais ūkio subjektais, su kuriais buvo sudaryti dokumentai. Tai, kad verpalai buvo panaudoti gamyboje taip pat patvirtina ir UAB „BARKER TEXTILES“ buhalterinės apskaitos programoje esantys duomenys. Pažymi, kad pati ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nekoregavo įrašų buhalterijoje, nepripažino atskirų dokumentų nepagrįstais, netikslino prekių ir žaliavų likučių ir t. t. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atsakovė privalėjo įrodinėti įsigytų verpalų realumą, kadangi jos galimybės rinkti įrodymus labai ribotos, nuo 2010 metų atsakovės su bendrove nesieja jokie santykiai. Teismas visiškai nevertino apklaustų liudytojų parodymų ir nesivadovavo audito išvadomis. Kadangi atsakovė pati nematydavo verpalų, nes jie būdavo pristatomi tiesiai į sandėlį, ji negali pasakyti kas juos pristatė. Bendrovėje buvo sudarinėjamos kortelės pagal gaminius, o ne pagal tiekėjus, iš jų negalima buvo matyti, kurie iš verpalų jau buvo panaudoti gamyboje. Metų gale žaliavos būdavo inventorizuojamos, jų likutis tikrinamas su duomenimis buhalterijoje. Inventorizacijos aktuose bei audito išvadose niekuomet nebuvo nustatytas verpalų trūkumas. Atvirkščiai, verpalų likdavo ir metų pabaigoje juos reikėdavo nurašyti, o nurašomi jie buvo ne pagal tiekėjus (aktai sudaromi dėl verpalų nurašymo). Pažymi, kad teismas įpareigojo pateikti ieškovę gamybos korteles, tačiau 2018 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje ji atsisakė tai padaryti. Todėl darytina išvada, kad ieškovė siekia nuslėpti jai nepalankius įrodymus ir siekia sutrukdyti teismui nustatyti objektyvią tiesą.
16.5. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ sudaryti sandoriai su UAB „Jolekė“, UAB „JOSANDRA“, UAB „ALDIVETA“, UAB „LIVING SOURCE VILNIUS“, UAB „KARTRUS“, UAB „Arvasanta“ buvo fiktyvūs, statybos ir remonto paslaugos nesuteiktos, o tik sudaryti reikiami buhalterinės apskaitos dokumentai. Tačiau Kauno apskrities VMI patikrinimo aktas ir sprendimas nepaneigia statybos ir remonto darbų suteikimą įmonei – ūkinė operacija vyko, tačiau ne su tuo ūki subjektu, kuris nurodomas PVM sąskaitose-faktūrose. Atsakovė, sudarinėdama sandorius su aukščiau nurodytomis įmonėmis dėl remonto ir statybos paslaugų gavimo, tik vėliau sužinojo, kad atitinkamos įmonės trečiųjų asmenų buvo naudojamos kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti. Ieškovė UAB „BARKER TEXTILES“ veiklą pradėjo vykdyti 2001 metais, 2003 metais buvo įgytos patalpos Kaune. Jos buvo labai prastos būklės, todėl joms buvo reikalingas remontas. Tam, kad galima būtų veiklą perkelti į šias patalpas, buvo būtina atlikti daugybę remonto darbų. Lėšos, skirtos remontams buvo ribotos, o darbų apimtys – didelės. Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, negalėjo pateikti apskaitos dokumentų, todėl iškilo poreikis fiktyvioms sąskaitoms. Šie duomenys yra nustatyti ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-911-651/2010. Pirmosios instancijos teismas nevertino 2009 m. spalio 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau ir – FNTT) protokolo, kuriame užfiksuota, kad patalpos naujai įrengtos, statinys tinkamas naudoti tikslinei paskirčiai; antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame yra užfiksuotos realiai apžiūrėtos patalpos; turto vertinimo pažymos ir kitų byloje esančių įrodymų. Šie įrodymai, liudytojų parodymai, baudžiamosiose bylose surinkta medžiaga patvirtina, kad ieškovė lėšos buvo panaudotos išimtinai ieškovės naudai.
16.6. Atsakovės teigimu, darbų priėmimo aktai buvo surašomi pagal atliktus darbus, kai buvo aišku kiek ir kokių darbų atlikta, kiek už juos reikia sumokėti. Sąskaitos į priekį rašomos nebuvo. Jos buvo išrašinėjamos pagal sudarytus aktus, kuriuose buvo įtraukiamos ir panaudotos medžiagos. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiems konkrečiai asmenims ir kokios pinigų sumos buvo perduotos, atsakovė pažymi, kad statybos ir remonto darbai buvo atlikti seniai, todėl nerealu būtų prisiminti su kokiais asmenimis buvo atsiskaitoma ir kokios pinigų sumos perduodamos.
16.7. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sutiko, kad byloje yra pateikti įrodymai dėl pastato trečiajame aukšte esančių patalpų pakitimo ir rekonstrukcijos, tačiau nurodė, kad šie pakitimai neįrodo nei įsigytos medienos, nei jų kiekio ar vertės. Tokiu atveju kyla klausimas iš kur ir kaip visi darbai susiję su mediena buvo atlikti. Priešingai, tai ieškovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad darbai buvo atlikti ne tomis aplinkybėmis, kurias nurodo atsakovė. Mediniai padėklai buvo naudojami produkcijai sukrauti ir ją išvežti. Mediena buvo panaudota karkaso, ant kurio tvirtinamos gipso plokštės darymui, t. y. ji buvo pagrindu kitoms statybinėms konstrukcijoms. Jei darbai nebūtų tinkamai atlikti, tai nebūtų galimybės sudaryti Pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto.
16.8. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių, kad ji ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ generaline direktore buvo iki 2004 m. kovo 8 d. Nuo šios datos bendrovės vadovu tapo Esa Timo Tapio Pulsa, o atsakovė buvo perkelta į kitas pareigas. Prokūra buvo išduota 2005 m. balandžio 4 d. Taigi nurodytu laikotarpiu atsakovė nebuvo nei bendrovės valdymo organu, jei veikė pagal prokūrą, ji buvo viena iš daugelio įmonės darbuotojų. Šiuo laikotarpiu buvo sudaryti sandoriai su UAB „JOSANDRA“ ir UAB „DISTRIBRANDS BALTICS“. Kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovė buvo įmonės direktorė, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytomis materialinės atsakomybės sąlygomis, būtent ieškovei (darbdaviui) tenka pareiga įrodinėti dėl žalos, padarytos sudarant sandorius su dviem aukščiau nurodytais juridiniais asmenimis.
16.9. Pažymi, kad 2010 m. vasario 9 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-911-651/2010 yra nurodyta, kad visi remonto darbai, nurodyti UAB „Arvasanta“ vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose ieškovės patalpose buvo realiai atlikti, nors juos atliko ne sąskaitose nurodytas subjektas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, atsiskaitydama už atliktus darbus, pinigus prarado.
16.10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. R., kuriai buvo pavesta patikrinti duomenis buhalterinės apskaitos programoje, nurodė, kad duomenys programoje buvo pakeisti – ištrintos pastabos apie žaliavų panaudojimą. Tokią išvadą ji padarė sulyginusi ankstesnių metų duomenis, su tyrimui pateiktu variantu. Taigi, ieškovė ištrindama pastabas apie žaliavų panaudojimą iš esmės siekė sunaikinti bylai reikšmingą medžiagą bei įrodymus ir toks ieškovės elgesys turėtų būti įvertintas nagrinėjamo klausimo kontekste. Teismas neįsigilino į bylos esmę, suteikė pirmenybę ieškovės pateiktiems teiginiams ir nevertino su atsakovės paaiškinimais susijusių įrodymų, liudytojų parodymų.
16.11. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senaties termino. Bendrovei jau nuo 2006 m. spalio 19 d. turėjo būti žinoma apie jos pažeidžiamas teises, t. y. nuo tada kai ji atliko pavedimus, mokėdama PVM ir pajamų mokestį pagal FNTT surašytą aktą už 2004-2005 metus. Nurodytais metais vyko ieškovės patikrinimas, atliekamas dokumentų poėmis, bendrovė pati teikė pažymas teisėsaugos institucijoms, taisė buhalterinius duomenims. Bendrovės vadovu nuo 2004 m. kovo 8 d. buvo Esa Timo Tapio Pulsa. Todėl jam teko pareiga organizuoti, kontroliuoti ir priimti sprendimus dėl inventorizacijos įmonėje atlikimo. Kadangi 2004 metų pabaigoje turėjo būti atlikta inventorizacija, ieškovė apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti 2004 m. gruodžio 31 d.
17. Atsakovė I. A. pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriame nurodė, kad su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
18. Ieškovė UAB „BARKER TEXTILES“ pateikė atsiliepimą į atsakovės I. A. apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovė I. A. nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų šioje byloje, pakartotinai kelia kaltės buvimo ir kitus klausimus, dėl kurių kasacinis teismas jau pasisakė. Tačiau pati net nebando įrodinėti, kad dėl jos atliktų lėšų išėmimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos bendrovei grįžo prekių, paslaugų ar kitokios formos pavidalu. Apeliantė neįvykdė jai kasacinio teismo nustatytos įrodinėjimo pareigos.
18.2. Apeliantė teigia, kad bendrovė net kelerius metus turėjo galimybę naudotis pinigais, iš kurių nebuvo laiku sumokėti mokesčiai valstybei. Tačiau atsakovė nepateikė nei skaičiavimų, nei motyvų kaip pasireiškė bendrovei nauda iš galimybės naudotis laiku nesumokėtais mokesčiais. Taip pat atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės sumokėta bauda už ne laiku sumokėtus mokesčius nėra pagrindas pripažinti patirta žala.
18.3. Apeliantė ne kartą bylos nagrinėjimo metu buvo raginama atskleisti tapatybes asmenų, iš kurių buvo perkami neapskaityti verpalai, tačiau ji to nepadarė. Pažymėjo, kad atsakovė nuolatos vadovaujasi argumentu, kad naudą bendrovė pagal išrašytas sąskaitas faktūras gavo, tačiau ne iš tų subjektų, kurie tas faktūras išrašė. Baudžiamosiose bylose nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad buhalterinės apskaitos programoje padaryti tikrovės neatitinkantys pakeitimai. Apeliantė iškraipo VMI specialistės E. J. paaiškinimus bei ignoruoja teismų procesiniuose dokumentuose nustatytus faktus. Taip pat ta aplinkybė, kad įmonės buhalteriniuose dokumentuose nustatyta, jog įmonės veikla tęsėsi, gamyba vyko panaudojant prekes, nereiškia, kad buvo panaudojamos prekės, įgytos už pinigus, kuriuos apeliantė išsigrynino pagal fiktyvius sandorius. Apeliantė iš baudžiamųjų bylų ištraukia atskiras frazes, kurias suformuoja kaip sau palankius argumentus, tačiau nutyli, kad, pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-720/2017 nebuvo tiriama ar ieškovė gavo naudą pagal fiktyvias sąskaitas faktūras, o buvo analizuoti pakeitimai ieškovės buhalterinėje programoje ir jokių klastojimo požymių nenustatyta. Auditų atlikimo metu auditoriams dar nebuvo žinomas fiktyviai išrašytų sąskaitų faktūrų faktas, todėl audito išvadose negali atsispindėti jų pagrindu atliktų ūkinių operacijų (ne)pagrįstumas.
18.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus konstatavo, kad verpalai pagal fiktyvias sąskaitas faktūras gauti nebuvo. To nepaneigia nei atsakovės nurodomi byloje apklausti liudytojai, nei tai, kad ieškovė į bylą nepateikė verpalų registravimo kortelių (kurių ieškovė neturi). Negautos žaliavos negalėjo būti panaudotos produkcijai gaminti.
18.5. Pabrėžė, kad apeliantė privalėjo į bylą pateikti įrodymus, kad ji samdė trečiuosius asmenis statybos ir remonto darbams atlikti, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė neneigia, kad statybos ir remonto darbai ieškovei priklausančiose patalpose buvo atlikti, tačiau juos atliko ne atsakovės samdyti asmenys, o ieškovės samdyti asmenys. Ieškovė į bylą pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie patvirtina, kad visi neva atsakovės samdytų trečiųjų asmenų darbai faktiškai buvo atlikti ieškovės samdytų įmonių, su kuriomis ieškovė atsiskaitė. Pavyzdžiui, atsakovė mini medieną, panaudotą pertvaroms ir gipso plokštėms montuoti, ši mediena buvo įgyta ieškovės iš AB „Karigė“. Kai kurios kitos medžiagos pirktos UAB „Senukų prekybos centras“ bei kitose įmonėse (byloje pateiktos sąskaitos faktūros, pagrindžiančios šias ieškovės nurodomas aplinkybes).
18.6. Nesutinka su apeliantės prašymu taikyt ieškinio senatį, kadangi dėl šio prašymo savo poziciją išdėstė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bei neturi pagrindo sutikti su apeliantės prašymu nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
20. Apeliantė I. A. prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad tik dalyvaujant atsakovei ir vertinant byloje esantį įrodymų visetą, gali būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
21. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliantė, teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydama išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
23. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien atsakovės pateiktas deklaratyvus prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino / netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovės I. A. apeliacinio skundo argumentų
24. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „BARKER TEXTILES“ iš atsakovės I. A. 524 920,29 Lt žalos; 9 250 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 4 280 Lt turėtų atstovavimo išlaidų; prašymo priteisti turėtas 19 856, 57 Lt advokato išlaidas netenkino. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą ir priteisė ieškovei UAB „BARKER TEXTILES“ iš atsakovės I. A. 466 034,74 Lt žalos ir 13 822 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 479 856,74 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 11 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą bei perdavė civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Ieškovė UAB „BARKER TEXTILES“ 2014 m. vasario 10 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. A. 524 920,29 Lt (152 027,42 Eur) žalos atlyginimą. Ieškovė UAB „BARKER TEXTILES“ patikslino ieškinio dalį dėl atsakovės I. A. neteisėtai išmokėtų UAB „BARKER TEXTILES“ piniginių lėšų bendrovėms UAB „JOSANDRA“, UAB „DISTRIBRANDS BALTICS“, UAB „NOVUM GENUS“, UAB „Jolekė“, UAB „KARTRUS“, UAB „Myxum“, UAB „ALDIVETA“, UAB „LIVING SOURCE VILNIUS“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda“ ir partneriai, UAB „Trakai“, UAB „Arvasanta“, UAB „Nasikas“, UAB „JUVIKORAS“, UAB „Altavijus“.
26. Ieškovė nurodė, kad atsakovė I. A. nuo 2003 m. sausio 2 d. dirbo ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ generaline direktore, su ja 2003 m. sausio 2 d. buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 4, kuri keista dalyje dėl darbo užmokesčio dydžio, paskutinis pakeitimas atliktas 2008 m. sausio 1 d. nustačius 5 900 Lt mėnesinį atlyginimą, o nuo 2005 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. liepos 28 d. atsakovė vykdė ieškovės vadovo funkcijas prokūros pagrindu pagal 2005 m. balandžio 4 d. išduotą prokūrą Nr. 01, pasirašytą ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ generalinio direktoriaus Esa Timo Tapio Pulsa.
27. Kauno apskrities VMI 2008–2009 m. atliko ieškovės kompleksinį mokestinį patikrinimą dėl 2003 m. sausio 1 d. – 2008 m. lapkričio 30 d. mokesčių laikotarpio ir 2009 m. birželio 30 d. surašė patikrinimo aktą, kuris buvo patvirtintas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (18) K3-193. Šiame sprendime konstatuotos Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės, kad ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ 2003–2005 m. laikotarpiu sudaryti sandoriai su UAB „JOSANDRA“, UAB „DISTRIBRANDS BALTICS“, UAB „Jolekė“, UAB „KARTRUS“, UAB „Myxum“, UAB „ALDIVETA“, UAB „LIVING SOURCE VILNIUS“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda“ ir partneriai, UAB „Trakai“, UAB „NOVUM GENUS“, UAB „Arvasanta“, UAB „Plastera“ buvo fiktyvūs, nes realiai prekių nebuvo gauta ir paslaugų neatlikta, ūkinės operacijos, kurios nurodytos minėtų įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, realiai tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko, jose įformintos prekės ir paslaugos nebuvo perduotos, o tik surašyti apskaitos dokumentai. Taip pat sprendime konstatuota, kad šie sandoriai buvo fiktyvūs, dėl to neteisėtai padidintas ieškovės pirkimo PVM bei sąnaudos, kurios sumažino pelno mokestį, todėl ieškovei paskaičiuoti neteisėtai išvengti PVM ir pelno mokesčiai, skirtos baudos už nesavalaikį šių mokesčių mokėjimą.
28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodytų sandorių su UAB „Jolekė“, UAB „KARTRUS“, UAB „Myxum“, UAB „ALDIVETA“, UAB „LIVING SOURCE VILNIUS“, UAB Kreisas“, UAB „Elda“ ir partneriai, UAB „Trakai“, UAB „Nasikas“ ir UAB „Arvasanta“ (dalies sandorių atveju) metu apeliantė veikė kaip ieškovės generalinė direktorė, sandorių su UAB „NOVUM GENUS“, UAB „JUVIKORAS“, UAB „Altavijus“ ir UAB „Arvasanta“ (dalies sandorių atveju) metu apeliantė veikė pagal ieškovės išduotą prokūrą, o sandorių su UAB „JOSANDRA“, UAB „DISTRIBRANDS BALTICS“ metu apeliantė veikė kaip ieškovės darbuotoja.
29. Pagal Kauno apskrities VMI 2009 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (18) K3-193 bendra nepagrįstai UAB „BARKER TEXTILES“, kuriai tuo metu vadovavo atsakovė I. A., padidinta PVM suma, kurią UAB „BARKER TEXTILES“ grąžino valstybei (užskaitos būdu), sudaro 32 141 Lt (1 499 Lt +4 576 Lt +1 403 Lt + 2 593 Lt + 3 508 Lt + 893 Lt +3 656 Lt + 1 464 Lt +2 606 Lt + 9 943 Lt = 32 141 Lt), o UAB „BARKER TEXTILES“ padidintų sąnaudų, tenkančių realizuotai produkcijai, suma sudarė 178 297 Lt (8 053 Lt + 25 424 Lt +7 797 Lt + 14 407 Lt + 19 492 Lt + 4 960 Lt +20 312 Lt + 8 136 Lt + 14 479 Lt + 55 237 Lt = 178 297 Lt), nuo kurios Kauno apskrities VMI apskaičiavo 26 744,55 Lt pelno mokestį, kurį UAB „BARKER TEXTILES“ sumokėjo užskaitos būdu. Už neteisingai paskaičiuotą bei laiku nesumokėtą PVM UAB „BARKER TEXTILES“ buvo skirta bauda, lygi 30 procentų nesumokėtos PVM sumos. Atsakovės I. A. vadovavimo metu pagal aukščiau nurodytas operacijas UAB „BARKER TEXTILES“ laiku neapskaičiavo ir nesumokėjo 32 141 Lt PVM, todėl atitinkama baudos suma nuo nesumokėto PVM proporcingai sudarė 9 642,30 Lt. Už neteisingai apskaičiuotą bei laiku nesumokėtą pelno mokestį už 2003–2005 metus UAB „BARKER TEXTILES“ buvo skirta bauda, lygi 30 procentų nuo nesumokėto pelno mokesčio sumos. Atsakovės I. A. vadovavimo metu pagal aukščiau nurodytas operacijas UAB „BARKER TEXTILES“ laiku neapskaičiavo ir nesumokėjo 26 744,55 Lt pelno mokesčio, todėl atitinkama baudos suma nuo nesumokėto pelno mokesčio sudaro 8 023,37 Lt. Teismas nustatė, kad pagal analizuojamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, bendra mokesčių ir baudų suma, kuri dėl atsakovės I. A. kaltės buvo apskaičiuota ir sumokėta į valstybės biudžetą, sudaro 76 551,21 Lt (32 141 Lt + 26 744,55 Lt + 9 642,30 Lt + 8 023,37 Lt).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 11 d. nutartyje nurodė, kad šioje byloje atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais baudžiamosiose bylose (Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. ir 2010 m. vasario 9 d. baudžiamieji įsakymai) ir įsigaliojusiais administraciniais aktais (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 10 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo), todėl atsakovės veiksmų neteisėtumas nesudaro įrodinėjimo dalyko šioje byloje. Analizuodama kasaciniame skunde keliamą teisės klausimą, ar tokiais atsakovės neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais sukčiavimu mokesčių srityje, buvo padaryta žala ne tik valstybei, bet ir ieškovei, teisėjų kolegija pažymėjo, kad PVM sąskaitose faktūrose ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksavus realiai neįvykusias ūkines operacijas žala pirmiausia padaroma valstybės biudžetui, nes dėl to dirbtinai padidinama pirkimo PVM atskaita, padidinami leidžiami atskaitymai ir sumažinamos į valstybės biudžetą mokėtinos sumos. Ar dėl tokių neteisėtų veiksmų padaroma žala ir įmonei, kurios vardu įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, nustatoma atsižvelgiant į bendrąsias civilinę atsakomybę ir žalos sampratą reglamentuojančias teisės normas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą, turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).
31. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-3160-240/2007, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2005 m., ir kuri užbaigta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, buvo tirti 2003 – 2005 m. laikotarpio ieškovės sandoriai su UAB „Nasikas“, UAB „JUVIKORAS“ ir UAB „Altavijus“. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad šie sandoriai fiktyvūs, jų pagrindu išvengta PVM mokėjimo. Dėl šių neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) nuteisti ieškovė ir atsakovė I. A.. Dalimi aptariamų sandorių, sudarytų su UAB „Nasikas“, UAB „JUVIKORAS“ ir UAB „Altavijus“, grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl žalos, pasireiškusios ieškovo pinigų sumokėjimu už tariamas prekes, paslaugas ir darbus, atlyginimo.
32. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-911-651/2010, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006 m., ir kuri užbaigta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, buvo tirti 2005 m. ieškovo sandoriai su UAB „Arvasanta“. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad šie sandoriai buvo fiktyvūs, jų pagrindu išvengta PVM mokėjimo. Dėl šių neteisėtų veiksmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas) nuteista atsakovė I. A.. Ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas), buvo nutrauktas, prokurorui, be kita ko, nusprendus, kad visi UAB „Arvasanta“ sąskaitose nurodyti darbai ir prekės ieškovei yra atlikti ir suteikti, bei konstatavus, kad, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes, nenustatyta, jog atsakovei būtų grąžinti UAB „Arvasanta“ pervesti ir perduoti ieškovės pinigai, kuriuos ji būtų pasisavinusi, jog apeliantė ieškovės grynų pinigų nebūtų perdavusi kaip atsiskaitymą už atliktus darbus ir gautas prekes ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, organizavusiam darbų atlikimą ir prekių pateikimą ieškovei, ir juos būtų pasisavinusi. Dalimi aptariamų sandorių su UAB „Arvasanta“ grindžiamas ieškovės reikalavimas dėl žalos, pasireiškusios ieškovės pinigų sumokėjimu už tariamas prekes ir darbus, bei reikalavimas dėl žalos, pasireiškusios mokesčių ir baudų sumokėjimu, atlyginimo.
33. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė I. A. apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose, apeliaciniame ir kasaciniame skunduose) nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi atsakovė iš esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pakartotinai bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
34. Apeliaciniame skunde atsakovė I. A. pakartotinai prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartyje šioje civilinėje byloje pažymėjo, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, o net jei jis būtų praleistas, egzistuotų pagrindas jį atnaujinti. Todėl nėra teisinio pagrindo atsakovės prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkinimui.
35. Atsakovė I. A. taip pat pakartotinai nurodė, kad ji nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl sandorių, kurių sudarymo metu ji buvo ne įmonės vadovė arba veikė ne prokūros pagrindu (kaip, pavyzdžiui, už sandorį sudarytą su UAB „JOSANDRA“), o buvo eilinė įmonės darbuotoja, todėl jos atsakomybei turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau ir – DK) 246 straipsnis. Dėl šių atsakovės argumentų taip pat pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartyje šioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kasaciniame skunde nepagrindžiama, kaip darbuotojo materialinę atsakomybę, o ne vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymas galėtų pakeisti kasatorės atsakomybės ieškovui apimtį. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad visi fiktyvūs sandoriai sudaryti ir mokėjimai pagal juos atlikti tyčia, darbuotojo materialinės atsakomybės dydis tampa neribojamas (DK 255 straipsnio 1 punktas) ir nesiskiria nuo įmonės vadovo civilinės atsakomybės apimties. Be to, kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad fiktyvių sandorių sudarymo metu atsakovė faktiškai vadovavo bendrovės veiklai. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
36. Apeliantė nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės buvo nustatinėjamos neegzistuojančia valiuta – litais, o ne eurais. Tą sąlygojo ieškovės nenoras patikslinti ieškinį. Pažymėtina, kad kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti reikalaujamą sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Tai reiškia, kad kreditoriui, įstatymų nustatyta tvarka besikreipiančiam į teismą, jog būtų apginta pažeista jo teisė, ir reiškiančiam ieškinį dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos (kaip nagrinėjamoje byloje – skolos) priteisimo, įstatymu suteikiama teisė pasirinkti vieną iš alternatyvių elgesio (pažeistų teisių gynybos) variantų: pirma, reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta; antra, reikalauti jam priteisti šią sumą Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su pinigų pakeičiamumo savybe, reiškiančia, kad prievolę, išreikštą viena valiuta, galima įvykdyti ekvivalentu kita valiuta pagal valiutų kursą. Tokiu atveju taikomas oficialus užsienio valiutos ir Lietuvos nacionalinės valiutos kursas. Jį taikant nustatytas priteistinos piniginės prievolės Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta dydis, išlaikant tiek skolininko, tiek ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, turi būti ekvivalentiškas prievolės užsienio valiuta dydžiui. Oficiali Lietuvos Respublikos valiuta nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo litas. Lietuvos banko nustatytas kursas už 1 Eur 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 3,4528 Lt, jo dydis nekintantis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodomas aplinkybes, spręstina, kad ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą atsakovei, o teismas byloje nustatinėti faktines aplinkybes tiek naudodamas litą, tiek ir eurus.
37. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo nustatyti, ar atsakovės neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais sukčiavimu mokesčių srityje, buvo padaryta žala ne tik valstybei, bet ir atsakovės vadovautai bendrovei. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir neįrodė, kad tos bendrovei priklausančios lėšos, kurios buvo išgrynintos atsiskaitymams pagal fiktyvias sąskaitas faktūras, buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
38. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovavosi Kauno apskrities VMI 2009 m. sprendimu Nr. (18)K3-193 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, kuriame yra nurodoma, kad fiktyviose sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos vyko kitomis aplinkybėmis ir ne su tuo ūkio subjektu, kuris nurodytas sąskaitose, tačiau atsakovė neginčija teismų konstatuoto iš fiktyvių sandorių sudarymo ieškovės lėšų gavimo fakto.
39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė I. A. vadovaujasi tik tomis Kauno apskrities VMI nustatytomis aplinkybėmis, kurios jai yra naudingos sprendžiant klausimą dėl žalos priteisimo, tačiau Kauno apskrities VMI sprendime yra nurodyta ir kitų, nagrinėjamam klausimui svarbių, aplinkybių. Pavyzdžiui, sprendime yra nurodyta, kad sudarius sandorius su UAB „DISTRIBRANDS BALTICS“, UAB „NOVUM GENUS“, UAB „Jolekė“, UAB „KARTRUS“, UAB „Myxum“, UAB „Kreisas“, UAB „Trakai“ nebuvo pateikti prekių gabenimo važtaraščiai, o sąskaitose faktūrose nėra informacijos apie krovinio pakrovimo laiką, vietą, iškrovimo laiką ir vietą, taip pat nėra nurodytos transporto priemonės, kuriomis prekės buvo atgabentos. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad jokių prekių ir paslaugų iš aukščiau nurodytų bendrovių nebuvo gauta. Pastebėtina ir tai, kad visose įmonėse, su kuriomis atsakovė sudarė sandorius buvo neveikiančios – jos neturėjo darbuotojų, veiklos nevykdė, o sąskaitos faktūros buvo pasirašomos asmenų, kurie net nebuvo jose įdarbinti arba jų darbo santykiai su bendrove jau buvo nutrūkę. Kauno apskrities VMI sprendime taip pat yra pabrėžiama, kad visų sprendime nurodytų įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose realiai nurodytomis sąlygomis ir tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko, jose įformintos prekės ir paslaugos nebuvo parduotos, o tik surašyti apskaitos dokumentai. Atsakovė sandorių šalims pinigus mokėdavo grynaisiais pinigais, tačiau nei vieno asmens, kuriam buvo sumokėta, įvardyti nei mokesčių administratoriui, nei teismui negalėjo. Apibendrinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovei priklausančios lėšos, kurios buvo išgrynintos atsiskaitymams pagal fiktyvias sąskaitas faktūras, buvo panaudotos ieškovės ūkinėje - komercinėje veikloje, ar dėl jų ieškovė gavo kitokią adekvačią finansinę naudą.
40. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad sandoriai su UAB „JUVIKORAS“ ir UAB „Altavijus“ yra realiai įvykę – abi įmonės suteikė ieškovei statybos ir remonto darbų atlikimo paslaugas. Šiuos argumentus paneigia Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. baudžiamajame įsakyme Nr. 1-3160-240/2007 nustatytos aplinkybės, jog sandoriai ir atsiskaitymai su šiomis įmonėmis nėra įvykę, atsakovė tai žinojo, be to, žinodama, kad pasirašė suklastotus dokumentus, liepė ieškovės buhalteriams įtraukti juos į buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas, pripažino kaltę. Nagrinėjamos bylos atveju nėra svarbu, ar mokėjimai pasiekė nurodytas įmones ir jose liko, o esminę reikšmę turi tai, kad šiuos mokėjimus atitinkančios sumos dingo iš ieškovės ir jos apskaitos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsakovė, teigdama, kad ūkinės operacijos įvyko, privalėjo įrodyti, kad išgrynintus bendrovės pinigus panaudojo ieškovės veikloje ir už juos ieškovė įgijo adekvačią naudą. Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, žinodama jog pasirašė suklastotus buhalterinius dokumentus, padarė žalą ne vien valstybės biudžetui, bet ir ieškovei.
41. Kasacinės instancijos teismas šioje civilinėje byloje nurodė, kad dėl sandorių su UAB „Arvasanta“ liko neišsiaiškintos aplinkybės dėl statybos (remonto) darbų ieškovei atlikimo ir žaliavos (verpalų) įgijimo. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad statybos, remonto darbai buvo atlikti.
42. Atsakovė teigė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-911-651/2010 nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės turto pasisavinimo buvo nustatyta, kad UAB „Arvasanta“ sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti ir paslaugos suteiktos. Šiomis nustatytomis aplinkybėmis atsakovė įrodinėja, jog šiai bendrovei sumokėtų pinigų ji nepasisavino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų nepakanka įrodinėjant, kad UAB „Arvasanta“ sumokėtos sumos buvo panaudotos ieškovės veikloje ir ieškovė už šiuos pinigus gavo realią naudą. Atsakovės argumentai dėl nurodomų darbų atlikimo ar žaliavų įsigijimo yra nekonkretūs, o cituodama baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, atsakovė iš esmės cituoja savo pačios parodymus.
43. Byloje yra nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, kad atsakovės sudaryti sandoriai dėl statybos (remonto) darbų bei žaliavų pirkimo yra fiktyvūs. Atitinkamai į bylą nėra pateikta įrodymų, kad statybos darbų ir patalpų remonto darbų pridavimo aktai atitiko realiai ieškovei atliktus darbus, kadangi jie taip pat yra pasirašyti tų pačių juridinių asmenų, realiai nevykdančių veiklos ar asmenų, kurie tuose juridiniuose asmenyse nebuvo įdarbinti. Taigi nagrinėjamu atveju lieka neaišku, kokiu būdu iš trečiųjų asmenų buvo priimami atlikti darbai ir įvertinta jų atlikimo kokybė, kaip būtų reikalaujama pašalinti darbo defektus, nesant sudarytų darbų priėmimo aktų su asmenimis, kurie darbus faktiškai vykdė, juolab kad atsakovė neįvardija konkrečių asmenų, kurie tuos darbus realiai atliko. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad asmenims, kurie galimai atliko remonto ar statybos darbus, buvo sumokėtos sumos, kurios buvo apskaitytos fiktyviose sąskaitose faktūrose.
44. Pabrėžtina, kad ieškovė neginčijo, kad tam tikri darbai jos patalpose buvo atlikti, tačiau ji nesutinka, kad šiuos darbus atliko būtent atsakovės pasamdyti nenustatyti asmenys. Ieškovė, priešingai nei atsakovė, pateikė įrodymus (buhalterinės apskaitos dokumentus) apie jos patalpose atliktus remonto ir statybos darbus, jų kainą, remonto darbams įgytas medžiagas bei pateikė detalius paaiškinimus apie jų panaudojimą, kas atsispindi ir ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, rangos bei paslaugų teikimo sutartyse.
45. Atsakovė taip pat savo argumentus dėl statybos ir remonto darbų atlikimo grindžia antstolio M. P. 2014 m. gruodžio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-15-3, kuriame yra nurodyta, kad protokolas sudarytas nuvykus į pastatą ir apžiūrėjus jame esančias patalpas. Antstolis nurodė, kokie remonto darbai buvo atlikti pastate. Ieškovė į bylą pateikė antstolio R. B. 2014 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0085/14/16, kuris taip pat yra surašytas atvykus į pastatą ir apžiūrėjus patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuose abejuose protokoluose yra užfiksuotos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės. Pavyzdžiui, atsakovės pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyta, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpoje plane pažymėtoje 1-7 grindys yra išklotos grindų laminato juostomis, pritvirtintos grindjuostės, o patalpa 2-14, kurios viena siena ribojasi su pastato išorine siena – įrengti mediniai langai. Ieškovės pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad toje pačioje patalpoje grindys yra cementinės, grindjuosčių nėra, o 2-14 patalpoje nėra langų.
46. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apklaustų liudytojų parodymų ir nesivadovavo audito išvadomis, o inventorizacijos aktuose bei audito išvadose niekuomet nebuvo nustatytas verpalų trūkumas.
47. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010); antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
48. Audito atlikimo tikslas yra užtikrinti, kad įmonės parengta metinė finansinė atskaitomybė atitinka visuotinai priimtus apskaitos principus, visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai atspindi įmonės turtą ir įsipareigojimus, finansinę padėtį ir veiklos rezultatus. Audito metu nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su fiktyviomis sąskaitomis faktūromis, kurios atsakovės pavedimu buvo apskaitytos buhalterijoje (buhalterinėje kompiuterinėje programoje). Būtent todėl auditoriai pripažino, kad ieškovės finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų nukrypimų. Taigi darytina išvada, kad atliekamų auditų metu UAB „BARKER TEXTILES“ buhalterinėje apskaitoje egzistuojant UAB „DISTRIBRANDS BALTICS“, UAB „Arvasanta“, UAB „NOVUM GENUS“, UAB „Myxum“, UAB „Kreisas“, UAB „Elda“ ir partneriai, UAB „Trakai“, UAB „JUVIKORAS“, UAB „Nasikas“, UAB „Jolekė“ išrašytoms sąskaitoms faktūroms, kurių suklastojimo faktas auditoriams nebuvo žinomas, audito išvadose negali būti pasisakoma dėl šių dokumentų atliktų ūkinių operacijų (ne)pagrįstumo.
49. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, teigdama, kad ieškovė dėl lėšų išėmimo žalos nepatyrė, nes jos grįžo bendrovei prekių, žaliavų ar remonto ir statybos paslaugų pavidalu, turėjo pateikti įrodymus, kiek ir kokių prekių kiekis buvo gautas, kokie asmenys atliko remonto darbus ir kiek darbų buvo atlikta konkrečiai. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus sprendžia, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad lėšos, kurios buvo išimtos iš ieškovės apskaitos, vėliau buvo panaudotos ieškovės veikloje arba už šias lėšas ieškovė gavo adekvačią naudą. Atsakovei I. A. neįrodžius, kad iš įmonės apskaitos neteisėtai išimtos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje ar kad dėl jų įmonė gavo kitokią adekvačią naudą, pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai ieškovės pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino.
Dėl ieškovės UAB „BARKER TEXTILES“ apeliacinio skundo argumentų
50. Ieškovė UAB „BARKER TEXTILES“ apeliaciniame skunde prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 10 219,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Byla nagrinėjama nuo 2010 metų, yra itin didelės apimties.
51. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovei UAB „BARKER TEXTILES“ iš atsakovės I. A. priteisė 2 589,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovės ieškinys tenkintas 88,78 procentais. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudarė 11 763,86 Eur. Teismas atlikęs skaičiavimus pagal tuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintas rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) ieškovės naudai priteisė 2 589,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės advokatas betarpiškai ją atstovavo nuo 2013 metų, ir aplinkybės, kad advokatui buvo būtina išanalizuoti atsakovės atsikirtimus į reiškiamą reikalavimą bei rinkti įrodymus, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimus, analizuoti byloje pateiktus dokumentus, teikti atstovaujamajam teisines konsultacijas, rengti rašytinius paaiškinimus, analizuoti teismų praktiką, rinkti papildomus įrodymus ir juos teikti į bylą, įprastai nevertintina kaip išskirtiniai darbai ir (ar) veiksmai, teikiant atstovavimo paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 yra pažymėjęs, kad Rekomendacijose nėra nurodytos teisinės paslaugos – susipažinimas su byla, strategijos kūrimas ir pasirengimas atstovauti numatomame posėdyje. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms, o yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis. Dėl to dalyje dėl suteiktų atstovavimo paslaugų, įvardintų kaip atsakovės pateiktų prašymų analizė, susipažinimas su byla ir pasiruošimas teismo posėdžiui, negali būti priteisiamas atlyginimas.
53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla yra nagrinėjama nuo 2010 metų, ji yra didelės apimties, kad šiuo metu byla yra nagrinėjama pakartotinai kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimus, įvertinusi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir protinga ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, patikslinant pirmosios instancijos ginčijamą sprendimą šioje dalyje, priteisiant ieškovei iš atsakovės 7 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti atsakovės I. A. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl I. A. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.
55. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
56. Ieškovė įrodymų apie patirtas išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl dėl šių išlaidų atlyginimo teismas nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „BARKER TEXTILES“ (juridinio asmens kodas 111727482) 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teisėjai Marius Bajoras
Antanas Rudzinskas
Egidija Tamošiūnienė