DOK-112

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16585-2018-6 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2024 m. sausio 10 d. paduotu ieškovo M. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas M. B. (P. S. teisių ir pareigų perėmėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. Z. 1600,00 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui M. B. iš atsakovės R. Z. 1240 Eur skolos, 65,44 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1305,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 890,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Iš ieškovo M. B. atsakovei R. Z. teismas priteisė 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu nusprendė:

„Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pripažinti iš dalies negaliojančia ab initio (lt. nuo sudarymo momento) atsakovės R. Z. (dabar Z.) ir advokato P. S. 2019 m. spalio 1 d. sudarytą teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį Nr. 191001 apimtyje, kuria teisinių paslaugų kaina, apskaičiuota pagal sutarčių 3 straipsnio 1 dalį, viršija atsakovės R. Z. (dabar Z.) sumokėtus 3200 Eur.

Ieškovo M. B. ieškinį dėl skolos už suteiktas paslaugas atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. B. atsakovei R. Z. (dabar Z.) 1029 Eur bylinėjimosi išlaidų“.

Kasaciniu skundu ieškovas M. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą. 

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023, kuri savo ruožtu rėmėsi Teisingumo Teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimu byloje C‑395/21. Tačiau nurodytos kasacinės bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Vienintelis abiejose bylose nustatytas tapatus faktas yra tas, kad tiek advokatė nurodytoje kasacinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023, tiek advokatas P. S. nagrinėjamoje byloje už savo teikiamas paslaugas teisinių paslaugų teikimo sutartyje numatė valandinį įkainį, kuris pasak nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023 pasisakiusio kasacinio teismo, negali būti pripažįstamas skaidriu ir tuo pačiu sąžiningu. Tačiau valandinis įkainis ypač mėgstamas advokatų, faktiškai didžiąją dauguma jų sutarčių galima pripažinti nesąžiningomis, jeigu formaliai vadovautis sprendimo išaiškinimu. CK 6.718 straipsnio antra dalis numato, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, kuriuose ypač paplitęs valandinio teisinių paslaugų teikimo įkainio nustatymas teisinių paslaugų teikimo sutartyse. Todėl kasacinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023 Direktyvos 93/13/EBB 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad advokato su vartotoju sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties sąlyga, kurioje šių paslaugų kaina nustatoma remiantis valandinio įkainio principu ir kuri dėl to priskirtina prie šios sutarties pagrindinį dalyką sudarančių sąlygų, neturi būti laikoma nesąžininga vien dėl tos aplinkybės, kad ji neatitinka šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto skaidrumo reikalavimo, nebent vadovaudamasi šios direktyvos 8 straipsniu valstybė narė, kurios nacionalinė teisė taikoma nagrinėjamai sutarčiai, aiškiai nustato kvalifikavimą kaip „nesąžiningos sąlygos“ vien dėl šios aplinkybės (ESTT 2023 m. sausio 12 d. sprendimas byloje D. V. prieš M. A., C-395/21, 51, 52 punktai). Kasacinis teismas nurodė tam, kad pripažinti pastarąją teisinių paslaugų sutarties sąlygą negaliojančia, būtina atsižvelgti ir į kitas sutarties sąlygas. 

2.        Apeliacinės instancijos teismas faktiškai išsamiai ir tinkamai net nerinko įrodymų, netyrė ir nevertino kitų 2019 m. spalio 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų, kuriomis apibrėžiama atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas tvarka ir praktinis šios sutarties vykdymo įgyvendinimas, nepagrįstai neatsižvelgdamas, pavyzdžiui: į sutarties 3.4.1 punktą, kuriame teisinių paslaugų kaina (preliminari paslaugų apimtis ir kaina) numatoma išankstinėje sąskaitoje; sutarties 4.2 punktą, pagal kurį sutartis, be kita ko, pasibaigia, kai įvykdomas kliento pavedimas (-ai); į sutarties 2.1.3 punktą, pagal kurį klientui tenka pareiga per 3 darbo dienas raštu informuoti advokatą dėl jo teikiamų paslaugų kokybės ar savalaikiškumo, jeigu jis turi tokių nusiskundimų; sutarties 6.1 punktą, pagal kurį ginčai sprendžiami derybų būdu, laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, ir faktinio šių sąlygų įgyvendinimo aplinkybių, kitų bylai teisingai išspręsti svarbių aplinkybių. 

3.        Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir ėmėsi nagrinėti 2019 m. spalio 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties aplinkybes, kurios net nepateko į ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindą ir dalyką. Todėl prieš atlikdamas siurprizinį tokių aplinkybių tyrimą ir vertinimą bei priimdamas siurprizinį ieškinio ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas peržengiantį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo pranešti apie tai bylos šalims (įspėti jas), kaip to reikalauja CPK 320 straipsnio 2 dalis, pasiūlyti, sudaryti sąlygas bylos šalims pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl planuojamų peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neteisėtai savo iniciatyva peržengė bylos nagrinėjimo ribas, neteisėtai ne tik nepasiūlė ieškovui pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas tvarka ir jos įgyvendinimu, patvirtinančiomis, kad pagrindinį sutarties dalyką apibrėžianti sąlyga, atsižvelgus į kitas sutartines nuostatas ir jų įgyvendinimo praktiką, buvo pakankamai skaidri ir sąžininga atsakovės atžvilgiu. Taip teismas nepagrįstai peržengė apeliacinio skundo ribas. 

4.        Priešingai negu nurodyta apeliacinės instancijos teismo sprendime ir jo cituotoje kasacinėje civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023, atsakovė turėjo galimybę ir preliminariai galėjo įvertinti prisiimto įsipareigojimo finansines pasekmes, kurias atitiko 2019 m. kovo 17 d. išankstinėje sąskaitoje 2000 Eur nurodyta suma. Atsakovei 2019 m. gruodžio 2 d. buvo išrašyta ir pateikta nauja išankstinė sąskaita, kurioje antriniame paslaugų teikimo etape taip pat prognozuota suteikti 28,5 val. trukmės teisinių paslaugų už 2000 Eur (2000 Eur/70 Eur/val.), kurios lygiai pusę 2020 m. sausio 2 d. apmokėjo atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas galėjo nebent papildomai įvertinti, ar nuo 2019 gruodžio 2 d. atsakovei suteiktos paslaugos atitinka 2019 m. lapkričio 29 d. galutinėje sąskaitoje pateiktus paslaugų apskaitymo principus, taip pat atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, įvertinti, ar tai tinkamai padarė pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomą priteisti advokato honoraro sumą nuo 1520 Eur iki 1240 Eur. 

5.        Taigi, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023 suformuotą praktiką, sprendime nurodydamas, kad byloje nėra nustatyta, jog advokatas apeliantei būtų pateikęs numatomų dirbti valandų, siekdamas suteikti tam tikrą paslaugą, skaičių ar minimalaus jų skaičiaus prognozę ar būtų pateikęs bent apytikrį paslaugų biudžetą. Tačiau su atsakove buvo etapais aptarta ir sutarta preliminari teisinių paslaugų sutarties kaina, kuri iš viso galutiniame rezultate sudarė 4200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023 suformuotos praktikos, nes nepagrįstai pats nustatė teisinių paslaugų sutarties kainą – 3200 Eur, remdamasis vieninteliu kriterijumi, „nes atsakovė tiek sumokėjo už paslaugas“. Pagal civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-421/2023 pateiktus išaiškinimus, draudžiama, kad nacionalinis teismas, pakeisdamas negaliojančia pripažintą nesąžiningą sąlygą, pats nustatytų už šias paslaugas mokėtino užmokesčio dydį. Iš atsakovei pateiktų ir akceptuotų išankstinių ir galutinių sąskaitų matyti, kad preliminari sutarties kaina buvo 4200 Eur. Pati atsakovė manė, kad ji yra sumokėjusi pagal sutartį 4000 Eur (dubliko priedas Nr. 13, šio skundo priedas Nr. 1). Turint omenyje, kad paslaugų teikimo pradžioje buvo sudėtinga numatyti jų apimtis ir kiekį, paslaugų teikimo trukmę, atsakovei faktiškai suteikus paslaugų už šiek tiek didesnę sumą, nebuvo pagrindo ją mažinti. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą nenagrinėjamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui M. B. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 10 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 131.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                Sigita Rudėnaitė 

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė 

                                                                                                            Dalia Vasarienė