Administracinė byla Nr. A-553-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00155-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 30-TE-91 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta už aplaidų tarnybinių funkcijų vykdymą, tačiau pažeidimai nedetalizuoti ir nekonkretūs, o skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams, jame nurodyta nebegaliojanti (t. y. iki 2013 m. liepos 14 d. galiojusi) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) redakcija, nenurodytas konkretus 26 straipsnio 1 dalies punktas, pagal kurį pareiškėjui paskirta pastaba. Be to, 2014 m. sausio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-12 (toliau – ir Išvada) nepagrįstai konstatuota sunkinanti aplinkybė, kad pareiškėjas pakartotinai tinkamai nevykdė pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų (tokios sunkinančios aplinkybės Vidaus tarnybos statutas nenustato). Per tarnybos laiką jis buvo skatintas 22 kartus, tarnybinių nuobaudų neturėjo.

Pareiškėjo manymu, Išvadoje konstatuotos aplinkybės, jog Rietavo policijos komisariato (toliau – ir Rietavo PK) nevedamas eismo įvykių apskaitos žurnalas ir dėl to negalima nustatyti, kuriuose eismo įvykiuose nuo 2013 metų pradžios transporto priemonių vairuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos; ir eismo įvykių, kuriuose pasišalino transporto priemonių vairuotojai iki 2013 m. gruodžio 11 d. nustatyti nepavyko, neatitinka faktinių aplinkybių. Nėra nurodytas teisės aktas, kuris nustato pareigą vesti tokį žurnalą, o pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 5-V-622 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus Rietavo PK teritorijoje įvykusių eismo įvykių apskaita yra kaupiama kompiuteriniame registre. Pagal Taisyklių 10 punktą administraciniai teisės pažeidimai (toliau – ir ATP) ir eismo įvykiai fiksuojami eismo įvykių apskaitos žurnale pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 5-V-960 patvirtintą formą ir įforminami pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymų Nr. 5-V-461 ir Nr. 5-V-462 reikalavimus. Tik tuo atveju, kai duomenų įvesti į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą (toliau – ir ATPEĮ registras) negalima dėl programinės įrangos arba Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo gedimų ar sutrikimų, duomenys į ATPEĮ registrą įvedami ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo techninių gedimų pataisymo. Eismo įvykių apskaitos žurnalas buvo pradėtas 2011 metais, o siekiant taupyti materialinius išteklius ir atsižvelgiant į tai, kad faktiškai įrašų jame nebedaroma, tęsiamas iki šiol. ATPEĮ registro programinės įrangos arba Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo gedimų ar sutrikimų 2013 metais Rietavo PK neužfiksuota, todėl žurnalas 2013 metais nebuvo pildomas. Atvejų, kai ATP ir eismo įvykiai 2013 metais nebūtų įvesti į ATPEĮ registrą, Išvadoje neužfiksuota.

Nepagrįstas Išvados teiginys, jog vyriausiasis patrulis T. L. atlieka tyrimą ATP bylose, neturėdamas įgaliojimų eismo priežiūrai atlikti. Rietavo PK pareigūnams (taip pat ir T. L.) įgaliojimai tirti ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimais, bylas suteikti Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 30-V-729, be to, vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatyta užduotis – saugaus eismo priežiūros vykdymas. Išvadoje nurodyta, jog Klaipėdos AVPK Rietavo PK pareigūnai priėmė nepagrįstus nutarimus nepradėti administracinės teisenos dėl eismo įvykių, nors tikrintojų nuomone, yra ATP požymių. Su šia išvada pareiškėjas nesutiko. Jis nurodė, jog būtina sąlyga pradėti ATP bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį yra žalos kitų asmenų turtui padarymas, priešingu atveju, atsakomybė nekyla. Visos faktinės aplinkybės yra užfiksuotos pareigūnų priimtuose nutarimuose nepradėti administracinės teisenos, o atvejų, kad pažeidimus padarę asmenys išvengė atsakomybės, nenustatyta. 2013 m. gruodžio 11 d. Rietavo PK buvo tik 11 neatliktų ATP tyrimų iš 128 pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktus greičio matavimų prietaisų protokolus. Tyrimai nebaigti dėl objektyvių priežasčių, t. y. medžiaga gauta neseniai ar nėra galimybės užbaigti teisenos, pavyzdžiui, asmenys nenurodė, kas pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį. Be to, nenustatyta, kad buvo praleisti patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai.

Pareiškėjas nesutiko ir su Išvados teiginiu, jog jis nusišalino nuo pavaldžių pareigūnų kontrolės funkcijos vykdymo, nurodydamas, kad 2013 metais jis atliko 30 pavaldžių pareigūnų patikrinimų, jų metu trūkumų nenustatė.

Pareiškėjo teigimu, alkoholio kiekio matavimo prietaisų bylos suformuotos, jos yra elektroninės, todėl tai, kad jos neatspausdintos, nesukelia teisinių pasekmių.

Kiekvieną dieną pareiškėjas ir vyriausiasis patrulis T. L. tikrino duomenis, susijusius su girtumo tikrinimu, tai patvirtina parašai žurnaluose. Alkoholio kiekio matuoklio Lion alcometer 500 Nr. 18825 žurnalas susiūtas, sunumeruotas ir 2012 m. gruodžio 7 d. pasirašytas vyresniojo specialisto A. P.; Lion alcometer 500 Nr. 18836 žurnalas susiūtas ir sunumeruotas 2013 m. sausio 22 d. vyresniojo specialisto A. P.; Lion alcometer 500 Nr. 18774 2013 metais nenaudotas, žurnalas susiūtas ir sunumeruotas 2014 m. sausio 6 d. vyresniojo patrulio T. L., todėl Išvados teiginiai, jog nesusiūti alkoholio kiekio matuoklių žurnalai, neatitinka faktinių aplinkybių.

2013 metais greičio matuoklis Unipar SL 700 naudotas 128 kartus pagal sudarytas tarnybos užduotis, visais leistino važiavimo greičio viršijimo atvejais surašyti ATP protokolai ir priimti sprendimai, tikrinusiems pareigūnams buvo parodyta suformuota kompiuterinė matavimo prietaiso byla, kurioje yra kaupiami prietaiso atmintyje išsaugoti duomenys ir informacija apie duomenų sutikrinimą, minėti duomenys atspausdinti.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas, vertindamas tarnybinį nusižengimą, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo darbo krūvį.

Atsakovas Klaipėdos AVPK su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovo manymu, aplinkybė, kad pareiškėjas 2013 metais atliko 30 pavaldžių pareigūnų patikrinimus ir jų metu trūkumų nenustatė, nereiškia, jog trūkumų nebuvo. Apie atliktus pavaldžių pareigūnų veiklos patikrinimus ir nustatytus rezultatus turėjo būti surašomas bei užregistruojamas tarnybinis pranešimas tiesioginiam vadovui, tačiau pareiškėjas nustatytos tvarkos nevykdė ir tokių duomenų nepateikė.

Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-V-1079 pareiškėjui suteikti įgaliojimai (4.31 p.) išduoti ir priimti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisus bei nustatytos pareigos „<...> ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę organizuoti matavimo prietaisais užfiksuotų duomenų tikrinimą“ (11 p.), „<...> atspausdinant per tikrinamą laikotarpį matavimo prietaiso atmintyje išsaugotus duomenis, patikrinant atliktų matavimų rezultatus“ (11.1 p.). Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-V-721 patvirtintas Kovos su korupcija policijoje 2012–2014 metų programos įgyvendinimo priemonių planas, kurio 8.1 punkte nurodyta, jog struktūrinių padalinių, kurių veikloje naudojami matavimo prietaisai, vadovai ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę vykdo alkoholio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir matavimų prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintų išklotinių duomenims kontrolę. Nurodytos pareiškėjo pareigos įtvirtintos ir Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 30-V-252 patvirtinto pareigybės aprašymo 7.4 punkte. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas šių pareigų nevykdė ir paaiškinime apie tarnybinį nusižengimą iš esmės pripažino neatlikęs arba netinkamai atlikęs savo pareigas: pareiškėjas teisinosi pareigūnų trūkumu, padidėjusiu darbo krūviu pavaduojant kitus pareigūnus, tačiau šios aplinkybės neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vykdyti tiesiogines jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei Klaipėdos AVPK viršininko įsakymus. Tarnybinio patikrinimo metu objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėjo jam sutrukdyti tinkamai atlikti tarnybines funkcijas – užtikrinti, kad eismo įvykių bylos būtų laiku ir tinkamai išnagrinėtos, į registrą laiku suvesti duomenys, vykdoma alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų kontrolė bei pavaldžių pareigūnų darbo kontrolė, nenustatyta. Pareiškėjo kaltės forma – netiesioginė tyčia, nes jis žinojo ir suvokė, jog turi atlikti konkrečias pareigas, tačiau jų nevykdė tikėdamasis, kad nekils neigiamų pasekmių.

Dėl sunkinančių aplinkybių atsakovas pažymėjo, jog 2013 m. sausio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-3 rezoliucinėje dalyje konstatuota, jog V. K. ir A. P. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Tai reiškia, kad pareiškėjas, būdamas atsakingu už Rietavo PK Viešosios policijos poskyriui pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą ir kontrolę, nusišalino nuo jų vykdymo ir kontrolės, todėl savo veiksmais (neveikimu) pažeidė ATPK 6 straipsnio, 35 straipsnio, pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.15 punktų reikalavimus, aplaidžiai atliko tarnybines pareigas bei neužtikrino, kad būtų pasiekti ATPK 248 straipsnyje numatyti uždaviniai. Nuo 2013 m. sausio 3 d., kai tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, iki netikėto patikrinimo 2013 m. gruodžio 11 d., dėl kurio metu nustatytų faktų G. K. surašė tarnybinį pranešimą, nepraėjo vieneri metai. Tačiau pagal 2013 m. sausio 3 d. tarnybinio tyrimo išvadą tarnybinė nuobauda pareiškėjui nebuvo skirta. Faktiškai į sunkinančias aplinkybes, skiriant pareiškėjui nagrinėjamą tarnybinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.

Teismas vadovavosi Vidaus tarnybos statutu (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 30 d.) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V–308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) (2013 m. rugpjūčio 23 d. redakcija Nr. 1V-720, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (dėl tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinės išvados surašymo) (administracinės bylos Nr. A146-1958/2008, Nr. A442-845/2008, Nr. A261-242/2008, Nr. A146-354/2014, Nr. A146-278/2014 ir kt.).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 30-TE-91, kuriuo pareiškėjui Klaipėdos AVPK Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininkui V. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamu atsakovo įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta atsižvelgiant į 2014 m. sausio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-6-IS-12, kurioje pareiškėjui formuluojamas kaltinimas – už aplaidų tarnybinių funkcijų vykdymą. Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 30-TE-234 papildytas ginčijamo įsakymo teisinis pagrindas, nurodytas Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Teismo vertinimu, atsakovas pripažino padaręs klaidą ginčijamame įsakyme – nenurodęs konkrečios teisės normos ir šią klaidą pats ištaisė, todėl pripažintinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog ginčijamame įsakyme nenurodytas konkretus Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies punktas.

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenų ir faktinių bylos aplinkybių teismas nustatė, jog Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyresniesiems specialistams G. K. ir R. P. 2013 m. gruodžio 11 d. atlikus Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio vykdomos eismo priežiūros veiklos netikėtą patikrinimą 2013 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-12-PR5-371 pasiūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Rietavo PK pareigūnų veiksmų. Remiantis tarnybiniu pranešimu 2013 m. gruodžio 19 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas (Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. gruodžio 19 d. pavedimas). Pareiškėjui 2014 m. sausio 8 d. pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR3-1 ir pasiūlyta iki 2014 m. sausio 13 d. pateikti paaiškinimą. Nurodyti veiksmai, teismo vertinimu, atlikti Aprašo 6, 20 punktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas 2014 m. sausio 13 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl nusižengimo, 2014 m. sausio 20 d. jį papildė. Tarnybinio patikrinimo terminas 2014 m. sausio 20 d. pratęstas dar 30 dienų, nes negauta informacija apie pareiškėjo darbo krūvį. 2014 m. sausio 28 d. surašyta Išvada, o 2014 m. sausio 30 d. priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo paskirta nuobauda; su Išvada ir ginčijamu įsakymu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Aprašo reikalavimų.

Teismas iš Išvados turinio nustatė, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, jog pareiškėjas, būdamas Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininku, atsakingu už pavaldžių pareigūnų kontrolę, neužtikrino, kad laiku ir tinkamai būtų išnagrinėtos eismo įvykių bylos, duomenys suvesti į ATPEĮ registrą; turėdamas pareigą vykdyti Kovos su korupcija policijoje 2012–2014 metų programos įgyvendinimo priemonių planą ir Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-V-1079 būdamas įgaliotu vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų kontrolę, jos nevykdė ir pažeidė šio įsakymo 8.1 punkte bei pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.4, 7.13 punktuose nustatytus reikalavimus, t. y. turėdamas pareigą ne rečiau kaip kartą per savaitę vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintų išklotinių duomenims kontrolę, to nepadarė. Pareiškėjas kaltinamas aplaidžiai vykdęs savo tarnybines funkcijas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neigia padaręs pažeidimą, susijusį su administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių apskaita bei bylų nagrinėjimu. Teismo vertinimu, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos ir Išvados neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo pareigų, susijusių su bylų nagrinėjimu ir apskaita, nevykdymas ar aplaidus vykdymas, kuo konkrečiai pareiškėjas yra kaltinamas ir kaip šiuo atveju pasireiškė jo „nusišalinimas“ nuo pavaldžių pareigūnų darbo kontrolės, kokius teisės aktus jis pažeidė. Konkrečių pažeidimų negalėjo nurodyti ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P., atlikęs netikėtą tarnybinį patikrinimą, pagal kurį pareiškėjui pradėtas tarnybinis patikrinimas. Todėl teismas iš pareiškėjui reiškiamų kaltinimų apimties pašalino kaltinimą padarius tarnybinius pažeidimus, susijusius su ATP ir eismo įvykių apskaita bei bylų nagrinėjimu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pripažįsta, jog ne visada tinkamai vykdydavo pareigą kiekvieną savaitę vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintų išklotinių duomenims kontrolę, t. y. nepadarydavo žymos apie atliktą tikrinimą ir nepatvirtindavo to savo parašu (pareiškėjo teigimu, tai padaryti jis ne visada pajėgdavo dėl ypatingai didelio darbo krūvio, todėl jam paskirta nuobauda neadekvati pažeidimui).

Pasisakydamas dėl šio kaltinimo, teismas pažymėjo, jog jis suformuluotas aiškiai, nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos pareiškėjas pažeidė. Įvertinęs Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 30-V-252 patvirtinto Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2, 7.3, 7.4 ir 7.13 punktuose išdėstytą reglamentavimą, teismas pažymėjo, jog pareigybės aprašymo nuostatos, kuriose įtvirtintų funkcijų neatlikimu yra kaltinamas pareiškėjas, yra konkrečios, o Pareigybės aprašymo 7.2 bei 7.3 punktuose nustatytos funkcijos (užtikrinti skyriaus veiklos sritį reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą ir kontrolę) detalizuojamos 2012 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-1079, kuriuo pareiškėjas įpareigotas vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų kontrolę ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teismo vertinimu, pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas už pakankamai detaliai identifikuoto objekto – vidaus tarnybos tvarkos kontroliuojant alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir šių prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintų išklotinių duomenims kontrolės – pažeidimą. Pareiškėjo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog tokios kontrolės pareiškėjas neatliko (nepadarė žymų apie atlikimą). Liudytoju apklaustas pareigūnas G. K., atlikęs netikėtą patikrinimą ir surašęs tarnybinį pranešimą, pagal kurį pradėtas tarnybinis patikrinimas, paaiškino, jog kontrolės funkcijų nevykdymas pasireiškė prietaisų duomenų analizės nedarymu, išklotinių nespausdinimu, žymų apie jų tikrinimą nebuvimu. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis buvo atsakingas už šių veiksmų atlikimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė.

Teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu. Pareiškėjo teigimu, tinkamai atlikti pareigų jis negalėjo dėl padidėjusio darbo krūvio, nes Rietavo PK trūksta darbuotojų. Pareiškėjo teiginius patvirtina byloje esantys duomenys ir liudytojo A. V. parodymai. Iš Klaipėdos AVPK 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 30-S-5643 pateiktos informacijos teismas nustatė, jog Rietavo PK Viešosios policijos poskyryje 2012–2013 metais neužimta 15–20 proc. etatų, 2013 m. gruodžio 31 d. – 21,05 proc., 2014 m. balandžio 23 d. – 15,79 proc., tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas visus 2013 metus dėl ypač padidėjusio darbo krūvio negalėjo tinkamai atlikti jam priskirtų pareigų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas neturėjo galimybės atlikti jam priskirtų funkcijų. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo argumentai yra reikšmingi sprendžiant parinktos tarnybinės nuobaudos proporcingumo klausimą, tačiau nešalina tarnybinės atsakomybės.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pareiškėjui paskirta švelniausia Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus, ją paskiriant įvertinta pareiškėjo asmenybė ir tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas ir sąžiningas pareigūnas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors Išvadoje nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ji neturėjo įtakos parenkant nuobaudos rūšį (ji turėjo reikšmės vertinant, ar pareiškėjas padarė nusižengimą, t. y. analogiškas pažeidimas dėl matavimo prietaisų naudojimo teisėtumo kontrolės nevykdymo pareiškėjui buvo nurodytas 2013 m. sausio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-3, nors nuobauda pareiškėjui nebuvo paskirta).

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ginčijamas Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 30-TE-91 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde išdėstytais motyvais.

III.

Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš tarybinio nusižengimo sudėties pašalinta dalis kaltinimų. Be to, pareiškėjas papildomai nurodo:

1. Teismas nevertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neišnagrinėjo visų pareiškėjo nurodytų argumentų bei motyvų, netyrė visų byloje surinktų įrodymų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 bei 81 straipsnyje įtvirtintas taisykles.

2. Nors teismas pripažino, jog atsakovas, skirdamas nuobaudą, nenurodė konkrečios teisės normos (ir priešingai nurodė neteisingą pagrindą nuobaudai skirti), tačiau padarė deklaratyvią, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, jog atsakovas pripažino padaręs šią klaidą ir pats ją ištaisė. Bylos duomenys pavirtina, kad nuobaudos skyrimo pagrindas (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nurodytas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Taigi atsakovas 2014 m. kovo 10 d. įsakymą, kuriuo pakeitė 2014 m. sausio 28 d. įsakymą (nurodė atleidimo pagrindą), priėmė tik gavęs pareiškėjo skundo kopiją (t. y. praėjus 40 dienų). Pareiškėjo vertinimu, atsakovas 2014 m. kovo 10 d. įsakymu jam iš naujo skyrė nuobaudą, todėl toks „klaidos taisymas“ akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisinio tikrumo principą (nes kreipimosi į teismą metu ginčijamame įsakyme nuobaudos skyrimo pagrindas nebuvo nurodytas), bet ir Aprašo 32 punktą, kuriame nurodyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę (kurią pripažino ir pats atsakovas), jog pareiškėjo veiklos patikrinimą atliko buvęs jo pavaldinys – R. P. Taigi nevertinta aplinkybė, ar pareiškėjo veiklos patikrinimas atliktas nešališkai. R. P. apklaustas teismo posėdyje, tačiau jis negalėjo įvardyti, kokius konkrečius pažeidimus padarė pareiškėjas, kokius norminius teisės aktus pažeidė. Pareiškėjo manymu, R. P. nesiekė objektyviai ir visapusiškai atlikti veiklos vertinimo, veikė galbūt tendencingai (pvz., nurodydamas, kad 2013 metais iš 128 ATPEĮ registro greičio pažeidimo medžiagų 11 tyrimų neatlikti, jis nesiaiškino aplinkybių ir priežasčių, kodėl šios medžiagos nebuvo išnagrinėtos).

4. Pareiškėjas buvo kaltinamas ATPEĮ registro nepildymu, netinkamu pildymu ar pildymo nekontroliavimu, tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo įvardyti ir nurodyti, kokių funkcijų, susijusių su ATPEĮ registro vedimu pareiškėjas nevykdė, kokius teisės aktus pažeidė. Be to, 2014 m. balandžio 24 d. Policijos departamento aiškinamajame rašte paneigiamas atsakovo teiginys, jog nepaisant to, ar priimamas sprendimas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, ar nepradėti, turi būti papildomai registruojama ATPEĮ registre.

5. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pats pripažino, jog ne visada tinkamai vykdydavo pareigą kiekvieną savaitę vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintiems duomenims kontrolę, t. y. nedarydavo žymos apie atliktą patikrinimą ir nepatvirtindavo savo parašu. Pareiškėjas tiek tarnybinio patikrinimo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog šias funkcijas vykdė kiekvieną dieną. Pareiškėjas neneigia tik to, kad patikrinimo metu nebuvo jo parašo ant išspausdintos išklotinės, kadangi dėl didelio darbo krūvio jis pamiršo pasirašyti. Jo padarytas pažeidimas formalus, pasekmių nesukėlė. Tai nepaneigia fakto, kad kontrolė buvo vykdoma, išklotinės buvo spausdinamos ir pateiktos tikrinimą atlikusiems pareigūnams.

6. Pareiškėjas yra kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu, todėl turi būti atsižvelgta į visas neveikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes (pvz., darbo krūvį), kurios lėmė pareiškėjo galimybę veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas visus 2013 metus dėl ypač padidėjusio darbo krūvio negalėjo tinkamai atlikti jam priskirtų pareigų, tačiau nei Išvadoje, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė, už kokį laikotarpį atspausdintose išklotinėse nėra pareiškėjo parašo, šių laikotarpių nėra nurodyta ir teismo sprendime. Todėl teismas nepagrįstai, remdamasis tik prielaidomis, padarė išvadą, kad pareiškėjas visus 2013 metus netinkamai atliko alkoholio kiekio ir greičio matuoklio panaudojimo kontrolę, t. y. nepasirašė išklotinių. Be to, šios išklotinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtos.

7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.4 ir 7.13 punktus, kadangi pareigybės aprašyme matavimo prietaisų kontrolės funkcija apskritai nėra numatyta.

Atsakovas Klaipėdos AVPK su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo:

1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra tapatūs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytiems argumentams, į kuriuos atsakovas jau pateikė išsamius atsiliepimus. Be to, pareiškėjas kelia klausimus dėl aplinkybių, kurios priimant įsakymą (ir tarnybinio patikrinimo metu) nebuvo reiškiamos – dėl R. P. objektyvumo.

2. Pareiškėjo teiginiai, jog alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties išklotinių duomenys buvo atspausdinti, tačiau nepasirašyti, klaidingi, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šie duomenys atspausdinti tik po atsakingų pareigūnų atlikto netikėto patikrinimo, t. y. šalinant nustatytus trūkumus. Be to, tik tuo metu susiūti ir sunumeruoti alkoholio kiekio matuoklių registracijos žurnalai.

3. Pareiškėjas privalo tinkamai vykdyti Kovos su korupcija policijoje 2012–2014 metų programos įgyvendinimo priemones, todėl teiginys, kad jo padarytas pažeidimas formalus, nesukėlęs pasekmių, atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 30-TE-91 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui V. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš ginčijamo atsakovo 2014 m. sausio 30 d. įsakymo (b. l. 14) bei 2014 m. sausio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-12, kuri laikytina sudedamąja šio įsakymo dalimi (tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 166–173), matyti, kad skundžiama tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis:

1) būdamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininku, atsakingu už pavaldžių pareigūnų kontrolę, neužtikrino, kad laiku ir tinkamai būtų išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių bylos ir duomenys suvesti į ATPEĮ registrą (toliau – ir pirmasis kaltinimas);

2) turėdamas pareigą vykdyti Kovos su korupcija policijoje 2012–2014 metų programos įgyvendinimo priemonių planą ir Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-V-1079 būdamas įgaliotu vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų kontrolę, jos nevykdė, ir taip pažeidė šio įsakymo 8.1 punkte bei Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.4 ir 7.13 punktuose nustatytus reikalavimus (toliau – ir antrasis kaltinimas).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog iš pareiškėjui reiškiamų kaltinimų apimties pašalina kaltinimą padarius tarnybinius pažeidimus, susijusius su administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių apskaita bei bylų nagrinėjimu (t. y. pirmąjį kaltinimą). Dėl šio sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas ir apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su antruoju kaltinimu ir dėl kurių konstatuota, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nagrinėjant ir vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, pirmiausia  pažymėtina, kad Klaipėdos AVPK viršininkas 2014 m. sausio 30 d. įsakyme Nr. 30-TE-91 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ nenurodė konkrečios Vidaus tarnybos statuto normos, kuria vadovaudamasis nusprendė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą pastabą (nurodė, jog vadovaujasi „Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies __ punktu“). Nuobaudos skyrimo teisinį pagrindą (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktą) atsakovas nurodė tik 2014 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. 30-TE-234 (b. l. 71), kuriuo papildė 2014 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 30-TE-91. Kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, jog 2014 m. kovo 10 d. įsakymu atsakovas jam iš naujo paskyrė nuobaudą, o tai, kad 2014 m. sausio 30 d. įsakyme nebuvo nurodytas konkretus Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies punktas, pagal kurį jam paskirta pastaba, taip pat vadovautasi nebegaliojančia Vidaus tarnybos statuto redakcija, akivaizdžiai pažeidė jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisinio tikrumo principą bei Aprašo 32 punktą, nustatantį tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas pripažino ginčijamame įsakyme padaręs klaidą (nenurodęs konkrečios teisės normos) ir šią klaidą pats ištaisė, nekeisdamas nuobaudos paskyrimo pagrindo bei nuobaudos esmės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog tarnybinė nuobauda pastaba 26 straipsnio 1 dalyje (1 punkte) buvo nustatyta nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Vidaus tarnybos statute (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1853). Ginčui aktualios redakcijos Vidaus tarnybos statute (2013 m. gruodžio 17 d. įstatymas Nr. XII-685, įsigaliojęs nuo 2013 m. gruodžio 30 d.) tarnybinė nuobauda pastaba buvo nustatyta 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Taigi abiejų nurodytų redakcijų Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnis reglamentavo tarnybinių nuobaudų skyrimą. Kadangi atsakovas 2014 m. sausio 30 d. įsakyme aiškiai nurodė, jog pareiškėjui skiria tarnybinę nuobaudą – pastabą, o 2014 m. kovo 10 d. įsakymu tik patikslino, jog pastabą skiria pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamo įsakymo esmė vėlesniu jo papildymu nebuvo pakeista. Taigi šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

                  Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Vidaus tarnybos statutas, kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo apraše. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Aprašo 6, 23 punktai). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės.

               Nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui.

              Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kritikuodamas atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su pareiškėjo padarytu tarnybiniu pažeidimu, nurodo, kad patikrinimą atliko buvęs jo pavaldinys R. P., o atsižvelgdamas į R. P. duotus parodymus teisme, teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarnybinio patikrinimo medžiagą bei pirmosios instancijos teisme surinktus įrodymus, iš jų ir liudytojo R. P. parodymus, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tarnybinį patikrinimą atliko turintis suinteresuotumą asmuo (šališkas asmuo) ir dėl to tarnybinis patikrinimas atliktas neteisėtai bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent pirmosios instancijos teismas vertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kuriomis remdamasis atsakovas nustatė, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turi būti skirta tarnybinė nuobauda.

             Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, dėl kurių buvo pripažinta, kad šiuo atveju atsakovas turėjo teisėtą pagrindą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nusprendė, jog jis pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.4 ir 7.13 punktų reikalavimus, nes nevykdė pareigos kiekvieną savaitę vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintiems duomenims kontrolę, t. y. nedarydavo žymos apie atliktą patikrinimą ir nepatvirtindavo savo parašu. Tai, kad pareiškėjas dėl didelio darbo krūvio pamiršo pasirašyti po išspausdintomis išklotinėmis, jo teigimu, yra tik formalus pažeidimas, nesukėlęs jokių pasekmių.

Atmesdama šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Kovos su korupcija policijoje 2012–2014 metų programos įgyvendinimo priemonių planas patvirtintas Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-V-721. Šio įsakymo 8.1 punkte nustatyta, jog struktūrinių padalinių, kurių veikloje naudojami matavimo prietaisai, vadovai ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę vykdo alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir matavimų prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų atitikties atspausdintų išklotinių duomenims kontrolę. Pažymėtina, kad vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio prietaisais atliktų matavimų kontrolę pareiškėjas buvo įpareigotas ir atskiru Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-V-1079. Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 30-V-252 patvirtinto Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, planuoja, organizuoja, kontroliuoja ir atsako už skyriaus veiklą įgyvendindamas Lietuvos Respublikos įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus, Vyriausybės nutarimus, Ministro Pirmininko potvarkius ir patvirtintas programas, vidaus reikalų ministro, policijos generalinio komisaro bei Klaipėdos AVPK viršininko įsakymus ir nurodymus. Pagal Pareigybės aprašymo 7.3 punktą Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininkas asmeniškai atsako už Viešosios policijos poskyrio darbuotojų teisėtumo pažeidimų kontrolę, prevencijos priemonių organizavimą bei įgyvendinimą, o pagal 7.4 punktą – planuoja, organizuoja ir vykdo Viešosios policijos poskyrio veiklą pagal Klaipėdos AVPK veiklos planą. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai apibrėžtą pareigą – vykdyti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio prietaisais atliktų matavimų kontrolę (Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-V-1079 patvirtintas Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašas, kurio 11 bei 11.1 punktuose nurodyta, jog kontrolė atliekama ne rečiau nei vieną kartą per savaitę padarant žymą ant išspausdintų išklotinių ir jas pasirašant).

Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas paaiškino, kad kiekvieną rytą jam pateikiama medžiaga, susijusi su girtumo tikrinimais, jis šią medžiagą patikrina (ar yra girtumo nustatymo testų kvitai, ar jie tinkamai užpildyti, pasirašyti), prietaisų duomenys yra nuskaitomi ir saugomi kompiuteryje, atliekamas duomenų sutikrinimas žurnaluose; taip pat, kad pareigūnams parodyta suformuota kompiuterinė greičio matavimo prietaiso byla, kurioje kaupiami prietaiso atmintyje išspausdinti duomenys ir informacija apie duomenų sutikrinimą, „dabar minėti duomenys atspausdinti“ (tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 30–32). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo paaiškinimai patvirtina tai, jog alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų ir matavimų prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų kompiuterinės bylos buvo suformuotos. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjui priskirta funkcija (vykdyti šiais prietaisais atliktų matavimų kontrolę) apėmė išklotinių spausdinimą kartą per savaitę, žymos apie duomenų sutikrinimą padarymą bei išklotinių pasirašymą. Įrodymų, t. y. atitinkamais laikotarpiais išspausdintų ir pasirašytų išklotinių, pareiškėjas nepateikė nei tarnybinio patikrinimo metu, nei pirmosios instancijos teismui. Priešingai, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos nustatyta, jog minėtos išklotinės išspausdintos ir pasirašytos tik po atsakingų pareigūnų atlikto netikėto patikrinimo, t. y. jau po to, kai buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 166–173). Be to, šio fakto iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teigimu, jog atsakovas nenurodė, už kokį laikotarpį atspausdintose išklotinėse nėra pareiškėjo parašo. Pažymėtina, kad atsakovas, aprašydamas faktines tarnybinio patikrinimo aplinkybes, Išvadoje nurodė, jog tikrino Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio veiklą nuo 2013 metų pradžios iki 2013 m. gruodžio 11 d., t. y. netikėto patikrinimo atlikimo dienos. Kadangi atsakovas vertino minėtu laikotarpiu nustatytus pažeidimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent už šį laikotarpį nebuvo pateiktos atspausdintos ir pareiškėjo pasirašytos išklotinės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas jam teisės aktais nustatytos pareigos nevykdė (pažeidimą padarė neveikimu) ir tuo pažeidė Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 30-V-1079 8.1 punktą bei Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3 ir 7.4 punktuose nustatytus reikalavimus.

Iš pareiškėjui pareikšto (antrojo) kaltinimo pašalinamas kaltinimas pažeidus Pareigybės aprašymo 7.13 punktą, kuriame nustatyta, jog valstybės tarnautojas, einantis Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininko pareigas organizuoja Viešosios policijos poskyrio pareigūnų mokymus, nes Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio 2014 m. sausio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra paaiškinta, kaip alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio prietaisais atliktų matavimų kontrolės funkcijos nevykdymas (ar netinkamas vykdymas) padarė įtaką Pareigybės aprašymo 7.13 punkte nustatytos funkcijos pažeidimą. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas nuolat organizuoja jam pavaldžių tarnautojų mokymus (mokymai įvairiomis temomis vyko 2013 m. vasario 1 d., 2013 m. kovo 1 d., 2013 m. balandžio 5 d., 2013 m. gegužės 3 d., 2013 m. birželio 7 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. rugpjūčio 2 d., 2013 m. lapkričio 8 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui – Klaipėdos AVPK Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio viršininkui – buvo pavesta alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio prietaisais atliktų matavimų kontrolės funkcija, nustatyta Kovos su korupcija policijoje 2012–2014 metų programos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-V-721. Pagal Kovos su korupcija policijoje 2012–2014 metų programos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-447, 1 punktą, programos tikslas – užtikrinti veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės, etikos pažeidimų, tarnybinių nusižengimų prevencijos ir tyrimo sistemą bei sukurti skaidrią ir patikimą policiją. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio prietaisais atliktų matavimų kontrolės nevykdymas (ar netinkamas vykdymas) apsunkino minėtos kovos su korupcija policijoje programos įgyvendinimą, pažeidė šioje programoje nustatytus tikslus. Pažymėtina, kad pareiškėjas apie būtinumą suformuoti alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atliktų matavimų bylas, taip pat išspausdinti matavimo prietaisų atmintyje išsaugotų duomenų išklotines bei šiuos duomenis tikrinti, buvo informuotas dar 2013 metais, t. y. gavęs Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2013 m. sausio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Rietavo PK Viešosios policijos poskyrio veiklos Nr. 30-IS-3 (tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 10–17). Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, kad nustatytas pažeidimas yra tiek formalus, kad absoliučiai nesukėlė jokių pasekmių.

Kaip jau buvo minėta, nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai siekė, jog nebūtų vykdoma alkoholio ir greičio matavimo prietaisų duomenų kontrolė, pareiškėjo santykis su padarytu nusižengimu pagrįstai vertintas kaip neatsargumas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (taip pat ir surinktus duomenis apie pareiškėjo darbo krūvį 2013 metais), sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kurios turi būti įvertintos parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis). Švelniausios tarnybinės nuobaudos, t. y. pastabos, paskyrimas, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad atsakovas adekvačiai įvertino pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės laipsnį, asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo nurodomas didelis darbo krūvis neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti jam priskirtas funkcijas, o teismui nesudaro teisėto pagrindo konstatuoti, kad  už padarytą tarnybinį nusižengimą jam (pareiškėjui) negali būti skiriama nuobauda.

Pareiškėjui abejojant pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimo taisykles nustato ABTĮ normos. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad buvo ištirti visi byloje surinkti įrodymai, susiję su pažeidimų nustatymu, ir jie įvertinti padarant konkrečias išvadas, kokias funkcijas pareiškėjas vykdė tinkamai ir kokias vykdė netinkamai, ar yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas, netinkamai vykdydamas jam priskirtas funkcijas, padarė tarnybinį pažeidimą. Dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neišnagrinėjo visų pareiškėjo nurodytų argumentų bei motyvų, taip pat netyrė visų byloje surinktų įrodymų.

Be to, pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareikštą argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012 ir kt.). Be to, pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, 1998 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudarė skundo pagrindą ir kurių pagrindu buvo pareikštas reikalavimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (ABTĮ 81, 86 straipsniai), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Arūnas Dirvonas

                                                                                      Dalia Višinskienė

                                                                      Virginija Volskienė