Civilinė byla Nr. e3K-3-322-916-2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00122-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.4; 3.1.2.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl draudimo atlikti vietinės reikšmės kelių perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūras, savivaldybės tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys: V. G., V. G., A. B., J. Š., A. Č., E. Č., K. S., G. S., A. Š., E. Š., K. Z., R. J., I. J., S. O., D. S., D. B., T. B., A. P., A. K., V. A.-K., A. B., A. B., I. L., J. A., V. A., O. A., A. Č., R. D., V. D., M. V., G. V., I. P., S. P., G. S., G. S., uždaroji akcinė bendrovė „Trenzės transportas“, V. G., R. P.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos rūšinį teismingumą – ginčo byloje (dėl vietinės reikšmės kelių perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūrų uždraudimo ir savivaldybės tarybos sprendimo patvirtinti vietinės reikšmės kelių sąrašą pripažinimo negaliojančiu) priskyrimą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė gyvenamųjų namų bendrija „Girulina“ ieškiniu prašė Klaipėdos apylinkės teismo uždrausti Klaipėdos savivaldybės administracijai atlikti kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūras; pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui.

4.       Teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).

5.       Nagrinėjant kilusį ginčą turės būti vertinama, ar savivaldybės tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtas sprendimas „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ priimtas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Sprendimas dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo srityje, kuri priskirtina viešajam administravimui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartis Nr. T-52-2015; 2016 m. birželio 22 d. nutartis Nr. T-64/2016; 2017 m. sausio 27 d. nutartis Nr. T-29/2017; 2018 m. birželio 12 d. nutartis Nr. T-62/2018). Todėl ieškinio reikalavimas panaikinti ieškovės prašomą sprendimą yra administracinio pobūdžio ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Šis reikalavimas yra pagrindinis, dominuojantis.

6.       Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį.

7.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sprendimas dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo srityje, kuri priskirtina viešajam administravimui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl reikalavimas pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700, yra administracinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

8.       Ieškovės reikalavimas uždrausti Klaipėdos savivaldybės administracijai atlikti kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūras, galėtų būti tenkinamas tik patenkinus reikalavimą pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700. Savo esme toks reikalavimas labiau būtų sietinas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o ne su prevenciniu ieškiniu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9.       Kasaciniu skundu ieškovė gyvenamųjų namų bendrija „Girulina“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovė nesutinka su teismų atliktu ginčo teisinio santykio prigimties ir pobūdžio, iš kurio kilo ginčas, teisiniu kvalifikavimu ir išvada, kad byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, ir ypač su išvada, kad reikalavimas uždrausti Klaipėdos savivaldybės administracijai atlikti kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūras galėtų būti tenkinamas tik patenkinus reikalavimą pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700.

9.2.                      Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad vidaus keliai nuosavybės teise gali priklausyti ne tik valstybei, savivaldybėms, bet ir kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T2-150 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo ir Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 4.2 punktu, nustatančiu, kad vidaus keliai – tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams), pareiškė ieškinį gindama savo daiktines teises į gyvenamojo namų kvartalo vidaus kelius, kurie yra įrengti ne savivaldybės lėšomis, suprojektuoti ir faktiškai naudojami išimtinai kvartalo gyventojų poreikiams, jų lėšomis tvarkomi ir prižiūrimi.

9.3.                      Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas, kuriuo į savivaldybės kelių sąrašą buvo įtraukti ginčo keliai Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 savivaldybei nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į tuos kelius nesukūrė, sprendimas reikšmingas pačiai savivaldybei tik kaip vienas iš formalių etapų (procedūrų) šiems keliams įteisinti nuosavybės teise. Šis administracinis sprendimas nelemia ir negali panaikinti ieškovės atitinkamų pretenzijų įsiforminti nuosavybės teisę į šiuos kelius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis), taip pat nekeičia ieškovės turimos savarankiškos valdymo teisės (CK 4.22 straipsnis), nes nėra ginčo, kad kelius daugiau kaip 10 metų faktiškai valdo ieškovė, įvažiavimas į kelius užtvertas užkardais. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės, kuri nė vienos iš ginčo šalių šiuo metu dar nėra įgyvendinta (įforminta), todėl ir pareikštas prevencinis ieškinys. Antra vertus, ieškovė, kaip faktinė ir teisėta kelių valdytoja prevenciniu ieškiniu nuo galimų būsimų pažeidimų gina ir savo valdymo teisę (CK 4.34–4.36 straipsniai).

9.4.                      Tokiomis aplinkybėmis nepagrįstos yra teismų išvados, neva byloje vyrauja administracinis teisinis santykis ir kad reikalavimas uždrausti Klaipėdos savivaldybės administracijai atlikti kelių perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūras galėtų būti tenkinamas tik patenkinus reikalavimą pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį. Apeliacinės instancijos teismo nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse nagrinėtos visiškai kitokios teisinės situacijos – tose bylose ginčijami administraciniai sprendimai dėl detaliųjų planų (jų dalių) ir būtent tuo pagrindu reikalaujama atitinkamai pakeisti, sukurti ar panaikinti civilinius santykius (sandorius).

9.5.                      Ieškinys yra civilinio pobūdžio – tai prevencinis ieškinys su savo prevenciniu tikslu. Administracinio pobūdžio sprendimo panaikinimas yra ne vyraujantis, bet šalutinis. Net jei jo nebūtų pareikšta, prevencinio ieškinio reikalavimas su jo prevenciniu tikslu liktų byloje aktualus ir galėtų būti vienintelis ir savarankiškas. Administracinio pobūdžio sprendimo panaikinimu kaip šalutiniu reikalavimu siekiama sureguliuoti grynai civilinio pobūdžio daikto valdymo ir naudojimo teisinius santykius, vykusius praeityje, o esminis ieškinio tikslas yra nukreiptas į ateityje vyksiančių civilinių teisinių santykių sureguliavimą. Todėl teismai klydo dėl dominuojančio teisinio santykio.

9.6.                      Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimui spręsti 2018 m. spalio 12 d. nutartimi byloje Nr. T-91-2018 nustatė ne administracinio, bet civilinio pobūdžio ginčo esmę. Ten, kaip ir šioje byloje, ieškovė pareikštu ieškiniu siekė apginti atsakovių veiksmais pažeistas jos kaip atitinkamų kelių (daiktų) valdytojos ir naudotojos civilines teises ir teisėtus interesus. Todėl šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

10.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta:

10.1.                      Atsakovė sutinka su teismų pozicija, kad sprendimas dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo srityje, kuri priskirtina viešajam administravimui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartis Nr. T 52-2015; 2016 m. birželio 22 d. nutartis Nr. T-64/2016; 2017 m. sausio 27 d. nutartis Nr. T 29/2017; 2018 m. birželio 12 d. nutartis Nr. T-62/2018). Vadinasi, reikalavimas pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 taip pat yra administracinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

10.2.                      Ieškovės reikalavimas uždrausti Klaipėdos savivaldybės administracijai atlikti kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūras galėtų būti tenkinamas tik patenkinus reikalavimą pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700, nes savo esme toks reikalavimas labiau sietinas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o ne su prevenciniu ieškiniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsisakymo priimti ieškinį, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai)

11.       Procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu, inter alia (be kita ko), ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

12.       Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

13.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo.

14.       Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad ieškovės pateiktas ieškinys dėl dviejų tarpusavyje susijusių reikalavimų – pirma, juo reikalaujama pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 ir, antra, prašoma teismo uždrausti Klaipėdos savivaldybės administracijai atlikti kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūras. Teismai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog ginče vyrauja administracinis teisinis santykis, nes iš esmės ji teikia prevencinį ieškinį, kuriame greta pagrindinio reikalavimo – uždrausti atsakovei atlikti kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūras – reiškiamas papildomas teisinis reikalavimas pripažinti negaliojančiu savivaldybės administracinį aktą.

Dėl prevencinio ieškinio sąlygų

15.       CK 1.138 straipsnio, reglamentuojančio civilinių teisių gynimo būdus, 3 punkte nustatytas vienas iš tokių būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

16.       Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1366/2002; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

17.       Prevencinis ieškinys yra apsauginio prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

18.       Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Taigi, ieškovas turi įrodyti, kad veiksmai, kuriuos atlieka atsakovas, yra neteisėti, tačiau kol kas nesukėlė jokių pasekmių. Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis).

19.       Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad administracinio pobūdžio sprendimo panaikinimas yra šalutinis klausimas sprendžiant dėl prevencinio ieškinio pagrįstumo. Kaip nurodyta šios nutarties 17–18 punktuose atsakovo veiksmų neteisėtumas yra esminė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga. Vadinasi, nagrinėjamame ginče nekonstatavus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ dalies dėl kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 įtraukimo į Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą neteisėtumo, nebūtų pagrindo spręsti dėl kitų prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų egzistavimo.

20.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino, jog sprendimas dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo srityje, kuri priskirtina viešajam administravimui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), tad reikalavimas pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl kelių Nr. LM 1699 ir Nr. LM 1700 yra administracinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Ieškovės reikalavimas dėl draudimo įgyvendinti šį sprendimą yra išvestinis iš ginčo dėl jo teisėtumo ir toks draudimas galėtų būti vertinamas kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktus, bet ne kaip pagrindas prevenciniam ieškiniui.

Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo sudarymo (Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis )

21.       Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. To paties straipsnio 3 dalyje išdėstytas vietinės reikšmės kelių skirstymas į viešuosius kelius ir vidaus kelius.

22.       Kelių klasifikavimas į valstybinės ir vietinės reikšmės atliekamas, pirmiausia, dėl kelių reikšmingumo, o ne dėl nuosavybės formos. Vietinės reikšmės kelių sąrašo sudarymas, kurį atlieka tam tikros savivaldybės taryba, dar nelemia į vietinės reikšmės kelių sąrašą įrašytų kelių absoliutų priskyrimą tos savivaldybės nuosavybei. Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius (jie nuosavybės teise priklauso savivaldybėms) ir vidaus kelius (jie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims).

23.       Konstatuotina, kad vietinės reikšmės kelių sąrašo sudarymas savivaldybės tarybos sprendimu dar nereiškia į tą sąrašą įtraukto konkretaus vietinės reikšmės kelio priskyrimo būtent savivaldybės nuosavybėn, nes vietinės reikšmės vidaus keliai gali priklausyti ir ne savivaldybei, o valstybei ar juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise.

24.       Kelių, priklausančių juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims nuosavybės teise įtraukimas savivaldybės tarybos sprendimu į vietinės reikšmės kelių sąrašą savaime dar neturi poveikio tų asmenų daiktinėms (nuosavybės) teisėms į kelius, jei sudarytame vietinės reikšmės kelių sąraše nėra suvaržomos tų asmenų daiktinės teisės. Todėl vietinės reikšmės kelių sąrašo sudarymas ir ginčo kelių įtraukimas į šį sąrašą savivaldybės tarybos sprendimu nekeičia ieškovės daiktinių teisių (ieškovė kasaciniu skundu teigia turinti valdymo teisę) į ginčo kelius. Nors ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismui pripažinus negaliojančia savivaldybės tarybos sprendimo dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo dalį dėl ginčo kelių, ieškovė galės įgyvendinti nuosavybės teisę į šiuos kelius, kasacinio teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimas kyla iš administracinių teisinių santykių, ginčijant administracinį aktą. Toks teisinis vertinimas ir išvada nėra nauji, tai nuosekliai patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartis Nr. T-29/2017, kurioje konstatuota, kad ieškovės pareikštas reikalavimas panaikinti savivaldybės patvirtinto detaliojo plano sudėtine dalimi esantį brėžinį yra administracinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme, nepaisant to, ar pripažinus savivaldybės dokumentą neteisėtu ir jį panaikinus, ieškovė galės įgyvendinti savo teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mišriame teisiniame santykyje vyrauja administracinis elementas ir dėl to byla, kaip susijusi su savivaldybės veikla viešojo administravimo srityje, yra teisminga administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl pirmosios instancijos (Klaipėdos apylinkės) teismas nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui. Šį klausimą apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisiškai pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Kasacinis teismas turėjo 82,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, nurodytų išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ (j. a. k. 300076809) 82,92 Eur (aštuoniasdešimt du Eur 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Andžej Maciejevski 

                                        Sigita Rudėnaitė 

                                        Dalia Vasarienė