Civilinė byla Nr. 2S-427-343/2011

(Proceso Nr. 2-05-3-16747-2010-8)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė

                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 110; 122.4

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 11 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės G. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-23134-192/2010 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui J. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, ir

n u s t a t ė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė ieškovei iš atsakovo laikiną išlaikymą po 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovė mokosi dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje, neturi turto ir pajamų, ją išlaiko jos motina, pripažino, jog neužtikrinus ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 300 Lt per mėnesį išlaikymą iki ieškovė mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. birželio 30 d., įvykdymo būtų pažeisti ieškovės interesai.

Ginčijama 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi, tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą dėl 2010m. spalio 11 d. nutarties, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, laikino išlaikymo sumą sumažindamas iki 130 Lt per mėnesį. Teismas laikino išlaikymo sumą pakeitė sutikdamas su tuo, jog 2010 m. spalio 11 d. nutartis buvo priimta neįvertinus atsakovo turtinės padėties, atsižvelgdamas į atsakovo darbingumo lygį.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti ir nurodo, kad net ir būdamas nedarbingas ir neįgalus teikęs išlaikymą dukrai po to, kai ji tapo pilnamete, bet vis dar mokėsi vidurinėje mokykloje. Atsakovas taip pat nurodo, jog jo pajamos yra minimalios, nepakankamos jo paties poreikiams patenkinti, todėl jis pats yra dalinai išlaikomas sesers. Kartu atsakovas tvirtina ketinantis pareikšti ieškovei priešieškinį ir reikalauti, jog pilnametė dukra teiktų išlaikymą neįgaliam tėvui, atkreipia teismo dėmesį į tai, jog dukra įstojusi į mokamą aukštosios mokyklos studijų vietą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Vadovaujantis CK 3.194 str. 3 d., išlaikymas gali būti priteisiamas ir paramos reikalingam pilnamečiam vaikui iki 24 metų, jeigu jis mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Nors dėl skirtingo subjekto pilnamečio vaiko išlaikymas negali būti tapatinamas su tėvo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką ir nėra pagrindo beatodairiškai pagal analogiją taikyti CK 3.192 str. 2 d., pagal kurią išlaikymo dydis nustatomas surandant proporciją tarp vaiko poreikių ir tėvo galimybių, įstatyme nesant tiesiogiai įvardintų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti paramos pilnamečiam vaikui poreikį ir teiktino išlaikymo dydį, ginčą nagrinėjantis teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje privalo vertinti paramos ieškovui būtinumo ir atsakovo galimybių teikti paramą klausimus. Pilnamečiam vaikui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, tokio reikalavimo pagrįstumas vertintinas išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus, susijusius su ieškovo poreikiais ir atsakovo galimybėmis teikti ieškovui paramą. Dėl nurodytos aplinkybės teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas negali vertinti argumentų, susijusių su atsakovo gaunamomis pajamomis ir galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą sąlygojančius atsakovo įsipareigojimus, nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Tas pats pasakytina ir apie atskirojo skundo argumentą, jog ieškovė yra įstojusi į mokamą vietą - ieškovės turtinė padėtis ir sąžiningumas mokantis vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto materialaus teisinio reikalavimo pagrįstumo. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas siejamas su galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimu, aplinkybė, jog atsakovas ketina pareikšti savarankišką priešpriešinį reikalavimą niekaip neįtakoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijama nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas iš dalies, laikino išlaikymo suma sumažinta nuo 300 Lt iki 130 Lt, taip užtikrinant šalių interesų pusiausvyros principo įgyvendinimą.

Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi CPK 151 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                          Rūta Palubinskaitė

Kolegijos teisėjai                                                                                Evaldas Burzdikas

Albinas Čeplinskas