Baudžiamoji byla Nr. 1-17-606/2011

(Proceso Nr. 1-31-1-00568-10)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.6.2.; 2..3.6.4.5.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 13 d.

Klaipėda

           Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,

sekretoriaujant Erikai Palepšienei,

dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei.,

gynėjui advokatui Mariui Venckui, 

nukentėjusiajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje              

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vokietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

           kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis R. B. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, pažeidė viešąją tvarką.

2010 m. balandžio 27 d., apie 13.45 val., Klaipėdos m., prie Minijos ir Bijūnų gatvių sankryžos esančio šviesoforo, tai yra viešoje vietoje, matant aplinkiniams, kaltinamasis R. B. įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra išlipęs iš vairuojamo taksi automobilio „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie nukentėjusiojo V. K. vairuojamo automobilio „VW-Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), atidaręs V. K. automobilio vairuotojo pusės priekines dureles ir suėmęs rankomis nukentėjusiajam V. K. už krūtinės tempė nukentėjusįjį iš automobilio, tokiu būdu į mašinos kėbulą nubrozdindamas nukentėjusiajam galvos viršugalvį, tuo V. K. padarydamas odos nubrozdinimus viršugalvio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, kaltinamasis R. B., ištempęs nukentėjusįjį V. K. iš automobilio, vieną kartą ranka smogė nukentėjusiajam V. K. į dešinės pusės veido sritį.

Kaltinamasis R. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2010 m. balandžio 27 d., apie 13.45 val., Klaipėdos m., vairuojamu taksi automobiliu „Opel Zafira“ jis važiavo Pilies gatve pirmąja juosta. Ties „Baltijos laivų statykla“ dėl kelio darbų, iš antros eismo juostos norint persirikiuoti į pirmąją juostą, rodydamas įvairius gestus, kad praleistų, pradėjo rikiuotis nukentėjusiojo vairuojamas automobilis, tokiu būdu sudarydamas avarinę situaciją. Po ko, važiuojant toliau Minijos gatve, tas pats nukentėjusiojo vairuojamas automobilis neleido jam persirikiuoti į antrąją eismo juostą, o kadangi priešais važiavęs autobusas pradėjo stabdyti, dėl nukentėjusiojo kaltės, neleidus jam persirikiuoti, vėlgi susidarė avarinė situacija. Tuo tarpu nukentėjusysis nuvažiavo toliau, net nepasižiūrėjęs, ar neįvyko avarija. Nepatenkintas tokiais nukentėjusiojo veiksmais, jis važiavo nukentėjusiajam iš paskos, kad įsidėmėtų jo automobilio valstybinius numerius. Sankryžoje ties Nemuno gatvės 2 namu, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jis sustojo nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui „VW Passat“ iš paskos ir, išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio. Nukentėjusysis norėjo užblokuoti dureles, tačiau jis spėjo atidaryti vairuotojo pusės dureles ir liepė nukentėjusiajam išlipti. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusysis iš automobilio išlipo pats, po ko tarp jų vyko žodinis konfliktas, kadangi jis norėjo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis sudarė avarinę situaciją, dėl kurios, įvykus eismo įvykiui, jam būtų tekę savo lėšomis sutvarkyti įmonės taksi automobilį. Tuo metu pro šalį važiavo policijos ekipažas, kuris ties jais sustojęs. Kaltinamasis nurodė nukentėjusiojo iš automobilio netempęs ir smūgio į veidą nukentėjusiajam nesudavęs.

Nukentėjusysis V. K. parodė, jog 2010 m. balandžio 27 d., 13.45 val., jis savo automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo Pilies gatve link Minijos gatvės antrąja kelio juosta ir ties „Baltijos laivų statykla“ dėl vykdomų remonto darbų jam teko persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Įjungęs posūkį, ir parodęs rankos gestu, jis paprašė, kad pirmojoje eismo juostoje važiavęs taksistas jį praleistų. Supratęs, kad taksi automobilio vairuotojas jo nepraleis, jis toliau važiavo Minijos gatve. Tuo metu Minijos gatvėje ties autobusų stotele iš paskos važiavęs tas pats jo nepraleidęs taksi automobilis bandė įsisprausti tarp priekyje važiavusio autobuso ir jo automobilio. Nukentėjusysis nurodė, jog taksi vairuotojas blaškėsi keliu iš vienos eismo juostos į kitą, vairuodamas kalbėjo mobiliuoju telefonu ir gestais rodė, kad jį praleistų. Tada jis aplenkęs pirma juosta važiavusį autobusą, nuvažiavo toliau Minijos gatve ir, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo prie šviesoforo. Veidrodėlyje pamatė, kaip iš už jo sustojusio taksi automobilio išlipęs vairuotojas artinasi prie jo. Išsigandęs jis dar bandė užblokuoti dureles, tačiau nespėjo, nes tuo metu taksi vairuotojas jau atidarė jo automobilio dureles, pradėjo šaukti ant jo, vadinti jį necenzūriniais žodžiais ir sugriebęs už krūtinės, traukdamas lauk iš automobilio, nubrozdino jam viršugalvį, nes jis atsitrenkė į automobilio durų angos viršutinę dalį, po ko kaltinamasis kaire ranka trenkė jam į veido dešinę pusę stiprų antausį. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų jis patyrė šoką, jam buvo nubrozdinta galva, be to, jis išsigando dėl savo sveikatos, nes nesenai išgyveno akies operaciją. Tuo metu sustojo pro šalį važiavęs policijos ekipažas ir jiems buvo pasiūlyta nuvykti į komisariatą ir nurodyti visas įvykio aplinkybes. Komisariate jis nuėjęs pas sūnaus draugą G. K. papasakojo kas įvyko. Be to, apie šį įvykį jis papasakojo į metines atėjusiems žuvusio sūnaus draugams – M. P., A. D.. Dėl šio įvykio jis patyrė tiek fizinius skausmus – skaudėjo galvą, tiek ir dvasinius išgyvenimus, kadangi įvykis įvykėęs sūnaus mirties metinių dieną, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 Lt neturtinės žalos.

Liudytojas G. K. paliudijo, jog įvykio dieną, 2010 m. pavasarį, būnant darbe Šermukšnių g. 10, Klaipėdos m., pas jį atėjo jo pažįstamas V. K., kuris papasakojęs, jog Minijos gatvėje važiuojant automobiliu įvyko konfliktas su taksi vairuotoju, kuris ištempęs jį iš automobilio, smogė į veidą. Liudytojas nurodė, jog nukentėjusysis V. K. buvo labai susijaudinęs, sunkiai kalbėjo.

Liudytojas R. K. paliudijo, jog 2010 m. balandžio 27 d., važiuojant Minijos gatve jį sustabdė du vyrai, kurie buvo labai įsiaudrinę ir įsikarščiavę dėl tarp jų įvykusio konflikto. Vienas jų – vyresnis paaiškino, jog jam buvo suduota į veidą, o kitas – jaunesnis aiškino, kad įvyko kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kadangi abu vyrai labai karštai aiškino įvykio aplinkybes, teko juos raminti, matėsi jog konfliktas yra abipusis. Jiems buvo nurodyta vykti į komisariatą Šermukšnių gatvėje ir raštu išdėstyti įvykio aplinkybes.

Liudytojas A. D. paliudijo, jog 2010 m. balandžio 27 d., vakare po kapinių jie kartu su M Pranaičiu atvažiavo į Gargždus pas nukentėjusįjį V. K., į jo žuvusio sūnaus metines. Pamatęs V. K., jis iš karto pastebėjęs, kad jo galva nubrozdinta, kaip žmogus būtų į kažką atsitrenkęs. Paklausus, V. K. papasakojęs, jog dieną jam važiuojant automobiliu įvyko konfliktas su taksi vairuotoju, kurio metu taksi vairuotojui tempiant jį iš automobilio, jis nusibrozdino galvą į automobilio durų staktą, po ko tas vairuotojas jam dar sudavė ranka į kairę veido pusę. Liudytojas nurodė, jog V. K. yra nelinkęs konfliktuoti žmogus.

Liudytojas M. P. paliudijo, jog 2010 m. balandžio 27 d., vakare, kartu su A. D. jie atvažiavo į Gargždus pas nukentėjusįjį V. K. į jo žuvusio sūnaus buvusio jų kolegos metines. Pamatęs V. K., jis iš karto pastebėjęs, kad visada būnantis linksmas šį kartą V. K. buvo labai pasimetęs, nekalbus, o ant jo pakaušio akivaizdžiai matėsi žymė – nubrozdinimas. Paklaustas kas atsitiko, V. K. jiems papasakojęs, jog dieną važiuodamas Minijos gatve jis aplenkė taksi automobilį, kurio vairuotojas, sustojus prie šviesoforo ties „Bega“, ištraukęs jį iš automobilio, trenkė jam į veidą. Liudytojas nurodė, jog V. K. yra visada linksmas, nelinkęs konfliktuoti žmogus.

Protokolu – pareiškimu nustatyta, jog 2010 m. gegužės 3 d. į Klaipėdos apskrities VPK su pareiškimu kreipėsi nukentėjusysis V. K., nurodydamas, jog 2010 m. balandžio 27 d., apie 14.00 val., prie šviesoforo, esančio Klaipėdos m., Minijos gatvėje, ties Nemuno g. 2 namu, iš taksi automobilio v/n T03564 išlipęs nepažįstamas vyriškis priėjęs prie jo automobilio ir atidaręs jo dureles, nieko nepaaiškinęs, ištraukė jį iš automobilio taip nubrozdindamas jam viršutinę galvos dalį ir kairės rankos plaštaka sudavė jam į veidą (b. l. 1).

Specialisto išvada Nr. G 578/10(03) nustatyta, jog nukentėjusiajam V. K. diagnozuotas odos nubrozdinimas viršugalvio srityje galėjo gautis dinamiškai paveikus tas vietas kietu buku daiktu, paviršiumi, galimai ir automašinos kėbulo viršaus vidine dalimi. Nustatyta, jog sužalojimas įgautas maždaug prieš 2 paras laiko iki objektyvios apžiūros. Nustatyta, jog dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.1. 13).

Kaltinamasis R. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką neprisipažino ir teigė nukentėjusiojo iš automobilio netraukęs ir smūgio nukentėjusiajam nesudavęs.

Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog 2010 m. balandžio 29 d. specialisto išvada Nr. G 578/10(03) nukentėjusiajam V. K. diagnozuotas odos nubrozdinimas viršugalvio srityje, kuris galėjo gautis dinamiškai paveikus tas vietas kietu buku daiktu, paviršiumi, galimai ir automašinos kėbulo viršaus vidine dalimi. Specialisto išvada konstatuota ir tai, jog nukentėjusiajam diagnozuotas sužalojimas įgautas maždaug prieš 2 paras laiko iki objektyvios apžiūros. Taigi, remiantis specialisto išvada, galima konstatuoti, jog nukentėjusiajam V. K. sužalojimai viršugalvio srityje padaryti 2010 m. balandžio 27 d.

Bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis V. K. nuosekliai ir aiškiai, tiek kreipdamasis į policiją su pareiškimu, tiek viso ikiteisminio tyrimo eigoje, tiek ir duodamas parodymus teisme, nurodė, jog sužalojimus viršugalvio srityje 2010 m. balandžio 27 d. jam padaręs taksi automobilio vairuotojas kaltinamasis R. B., kuris priėjęs prie jo automobilio, jėga, suėmęs už krūtinės, ir tokiu būdu traukdamas jį iš automobilio, į automobilio durelių staktą nubrozdino jam viršugalvį. Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog faktą 2010 m. balandžio 27 d. nukentėjusiojo viršugalvyje pastebėjus, buvus sužalojimą – nubrozdinimą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojai G. K., atkreiptina nukentėjusįjį matęs iš karto po įvykio,  bei A. D. ir M. P., nukentėjusįjį matę tos pačios dienos vakarą. Šią aplinkybę liudytojai pažymėtina nurodė ir ikiteisminio tyrimo eigoje. Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu minėti liudytojai identiškai tiek savo parodymams, tiek vieni kitiems, nurodė nukentėjusįjį paaiškinus, jog sužalojimus viršugalvyje jis įgavęs nusibrozdinus jį į automobilio kėbulą, durelių staktą, taksi automobilio vairuotojui jį už krūtinės tempiant iš automobilio. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai savo esme yra tapatūs. Ir nors liudytojų parodymai tam tikra apimtimi yra sąlygoti nukentėjusiojo jiems išsakytų paaiškinimų, tačiau turint omeny tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų besąlyginį nuoseklumą viso be išimties bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, nesiremti ar abejoti minėtų asmenų parodymais teismas objektyvaus pagrindo neturi. Abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo ir kitu aspektu - nukentėjusiojo ir liudytojų liudijimus vertinant ir gretinant su specialisto pateiktomis išvadomis, matyti, jog tiek minėtų asmenų paaiškinimai, tiek specialisto išvados akivaizdžiai byloja tapačias aplinkybes. Taigi, esant išdėstytų įrodymų visetui, darytina išvada, jog sužalojimus nukentėjusiajam viršugalvio srityje padaręs būtent kaltinamasis R. B..

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą akivaizdu, jog savotiško pobūdžio konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo prasidėjo kaip vairuotojų, vairuojančių transporto priemones, jiems dar važiuojant Pilies gatve, Klaipėdos m., nukentėjusiajam bandant iš pirmos eismo juostos persirikiuoti į antrąją eismo juostą ir vėliau tęsėsi iki pat šviesoforo, esančio Minijos ir Bijūnų gatvių sankryžoje. Akivaizdu, jog vairuotojų nepasitenkinimas vienas kitu buvęs abipusis, tačiau pažymėtina ne betarpiškas, esminiai netrikdęs nei visuomenės rimties, nei tvarkos. Tuo pačiu akivaizdu, jog prie šviesoforo sustabdydamas savo automobilį, tikslingai iš automobilio išlipdamas ir palikdamas važiuojamoje kelio dalyje, tikslingai eidamas link nukentėjusiojo automobilio, ko pasekoje savo tikslingai nukreiptais veiksmais atidarant nukentėjusiojo automobilio dureles ir jėga traukiant nukentėjusįjį iš automobilio, į automobilio kėbulo viršų nubrozdinant nukentėjusiojo viršugalvį, po ko dar suduodant ir smūgį ranka nukentėjusiajam į veido sritį, būtent kaltinamasis R. B. inspiravęs jau betarpišką konfliktą su nukentėjusiuoju, tuo demonstruodamas akivaizdžią nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Vertinant išdėstytą, konstatuotina, jog kaltinamojo R. B. kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis R. B. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusysis V. K. byloje pareiškė civilinį 2000 Lt ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos. Nukentėjusysis, motyvuodamas moralinę dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patirtą žalą, nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nes buvo ne tik sužalotas, bet ir patyrė šoką, buvo išgąsdintas, kelias dienas jautė pasekmes.

              Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostata – neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vertinant neturtinę žalą, nustatant jos dydį, atsižvelgtina į reikšmingas bylos aplinkybes – žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, nustatant protingą neturinės žalos dydį, siekiama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai vienareikšmiai yra tyčinio pobūdžio, ko pasekoje pažeista viena esminių vertybių – asmens sveikata, tiek fizine, tiek dvasine prasme. Nukentėjusysis dėl kaltinamojo R. B. veiksmų vienareikšmiai patyręs ne tik fizinio pobūdžio skausmą dėl sužalojimo, bet patyrė ir dvasinius išgyvenimus – stresą, sukrėtimą, išgąstį dėl galimų tolimesnių sveikatos pasekmių (nukentėjusiajam neseniai buvus operuota akis). Vis tik vadovaudamasis nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis, spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, jog 2000 Lt suma, vertinant nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo mąstą – nubrozdinimą viršugalvio srityje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, laikytina per didelė ir mažintina iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam priteisiant 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, nukreiptas prieš įstatymo saugomą itin svarbų objektą – viešąją tvarką. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai tuo pačiu buvę nukreipti prieš vyresnį garbaus amžiaus asmenį. Kaltu padarius nusikalstamą veiką kaltinamasis neprisipažino ir savo elgesio kritiškai nevertino. Vis tik pažymėtins, jog kaltinamojo veika traktuotina kaip nesunkus nusikaltimas. Kaltinamas anksčiau nėra teistas. R. B. turi nuolatinį darbą, šeimą, kurioje auga du vaikai.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo R. B. atžvilgiu efektyviausiai bus pasiekti paskiriant vieną švelnesnių sankcijoje už padarytą veiką numatytų bausmių – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas baudos vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir  307-308 straipsniais, teismas

nusprendė :

R.S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 15 MGL, tai yra 1950 Lt bauda

              Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš V. B. S. priteisti 1000 Lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                              Edita Lapinskienė