Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-493/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03259-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.28.5.2; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.2.; 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U o S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei,

išteisintajam Z. B. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo Z. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu Z. B. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Z. B. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo tikrą ar tariamą, tačiau ginčijamą teisę į 2 300 Eur skolos susigrąžinimą iš nukentėjusiojo A. N., 2021 m. sausio 31 d., apie 09.50 val., atvyko į nukentėjusiojo A. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir, panaudodamas psichinę prievartą, tai yra mėtydamas kambaryje daiktus, sudaužydamas veidrodį ir grasindamas daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, nukentėjusiajam A. N. peršauti kojas, reikalavo grąžinti jam 2 000 Eur skolą. A. N. nesutikus grąžinti pinigų, pagrobė A. N. priklausantį televizorių „Samsung“ 700,00 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajam 700,00 Eur turtinę žalą, tokiu būdu padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo A. N. teisėms ir teisėtiems interesams.

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog Z. B. veiksmuose buvo šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Teismo vertinimu, ištyrus įrodymų visetą, neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. sausio 31 d., apie 09.50 val., Z. B. atvažiavo pas A. N. reikalauti skolos, kurios jau keletą metų pastarasis negrąžina. Taip pat, teismo vertinimu, neginčijama nustatyta, kad A. N. atidavė savo televizorių „Samsung“ Z. B. už skolą, nes tai patvirtina kaltinamasis Z. B., taip pat, nukentėjusysis A. N., be to, minėtas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas A. J. J.. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis Z. B., panaudodamas psichinę prievartą, tai yra mėtydamas kambaryje daiktus, sudaužydamas veidrodį ir grasindamas daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, nukentėjusiajam A. N. peršauti kojas, reikalavo grąžinti jam 2 000,00 eurų skolą, o A. N. nesutikus grąžinti pinigų, pagrobė A. N. priklausantį televizorių „Samsung" 700,00 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo A. N. teisėms ir teisėtiems interesams, šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta. Nors A. N. kreipėsi į policijos pareigūnus ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Z. B. jam grasino daiktu, panašiu į ginklą, grasino peršauti koją, mėtė daiktus ir pagrobė jo televizorių, tačiau teisiamojo posėdžio metu A. N. paneigė tokius savo parodymus - jis pripažino, kad yra skolingas Z. B., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pats pasiūlė Z. B. ir pats atidavė už skolą savo televizorių „Samsung“, parodė, kad Z. B. jokio šautuvo neturėjo, juo negrasino, kad veidrodis stovėjo atremtas ant žemės ir galėjo sudužti jį užkliudžius.

3.       Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo Z. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant Z. B. dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir skirti jam 20 MGL įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

3.1.                      Prokurorės teigimu, nagrinėjamu atveju teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, kaip įrodymais rėmėsi iš esmės tik kaltinamojo Z. B., suinteresuoto jam palankia bylos baigtimi ir siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais, nepagrįstai atmesdamas kitus tyrimo metu surinktus duomenis. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų ir neginčytinų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių Z. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Prokuroro įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad Z. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

3.2.                      Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad neginčijama nustatyta, jog A. N. už skolą pats atidavė savo televizorių „Samsung“ Z. B.. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis Z. B. tvirtino, kad jis A. N. negrasino, kad jokio ginklo ar panašaus į ginklą daikto neturėjo, A. N. televizoriaus nepagrobė, veidrodžio nedaužė, daiktų nemetė, televizorių jam atidavė A. N., kadangi jam yra skolingas. Tačiau, pasak prokurorės, tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai apie įvykio aplinkybes buvo prieštaringi. Pirminės apklausos metu jis nurodė, kad pas A. N. atvažiavo su taksi, kad televizorių atidavė taksistui kaip užmokestį. Vėliau, tyrimo metu nustačius automobilį, su kuriuo jis atvyko pas A. N., Z. B. pakeitė parodymus ir nurodė, kad iki nukentėjusiojo namų jį atvežė draugas. Be to, apklausoje nurodė, kad pažadėjo A. N. nuo skolos nurašyti 400-500 eurų, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, kad nurašyti nuo skolos pažadėjo tik 300 eurų.

3.3.                      Skunde akcentuojama ir tai, kad tokius Z. B. parodymus paneigė nukentėjusysis, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog į jo namus atvykęs Z. B. reikalavo atiduoti skolą, o, nukentėjusiajam neturint pinigų, Z. B. pasakė, kad pinigų jam reikia dabar, kad paims televizorių, o nuo skolos nurašys 300 eurų. Nukentėjusysis teigė nesutikęs atiduoti televizorių, tačiau Z. B. nuėjo į kambarį, kur ant sienos kabėjo televizorius, pradėjo mėtyti daiktus, spyrė į veidrodį ir jis sudužo. Nukentėjusysis išsigando, bijojo, todėl nuėjo į koridorių pasiimti įrankius. Nuėjus į koridorių ir A. N. pasilenkus iš dėžės paimti raktų rinkinį, Z. B. supyko, kad jis negali pasilenkti labiau, ir pasakė „kurią tau koją peršauti“. Tuo metu Z. B. rankoje pamatė juodos spalvos pistoletą. Iš kur Z. B. jį išsitraukė, nematė, tik matė laikant rankoje. Tuo metu labai bijojo ir jis jam atrodė tikras, pavojus atrodė realus. Tada Z. B. paėmė įrankius ir nuėjo į kambarį prie televizoriaus. Kadangi jam sunkiai sekėsi sukti varžtus, jam padėjo A. J. J.. Jie abu nusuko televizorių ir Z. B. televizorių pasiėmė. Tokie A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nuoseklūs. Nors pareiškime A. N. nurodė, kad Z. B. pagrobė ir pinigus, tačiau apklausos metu nurodytas aplinkybes patikslino, nurodė, kad jis tik matė, kad Z. B. laiko jo piniginę rankose, tuo metu nuėjo į virtuvę. Iš pradžių pasižiūrėjęs pamatė, kad pinigų nėra, todėl pasakė, kad Z. B. pagrobė 220 eurų, tačiau vėliau pinigus rado po lova ant žemės. Kiti A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tyrimo metu jį apklausus net keturis kartus, buvo nuoseklūs ir nesikeitė bei atitiko aplinkybes nurodytas skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. N. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

3.4.                      Skunde taip pat teigiama, kad A. N. nurodytas aplinkybes, kad Z. B. išmėtė daiktus bei sudaužė veidrodį, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti ant lango rėmo nuo žemės apie 1,6 m aukštyje užfiksuotas laužimo pėdsakas. Taip pat matyti, kad virtuvėje ant grindų mėtosi įvairūs daiktai, kambaryje ant grindų yra veidrodžio šukės, apversta lauko kėdė, išmėtyti įvairūs daiktai. Aplinkybę, kad Z. B. grasino A. N., kad išmėtė daiktus, sudaužė veidrodį ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas A. J. J., kuris apklausos metu nurodė, kad girdėjo Z. B. sakant „peršausiu koją“, kad Z. B. atėjus į kambarį, pastarasis nurodė jam padėti nuo sienos nuimti pritvirtintą televizorių, nes kitaip jis teigė, kad sužalos abu, sakydamas „supisiu visus“. Liudytojas taip pat nurodė, kad padėjo nuimti televizorių. Tada nuėjęs į tualetą, išgirdo triukšmą. Grįžęs iš tualeto pamatė, kad Z. B. ant grindų išmėtęs įvairius namuose buvusius daiktus, buvo sudaužytas veidrodis. Teisminio nagrinėjimo metu šio liudytojo parodymai buvo pagarsinti, kadangi teisminio nagrinėjimo metu jo rasti ir apklausti nepavyko. Nors nuosprendyje teismas nurodė, kad remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamojo posėdžiu metu pagarsintais liudytojo A. J. J. parodymais nėra pagrindo, tačiau objektyvių priežasčių savo išvadai pagrįsti nenurodė.

3.5.                      Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo išvadomis, kad remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais A. N. parodymais nėra pagrindo, nes jie buvo paneigti teisiamojo posėdžiu metu, kurio metu nukentėjusysis A. N. nurodė, kad pats pasiūlė Z. B. ir pats atidavė už skolą savo televizorių bei parodė, kad Z. B. jokio šautuvo neturėjo, juo negrasino, kad veidrodis stovėjo atremtas ant žemės ir galėjo sudužti jį užkliudžius. Prokuroro teigimu, būtent teisminio nagrinėjimo metu duoti nukentėjusiojo A. N. parodymai vertintini kritiškai. Skunde pažymima, kad ne vieną kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. N. nurodė, jog kaltinamojo Z. B. bijojo. Be to, apklausos metu nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. pas jį atėjo R. Ū., kuris, kaip jis suprato, atėjo Z. B. prašymu pasikalbėti su juo. R. Ū. prašė jo, kad policijoje sakytų, jog ginklo nebuvo ir jam pistoletu negrasino, kad pistoletas jam tik pasirodė. Jis pasakė, kad pakalbės su Z. B., kad jam galėtų skolą atiduoti mažomis dalimis, kad grąžins televizorių. Liudytojas A. J. J. taip pat nurodė, kad bijo Z. B. bei kad 2021 m. vasario 1 d., jam būnant namuose vienam, atėjo Z. B. draugas R. Ū., kuris pasakė, kad policijoje pasakotų teisybę. Be to, teisminio nagrinėjimo metu A. N. nurodė, kad po įvykio jis du kartus buvo susitikęs Z. B., kad pastarasis sakė, jog grąžins jam televizorių, tačiau negrąžino. Nors kaltinamasis Z. B. šiuos A. N. parodymus neigė, teigė, jog po įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo, tačiau tokie kaltinamojo parodymai taip pat vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skunde vertinama ir ta aplinkybė, jog teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas A. N. painiojosi ir keitė savo parodymus ir pasakymus. Iš nurodytų aplinkybių, prokuroro įsitikinimu, matyti, kad nukentėjusysis yra labai įbaugintas, kaltinamojo bijo ir dėl to abejonių nekyla, todėl jis teisminio nagrinėjimo metu ir pakeitė savo parodymus kaltinamojo Z. B. naudai.

3.6.                      Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog A. N. reakciją galėjo sukelti narkotinių medžiagų vartojimas. Pažymėtina, kad A. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad įvykio rytą jis nesisvaigino, nebuvo apsvaigęs. Nors 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadose nurodyta, kad, atlikus tyrimą, A. N. šlapime rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju rastų narkotinių medžiagų kiekis A. N. organizme nebuvo nustatytas, todėl šiuo atveju daryti kategoriškos išvados, kad pavartotos narkotinės medžiagos neabejotinai galėjo turėti įtakos A. N. parodymams ir jų turiniui, nėra pakankamo pagrindo.

3.7.                      Apeliantė taip pat pažymi, kad iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis sunkiai pragyvena, niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 153 eurų pašalpą per mėnesį, iš to ir gyvena, daugiau pajamų neturi. Finansiškai jam padeda sesuo, kuri gyvena Vokietijoje. Todėl 700 eurų žala dėl pagrobto televizoriaus jam yra žymi. Jis ilgai taupė, kol jį nusipirko. Esant šioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamasis Z. B. savarankiškai, vykdydamas savo ginčijamą teisę, priešingai nei nurodo teismas, panaudojo neleistinus būdus, t. y. siekdamas įbauginti nukentėjusįjį rankoje laikytu ginklu, agresyviai elgdamasis, tyčia siekė gauti sau turtinės naudos - išreikalauti iš nukentėjusiojo grąžinti jam skolą, pastarajam neturint pinigų, nusikabino nuo sienos televizorių „Samsung“ ir jį pasiėmė.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti nurodytais motyvais. Išteisintasis Z. B. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. išteisinamąjį nuosprendį.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

5.       Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

6.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, iš esmės sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad Z. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl Z. B. nekaltumo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jos padarytos remiantis išimtinai išteisintojo Z. B. parodymais, visiškai neatžvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos, nevertino visų kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų bei rašytinių bylos įrodymų, nelygino jų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, todėl pateikė nemotyvuotas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Toks nuosprendis negali būti pripažintas nei pagrįstu, nei teisėtu. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalies priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

7.       Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, kad Z. B., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo tikrą ar tariamą, tačiau ginčijamą teisę į 2 300 Eur skolos susigrąžinimą iš nukentėjusiojo A. N., 2021 m. sausio 31 d., apie 09.50 val., atvyko į nukentėjusiojo A. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir, panaudodamas psichinę prievartą, tai yra mėtydamas kambaryje daiktus, sudaužydamas veidrodį ir grasindamas daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, nukentėjusiajam A. N. peršauti kojas, reikalavo grąžinti jam 2 000 Eur skolą. A. N. nesutikus grąžinti pinigų, pagrobė A. N. priklausantį televizorių „Samsung" 700,00 Eur vertės, padarydamas nukentėjusiajam 700,00 Eur turtinę žalą, tokiu būdu padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo A. N. teisėms ir teisėtiems interesams.

8.       Z. B. dėl šio kaltinimo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino. 2021 m. sausio 31 d. pranešus apie įtarimą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį Z. B. parodė, kad įvykio dieną, apie 09:00 val. išėjo iš namų ir nuėjo į šalia namų esančią taksi automobilių stovėjimo aikštelę, kur susirado vairuotoją. Atsiėdęs į jo automobilį, paprašė, kad nuvežtų pas pažįstamą A. N.. Jis norėjo pas A. N. nuvažiuoti, nes sužinojo, kad vakar jo namuose buvo policija ir jis buvo policijos vežamas į Kauno kliniką atlikti narkotikų vartojimo tyrimo, nes pagalvojo, jog po šio tyrimo A. N. gali vėl pasodinti į kalėjimą, todėl norėjo pasikalbėti dėl skolos grąžinimo. Jam atvykus nurodytu adresu, paprašė taksi vairuotojo, kad jo palauktų. Jis nuėjo prie A. N. buto durų, pabeldė į duris ir jas atidarė pats A. N.. Užėjus į vidų pamatė, kad bute kartu su A. N. yra jo draugas A. J. J.. Atvykęs pas A. N. paklausė, kada jis grąžins skolą už pavogtą ir sudaužytą automobilį, kurį pavogė 2014 metais. Nuo to laiko A. N. jam yra skolingas apie 2300 Eur, kurių dar nėra grąžinęs. Namuose turi surašytus skolos vekselius, kuriuos A. N. jam parašė maždaug prieš 3 mėn. A. N. pasakė, kad neturi pinigų, todėl pasiūlė pasiimti ant sienos kabantį televizorių „Samsung“. Jis sutiko pasiimti televizorių, tada A. N. surado raktą tinkantį atsukti televizorių nuo laikiklių. Televizorių nusuko jo draugas J. J. ir jį padavė jam. Tarpusavyje susitarė, kad už jo duotą televizorių jis nuo skolos nubrauks 400-500 eurų, tiksliai neatsimena. Tada jis pasiėmęs televizorių išėjo. Jam būnant A. N. namuose jie nesipyko, nekonfliktavo, jis negrasino, A. N. pats atidavė jam televizorių kaip už skolą. Atvykdamas į jo namus, su savimi neturėjo jokių draudžiamų daiktų ar šaunamojo ginklo. Išėjęs iš laiptinės, nešdamas televizorių rankose, kieme paslydo ant ledo ir griūdamas suskaldė televizoriaus ekraną. Taksi vairuotojas jo laukė išlipęs iš automobilio, jis į laiptinę ar buto vidų įėjęs nebuvo. Jam priėjus prie taksi vairuotojo, vairuotojas pamatė, kad griūdamas suskaldė televizoriaus ekraną, ir pasakė, kad dirba prie televizorių taisymo, tačiau televizoriaus taisymas jo nedomino, jis norėjo jį išmesti. Vairuotojas jam pasiūlė palikti jam televizorių kaip mokestį už pavežimo paslaugas, jis su jo pasiūlymu sutiko. Tas pats taksi vairuotojas jį parvežė iki namų. Jam būnant namuose kartu su sūnumi, tikslaus laiko nurodyti negali, į jo duris pasibeldė policijos pareigūnai, kuriuos jis įleido į namų vidų. Pareigūnai jam paaiškino, kad yra įtariamas įvykdęs apiplėšimą. Atvykus pareigūnams jis paskambino A. N. ir paklausė, kodėl jis taip primelavo, pareigūnams girdint A. N. pasakė, kad rado savo piniginę namuose po sofa ir joje buvo 15 Eur, o ne 220 Eur kaip jis nurodė pareiškime. Jis taip pat sakė, kad ne taip papasakojo policijos pareigūnams ir nori pakeisti savo parodymus. Įtariamasis paaiškino, kad A. N. yra narkomanas, todėl jis gali išsigalvoti dalykus, kurių nėra, o gal jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų, kai skambino policijai ir parašė pareiškimą. Kartu su pareigūnais jo namuose laukė atvykstant tyrėjų, todėl jis laukdamas išgėrė apie 0,3 ml. degtinės. Sulaikymo metu buvo apsvaigęs, tačiau įvykio metu ryte buvo blaivus (1 t., b. l. 164-165). 

9.       2021 m. vasario 17 d. papildomos įtariamojo apklausos metu  Z. B. parodė, kad anksčiau duotus parodymus patvirtina, tačiau nori patikslinti. Pirminės apklausos metu nurodė, kad nuvyko pas A. N. su B. pavežėju, tačiau iš tiesų jį pas A. N. nuvežė jo pažįstamas A., su kuriuo retkarčiais susiskambindavo, pasikalbėdavo, kelis kartus buvo susitikę. Jis apie jį nesakė anksčiau, nes nenorėjo jam nemalonumų. Kaip jau sakė, A. N. jam buvo skolingas dėl jo padarytos avarijos 2015 metais. Viso suma buvo apie 2500 ar 2600 Eur. Jis kartais užvažiuodavo pas A. N. dėl skolos. Bet jis vis aiškindavo, kad neturi, žadėjo atiduoti. Tiksliai datos nepamena, bet 2020 metais rudenį jam trūko kantrybė ir jis nutarė paprašyti A. N. parašyti paprastąjį vekselį. A. N. parašė, nurodydamas sumą 2200 Eur, tiesiog jis sutiko, kad būtų mažesnė suma, nes A. N. vis skundėsi, kad jam sunku gyventi. Tačiau nepastebėjo, kad datos vietoje jis parašė 2015 m. 04 mėn. Matyt jis įrašė avarijos datą. Pagal šį vekselį jis turėjo per 10 d. arba iki 2020 m. lapkričio 10 d. grąžinti skolą. Tik maždaug prieš 2,5 mėn. A. N. jam atidavė 130 eurų. 2021 m. sausio 31 d. jis nutarė nuvažiuoti pas A. N. dėl pinigų grąžinimo. Jo automobilis neužsivedė, todėl pradėjo galvoti, kad reikia paprašyti kokio pažįstamo, kad pavežtų. Atsiminė Airį ir jam paskambino, jis sutiko pavežti ir jie nuvažiavo iki A. N. namų. Airis liko automobilyje, o jis nuėjo prie durų, pabeldė, niekas neatidarė durų, tada nuėjo prie lango, beldė. Tada A. N. atidarė duris. Jis su A. N. nuėjo į virtuvę-kambarį ir kalbėjosi apie skolą, matė ir A. J.. Jis  normaliai paklausė dėl skolos grąžinimo, negrasino A. N.. Jokio ginklo neturėjo. A. N. pats pasiūlė pasiimti televizorių, kad būtų mažesnė skola, o jis sutiko. Jokio grasinimo šauti nebuvo. A. N. nuėjo į koridorių atsinešti įrankių, o jis liko kambaryje. A. N. atnešė įrankius, o A. J. atsuko televizoriaus varžtus ir nuėmė televizorių nuo sienos. Buvo kalba, kad skolos užsiskaitys apie 400 eurų, bet jis tuo momentu pagalvojo, kad nieko nebus, daugiau nieko iš A. N. negaus, todėl daugiau pas jį nevažiuos. Jis pasiėmė televizorių ir ėjo link automobilio. Airis tuo metu sėdėjo automobilyje. Išėjęs iš A. N., prie jo namo paslydo ir nukrito, krisdamas sudaužė televizoriaus ekraną. Tada įsėdo į automobilį ir jį A. parvežė namo. Televizorių, kadangi buvo  sudužęs ekranas, išmetė į prie namų buvusį šiukšlių konteinerį. Maždaug už pusvalandžio atvažiavo į jo namus policija (2 t., b. l. 1-2).  

10.       Apklausiamas pirmosios instancijos teisme Z. B. savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad jis šio nusikaltimo nepadarė. Išteisintasis parodė, kad jis A. N. pažįsta nuo maždaug 2014 metų, jie susipažino ir bendravo. Kadangi jis pats tuo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, o automobilį turėjo, o A. N. teises turėjo, jis prašydavo A. N. jį pavežti. Gal 2015 metais kartą jie kartu išgėrė degtinės, jis užmigo, o A. N. be jo leidimo paėmė automobilio raktelius, kažkur važiavo ir sudaužė jo automobilį. Jam buvo padaryta 2 500,00 Eur dydžio žala, nes automobilis liko nepataisomas, dar 300,00 Eur kainavo tralas. Jie su A. N. sutarė, kad pastarasis skolą jam atlygins dalimis, tačiau skolos jam neatlygino, teisindavosi, kad neturi pinigų. Tik 2020 m. lapkričio mėnesį A. N. atlygino jam 100,00 Eur, vėliu dar 30,00 Eur ir pažadėjo iki 2020 metų gruodžio mėnesio atiduoti jam visus pinigus. Jis vis užsukdavo ir klausdavo apie skolą, A. N. sakydavo, kad greitai gaus pinigų iš sesers. Parodė, kad jis 2021 m. sausio 31 d., apie 08.30 val. – 09.00 val. su draugu A. M. atvažiavo pas A. N.. Jis pabeldė į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Tada jis pabeldė į langą, A. N. jį įleido į namus. Jis įėjo į vidų, jo draugas A. liko stovėti lauke. Jis pasakė A. N., kad jis grąžintų jam skolą. A. N. pasakė, kad jis neturi pinigų. Jis žinojo, kad A. N. vartoja narkotikus, galvojo, kad jis gali būti įkalintas, paklausė, kaip bus su skola. A. N. jam pasakė, kad imtų jo televizorių ir nurašytų 400,00 Eur skolos. Jis sutiko. A. N. nuėjo į koridorių, paėmė atsuktuvą, namuose buvęs pastarojo draugas A. J. atėjo ir padėjo atsukti televizorių nuo sienos ir padavė televizorių jam. Jis pasiėmė televizorių ir išėjo. Dar paklausė A. N., ką jis galvojau toliau daryti su skola, pastarasis atsakė, kad pasistengs likusią skolą grąžinti greičiau. Nuo to laiko jie nekalbėjo. Tvirtina, kad A. N. jį apkalbėjo, kad taip daro ne pirmą kartą, jam buvo iškelti kaltinimai dėl plėšimo, dėl grasinimo ginklu, mano, kad A. N. nori, kad jį pasodintų ir jam nereikėtų grąžinti skolos. Parodė, kad nešdamas televizorių jis prie durų nukrito, prie tų durų buvo ledas. Grįžęs namo jis pamatė, kad televizorius suskilęs, todėl paliko televizorių prie konteinerio. Jis visą laiką reikalavo grąžinti pinigus, niekada nesakė, kad nurašys skolą. Kad nebūtų problemų, jis pasakė A. N. pasirašyti vekselį dėl skolos. Tvirtina, kad jis jokių daiktų A. N. namuose nemėtė, veidrodžio nedaužė, jokiu ginklu jam negrasino, pašauti koją negrasino. Parodė, kad tame bute renkasi narkomanai, ten ant grindų nuolat būna primėtyta daiktų, tą dieną A. N. irgi galėjo būti pavartojęs narkotikų. Tvirtina, kad jis A. N. negrasino, kad jokio ginklo ar panašaus į ginklą daikto neturėjo, A. N. televizoriaus nepagrobė, veidrodžio nedaužė, daiktų nemėtė, televizorių jam atidavė A. N., kadangi jam yra skolingas.

11.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus tarp proceso dalyvių parodymų, buvo nutarta apklausti išteisintąjį Z. B. ir pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 164-165; 2 t., b. l. 1-2).

11.1.                      Išteisintasis Z. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nenurodė kas vairavo automobilį, nes žinojo, jog prasidės problemos ir nenorėjo kitam žmogui sukelti problemų. Dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo tyrėjui nurodė, kad jį vežė pavežėjas. Dėl skolos paaiškino, kad ji buvo reali, tačiau Z. B. suprato, jog jos neatgaus. Pats A. N. įvardino televizoriaus kainą, todėl jis pasakė, kad panašią kainą nurašys nuo skolos. Po įvykio nežadėjo nupirkti naujo televizoriaus.   

12.       Tuo tarpu 2021 m. sausio 31 d. ir 2021 m. vasario 1 d. apklaustas A. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 metų lapkričio mėnesio laikinai pas jį gyvena draugas A. J. J.. Z. B. pažįsta nuo 2015 ar 2016 metų vasaros. Po baliaus buvo jo  vardu užregistruota avarija su Z. B. automobiliu, nors iš tiesų jis nevairavo automobilio. Jam  Z. B. pasakė, kad skolingas 2500 Eur, o jis pasakė, kad atiduos po truputį pinigus. Z. B. pas jį vis atvažiuodavo ir prašydavo atiduoti skolą. Kai atvažiuodavo, jis jam duodavo po 100 Eur. Jis Z. B. dar skolingas apie 300 Eur. 2021 m. sausio 31 d., apie 09.50 val. jis su A. J. J.ruošėsi pusryčiauti, kai išgirdo beldžiant į duris, pamatė, kad tai Z. B., todėl neatidarė, manė, kad išvažiuos, nes taip būdavo anksčiau. Tada Z. B. pradėjo belsti į langą, bet jis vis tiek neatidarė durų. Tada pamatė, kad Z. B. priėjo prie lango ir kažką pradėjo krapštyti, girdėjo, kad langas traška, išsigando, kad langą išlauš, todėl atidarė duris. Prie lango matė tik Z. B., bet atidarius duris į butą įėjo ir dar vienas vyras, kurį matė pirmą kartą, jo kaukė uždengė ir veidą, ir galvą, todėl atpažinti jo tikrai negalėtų. Z. B. pasakė „kada atiduosi man pinigus“, jis atsakė „dabar neturiu, atiduosiu kitą mėnesį“. Z. B. pasakė „kito mėnesį aš nelauksiu, man reikia dabar, atiduok 100 Eur“, jis vėl pasakė, kad neturi, tada Z. B. pasakė, kad paims televizorių, nuo skolos nurašys 300 Eur. Nors jis buvo atidavęs beveik visą skolą, bet Z. B. vis tiek skaičiavo, kad su palūkanomis jis jam dar skolingas 2000 Eur. Jis nesutiko atiduoti televizorių. Z. B. nuėjo į kambarį, kur ant sienos kabėjo televizorius, jis pradėjo mėtyti daiktus, spyrė į veidrodį ir jis sudužo. Jis tada pasakė „einam į koridorių, paimsim įrankius“, nes bijojo. Jie nuėjo į koridorių, ten jis pasilenkė paimti raktų rinkinį iš dėžės, tada Z. B. supyko, kad jis negali pasilenkti labiau, pasakė „kurią tau koją peršauti“, tuo metu jis pamatė jo rankoje pistoletą juodos spalvos, iš kur išsitraukė, nematė, tik matė laikant rankoje. Matė tą pistoletą labai trumpai, negali pasakyti, ar jis tikrai metalinis, bet tuo metu labai bijojo ir jis jam atrodė tikras, pavojus atrodė realus. Viskas vyko koridoriuje, kur tuo metu buvo ir Z. B. draugas, jis viską matė. A. J. J. tuo metu buvo virtuvėje, mano, kad jis matyti negalėjo, gal kažką girdėjo. Tada Z. B. paėmė įrankius ir nuėjo į kambarį prie televizoriaus. A. J. J. nuėjo prie jo. Kadangi jam sunkiai sekėsi sukti varžtus, jam padėjo A. J. J.. Jie abu nusuko televizorių ir Z. B. jį pasiėmė ir išsinešė. Kai jie išėjo, jis pamatė, kad Z. B. su draugu nuėjo prie automobilio, stovėjusio prie vartų, televizorių įsidėjo į vidų. Z. B. iš jo namų pagrobė televizorių ir reikalavo 100 Eur. Jis iš tiesų labai bijojo Z. B., kai pamatė ginklą galvojo gali ir nušauti. Bet jis smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Kaip sakė, Z. B. jis neskolingas, o skolą pripažino tik jo bijodamas. Pirmos apklausos metu parodė, kad Z. B. pagrobė iš jo piniginės 220 Eur, tačiau vėliau patikslino, kad tik matė, kaip Z. B. laiko rankoje jo piniginę, tuo metu išėjo į virtuvę. Iš pradžių pamatė, kad nėra pinigų, bet vėliau pinigus rado (1 t., b. l. 7-10, 35-39).

13.       2021 m. balandžio 14 d. papildomos liudytojo apklausos metu A. N. parodė, kad savo ankstesnius parodymus pilnai patvirtina. Jam tyrėja pateikė paprastąjį vekselį Nr.0001(kopiją), gali paaiškinti, kad jis rašė šį vekselį, jį rašė 2020 m. lapkričio 8 ar 9 dieną, nes, kai jam Z. B. pasakė, kad užpildytų vekselį, nurodė kokią datą rašyti sumokėjimui, jis jam pasakė, kad taigi ta diena jau ryt ar poryt. Jis nežino, kodėl išrašymo data nurodyta 2015 m. 04 mėn., tiesiog ką Z. B. sakė, tą rašė. Atiduodavo dalimis, kartais po 100 Eur, kartais daugiau. Mano, kad jau bus atidavęs jam visą skolą. Patvirtina parodymus, kad Z. B. turėjo juodos spalvos pistoletą, tik negali pasakyti ar jis metalinis, nes matė labai trumpai, bet tikrai buvo išsigandęs, bijojo. 2021 m. vasario 1 d., apie 8-9 val. ryte pas jį  atėjo R. Ū., kurį pažįsta. R. Ū. jam  negrasino, kalbėjo labai ramiai, jis suprato, kad Z. B. prašė jo su juo pakalbėti. R. Ū. paprašė jo, kad policijoje sakytų, jog ginklo nebuvo ir jam pistoletu negrasino, kad pistoletas jam tik pasirodė. Jis pasakė, kad pakalbės su Z. B., kad jam galėtų skolą atiduoti mažomis dalimis, kad grąžins televizorių. Jis tada jam pasakė, kad pažiūrės, kad tegul atiduoda televizorių, po to galima kalbėtis. Nenorėjo daugiau su juo kalbėti ta tema. Nors jis nesiruošia keisti parodymų, policijai papasakojo viską kaip buvo. Nemano, kad jam R. Ū. darė spaudimą, jis negrasino, tiesiog mano, kad atėjo prašyti Z. B. prašymu. Namie tuo metu jis buvo vienas (1 t., b. l. 47-48).

14.       2021 m. birželio 16 d. papildomos liudytojo apklausos metu A. N. parodė, kad savo ankstesnius parodymus pilnai patvirtina. Buvo kaip pasakojo. Jis nedirba, gauna iš Užimtumo tarnybos pašalpą 153 eurus per mėnesį, iš to gyvena, daugiau pajamų neturi. Padeda finansiškai sesuo, kuri gyvena Vokietijoje. Todėl 700 eurų žala dėl pagrobto televizoriaus yra jam žymi, ilgai taupė, kol jį nusipirko (1 t., b. l. 62-63).

15.       2021 m. balandžio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo užfiksuoti nukentėjusiojo A. N. parodymai. Nukentėjusysis parodė savo buto duris, vietą, kurioje stovėjo Z. B. ir jo draugo automobilis. Po to, A. N. parodė langą, paaiškino, kad Z. B. beldė į šį langą, po to jį apgadino. A. N. taip pat parodė namo vidų, paaiškino, kad į koridorių pirmas paskui jį užėjo Z. B., po to jo draugas, kuris liko stovėti prie lauko durų. A. N. paaiškino, kad Z. B. pamatė kambaryje, esančiame už virtuvės, kadangi durys į kambarį buvo atidarytos, ant sienos televizorių ir pasakė, kad paims už skolą televizorių, nurašys 300 Eur nuo skolos. A. N. pasakė, kad jis nesutinka atiduoti televizorių. Tada Z. B. pradėjo kambaryje mėtyti daiktus, spyrė į veidrodį ir jį sudaužė. A. N. išsigando ir pasakė  Z. B., kad einam į koridorių ir paimsim įrankius. A. N. parodė koridorių, ten parodė spintoje vietą, kur įrankių dėžė, paaiškino, kad atėjo su Z. B. prie spintos įrankių ir parodė vietą, kur koridoriuje stovėjo Z. B. ir grasino jam pistoletu šauti į koją (1 t., b. l. 52- 61).

16.       Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2021 m. sausio 31 d., apie 09.50 val., jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu, jo namuose, laikinai, apie du mėnesius, gyveno A. J. J., kuris neturi savo namų, kur jis dabar gyvena nežino. Tuo metu pas jį namus atvažiavo jo pažįstamas Z. B. su savo draugu, kurio jis nepažįsta. Paaiškino, kad su Z. B. anksčiau jie buvo draugai, tačiau nuo 2015 metų, kada jis su Z. B. automobiliu padarė avariją ir sudaužė automobilį, dėl to jie apsipyko. Už sudaužytą automobilį jis buvo skolingas Z. B. 2 300,00 Eur, po truputį skolą atidavinėjo, kiek galėjo, buvo atidavęs apie 300,00 Eur, liko skolingas dar 2 000,00 Eur. Tą dieną atvažiavęs pas jį Z. B. skambino į duris, beldė į langą. Iš pradžių jis Z. B. neįsileido, nes žinojo, kad neturi ką atiduoti, neturėjo pinigų, jautė atsakomybę, kad neturi pinigų, neturėjo ką jam pasakyti. Tada jis pabeldė į langą stipriau. Langas buvo pravirtas, pro langą matėsi, kad lovoje guli žmogus, lovoje gulėjo A. J., jis pats buvo kitame kambaryje. Z. B. mėgino atidaryti langą, jis suprato, kad pastarasis vis tiek įeis į jo namus, todėl jis įleido į namus Z. B., jo draugas liko koridoriuje. Z. B. įėjo į kambarį, kalbėjo apie skolą, sakė, kad jis, tai yra A. N., per daug uždelsė ir per ilgai neatiduoda jam skolos. Jis sutiko su tuo, pasakė, kad nieko jam negali pasiūlyti, tik gali pasiūlyti savo televizorių. Z. B. sutiko paimti televizorių, jie susitarė, kad už televizorių Z. B. nurašys jam 300,00 Eur skolos, liktų dar 1 700,00 Eur skola, kurią jis po truputėlį atiduos. Jis paprašė A. J. padėti atsukti varžtus, nuėmė televizorių nuo sienos ir padavė televizorių Z. B.. Tvirtina, kad jis sako teisybę, o ikiteisminio tyrimo metu jis melavo, nepasakė visko iki galo, jam buvo šokas kada išvažiavo su jo televizoriumi. Tvirtina, kad Z. B. sakė, kad jis pasakytų teisme teisybę, jis dabar teisme sako teisybę. Parodė, kad veidrodis buvo atremtas prie sienos, o Z. B., eidamas jį užkabino, veidrodis nukrito ir sudužo. Kito su Z. B. atvažiavusio vyriškio jis nepažįsta, pastarasis buvo su kauke, jo veido nesimatė, jis vaikščiojo koridoriuje, virtuvėje, į jų pokalbį neįsijungė, nesikišo. Po to jis atidavė Z. B. dalimis dar 200,00 Eur, tai yra, du kartus atidavė po 50,00 Eur ir vieną kartą atidavė 100,00 Eur. Z. B. nieko blogo nepadarė, tiesiog, kai jis išėjo ir išsinešė televizorių, jis pamatė tuščią sieną ir patyrė šoką. Jis labai supyko, pyko ant viso pasaulio, kad negalės žiūrėti televizoriaus, tada jis pranešė policijai apie tai, kad Z. B. jį baugino ir pats savavališkai pasiėmė jo televizorių. Iš pykčio jis melavo, apkalbėjo ir Z. B. ir kitą vyriškį, tvirtina, kad jokio šautuvo nebuvo, niekas jam negrasino. Po šio įvykio jis du kartus buvo susitikęs Z. B., kalbėjo apie tą įvykį, jis sakė, kad grąžins jam tą televizorių, jeigu jau jis taip baisiai jį apkalbėjo. Sakė, kad tas televizorius sudužo, žadėjo atiduoti televizorių, tačiau neatidavė. Z. B. sakė, kad reikia baigti tuos konfliktus, skolos nebereikalavo, sakė, kad kai turės pinigų galės jam dalimis skolą atiduoti. Jam tyrėja sakė, kad jei jis nenori su Z. B. susitikti, jis gali sakyti, kad pastarojo bijo, jis taip ir parašė. Iš tikrųjų jis Z. B. nebijo. Tvirtina, kad jis tą rytą nesisvaigino, apklausos policijoje metu jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

17.       2021 m. sausio 31 d. liudytojas A. J. J. parodė, kad kartu su savo draugu A. N. gyveno jam priklausančiame bute. 2021 m. sausio 31 d., apie 09:50 val., jiems namuose miegant, išgirdo triukšmą. Pabudę suprato, kad kažkas bando pateikti į vidų per langą. A. N. priėjo prie lango ir paklausė, kas čia. Supratęs, kad į vidų bando patekti pažįstamas vardu Z. B. ir, kad jis nesulaužytų lango, A. N. asmenį įsileido per duris. Minėtasis asmuo jam žinomas, nes jis dažnai atvyksta pas A. N. ir reikalauja iš jo kažkokios skolos. Taip pat jis atvyksta su įvairiais draugais, pas A. N. girtauja, o šis bijo jam pasipriešinti. Su Z. B. buvo dar vienas asmuo, kurio jis nepažįsta, jis buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę-kaukę, matėsi tik akys. Tik įėjęs į namus asmuo su kauke stovėjo prie durų, kad jie nepabėgtų, o Z. B. A. N. pradėjo reikalauti skolos. Tada šis paklausė, kiek jis dar skoloje, nes jau buvo davęs 300 Eur skolos. Z. B. su A. N. kalbėjo virtuvėje, o jis buvo kambaryje, todėl tiksliai kokiais žodžiais jis grasino negirdėjo. Netrukus Z. B. atėjo į kambarį ir jam nurodė, kad padėtų nuo sienos nuimti pritvirtintą televizorių, nes kitaip jis teigė, kad sužalos abu sakydamas „supisiu visus“. Jis jam padėjo nuimti televizorių, tada Z. B. norėjo paimti ir internetinės televizijos modemą, tačiau jis pasakė, kad jis neveikia. Tada jis nuėjo į tualetą ir ten būdamas išgirdo triukšmą. Grįžęs iš tualeto pamatė, kad Z. B. ant grindų išmėtęs įvairius namuose buvusius daiktus, buvo sudaužytas veidrodis. Įvykio metu jis nenukentėjo, jo Z. B. nemušė, nes vykdydamas jo nurodymus padėjo nuo sienos nuimti A. N. priklausantį televizorių. Išvykus asmenims A. N. paskambino policijai (1 t., b. l. 82-84).

18.       2021 m. vasario 3 d. papildomos apklausos metu liudytojas A. J. J. parodė, kad savo ankstesnius parodymus patvirtina. Gali paaiškinti, kad 2021 m. sausio 31 d., apie 9 val. 50 min. Z. B. iš pradžių beldė į duris, bet A. N. neatidarė, tada jis pradėjo laužti langą ir A. N. duris atidarė. Z. B. jis gali atpažinti, kadangi yra matęs kelis kartus. Kito vyro atpažinti negali, nes jis buvo su kauke - kepure. Z. B. tik įėjęs pradėjo kalbėti A. N. „kada atiduosi skolą“, A. N. pasakė, kad atiduos kitą dieną, kai gaus pinigų. A. N. buvo minėjęs, kad skola dėl kažkokios avarijos, bet smulkmenų jis nežino. Jis ankstesnėje apklausoje viską pasakojo kaip buvo. Iš pradžių A. N. ir Z. B. kalbėjosi koridoriuje, tai ir girdėjo apie skolą. Jis nuėjo į kambarį, todėl ne viską girdėjo. Z. B. ir A. N. kažką kalbėjosi. Tada išgirdo Z. B. sakant „peršausiu koją“. Bet kadangi buvo kambaryje, nieko nematė. Po to Z. B. atėjo į kambarį, kur ant sienos kabėjo televizorius ir pasakė, kad padėtų nuimti televizorių. Jis atsinešė įrankius. Įrankiai buvo A. N.. A. N. tuo metu liko koridoriuje. Jis Z. B. padėjo nuimti televizorių. Z. B. jį padėjo virtuvėje. A. N. atėjo į kambarį, paprašė cigaretės ir sėdėjo rūkė. Po to jis nuėjo į tualetą. Kai grįžo, pamatė išmėtytus daiktus ir sudaužytą veidrodį. Jam Z. B. negrasino, smurto nenaudojo. A. N. irgi negirdėjo grasinant išskyrus pasakymą, kad peršaus koją. 2021 m. vasario 1 d. jam būnant namuose vienam, atėjo Z. B. draugas R. Ū., jį pažįsta iš matymo, jis jam pasakė, kad policijoje pasakotų teisybę kaip viskas buvo. Daugiau nieko nesakė. Negrasino, kalbėjo normaliai (1 t., b. l. 88-89).

19.       2021 m. kovo 3 d. specialiuoju liudytoju apklaustas A. M. paaiškino, kad Z. B. pažįsta apie 10 metų. Neatsimena tiksliai kur susipažino, bet galimai per kokius nors draugus. Nuo to laiko susiskambindavo, pasikalbėdavo maždaug kartą per mėnesį. Jis yra buvęs Z. B. namuose. 2021 m. sausio 31 d., apie 9 val. jam paskambino į jo telefoną Z. B. ir paklausė, ar gali jį pavežti iki Vilijampolės. Jis pasakė, kad gali, kadangi jokių planų neturėjo. Prieš tai Z. B. jo niekada nebuvo prašęs pavežti. Jis sėdo į žmonos automobilį Toyota corolla Verso,  valst. n. (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos) ir nuvažiavo iki Z. B. namų. Jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo link Vilijampolės, kelią rodė Z. B.. Jis Vilijampolės nepažįsta, neparodytų kur nuvažiavo. Jis nežino, ko Z. B. ten važiavo, jam nesakė, o jis jo neklausė. Kai pasakė sustoti, sustojo prie vieno aukšto namo. Z. B. išlipo ir nuėjo iki namo durų. Automobilis stovėjo priekiu į namo duris, iki durų buvo gal 4 metrai. Jis liko sėdėti automobilyje. Matė, kad Z. B. pabeldė į duris, pabeldė į langą, tada duris jam kažkas atidarė, jis nematė kas. Z. B. užėjo į vidų, duris paliko praviras. Jos buvo ne visiškai atidarytos, o pusiau. Jis po kiek laiko išlipo iš automobilio, tuo metu matė koridorių, bet jame nieko nebuvo. Jokių garsų kas vyksta namo viduje negirdėjo. Jis visą laiką buvo prie automobilio, prie durų priėjęs nebuvo. Jis to namo gyventojų nematė. Z. B. iš namo išėjo maždaug po 5-10 minučių, jis turėjo su savimi televizorių, juodos spalvos, skersmuo apie metras, daugiau apie jį nieko negali pasakyti. Kai Z. B. išėjo pro namo duris, jis išgirdo kažką sakant (tai buvo vyriškas balsas, bet kas tai sakė, nematė) „tai nurašyk nuo skolos“. Tuo metu jis sėdėjo automobilyje atsidaręs langą. Matė, kad eidamas Z. B. paslydo ir nugriuvo kartu su televizoriumi. Z. B. atėjo prie automobilio, padėjo televizorių į galą, pats atsisėdo priekyje į keleivio vietą, pasakė vežti jį namo. Z. B. jam nesakė kas vyko name, o jis jo neklausė, jis paprašė pavežti, taip ir padarė. Jie nuvažiavo iki Z. B. namų, jis pasiėmė televizorių, padėkojo, atsisveikino ir nuėjo link savo namo (1 t., b. l. 130-131).

20.       Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuriame A. N. nurodė, kad buvo apiplėštas, įėjo į jo namus ir nusilupo televizorių (1 t., b. l. 76-78).

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog Z. B. veiksmuose buvo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, jog Z. B., panaudodamas psichinę prievartą, tai yra mėtydamas kambaryje daiktus, sudaužydamas veidrodį ir grasindamas daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, nukentėjusiajam A. N. peršauti kojas, reikalavo grąžinti jam 2 000,00 Eur skolą, o A. N. nesutikus grąžinti pinigų, pagrobė A. N. priklausantį televizorių „Samsung" 700,00 eurų vertės. Teismas sprendė, kad nukentėjusysis A. N. laisva valia atidavė jam priklausiusį televizorių išteisintajam, norėdamas sumažinti savo turimą skolą. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, darydamas tokią išvadą, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

22.       Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. B. veiksmuose nenustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Priešingai, teigia, kad visi šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo atskleisti, tačiau teismas netinkamai įvertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams.

23.       Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.).

24.       Pagal savavaldžiavimo dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi, pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

25.       Siekiant apibrėžti šalių santykius nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama tai, kad Z. B. turėjo reikalavimo teisę, nes nukentėjusysis A. N. buvo skolingas jam tam tikrą pinigų sumą. To neneigia nei išteisintasis, nei nukentėjusysis, taip pat minėtas aplinkybes patvirtina ir baudžiamojoje byloje pateiktas paprastasis vekselis, pagal kurį A. N. įsipareigojo vekselio gavėjui pareikalavus per 10 darbo dienų arba iki 2020 m. lapkričio 10 d. sumokėti 2200 Eur sumą (2 t., b. l. 5), tačiau šios prievolės neįvykdė. Taigi, tarp bylos dalyvių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Vis tik pažymėtina, kad įvykio metu Z. B. dėl pavėluoto skolos sumokėjimo savo teises turėjo ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, tačiau išteisintasis pasirinko kartu su kitu asmeniu atvykti į nukentėjusiojo namus ir reikalauti grąžinti jam skolą, taip pat, panaudodamas psichinę prievartą, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį televizorių, kas pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota kaip savavaldžiavimas.

26.       Savavaldžiavimą kvalifikuojančiais požymiais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018 ir kt.). Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-895/2020).

27.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra atskleistas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – psichinė prievarta. Priešingai nei teigiama skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Z. B., atvykęs į nukentėjusiojo namus, mėtė kambaryje esančius daiktus, sudaužė veidrodį ir grasino daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą, reikalaudamas grąžinti jam 2000 Eur skolą.

28.       Iš nukentėjusiojo A. N. proceso eigoje dėl esminių įvykio aplinkybių duotų nuoseklių parodymų matyti, kad jis ne vieną kartą, t. y. nuo 2021 m. sausio 31 d. iki jo apklausos pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo pareigūnams apklausų metu, taip pat, atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus nuosekliai teigė, kad įvykio rytą į jo namus atvyko išteisintasis Z. B., kuris reikalavo atiduoti jam skolą. Nukentėjusysis A. N. iš pradžių nenorėjo įsileisti Z. B. į namus, tačiau, jam pradėjus laužti lango rėmą, jis atrakino duris ir įsileido jį į vidų. Tikėjosi, kad Z. B. į namus ateis vienas, tačiau paskui jį atėjo ir kitas nepažįstamas asmuo, kuris dėvėjo kepurę – kaukę. Z. B. pradėjo reikalauti, kad jam būtų grąžinta skola, tačiau A. N. nurodė, kad šiuo metu pinigų neturi. Z. B. sakė, kad jis nelauks kito mėnesio, reikalavo atiduoti 100 Eur. A. N. vėl pasakė, kad neturi, todėl Z. B. pasakė, kad paims televizorių ir nuo skolos nurašys 300 Eur. Iš pradžių A. N. nesutiko atiduoti televizoriaus, tačiau Z. B. nuėjo į kambarį, kur ant sienos kabėjo televizorius, pradėjo mėtyti daiktus, spyrė į veidrodį, kuris sudužo, todėl A. N. pasiūlė nueiti į koridorių ir pasiimtu įrankius reikalingus televizoriaus nukabinimui. A. N. teigė, kad bijojo Z. B.. Būnant koridoriuje ir pasilenkus paimti raktų rinkinį iš dėžės, Z. B. supyko, klausė „kurią tau koją peršauti“ ir A. N. pamatė Z. B. rankoje pistoletą, jis jam atrodė tikras, tačiau jį matė labai trumpai. A. N. pasiėmė įrankius ir nuėjo numontuoti televizorių, tačiau jam sekėsi sunkiai, todėl nusukti varžtus jam padėjo A. J. J.. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis A. N. davė visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2021 m. sausio 31 d., 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. vasario 14 d., 2021 m. birželio 16 d., taip pat, savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2021 m. balandžio 14 d., taip pat, 2021 m. vasario 1 d. atpažino Z. B. kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė televizorių.  Nors iš tiesų A. N. pirminės apklausos metu nurodė aplinkybes, kurios vėliau nepasitvirtino, t. y. kad Z. B. pagrobė ne tik televizorių, tačiau ir jo piniginėje buvusius grynuosius pinigus, tačiau papildomos apklausos metu A. N. paaiškino, kad minėtus pinigus rado, Z. B. buvo paėmęs jo piniginę, todėl jis pagrįstai galvojo, kad būtent jis pagrobė grynuosius pinigus. Tokiu būdu, nors nukentėjusiojo parodymuose yra užfiksuota tam tikrų prieštaravimų, tačiau jie nelaikyti esminiais. Kartu pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo eigoje paaiškėjus naujoms įvykio aplinkybės ir atsiradus poreikiui papildomai apklausti nukentėjusįjį, natūralu, kad jis vėlesnėse apklausose savo anksčiau duotus parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, jas patikslino, tačiau tai vertinti kaip parodymų kaitą, nenuoseklumą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Minėtos aplinkybės nepaneigia nukentėjusiojo A. N. parodymų nuoseklumo, tuo labiau, kad grynųjų pinigų pagrobimas Z. B. nebuvo inkriminuotas ir nukentėjusysis galėjo sąžiningai klysti. Šiame kontekste pažymėtina, kad reikšmingos bylai aplinkybės nustatomos ne vertinant kiekvieną įrodymą atskirai, o jų visetą. Nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu naudotą psichinę prievartą ir televizoriaus pagrobimą patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

29.       Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. N. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus savo poziciją pakeitė. Nukentėjusysis 2021 m. rugsėjo 30 d. įvykusiame teisiamajame posėdyje parodė, kad jis ant Z. B. buvo supykęs, jam buvo šokas dėl netekto televizoriaus, todėl jis davė tokius paaiškinimus ir apkalbėjo Z. B. apie tai, kad jis jį baugino ir pats savavališkai pasiėmė jo televizorių. A. N. nurodė, kad iš tiesų jis pats pasiūlė savo televizorių, o Z. B. sutiko jį paimti ir jie sutarė, kad turima skola bus sumažinta 300 Eur. Tvirtina, kad jokio šautuvo nebuvo ir niekas jam negrasino. Nukentėjusysis tvirtino, kad Z. B. sakė, kad jis pasakytų teisybę, todėl pirmosios instancijos teisme sako teisybę. Dėl sudaužyto veidrodžio paaiškino, kad jis buvo atremtas į sieną ir Z. B. jį eidamas užkabino ir jis sudužo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokius bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo parodymus laikė patikimais bei jais vadovavosi priimant išteisinamąjį nuosprendį, atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus atmetant. Kaip teisingai nurodyta prokurorės apeliaciniame skunde, nukentėjusysis ne kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad bijo Z. B.. 2021 m. vasario 1 d. apklausos metu A. N. taip pat nurodė, kad pas jį buvo atėjęs Z. B. draugas, prašė pakeisti parodymus, sakė, kad pašnekės su Z. B., kad atiduotų televizorių, leistų skolą grąžinti dalimis (1 t., b. l. 35-37). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis A. N. iš esmės nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl keičia viso ikiteisminio tyrimo metu ne kartą duotus nuoseklius parodymus dėl įvykio aplinkybių, o nurodytosios priežastys, kad jis jautė šoką dėl netekto televizoriaus, atsižvelgiant į atliktų apklausų skaičių, taip pat tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys,  tokiomis nelaikytinos. Netikėti pirmiau išdėstytais nukentėjusiojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagrindo nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad išvada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-309/2011). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė, kad nukentėjusiojo A. N. parodymai, duoti viso ikiteisminio tyrimo metu, turėtų esminių prieštaravimų, kurie neleistų pripažinti jų patikimais. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad A. N. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nėra įtikinantys. Kaip matyti iš pateiktos televizoriaus pirkimo pardavimo sutarties (1 t., b. l. 69-72), minėto televizoriaus kaina yra 765,60 Eur, todėl mažai tikėtina, kad A. N. sutiktų, jog minėtas televizorius atitinka 300 Eur skolos dalį, ypatingai įvertinus jo sunkią materialinę padėtį. Paminėti duomenys leidžia spręsti, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio metu parodymus A. N. davė siekdamas padėti Z. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis bijojo Z. B., su juo buvo susitikęs kelis kartus ir šis jam žadėjo grąžinti televizorių.

30.       Aplinkybę, kad atvykęs Z. B. reikalavo grąžinti skolą išreikšdamas grasinimus ir mėtydamas daiktus, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. J. J., kuris įvykio metu gyveno kartu su nukentėjusiuoju. Minėtas liudytojas kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad Z. B. atvykęs į A. N. namus pradėjo reikalauti skolos. Z. B. su A. N. kalbėjosi virtuvėje, todėl jis tiksliai negirdėjo apie ką buvo kalbama, tačiau netrukus Z. B. atėjo į kambarį ir nurodė jam padėti nuo sienos nuimti pritvirtintą televizorių, nes kitaip jis teigė, kad sužalos abu. Taip pat, liudytojas A. J. J. nurodė, kad Z. B. ant grindų išmėtė įvairius namuose buvusius daiktus, sudaužė veidrodį (1 t., b. l. 82-84, 88-89). Policijos pareigūnams atlikus įvykio vietos apžiūrą, taip pat nustatyta ir foto nuotraukose užfiksuota, jog kambaryje, kuriame buvo televizorius, yra sudažyto veidrodžio šukės, atidaryta spinta, iš jos išversti drabužiai, taip pat, išmėtyti įvairūs daiktai (1 t., b. l. 25-31). Nors Z. B. apklaustas pirmosios instancijos metu teigė, kad nukentėjusysis yra narkomanas ir jo namuose „viskas mėtosi ant grindų“, tačiau sutikti su šiais paaiškinimais pagrindo nėra, kadangi jie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, iš foto lentelės prie parodymų patikrinimo vietoje, atlikto 2021 m. balandžio 14 d., matyti, kad A. N. namai yra tvarkingi, išmėtytų daiktų neužfiksuota (1 t., b. l. 56-60). Tuo labiau, kad įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota ir laužimo žymė ant lango rėmo, kas atitinka ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis Z. B. įsileisti nenorėjo, tačiau jam pradėjus laužti lango rėmą, jis suprato, jog reikia jį įleisti.

31.       Nors pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nukentėjusiojo A. N. parodymus apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką galėjo sąlygoti jo apsvaigimas nuo kelių rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo nustatinėjamos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš tiesų buvo pateiktos Valstybės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2021 m. vasario 1 d. ir 2021 m. vasario 3 d. specialisto išvados, kuriose konstatuota, kad A. N. šlapime rasta kelių rūšių psichotropinių ar narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 168, 169), tačiau minėtos išvados savaime nepatvirtina, jog nukentėjusysis, duodamas parodymus ir apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką pranešdamas policijos pareigūnams, buvo apsvaigęs. Asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Kad būtų nustatyta, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, turi būti atlikta medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kuriais būtų nustatyti aiškūs A. N. apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų požymiai, jokių abejonių dėl A. N. gebėjimo duoti parodymus nenurodyta ir jo apklausos protokole ar policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Tuo labiau, kad A. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net 4 kartus ir visų apklausų metu nurodė analogiškas aplinkybes.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad analizuojamo konflikto metu Z. B. su savimi turėjo daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. Nors Z. B. ginčijo įvykio metu daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą, turėjimo faktą, ši aplinkybė patvirtinta byloje esančiais įrodymais, o būtent nukentėjusiojo A. N. parodymais apie tai, kad nuėjus paimti įrankių televizoriui atsukti, Z. B. jam pasakė „kurią tau koją peršauti“ ir tuo metu jis pamatė Z. B. rankoje pistoletą. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu konkretus šaunamasis ginklas nebuvo nustatytas, todėl Z. B. inkriminuota, jog jis su savimi turėjo daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, tačiau šiuo atveju yra svarbu, kaip į tą daiktą reagavo ir kaip jį suprato pats nukentėjusysis. Šiuo atveju A. N. nurodė, kad labai trumpai matė pistoletą, negali pasakyti, ar jis tikrai metalinis, bet tuo metu labai bijojo ir jis jam atrodė tikras, pavojus atrodė realus. Nukentėjusysis tvirtino bijojęs, kad jei pasakys ar padarys kažką ne taip, Z. B. gali jį nušauti. Visos šios nurodytos aplinkybės įrodo, kad Z. B. laikant rankoje daiktą, panašų į ginklą, ir taip siekiant įbauginti nukentėjusįjį, mėtant kambaryje daiktus, sudaužant veidrodį,  prieš nukentėjusįjį buvo pavartota psichinė prievarta.

33.       Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinę ar psichinę žalą. Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan.

34.       Laikoma, kad panaudojant psichinę prievartą nukentėjusiajam padaryta didelė žala tada, kai neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeliama nukentėjusiajam bejėgiškumo būsena, įtampa, dvasiniai sukrėtimai ar nuolatinis psichologinis diskomfortas, depresija ar kitokia liguista būsena, sveikatos pablogėjimas ar net psichikos sutrikimas. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo įvykdyti tikrą ar tariamą kaltininko nurodomą pareigą (pvz. grąžinti skolą), bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

35.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Z. B., A. N. neatidarius namų durų, į jo namus siekė patekti neteisėtai, bandydamas išlaužti lango rėmą, taip pat, į įvykio vietą atvyko atsinešdamas daiktą, panašų į ginklą, kartu su kitu asmeniu, kuris, kaip patvirtino tiek A. N., tiek liudytojas A. J. J., savo veidą slėpė po kauke, mėtydamas namuose esančius daiktus, sukūrė bauginančio pobūdžio situaciją. Akivaizdu, kad byloje aptarti Z. B. veiksmai, kaip tą nurodė nukentėjusysis, sukėlė jam baimę ir įtampą, kadangi jis bijojo, kad jo atžvilgiu gali būti panaudotas ginklas. Pažymėtina, kad net ir po įvykio į A. N. namus buvo atėjęs Z. B. draugas, kuris prašė pakeisti parodymus, nurodyti tam tikras aplinkybes, ką nukentėjusysis ir padarė apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. N. jautė baimę ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir po jos. A. N. taip pat nurodė, kad iš jo pagrobtas televizorius jam yra brangus, jis ilgai taupė, kad galėtų jį nusipirkti. Teisėjų kolegijos manymu, minėtos aplinkybes taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.  

36.       Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinasis požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Z. B., reikalaudamas A. N. atiduoti skolą, tačiau jam neturint pinigų savavališkai panaudojus psichinę prievartą ir pagrobus A. N. priklausantį televizorių, jis suprato, kad savo teises gina ne įstatymo numatytomis priemonėmis, tačiau žinodamas, kad A. N. galimai gali būti sulaikytas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, siekė kuo greičiau skolą atgauti. Tačiau byloje nenustatyta, kad jis siekė, kad jo reikalavimas, panaudojant psichinę prievartą, sukels nukentėjusiajam ir didelę žalą, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Taigi, šioje byloje nustatyta, kad Z. B. veikė netiesiogine tyčia.

37.       Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys ir ištirti įrodymai pagrindžia Z. B. veiksmuose buvus nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Bausmės skyrimas

38.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę, skiriant bausmę. Be to, būtina atsižvelgti į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

39.       Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

40.       Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad Z. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 294 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nusikaltimas tyčinis, baigtas, Z. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

41.       Kaltinamasis anksčiau buvęs teistas, tačiau jo teistumai išnykę, todėl jis laikomas teisiamu pirmą kartą, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 60-61), yra vedęs, nedirbantis, turintis 1-os grupės neįgalumą, priklausomybės ligų centro ar psichiatro įskaitoje jis neįrašytas (2 t., b. l. 64, 74). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat apeliaciniame skunde prokurorė prašė už BK 294 straipsnio 2 dalyje padarytą veiką skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad Z. B. teistumai šiuo metu yra išnykę, jis yra neįgalus, turi šeimą, teismas sprendžia, kad griežčiausios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju pažeistų proporcingumo principą. Teisėjų kolegijos nuomone, švelnesnės arešto bausmės paskyrimas gali sustabdyti Z. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kadangi nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, todėl arešto bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas Z. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 31 d. 14.08 val. iki 2021 m. vasario 2 d. 14.08 val. (2 paros).

42.       BK 75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam pasitaisyti, rūpintis šeima. Atidėjus bausmės vykdymą, Z. B. bus pakankamai nubaustas, jam paskirta intensyvi priežiūra ir skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant Z. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Z. B. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, panaikintina.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Z. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į bausmę įskaityti Z. B. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. sausio 31 d. 14.08 val. iki 2021 m. vasario 2 d. 14.08 val. išbūtą laiką (2 paras) ir skirti Z. B. galutinę bausmę – areštą 38 (trisdešimt aštuonias) paras.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant 2 (dviejų) mėnesių intensyvią priežiūrą, adresu: (duomenys neskelbtini), nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.  

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Z. B. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vatos tamponą su biologinės kilmės nuoplova, laikomą voke prie baudžiamosios bylos, sunaikinti;

- prekės pirkimo-pardavimo sutartį, laikomą voke prie baudžiamosios bylos, sunaikinti;

 - telefoną „Huawei“, 2021 m. liepos 8 d. pakvitavimu gražintą Z. B. (1 t., b. l. 155), palikti Z. B..

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai        Danutė Giačaitė

        Daiva Jankauskienė

        Arūnas Paštuolis