VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. B. ir J. B. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu ir dubliku prašo priteisti iš atsakovų A. B. ir J. B. 216,47 Eur žalos, 23,01 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017-10-15 iš atsakovų buto buvo vandeniu sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, draudėjo pateiktus dokumentus apskaičiavo 216,47 Eur dydžio draudimo išmoką ir ją sumokėjo apdrausto buto savininkui, todėl reiškia regresinį reikalavimas į atsakovus, kurie atsakingi už patirtą žalą. Pažymėjo, kad turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, nuotraukos, įrodo aplinkybę, kad vandens prasisunkimas įvyko iš viršaus (apgadintos ieškovės apdrausto buto lubos). Nurodo, kad užpylimo židinys yra atsakovams priklausantis butas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, siekdama išsiaiškinti, ar vandens pratekėjimą iš buto Nr. 30 galėjo sąlygoti bendrosios inžinerinės įrangos defektai, kreipėsi į UAB „Servico“, kuris nurodė, kad bendroji inžinerinė įranga įtakos žalos atsiradimui neturėjo. Nurodo, kad aplietame bute tose patalpų vietose, kur buvo fiksuoti apgadinimo požymiai, nėra jokių bendro naudojimo vamzdynų. Atsakovų neteisėti veiksmai turi būti suprantami, kaip nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitų asmenų turtui.
Atsakovai pateiktame atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovė turi įrodyti faktą ir pateikti įrodymus dėl kieno veiksmų įvyko tokios pasekmės. Ieškovė kaltę preziumuoja, nes sudrėko apdrausto, žemiau esančio buto lubos. Ieškovė perkelia kaltų ir neteisėtų veiksmų įrodinėjimą atsakovams. 2017-10-15 vandens užliejimas įvyko tuomet, kai pastatytas gyvenamasis namas nebuvo priduotas valstybinei komisijai kaip tinkamas naudoti gyvenamasis namas, namo baigtumas buvo 85 proc. Atsakovų bute vyko buto įrengimo darbai ir bute nebuvo uždėtų radiatorių. Pažymėjo, kad nesant namo 100 proc. užbaigtumui nėra galima namo ir jo komunikacijų eksploatuoti. Esant namui neužbaigtam ir neįspėjus butų savininkų, negali būti atlikti jokie tinklų paleidimai eksploatacijai. Nurodo, kad apie hidraulinius bandymus turi būti skelbiama ir teikiama namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose, ar kitose gerai prieinamose vietose, o to nebuvo padaryta. Taip pat nurodo, kad nežino, ar hidrauliniai bandymai buvo atlikti.
Ieškovė ir atsakovai pateikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byloje pakanka duomenų ieškiniui išnagrinėti, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl valstybėje įvesto karantino režimo (kuris galimai tęsis ir ilgesnį laiką), į Teisėjų Tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijas (2020 m. kovo 13 d. raštas Nr. 36P-47-(7.1.10)), siekiant užtikrinti visuomenės bei proceso dalyvių interesus ir sveikatos apsaugą, eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, taip pat teismui neturint pakankamai techninių galimybių organizuoti (visose bylose) teismo posėdį naudojant nuotolinio vaizdo priemones (o karantino metu nesant galimybės asmenims patekti į teismo pastatą), bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso forma.
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2017-10-15 buvo aplietas vandeniu iš aukščiau esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Aplietąjį butą įvykio metu draudėjas buvo apdraudęs būsto draudimu. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aplietas vandeniu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo 216,47 Eur žalos atlyginimą ir šią sumą pervedė apdrausto buto savininkui. Atsakovai žalos ieškovei neatlygino, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 216,47 Eur žalos atlyginimo. Ginčo byloje dėl užliejimo metu padarytos žalos butui 216,47 Eur įvertinimo nėra.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Ieškovė pateikė turto sugadinimo, sunaikinimo aktą, nuotraukas, kuriose užfiksuotas lubų apliejimas, UAB „Servico“ raštą, kuriame nurodyta, kad bendroji inžinerinė įranga įtakos žalos atsiradimui neturėjo. Pažymėtina, kad įrodymų, kurie paneigtų ieškovės su ieškiniu pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio atsakovams priklausančiame bute, atsakovai byloje nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai nukentėjusiojo asmens buto užpylimo priežasčiai nustatyti. Teismas pažymi CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, būtent atsakovai siekdami įrodyti, kad užpylimo šaltinis yra ne jiems priklausančiame bute, ir vykdydami įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.), turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus. Tačiau, kaip jau nurodyta, tokių įrodymų byloje atsakovai nepateikė. Nurodyti argumentai yra tik atsakovų samprotavimai, deklaratyvūs teiginiai. Nepateikus kitokių įrodymų, kurie paneigtų vandens patekimo iš atsakovų buto į nukentėjusio asmens užlietą butą ir vandens pratekėjimo iš jų buto faktą, byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: pretenzija, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, fotonuotraukos laikytini pakankamais nustatyti faktą, kad patalpos buvo užlietos būtent iš atsakovams priklausančio buto. Atsakovai nurodo, kad apie hidraulinius bandymus turi būti skelbiama ir teikiama namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose, ar kitose gerai prieinamose vietose, o to nebuvo padaryta. Taip pat nurodo, kad nežino, ar hidrauliniai bandymai buvo atlikti. Atsakovų nurodomos abejonės dėl galimai name buvusių hidraulinių bandymų, šildymo sistemos tinklų pažeidimų nepagrįstos jokia bylos medžiaga.
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsakovas, kaip buto savininkas, atsako be kaltės. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, tai yra, žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl konstatuotina, kad byloje yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) taikymo sąlygos: 1) žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) padaryta butui, aplietam vandeniu, dėl to ieškovė (draudikas) išmokėjo draudimo išmoką šio buto draudėjui, 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nes atsakovai buto savininkai neužtikrino, kad besinaudodamas savo turtu, nedarytų žalos kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnio 1 dalis), nes atsiradę nuostoliai yra atsakovų veiksmų rezultatas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-204/2014).
Ieškovė, vadovaudamasis su nukentėjusiuoju asmeniu sudaryta būsto draudimo sutartimi, apskaičiavo draudimo išmoką ir išmokėjo jam 216,47 Eur dydžio draudimo išmoką. 2018-08-21 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo, tačiau atsakovai ieškovei žalos neatlygino. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad ieškovė įrodė įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, kad butas vandeniu užpiltas iš viršuje esančio atsakovų buto, o ne kitų šaltinių.
Ieškovė pagal CK 6.1015 straipsnį turi subrogacijos teisę išieškoti iš atsakovų draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovai atlygino žalą ieškovei (CPK 178 straipsnis). Todėl tenkinant ieškinį, solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteistinas 216,47 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, tenkinamas ir ieškovės reikalavimas dėl 23,01 Eur palūkanų priteisimo, taikant 5 proc. metinę palūkanų normą remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi (CK 6.261 straipsnis); pažymėtina, jog atsakovai šio reikalavimo faktiškai neginčijo, taip pat neginčijo ieškovės palūkanų paskaičiavimų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 239,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovų priteistina 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 216,47 Eur žalos, 23,01 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (239,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 42,54 Eur iš kiekvieno.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė