Civilinė byla Nr. 3K-3-424/2010                                                                

Procesinio sprendimo kategorijos:

18.4; 129

 (S)

          

                                      

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. lapkričio 2 d.

Vilnius 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį  atsakovei VĮ Kėdainių miškų urėdija dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

  

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl galimybių išieškoti vidutinį darbo užmokestį pagal DK 300 straipsnį iš darbdavio už teismo sprendimo nevykdymą per bylinėjimosi kasaciniame teisme laiką, kai teismo sprendimo vykdymas nesustabdytas, o vykdomasis raštas neišduotas.

Ieškovas civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatyti, kad jis iš darbo atleistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o po to - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti dalį pavėluoto darbo užmokesčio ir delspinigius, skaičiuojamus nuo šios sumos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. sprendimu šis ieškinys iš dalies patenkintas, T. S. atleidimas iš darbo pas atsakovę pripažintas neteisėtu ir nutarta laikyti jį atleistu teismo sprendimu nuo 2009 m. birželio 26 d. (DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu), priteista iš atsakovės 17 280 Lt išeitinė išmoka, 34 416 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, kuris apima laikotarpį nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš atsakovės priteista 1710,28 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Kiti reikalavimai teismo nutartimi atmesti.

Atsakovė 2009 m. rugsėjo 4 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam teismui kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. teismo sprendimo, kuris 2009 m. rugsėjo 10 d. minėtą kasacinį skundą priėmė. 2009 m. spalio 1 d. atsakovė Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus pagal išduotą vykdomąjį raštą dėl 1710,28 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybei. Kasacinis teismas 2009 m. spalio 7 d. nutartimi  prašymą patenkino ir sustabdė sprendimo dalies dėl 1710,28 Lt išieškojimo ir su tuo susijusių išlaidų išieškojimo vykdymą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka dienos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė nutartį Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Ieškovas 2009 m. gruodžio 11 d. prašė priimti nutartį ir DK 300 straipsnio pagrindu išieškoti iš atsakovės darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos - 2009 m. birželio 26 d.- iki jo įvykdymo dienos po 144,00 Lt už kiekvieną darbo dieną. Jis nurodė, kad pagal DK 300 straipsnį darbo užmokestis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos gali būti išieškomas, jei darbdavys nevykdo teismo sprendimo. Ieškovo teigimu, darbdavio pareiga yra laiku ir tinkamai mokėti su darbo santykiais susijusias išmokas bei vykdyti teismo sprendimą. Vykdomojo rašto išdavimas 2009 m. gruodžio 15 d. nepanaikina darbdavio pareigos įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą jau 2009 m. birželio 27 d., nepaisant to, kad vyksta kasacinis procesas.

           

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė, nes vykdomasis raštas dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo vykdymo  ieškovo prašymu išduotas tik 2009 m. gruodžio 15 d. Teismas padarė išvadą, kad nėra VĮ Kėdainių miškų urėdija kaltės dėl sprendimo nevykdymo iki buvo pateiktas vykdomasis raštas.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju nėra įrodymų, patvirtinančių, kad darbdavys nevykdo ar vengia vykdyti teismo sprendimą išmokėti apeliantui priteistas sumas. Išieškotojas dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2009 m. gruodžio 11 d. ir šis raštas jam išduotas 2009 m. gruodžio 14 d.. Pasak teismo byloje nėra duomenų, kad po vykdomojo rašto išdavimo atsakovas nevykdo ar vengė geruoju vykdyti teismo sprendimą. Iki vykdomojo rašto išdavimo teismo sprendimas buvo nevykdomas ne todėl, kad tai daryti atsakovė vengė  ar nenorėjo jo vykdyti, bet todėl kad ji pasinaudojo savo teise į kasaciją, o kasacinis teismas procesiniame dokumente, nors ir ne dėl apeliantui išieškotinų sumų vykdymo, nurodė, kad, kol vyksta kasacinis procesas, piniginių sumų  išieškojimo vykdymas turi būti sustabdytas.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – išieškoti iš VĮ Kėdainių miškų urėdija darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2009 m. birželio 26 d.) iki jo įvykdymo dienos po 144,00 Lt už kiekvieną darbo dieną. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

1. Kasacinis teismas 2009 m. spalio 7 d. atrankos kolegijos nutartimi nesustabdė sprendimo vykdymo iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka dienos, todėl teismų išvados nepagrįstos. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neturi teisės aiškinti kasacinio teismo nutarčių ir daryti išvadų apie vykdymo sustabdymą, nes tokią teisę turi tik pats kasacinis teismas (CPK 278 straipsnis).

2. DK 300 straipsnio įgyvendinimas nesiejamas su aplinkybe – buvo išduotas vykdomasis raštas, ar ne. Pagal CPK 281 ir 331 straipsnius apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir nuo tada gali būti vykdomas.     

 

Atsiliepimu į pateiktą kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį. Atsiliepimu iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai.

 

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šioje byloje  kasacinis teismas pasisako dėl DK 300 straipsnio taikymo.

 

Dėl DK 300 straipsnio taikymo

 

CPK 281 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį teismo sprendimai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Tai reiškia, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai arba priverstinai. Abiejose šiose normose nenustatyta teisinių padarinių, kurie kyla nevykdant teismo sprendimo.

            Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi CPK LVII skyriuje nustatyta tvarka. Šiame skyriuje reglamentuojami taip pat ir nepiniginio pobūdžio sprendimų nevykdymo teisiniai padariniai darbo bylose dėl atskirų rūšių reikalavimų. Antai CPK 772 straipsnyje reglamentuojama, kad tais atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą, tai teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Tuo tarpu piniginio pobūdžio teismo sprendimų nevykdymo darbo teisinių santykių bylose teisinių padarinių CPK nenustatyta. Paprastai jie nustatomi materialiojoje teisėje (civilinėje, darbo ir kt.). Vienas tokių atvejų yra nustatytas DK 300 straipsnyje. Pagal šią normą tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši norma taikytina visų rūšių darbo byloms, taigi, ji gali būti taikoma ir piniginio ir nepiniginio pobūdžio sprendimų įvykdymui užtikrinti. Pirmiau nurodyta nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu. DK 300 straipsnis yra specialioji darbo teisės nuostata. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o taikant DK 300 straipsnį ir kartu CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija. Tai atitinkamai reiškia, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą, bet yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Ši teisės norma gali būti taikoma nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą kai kreipimosi dėl nutarties priėmimo metu teismo sprendimas neįvykdytas. Pagal CPK 281 ir 588 straipsnius įsiteisėjęs ar skubiai nukreiptas vykdyti teismo sprendimas darbdavio turi būti  vykdomas. Jo nevykdymo padarinių pagal DK 300 straipsnį atsiranda, jeigu darbdavys nevykdo sprendimo, nors tokią galimybę turi. Teismas taikydamas DK 300 straipsnį įvertina, ar yra objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių, arba kitokių svarbių priežasčių, kad teismo sprendimas nedelsiant nebuvo įvykdytas (pavyzdžiui, darbdaviui iškėlus bankroto bylą, jis objektyviai negali vykdyti sprendimo, arba jeigu yra areštuotas visas jo turtas ar lėšos, dėl finansinių sunkumų ar kitų aplinkybių nėra galimybių nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo ar kt.). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad DK 300 straipsnis taikomas tik tada, kai buvo pradėtas teismo sprendimo priverstinis vykdymas CPK nustatyta tvarka, neatitinka šios normos tikslų ir taikymo sąlygų.

Kolegija pažymi, kad taikydamas DK 300 straipsnį teismas turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 straipsnis) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 straipsnio 1 dalis).      Spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 straipsnį trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka). Darbuotojo veiksmai skatintų darbdavį įvykdyti teismo sprendimą, taip pat per atitinkamą laiką jis  būtų įvykdytas ir visiškai pasibaigtų šalių ginčas. Pasisakant dėl darbo sutarties šalių interesų pusiausvyros darbuotojo teises šiuo atveju būtų teisinga ginti atsižvelgiant ir į darbuotojo aktyvumą, kad teismo sprendimo darbo byloje vykdymas ilgai neužsitęstų, o darbdavio interesai nebūtų finansiškai pernelyg pažeisti.

Nagrinėjamoje byloje iki prašymo priimti nutartį pagal DK 300 straipsnį pateikimo darbdavys nevykdė teismo sprendimo, o darbuotojas buvo pasyvus. Pažymėtina, kad kasacinio proceso byloje pradžia nereiškia, kad skundžiami teismų sprendimai negali būti vykdomi. Pagal CPK 363 straipsnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija ar Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Nagrinėjamu atveju 2009 m. spalio 7 d. kasacinio teismo atrankos kolegijos nutartimi buvo sustabdyta tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri susijusi su 1710,28 Lt išieškojimu valstybės naudai. Šia nutartimi nebuvo sustabdytas teismo sprendimo vykdymas ieškovo naudai. Esant tokiai situacijai, byloje priimto teismo sprendimo nesustabdytoji dalis privalėjo būti vykdoma. Spręsdami dėl DK 300 straipsnio taikymo teismai nenustatė, kokios objektyvios kliūtys ar kitos svarbios priežastys trukdė ar varžė darbdavį nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo dalį, kurios vykdymas nebuvo sustabdytas. Nustačius šias aplinkybes galima būtų spręsti dėl tinkamo DK 300 straipsnio taikymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio  skundo argumentai dėl DK 300 straipsnio pažeidimo pagrįsti.

           

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.  

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai	Algis Norkūnas
	Antanas Simniškis
	Janina Stripeikienė