Civilinė byla Nr. 2A-778-619/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02742-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.2; 2.5.26.; 2.5.1.5.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti statinio (betono trinkelėmis išgrįsto įvažiavimo iš Birbynių g. ir automobilių stovėjimo aikštelės, Liepkalnio g. 70, Vilnius), 1366 m2 ploto dalį, kad statinys atitiktų UAB „Intekstra“ 2010 m. parengto techninio projekto „Parduotuvė (8.3), adresu Liepkalnio g. 70, Rasų sen., Vilnius (kad. Nr. 0101/0073:970) sprendinius“ bei sutvarkyti statybvietę.
2. Ieškovas nustatė, kad atsakovas vykdė statybas UAB „Inekstra“ 2010 m. parengto techninio projekto „Parduotuvė (8.3) adresu Liepkalnio g. 70, Rasų sen., Vilnius (kad. Nr. 0101/0073:970)“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. išduoto statybos leidimo Nr. NS/768/10-0721 pagrindu. Atsakovas, pažeisdamas projekto sprendinius, vietoj projekte nurodyto užstatomo 900 m2 valstybinės žemės ploto, betono trinkelėmis išgrindė 2266 m2 valstybinės žemės plotą. Atsakovas naujo statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio jam teisę betono trinkelėmis užstatyti papildomą 1366 m2 valstybinės žemės plotą, neturėjo, todėl 2012 m. kovo 16 d. surašytas savavališko statybos aktas Nr. SSA-100-120316-00002. Ieškovas 2012 m. kovo 23 d. surašė atsakovui reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė ir iki šiol nėra gavęs statybą leidžiančio dokumento, todėl ieškovas vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimą.
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas surašydamas šiuos dokumentus visiškai neatsižvelgė į viešą interesą, kadangi iki tol kol buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ginčo valstybinė žemė buvo apleista. Išgrindus pravažiavimą tarp Liepkalnio ir Birbynių gatvių iš esmės buvo pagerintas susisiekimas. Teismui nusprendus, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra savavališkas statinys, vadovaujantis teismų praktika, atsakovui leistina teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis Liepkalnio g. 70, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Šalia esantis laisvos valstybinės žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi savavališki statybos darbai – pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė, nėra suformuotas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2012 m. kovo 30 d., 2012 m. gegužės 16 d. atliko ginčo žemės sklypo patikrinimą ir 2012 m. liepos 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl neteisėto valstybinės žemės sklypo užėmimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovo direktorius pripažintas kaltu dėl ATPK 45 str. 1 d. pažeidimo. Trečiasis asmuo nėra išdavęs sutikimo naudotis valstybine žeme ir 1366 m2 ploto valstybinės žemės Liepkalnio g. 70, Vilniuje išgrįsti betono trinkelėmis.
5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad atsakovas ne kartą kreipėsi su prašymais leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio Liepkalnio g. 70, Vilnius, Kad. Nr. 0101/0073:970 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento prieduose pateikiamais raštais atsisakė tenkinti atsakovo prašymus. Atsakovui pranešta, kad nerengiant detaliojo plano esami žemės sklypai gali būti didinami laisvoje valstybinėje žemėje ne daugiau kaip 600 m2. Taip pat atsakovas informuotas, kad ginčo žemė patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. vasario 28 d sprendimo Nr. 234 patvirtintu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. 2014 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybė gavo atsakovo siūlymą savivaldybės nuosavybėn perduoti statinį – betono trinkelėmis išgrįsto įvažiavimo iš Birbynių g. į automobilių stovėjimo aikštelės, Liepkalnio g. 70, Vilniuje 1366 kv. m. ploto dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovą UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ savo lėšomis per 9 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti betono trinkelėmis išgrįsto įvažiavimo iš Birbynių g. ir automobilių stovėjimo aikštelės, Liepkalnio g. 70,Vilniuje 1366 kv.m. ploto dalį, kad statinys atitiktų UAB ,,Inekstra“ 2010 m. parengto techninio projekto ,,Parduotuvė (8.3), adresu Liepkalnio g. 70, Rasų sen. sprendinius bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui per 9 mėnesių terminą nurodyto įpareigojimo neįvykdžius, teismo nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes įvykdomas atsakovo lėšomis. Priteisė iš atsakovo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 41,70 EUR žyminio mokesčio.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad atsakovas, nebūdamas sklypo savininku, negali vykdyti ginčo sklype statybos, atsakovo atlikti darbai prieštarauja bendrajam visuomenės interesui saugoti aplinką, užtikrinti statybos normų laikymąsi. Ieškinys tenkintinas siekiant tvarkingos teritorijų plėtros ir teisės viršenybės atkūrimo, pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nurodė, jog bandys įteisinti statybą, surinkdamas reikiamus dokumentus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad protingas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius – 9 mėn.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir teismų praktiką, akivaizdu, kad įpareigojimas išardyti visuomeninio naudojimo tikslais ir interesais įrengtus pravažiavimus ir automobilių stovėjimo aikštelę yra netikslingas ir negalimas, nes neproporcingas. Ginčo aikštelės įrengimas nepadarė jokios žalos aplinkai, bet priešingai, pagerino jos būklę, todėl įpareigojimas juos nugriauti prieštarauja visuomenės interesui. Atsakovas vykdydamas projektą ir tvarkydamas gerbuvį aplink parduotuvę sutvarkė teritoriją ir privažiavimus prie pastato. Aplink pastatą aplinkiniai žemės sklypai buvo apleisti, duobėti su purvo sankaupomis, todėl atsakovas savo lėšomis pagerino  minėtuose sklypuose susiformavusius kelius. Šie keliai dabar yra naudojami ne tik pėstiesiems, bet ir įvairaus tipo pravažiavimui iš Birbynių į Liepkalnio gatvę. Akivaizdu, kad išardžius trinkelėmis išgrįstą kelią pablogės susiformavusio kelio naudojimo savybės ir tai turės įtakos tiek viešiems, tiek privatiems poreikiams. Byloje yra įrodyta, kad statybos rezultatas atitinka keliamus reikalavimus. Atsakovas nuo 2012 m. vasario 28 d. siekė įteisinti minėtus darbus. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neišardžius aikštelės nebus užtikrinta tvarkinga teritorijų plėtra. Įrengiant ginčo aikštelę nebuvo kokiu nors būdu keičiamas ar įtakojamas faktiškai egzistuojantis teritorijos tvarkymo režimas, ir atsakovo atlikti darbai iš esmės atitiko savivaldybės planus įrengti šioje vietoje įvažiavimo kelią.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas su juo nesutiko ir prašė atmesti paliekant skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko ginčo statybos įteisinimui, tačiau iki šiol byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi realią galimybę įteisinti savavališką statybą, 1366 m2 valstybinės žemės sklypo plotą išgrįstą trinkelėmis. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės patikėtinis apeliantui būtų davęs sutikimą dėl naudojimosi valstybine žeme. Jeigu teismas priimtų sprendimą leidžiantį apeliantui savavališką ginčo statinį įteisinti, tai nebūtų laikoma ieškinio atmetimu, o tik vieno iš galimų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų pritaikymu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A15-209/15 buvo sudaryta komisija, kuri ginčo statinį pripažino tinkamu eksploatuoti, tačiau tai nepašalina ginčo statinio neteisėtumo, kadangi VMSA kompetencijai nėra priskirta statinius pripažinti tinkamais eksploatuoti ir minėtas aktas laikytinas nedarančiu įtakos statinio teisiniam statusui.
12. Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas turėtų įvertinti ar ginčo statiniai atitinka savivaldybės gyventojų poreikius ir ar jų išgriovimas nebūtų pernelyg neproporcingas ir tik nustačius, kad nėra teisinių priemonių išsaugoti ginčo statinį, proporcinga priemone būtų pripažintinas statinio nugriovimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. dėl atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės dalies, esančios valstybinėje žemėje.
15. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad asmuo ginčo statinį stato neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka. Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Teismo teisės, sprendžiant ginčą dėl savavališkos statybos, ir tokio ginčo sprendimo būdai yra nustatyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje (galiojusioje iki 2013 m. gruodžio 31 d., o nuo 2014 m. sausio 1 d naujo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje). Pagal šią normą teismas, spręsdamas Inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, gali priimti vieną iš nurodytų sprendimų: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad atsakovas, nebūdamas sklypo savininku, negali vykdyti ginčo sklype statybos, atsakovo atlikti darbai prieštarauja bendrajam visuomenės interesui saugoti aplinką, užtikrinti statybos normų laikymąsi, todėl siekiant tvarkingos teritorijų plėtros, ir atkurti teisės viršenybę neleistinas ir neteisėtas statinys pašalintinas.
17. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad įpareigojimas išardyti visuomeninio naudojimo tikslais ir interesais įrengtus pravažiavimus ir automobilių aikštelę yra neproporcingas ir netikslingas bei prieštaraujantis viešajam interesui. Kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.
18. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario  7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją. Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).
19. Nagrinėjamu atveju, pagrindinė priežastis dėl ko atsakovas negali įteisinti savavališkai įrengtos aikštelės dalies ir įvažiavimo yra ta, kad ji įrengta valstybinėje žemėje. Kaip matyti iš 2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašto Nr. A51-20081 atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su laisvu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl savivaldybė negali išduoti leidimo rengti žemės sklypo planą, kurio tikslas būtų esamo žemės sklypo padidinimas laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų (T. 2., b.l. 50-51). 2013 m. kovo 18 d. rašte Nr. A51-31567 nurodoma, jog savivaldybė leidimo išduoti negali, kadangi nerengiant detaliojo plano esami žemės sklypai gali būti didinami laisvoje valstybinėje žemėje ne daugiau kaip 600 kv. m. (T.2., b.l.53-54). 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. A256-37/14, savivaldybė atsakovą informavo, kad prašymo dėl leidimo parengti žemės sklypo planą išduoti negali, kadangi 600 kv. m. ginčo sklypo ploto patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 234 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir žemės sklypo Liepkalnio g. 78 detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Tačiau šiuo raštu savivaldybė taip pat pažymėjo, kad pagal minėtus detaliojo plano sprendinius nurodytoje teritorijoje suplanuotas įvažiavimo kelias į Vilniaus miesto valdybos 2001 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 896 V suformuotus sklypus (T.2., b.l. 58). 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu savivaldybė informavo atsakovą, jog neprieštarauja, kad kelio danga prie pastato Liepkalnio g. 70 ir Birbynių g. įrengta iš betoninių trinkelių ir reikalui esant gali būti išardyta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 vasario 5 d. Susisiekimo komunikacijos priėmimo eksploatuoti aktu ginčo statinys pripažintas tinkamu eksploatuoti. Minėti savivaldybės raštai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadai, jog atsakovas sistemingai nuo pat 2012 m. siekė įteisinti savavališką statybą ir šiuo metu trečiasis asmuo - Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra atsakinga už reikiamų leidimų išdavimą, pripažįsta, kad ginčo statinys atitinka jam keliamus reikalavimus, taip pat tai, kad pagal detaliuosius savivaldybės planus ginčo vietoje suplanuota daryti įvažiavimo kelią.
20. Pažymėtina, jog asmuo, kuriam pateikti reikalavimai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs Statybų įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyvioms aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad ginčo statinys prieštarautų minėtiems teisės aktų reikalavimams byloje nėra nustatyta.
21. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovas turėjo daug laiko įteisinti savavališką statybą, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas būdamas rūpestingas ir atidus, ėmėsi veiksmų tinkamai išspręsti klausimus, siekiant įteisinti savavališką statybą, tačiau priežastys, susijusios su atliekamomis procedūromis, kurių atsakovas įtakoti negali, laikytinos svarbiomis ir byloje nesant duomenų, leidžiančių spręsti, jog ginčo žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties statinio statyba apskritai nėra galima bei konstatavus, kad ginčo statinio įteisinimas nepažeistų visuomenės interesų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, statinio išgriovimas būtų neproporcinga ir neadekvati priemonė padarytam pažeidimui.
22. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad pirmosios teismas nevertino galimybės ieškovui įteisinti ginčo statinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinant iš dalies ir leidžiant atsakovui UAB  ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo leidimo, įpareigoti atsakovą UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes – išardyti betono trinkelėmis išgrįsto įvažiavimo iš Birbynių g. ir automobilių stovėjimo aikštelės, Liepkalnio g. 70,Vilniuje 1366 m2. ploto dalį, kad statinys atitiktų UAB ,,Inekstra“ 2010 m. parengto techninio projekto ,,Parduotuvė (8.3), adresu Liepkalnio g. 70, Rasų sen. Sprendinius“ bei sutvarkyti statybvietę.
23. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas, t. y. apeliantas įpareigotas išardyti savavališkai pastatytą statinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus iš dalies, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes ieškinio dalinis patenkinimas nepaneigia paties reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pagrįstumo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas. Dėl nurodytų aplinkybių taip pat nepriteistinos ir apelianto žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti atsakovui UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ įm. k. 300145575 savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo leidimo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ į. k. 300145575 įpareigotinas savo lėšomis per 6 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti betono trinkelėmis išgrįsto įvažiavimo iš Birbynių g. ir automobilių stovėjimo aikštelės,  Liepkalnio g. 70,Vilniuje 1366 m2 ploto dalį, kad statinys atitiktų UAB ,,Inekstra“ 2010 m. parengto techninio projekto ,,Parduotuvė (8.3), adresu Liepkalnio g. 70, Rasų sen. sprendinius“ ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui per nustatytus terminus nurodytų įpareigojimų neįvykdžius, teismo nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes įvykdomas atsakovo lėšomis“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                                            Danutė Kutrienė

                                                                                                                                            Vytautas Zelianka