Civilinė byla Nr. e2YT-678-979/2021

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03400-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.5.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 28 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą D. Š. priimti palikimą po brolio S. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pripažinus, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis S. G., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Po S. G. mirties liko paveldimo turto – 800/4000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė, ji yra S. G. sesuo. Kitų pirmesnės eilės paveldėtojų nėra. S. G. sutuoktinė O. E. G. (duomenys neskelbtini) mirė. S. G. sūnus K. G. taip pat mirė (duomenys neskelbtini), jis vaikų nesusilaukė. Pastarieji, po S. G. mirties, palikimo nepriėmė. S. G. ir pareiškėjos tėvai B. G. ir J. G. yra mirę, sesuo O. J. ir brolis V. G. taip pat yra mirę. Terminą priimti palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių. Visų pirma, brolio mirties metu buvo gyvi jo sutuoktinė ir sūnus. Taigi pareiškėja neturėjo teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes tokią teisę turėjo pirmos eilės įpėdinis, t. y. brolio sūnus ir jo sutuoktinė. Paaiškėjo, kad S. G. sūnus K. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini), taip ir nebuvo priėmęs palikimo. Brolio sutuoktinė ir sūnaus motina O. E. G., kuri, kaip paaiškėjo, irgi nepriėmusi palikimo mirė (duomenys neskelbtini). Antra, pareiškėja nežinojo, kad palikimas taip ir nebuvo priimtas, ji pagrįstai tikėjo ir manė, kad palikimą priėmė mirusio brolio šeimos nariai. Tačiau kodėl šios teisės tuo metu nerealizavo įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja nežino. Pažymėtina, kad 4.0000 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso dar keliems bendraturčiams, t. y. po 800/4000 L. S., R. G., G. G. bei pačiai pareiškėjai ir velioniui S. G.. Viešame registre nurodoma, kad jo daiktinės teisės nėra įregistruotos. Tokia situacija yra dėl to, kad S. G. vardu niekas nėra pateikęs prašymo įregistruoti jo daiktines teises (nuosavybę). Jam mirus tokią teisę turėtų tik jo įpėdiniai, t. y. šiuo metu likusi vienintelė jo sesuo pareiškėja D. Š..  

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimo klausimą palieką spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjo S. G. palikimo perėjimo valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkinamas. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. Š. yra palikėjo S. G., mirusio (duomenys neskelbtini) sesuo (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini); Gyventojų registro pažyma, (duomenys neskelbtini) Mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Žymų apie paveldėjimo bylos užvedimą po S. G. mirties nėra (2020 m. spalio 20 d. Testamentų registro išrašas).  

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po palikėjo S. G. mirties priimti arba atsisakyti priimti. S. G. mirė (duomenys neskelbtini), jo pirmos eilės įpėdinis sūnus K. G. mirė (duomenys neskelbtini), nepriėmęs palikimo. S. G. sutuoktinė ir sūnaus motina O. E. G., nepriėmusi palikimo mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja į brolio likusį palikimą, kuri nežinojo, kad palikimas nebuvo priimtas, ji pagrįstai tikėjo ir manė, kad palikimą priėmė mirusio brolio šeimos nariai. Nors pareiškimas dėl termino atnaujinimo teisme gautas tik 2020 m. gruodžio 22 d., byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažįstama, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. 

Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, be kita ko, tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po palikėjo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                        Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė