Administracinė byla Nr. eA-2252-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03987-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareis?ke?jo uz?darosios akcine?s bendrove?s „Pontem“ apeliacini? skunda? de?l Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracine?je byloje pagal pareis?ke?jo uz?darosios akcine?s bendrove?s „Pontem“ (dabar uždaroji akcinė bendrovė ,,Handelshus“) skunda? atsakovui Valstybine?s maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybine?s maisto ir veterinarijos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis vies?ajai i?staigai Europos socialinio fondo agentu?rai bei Labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini) de?l sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pontem“ (toliau – Bendrovė) skunde teismo prašė panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba, VMVT) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“ (toliau – Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba atliko Bendrovės tiekiamų maisto produktų – vištienos konservų – patikrinimą. Atsakovo 2018 m. spalio 22 d. raštu buvo informuota, jog vištienos konservai, Tarnybos tyrimo duomenimis, neatitinka pareiškėjo (tiekėjo) ir VšĮ „Europos socialinio fondo agentūra“ (toliau – ESFA, Agentūra) 2017 m. lapkričio 17 d. sudarytos sutarties Nr. S-2017-00147 dėl maisto produktų tiekimo ESFA projektui „Parama maisto produktais IV“ (Nr. EPSF-2016-V-04-01) (toliau – Sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo tiekti ESFA skurstantiems asmenims skirtus maisto produktus, sąlygų. Atsakovas sustabdė vištienos konservų partiją bei pareikalavo, jog pareiškėjas imtųsi veiksmų, užtikrinančių su ESFA sudarytos sutarties sąlygų laikymąsi.
3. Pareiškėjas teigė, kad jo tiekiami vištienos konservai yra kokybiški bei atitinka su Agentūra sudarytos sutarties sąlygas, o atsakovas neturi kompetencijos kontroliuoti privačių santykių bei teisės teikti išvadas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Dėl šios priežasties Bendrovė kategoriškai nesutiko su skundžiamu sprendimu bei atsakovo iškeltais nepagrįstais reikalavimais.
4. Skunde aiškino, kad Sutarties pagrindu Bendrovė patiekė ESFA vištienos konservus skardinėse po 240 gramų, partijos Nr. (duomenys neskelbtini), kilmės šalis – Latvija. Prieš pristatydama šią konservų partiją ESFA, pareiškėjas įsitikino šių maisto produktų kokybe bei saugumu, t. y. nepriklausomos akredituotos laboratorijos UAB „Labtarna“ atlikti laboratoriniai tyrimai patvirtino, jog konservų konsistencija, kvapas, skonis, spalva ir išvaizda būdinga produktui, neturi pašalinio kvapo, skonio, nesuyra, o mėsa yra minkšta. Tarnyba 2018 m. spalio 23 d. apie atliktą tyrimą ir apie priimtą sprendimą informavo visuomenę oficialioje svetainėje, naujienų skiltyje. Be to, ir portale www.15min.lt 2018 m. spalio 30 d. publikuotas straipsnis apie atsakovo veiksmus, kvestionuojant pareiškėjo sąžiningumą vykdant sutartines sąlygas ir užtikrinant tiekiamų vištienos konservų kokybę. Viešoje erdvėje pradėta formuoti neigiama visuomenės nuomonė apie Bendrovę.
5. Ginčo vištienos konservus antstolis V. M. 2018 m. spalio 31 d. perdavė Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto maisto tyrimų centrui, kuris atliko laboratorinius tyrimus ir 2018 m. lapkričio 2 d. tyrimų protokole Nr. 71 095 konstatavo, jog konservų skonis, kvapas, konsistencija yra būdingi termiškai apdorotai vištienai, matomi įvairaus dydžio mėsos gabaliukai ir skaidulos, gaminys nevienalytis.
Pareiškėjas akcentavo, jog skundžiamas sprendimas jam sukuria realias pasekmes: iš atsakovo rašto turinio matyti, jog skundžiamu aktu buvo sustabdytas įmonės Agentūrai pateiktų vištienos konservų tiekimas rinkai, t. y. pareiškėjo tiekiami konservai negalės būti panaudoti pagal paskirtį (realizuoti rinkoje). Skundžiamo akto pagrindu ESFA reiškia reikalavimus pareiškėjui – esant sustabdytam konservų tiekimui, atsisako už juos apmokėti bei reikalauja netesybų, kildinamų iš tariamai netinkamo sutarties vykdymo (netinkamos kokybės konservų tiekimo). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad apie sprendimą bei atliekamą tyrimą buvo paskelbta viešai, publikuotas straipsnis spaudoje, kas kenkia ir pareiškėjo dalykinei reputacijai. Skundžiamo sprendimo pagrindu atsakovas suformulavo pareiškėjui atitinkamą elgesio taisyklę, kurios jis privalo laikytis. 6. Skundžiamas sprendimas pareiškėjui sukuria teisines, finansines, pasekmes, kenkia reputacijai. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl privalo būti panaikintas. Kadangi atsakovas nepateikė Sprendimo kopijos, laikė VAĮ 8 straipsnio 4 dalies pažeidimu.
7. Pasak pareiškėjo, nustačius, jog produktai (vištienos konservai) tiek prieš jų tiekimą ESFA, tiek šiuo metu yra tinkamos kokybės, saugūs, todėl skundžiamas aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl yra neteisėtas bei privalo būti panaikintas.
8. Teigė, kad jog surinkta medžiaga paneigia atsakovo rašte įvardintas faktines aplinkybes dėl tariamų vištienos konservų kokybės trūkumų ir patvirtina produkto saugumą. Atkreipė dėmesį, kad ir pati Tarnyba svetainėje viešai paskelbė, jog skundžiamas sprendimas grindžiamas ne produkto saugumo ar ženklinimo trūkumais, o tariamo neatitikimo sutartyje numatytiems reikalavimams prielaida. Pareiškėjo manymu, pats atsakovas viešai paskelbė aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, jog skundžiamas aktas buvo priimtas be teisinio pagrindo. Atsakovas ragino pareiškėją imtis skubių priemonių sutarties laikymuisi užtikrinti, ėmėsi kontroliuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
9. Pareiškėjas akcentavo, jog maisto produkto tiekimas rinkai gali būti sustabdomas tik nustačius atitinkamą saugumo pažeidimą. Šiuo atveju toks pažeidimas nenustatytas ar įmonei iki šiol neįvardintas (neatskleistas). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog internetinėje svetainėje atsakovas skelbė apie ginčo vištienos konservų tiekimo sustabdymą
. Atsakovas išvadas grindė išimtinai vien tik prielaidomis dėl tariamo produkto neatitikimo sutartyje numatytoms sąlygoms, kurios nesusijusios su maisto saugumu. Be to, Tarnyba pasisakė ir skundžiamu sprendimu ėmėsi reguliuoti bendrovės ir Agentūros privačius tarpusavio santykius. 10. Pareiškėjas pastebėjo, jog skundžiamas aktas buvo priimtas ir rašte minimas tyrimas buvo atliktas pažeidžiant gero administravimo principą – įmonės teisę būti išklausytai. Šiuo atveju pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti tyrime, teikti paaiškinimus bei reikšmingą informaciją ir tokiu būdu ginti savo teises. Bendrovės įsitikinimu, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.
11. Skunde atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui nepateikta išsami informacija apie atliktus tyrimo rezultatus, t. y. kas atliko tyrimą, kokie metodai buvo panaudoti, kokie pažeidimai buvo nustatyti. Atitinkamai, neturėdamas išsamios informacijos ir paties skundžiamo sprendimo, pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, negali išsamiau pasisakyti dėl skundžiamo akto neteisėtumo. Bendrovei žinoma ir teismui teikiami įrodymai pagrindžia, jog vištienos konservų kokybė yra tinkama, o atsakovės teiginiai (išvados) yra neteisėti.
12. Taip pat pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad jo ir atsakovo pateikti laboratoriniai tyrimai yra lygiareikšmiai įrodymai. Teigė, kad Tarnyba neturėjo teisės priimti Sprendimo. Be to, pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovas su skundu nesutiko, manė, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
14. Atsiliepime nurodė, jog gavęs Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. 2018 m. rugsėjo 24 d. raštą VMVT Tarnybai buvo pavesta atlikti Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir 2018 m. spalio 9 d. atliko minėto sandėlio neplaninį patikrinimą (toliau – Patikrinimas), buvo paimti konservų mėginiai ir perduoti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (toliau – Institutas), kuris 2018 m. spalio 12 d. tyrimų protokole pateikė šiuos tyrimų rezultatus: „neatitinka atviro konkurso, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, labiausiai skurstantiems asmenims skiriamą maisto produktų pirkimo ir jų tiekimo sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. VPDA-2017-00033, 4 priedo reikalavimų“. Laboratorinio tyrimo metu buvo vertinta vištienos konservų išvaizda, kvapas ir skonis, spalva ir tekstūra. Tyrimų protokole nustatyta, kad tekstūra – standi, spalva – būdinga smulkinta mėsos masė, matomas nedidelis kiekis mėsos skaidulų. Atsakovas, atsižvelgdamas į Tyrimų protokolo išvadą, ginčijamu Sprendimu sustabdė vištienos konservų, iš viso 8 061 vnt., tiekimą rinkai. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu sustabdyti vištienos konservai buvo pagaminti pagal UAB „Pontem“ užsakymą, atsakovas 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. 69D1-(69.5)-4204 informavo pareiškėją apie atliktus tyrimų rezultatus bei priimtą Sprendimą. Be to, Tarnyba siekdama išsamiai išsiaiškinti tyrimo aplinkybes, 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. raštais kreipėsi į Bendrovę pateikti vištienos konservų gamybos technologinį aprašymą ir receptūrą situacijos vertinimui, tačiau pastaroji jų nepateikė.
15. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad ESFA 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. ESFS14-2017-00291 „Dėl techninės specifikacijos derinimo“ pateikė Tarnybai derinimui Techninę specifikaciją „maisto produktų kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimai“ (toliau – Techninė specifikacija). VMVT, įvertinusi Techninę specifikaciją, 2017 m. gegužės 19 d. raštu informavo, kad pastabų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad Techninė specifikacija negali būti patvirtinta, nesuderinus jos su VMVT, atsakovas priėjo išvadą, kad jis pagal kompetenciją gali atlikti valstybinę kontrolę, dėl Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų laikymosi, juolab, kad pastaroji susijusi su maisto produktų kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimais.
16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tyrimų laboratorijos UAB „Labtarna“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. tyrimų protokole Nr. TP18-12259 prie juslinio tyrimo rodiklio „Išvaizda“ nurodyta tik tai, kad išvaizda būdinga produktui, tačiau nedetalizuota, ar mėsa yra pjaustyta gabalėliais, ar ji – vientisa smulkintos mėsos masė. Laboratorijos tyrimų protokole nenurodyta, kokiu metodu vadovaujantis buvo įvertinta atitiktis jusliniams rodikliams. Instituto 2018 m. spalio 9 d. pristatyto vištienos konservų mėginio tyrimą atliko Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos akredituotu tyrimo metodu pagal standartą DIN 10964:2014 „Juslinė analizė – Paprastas aprašomasis testas“. Teigė, kad Institutas yra patvirtinta kontroline (referentine) laboratorija, vadovaujasi Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos akredituotomis tyrimo metodais ir vertinant juslinius rodiklius gali vadovautis techninėmis specifikacijomis, atsakovės nuomone, nėra teisinio pagrindo abejoti kompetentingos laboratorijos atliktų tyrimų rezultatais.
17. Tarnyba pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas ne dėl saugos reikalavimų pažeidimų, kaip tai numato Maisto įstatymas ir kaip teigia pareiškėjas, o dėl juslinių reikalavimų neatitikties. Sprendimu sustabdytas vištienos konservų tiekimas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui, tačiau ne Lietuvos rinkai. Pareiškėjas gali perženklinti vištienos konservus, pateikti teritorinei VMVT prašymą leisti tiekti produktą rinkai, kuriame būtų nurodyta, kokie buvo teisės aktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, pašalinti ir, jei įmanoma, pridėti tai patvirtinančius dokumentus ar kitą informaciją. Bendrovė nesiima jokių veiksmų trūkumams pašalinti ir atsakovui nepateikė prašymo leisti tiekti produktą rinkai.
18. VMVT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vištienos konservai, kurie neatitiko Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, buvo laikomi Labdaros ir paramos fonde (duomenys neskelbtini), tai buvo sustabdyta tik vištienos konservų partija pagal Sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo tiekti skurstantiems asmenims maisto produktus, atitinkančius Techniniame reglamente nustatytus reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad Techninė specifikacija yra minėtos sutarties priedas. Skundžiamas Sprendimas buvo surašytas Labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atliktas Patikrinimas ir paimti mėginiai jusliniams tyrimams atlikti, o ne pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas buvo skirtas ne Bendrovei, o Labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini), kuris savo teise apskųsti Sprendimą nepasinaudojo ir jo neskundė.
19. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas nėra tas individualus administracinis aktas, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Tiesiogines teisines pasekmes sukelia sutartiniai santykiai tarp bendrovės ir Agentūros, ir Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas.
20. Tarnyba aiškino, kad skundžiamas Sprendimas priimtas atsižvelgus į kompetentingos institucijos, kurios atliekamų tyrimų rezultatai yra pripažįstami ne tik Europos Sąjungoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, Tyrimų protokole pateiktas išvadas, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti Instituto pateiktomis išvadomis. Tarnyba nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog vištienos konservai pagaminti pagal Bendrovės užsakymą, Tarnyba 2018 m. spalio 19 d. informavo apie Tyrimų protokole pateiktas išvadas ir apie priimtą Sprendimą, tačiau pateikti pareiškėjui, kitam ūkio subjektui surašytą Sprendimą ar jo kopiją, atsakovas neturi teisės. VMVT manė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ įstatymo 8 straipsnio reikalavimus bei paremtas objektyviais duomenimis, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
21. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Agentūra su skundu nesutiko.
22. Atsiliepime nurodė, jog įgyvendindamas projektą „Parama maisto produktais IV“ Nr. EPSF-2016-V-04-01 (toliau – Projektas), yra atsakingas už maisto produktų labiausiai skurstantiems asmenims įsigijimą bei dalinimą. 2018 m. buvo dalinama 17 maisto produktų. Pagal tarp Agentūros ir tiekėjų sudarytas maisto produktų įsigijimo sutartis, maisto produktai pagal jos sudarytą grafiką tiekiami į partnerių sandėlius, įskaitant ir vištienos konservus. Sutarties 1 priede nurodyta, kokius kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimus turi atitikti Tiekėjo (pareiškėjos) pristatomi vištienos konservai. Sutarties 1 priede įtvirtinti kokybės reikalavimai vištienos konservams. Bendrovė pagal Sutarties 2.9 p. įsipareigojo užtikrinti vištienos konservų atitikima Sutarties 1 priede keliamiems reikalavimams. Pareiškėjas privalėjo užtikrinti, jog pristatomi vištienos konservai atitiks maisto produktui keliamus reikalavimus – kokybės, saugos, pakuotės ženklinimo bei pakavimo ir kt., nurodytus Sutartyje. Maisto produktų dalinimo metu 2018 m. spalio mėnesį VMVT atliko kai kurių labiausiai skurstantiems asmenims dalinamų maisto produktų laboratorinius tyrimus. Atsakovas Agentūros partnerio labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) sandėlyje atliko ir pareiškėjo pristatytų vištienos konservų laboratorinį tyrimą.
23. Atsakovas 2018 m. spalio 18 d., atsižvelgdamas į atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus, priėmė Sprendimą ir apie jį informavo visuomenę bei trečiąjį suinteresuotąjį asmenį.
24. Agentūra 2018 m. spalio 23 d. kreipėsi į nepriklausomą maisto produktų tyrimų laboratoriją UAB „Hurofms Labtarna Lietuva“ (toliau – Labtarna), prašydama papildomai ištirti bendrovės pristatytus vištienos konservus. ESFA 2018 m. spalio 24 d. gavo Labtarnos atlikto tyrimo protokolą Nr. TP18-17666, kuriame taip pat nurodyta, kad vištienos konservų pagrindinė masė yra smulkinta mėsa.
25. Agentūra, atsižvelgdama į atliktų tyrimų rezultatus, 2018 m. spalio 24 d. kreipėsi į visus Partnerius, prašydama sustabdyti vištienos konservų dalinimą paramos gavėjams, tačiau Bendrovė nesutiko su Rašte išdėstyta pozicija ir 2018 m. lapkričio 15 d. pateikė trečiajam suinteresuotajam asmeniui raštą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog Sutartis vykdoma netinkamai, Bendrovės manymu, pristatyti vištienos konservai atitinka Sutarties reikalavimus. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 5 d. atsisakė mokėti ESFA nurodytą baudą ir atlyginti nuostolius, argumentuodamas tuo, kad nėra padaręs jokio Sutarties pažeidimo. Agentūra 2018 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl baudos ir nuostolių priteisimo (civilinė byla Nr. e2-2294-590/2019).
26. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjas nepagrįstai ginčija atsakovo priimtą sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamas sprendimas priimtas ne pareiškėjo, o labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kurio sandėlyje buvo atliktas Tarnybos patikrinimas ir paimti vištienos konservų mėginiai jusliniams tyrimams atlikti. Teisę skųsti priimtą sprendimą jame nurodyta tvarka turi tik (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjas.
27. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas sprendimas nėra tas individualus administracinis aktas, kuris Bendrovei sukelia teisines pasekmes. Skundžiamas Tarnybos sprendimas priimtas ne dėl maisto produkto saugos reikalavimų pažeidimų, o dėl juslinių reikalavimų neatitikimų. Teigė, kad pareiškėjas maisto produktų labiausiai skurstantiems asmenims dalinimui pristatė kitokios tekstūros vištienos konservus. Dalinant Bendrovės pristatytus Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus, būtų pažeisti labiausiai skurstančiųjų asmenų interesai, nes jie gautų prastesnius vištienos konservus, nei juos pagal Sutartį turėjo įsigyti Agentūra.
28. Pažymėjo, kad Tarnyba yra vienintelis subjektas Lietuvos Respublikoje vykdantis valstybinę maisto kontrolę. Institutas, ištyręs atsakovo atrinktų pareiškėjo pristatytų vištienos konservų mėginį, pagrįstai nustatė, kad Sutarties 4 priedo reikalavimų, nes jie pagaminti iš smulkintos mėsos masės. Akcentavo, kad pareiškėjas piktybiškai nesiima jokių veiksmų trūkumams pašalinti ir nepateikė prašymo leisti tiekti produktą rinkai, vištienos konservai iki šiol yra Agentūros partnerių sandėliuose. Tokiais veiksmais pareiškėjas trečiojo suinteresuotojo asmens partneriams sukuria papildomus maisto produktų sandėliavimo kaštus.
29. Teigė, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti jo nėra pagrindo.
30. Agentūra pateikė papildomus paaiškinimus, nesutiko su pareiškėjo papildomais argumentais. Akcentavo, kad Instituto pateikti tyrimo rezultatai yra oficialūs duomenys, kurie turi didesnę įrodomąją galią nei pareiškėjo pateikti rezultatai. Be to, teigė, kad Tarnyba turėjo teisę priimti Sprendimą ir jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
II.
31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Pontem“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
32. Teismas nagrinėjamu atveju vertino, ar Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
33. Sprendimas priimtas, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014, 54 straipsnio 2 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 (toliau – Aprašas) 13 punkto 13.3 papunkčiu bei 14 punktu, Tarnyba nusprendė sustabdyti produktų tiekimą rinkai.
34. Informacijos apie maistą teikimo ir, visų pirma, maisto produktų ženklinimo, bendruosius principus nustato Reglamentas. Vadovaujantis Reglamento 3 straipsnio 1 punktu, teikiant informaciją apie maistą siekiama užtikrinti aukšto lygio vartotojų sveikatos ir interesų apsaugą sudarant sąlygas galutiniams vartotojams rinktis turint pakankamai informacijos ir saugiai vartoti maistą, atsižvelgiant į sveikatos, ekonominius, aplinkos, socialinius ir etinius aspektus. Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie maistą neturi klaidinti, be kita ko, dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo. Informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir suprantama (Reglamento 7 straipsnio 2 dalis). Privalomųjų nurodyti duomenų apie maistą sąrašas įtvirtintas Reglamento 9 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šios Reglamento nuostatos a punktu, vienu iš privalomų nurodyti duomenų yra maisto produkto pavadinimas. Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto produkto pavadinimas turi būti jo teisinis pavadinimas. Jei tokio pavadinimo nėra, nurodomas įprastinis maisto produkto pavadinimas arba, jei tokio pavadinimo nėra arba jis nevartojamas, – aprašomasis maisto produkto pavadinimas. Taigi, iš nurodytų Reglamento nuostatų teismas nustatė, kad siekiant užtikrinti vartotojų sveikatos apsaugą ir teisę gauti informaciją, Reglamente yra nustatyti griežti reikalavimai dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, be kita ko, nurodant, kokie duomenys apie tiekiamą produktą ir jo savybes privalo būti nurodomi produkto vartotojams. Taip pat Reglamento nuostatų analizė rodo, kad duomenys apie tiekiamus produktus turi būti tikslūs, aiškūs ir neturi suklaidinti vartotojų dėl tiekiamo produkto pobūdžio, savybių ar kitų su juo susijusių aplinkybių.
35. Pasak pareiškėjo, pristatytų vištienos konservų atitiktį Sutarties reikalavimams pagrindžia Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro (toliau – KTU Maisto institutas) 2018 m. lapkričio 2 d. tyrimų protokolas Nr. 71-095 (toliau – KTU tyrimų protokolas). Pasak pareiškėjo tiek minėtas KTU Maisto instituto tyrimas, tiek ir Instituto 2018 m. spalio 15 d. atliktas vištienos konservų laboratorinis tyrimas, yra lygiaverčiai, nes abu tyrimai atlikti akredituotų institucijų, tačiau teismas nesutiko su atsakovo pozicija.
36. Teismas nurodė, kad VMVT direktorius 2008 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. B1-395, vadovaudamasis Reglamento 12 straipsniu ir įgyvendindamas VMVT direktoriaus 2008 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. B1-300 „Dėl Lietuvos valstybinės veterinarijos preparatų inspekcijos reorganizavimo prijungimo prie Nacionalinės veterinarijos laboratorijos būdu sąlygų patvirtinimo ir Nacionalinės veterinarijos laboratorijos pavadinimo pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 63-2407), patvirtino Instituto Laboratoriją kontroline (referentine) laboratorija, atliekančia gyvūnų ligų diagnostikos ir maisto saugos tyrimus Lietuvos Respublikoje. Taigi, Institutas yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kuri akredituota atlikti juslinius maisto produktų tyrimus. Akreditavimas – nacionalinės akreditacijos įstaigos patvirtinimas, kad atitikties įvertinimo įstaiga yra kompetentinga ir nešališka, atitinka reikalavimus, apibrėžtus darniuosiuose standartuose atlikti konkrečią atitikties įvertinimo veiklą. Be to, pagal maisto įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotos laboratorijos.
37. Teismas neturėjo pagrindo abejoti – Instituto, kaip akredituotos institucijos, atliko tyrimo rezultatais jų patikimumu. Taigi, šie įrodymai yra oficialūs ir nenuginčyti, todėl teismas priėjo išvadą, kad pagrįstai Tarnyba Sprendime rėmėsi būtent Instituto tyrimo rezultatais. Pareiškėjo skundo argumentai, kad abiejų tyrimo įstaigų rezultatai yra lygiaverčiai, teismo laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas jokių duomenų teismui, kad KTU Maisto institutas akredituotas atlikti juslinius maisto produktų tyrimus, nepateikė. Šiuo atveju, kaip nurodė teismas, tik Institutas yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kuri atlieka akredituotus maisto produktų juslinius tyrimus. Atliekant tiekėjo (pareiškėjos) pristatytų vištienos konservus buvo nustatyta, kad jie yra pagaminti iš smulkintos mėsos masės įvertinus produkto išvaizdą bei konsistenciją. Remiantis akreditacijos pažymėjimu, išduoto Nacionalinio akreditacijos biuro juslinio tyrimo metu tokie tyrimai ir atliekami. Kad juslinius tyrimus yra įgaliotas atlikti KTU Maisto institutas tokių duomenų byloje nėra. Išduotame akreditacijos pažymėjime nėra nurodyta tokia informacija. Pareiškėjo skundo argumentai, kad KTU tyrimų protokolas ir Instituto tyrimo protokolas turi vienodą įrodomąją galią, teismo atmesti kaip nepagrįsti.
38. Pagal Tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 (toliau – ir Aprašas), 1 punktą Tarnyba, atlikdama ūkio subjektų veiklos kontrolę, gali priimti sprendimus dėl taikomų administracinio poveikio priemonių, t. y. stabdyti, uždrausti ūkio subjekto veiklą, atnaujinti ūkio subjekto veiklą ar uždrausti, stabdyti (leisti) produkto (ų) tiekimą į rinką. Taip pat teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Aprašo 13 ir 14 punktais, tuo atveju, kai ūkio subjektas nesilaiko ženklinimo reikalavimų, Tarnyba priima sprendimą „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ arba sprendimą „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“. Atsakovas pareiškėjo atžvilgiu priėmė Sprendimą dėl produkto tiekimo rinkai stabdymo, o ne sprendimą dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo, t. y. pritaikyta švelnesnė poveikio priemonė, kuri taikoma tada, kai nustatoma, jog ūkio subjektas gali per protingą terminą pašalinti nustatytus ženklinimo reikalavimų pažeidimus. Pritaikyta poveikio priemonė neužkerta pareiškėjui kelio tiekti rinkoje ginčo produktus apskritai, tačiau įpareigoja pareiškėją prieš atnaujinant produktų tiekimą pašalinti pažeidimą. Siekdamas tiekti rinkai produktą, kurio tiekimas buvo laikinai sustabdytas, pareiškėjas Apraše nustatyta tvarka turi teisę pateikti prašymą leisti tiekti produktą rinkai, nurodyti, kokie teisės aktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas, pašalinti ir, jei įmanoma, pridėti tai patvirtinančius dokumentus ar kitą informaciją. Taigi, šiuo atveju Tarnyba buvo kompetentinga taikyti poveikio priemonę, t. y. sustabdyti Sprendime nurodytų konservų tiekimą.
39. Tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipimąsi. Taigi, teismas nurodė, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą pradėti tyrimą ir, nustatęs konservų neatitiktį jusliniams reikalavimams, atitinkamai taikyti pareiškėjui poveikio priemonę.
40. Teismas, sistemiškai įvertinęs visumą, t. y. ir Tarnybos 2018 m. spalio 9 d. patikrinimo aktą, Techninės specifikacijos reikalavimus, Instituto tyrimo rezultatus, kuriais ir grindžiamas Sprendimas, kad Tarnyba, nustačiusi, jog vištienos konservai, kuriuos pagal Sutartį kaip Tiekėja teikė labdaros ir pramos fondui, priėjo išvadą, kad vištienos konservai neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, apie kuriuos pareiškėjas neabejotinai žinojo ir jų turėjo laikytis. Taigi, teismas įvertino, kad Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius aktualias teisės aktų nuostatas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad šiam ginčui nereikšmingi vėlesni po Sprendimo priėmimo pareiškėjo, Agentūros bei Tarnybos susirašinėjimai, kadangi šioje byloje pažeidimų šalinimas, Sutarties sąlygų pažeidimai nevertinti, nes nepatenka į nagrinėtino ginčo ribas. Be to, ir pareiškėjo skundo argumentai dėl sutartinių santykių su Agentūra nevertintini. Šioje byloje vertinamas Sprendimo, kuriuo Tarnyba, kaip įgaliota atlikti valstybinę maisto kontrolę bei taikyti poveikio priemones, teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas priėjo išvadą, kad Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė paskirta tinkamai pritaikius Aprašo nuostatas ir yra proporcinga.
41. Šiame kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, teisės aktai neįpareigoja Tarnybos, prieš priimant sprendimą dėl administracinių poveikio priemonių taikymo, privalomai kreiptis į tikrinamą ūkio subjektą su paklausimu dėl galimai netinkamo produktų ženklinimo bei papildomų dokumentų pateikimo. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, sprendimai parengiami ir priimami remiantis ūkio subjekto patikrinimo medžiaga, išanalizavus teisės aktų reikalavimų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principais bei Valstybinės maisto kontrolės principais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-976 „Dėl Valstybinės maisto kontrolės principų patvirtinimo“. Todėl aplinkybė, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, papildomai nesikreipė į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimu paskirta poveikio priemonė yra neteisėta ar jos teisės buvo pažeistas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė skundą, papildomus paaiškinimus teismui ir taip realizavo procesines teises ginčyti Sprendimą.
42. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendimu paskirta sankcija yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.
III.
43. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB ,,Pontem“ skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
44. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas administracinio akto teisėtumą grindė ženklinimo reikalavimų pažeidimu, kurio nenustatė pati VMVT. Pareiškėjo vertinimu, teismas „sukūrė“ naujus skundžiamo akto priėmimą pateisinančius pagrindus, kurių pati aktą priėmusi institucija (VMVT) neįvardijo ir juos netgi atmetė. Visa tai veda prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas.
45. Skundžiamas VMVT aktas pareiškėjui privalėjo būti (tačiau nebuvo) įteiktas, todėl VMVT akivaizdžiai pažeidė VAĮ 8 straipsnio 4 dalį. Visgi, nors pareiškėjo skundas ir buvo grindžiamas šia aplinkybe, o pirmosios instancijos teismas nustatė šiam pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes (akto įtaką pareiškėjo teisėms bei akto neįteikimo pareiškėjui faktą), teismas nepagrįstai nekonstatavo VAĮ 8 straipsnio 4 dalies pažeidimo, nepasisakė dėl šio VMVT atlikto pažeidimo įtakos pareiškėjo teisėms bei viso administracinio proceso teisėtumui. Pareiškėjas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo, neatskleidė bylos esmės.
46. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog VMVT yra įgaliota tikrinti maisto atitikimą teisės aktams bei tokiu būdu užtikrinti jo saugumą. Nagrinėjamu atveju VMVT vertino maisto (vištienos konservų) atitiktį sutarties reikalavimams, tad kontroliavo ne maisto saugumą, o sutarties vykdymą, kas nepatenka į jos kompetenciją. Sprendimu teismas padarė neteisėtas, nepagrįstas ir viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl VMVT įgaliojimų tikrinti maisto produktų atitiktį sutarties reikalavimams. Dėl šios priežasties pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo skundžiamą Sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
47. VMVT nėra įgaliota tirti maisto produkto atitikties sutartiniams reikalavimams. Tuo tarpu šios administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų ir teismas sprendimu neįvardijo, kad vištienos konservai neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tad pripažinus, jog VMVT neteisėtai (viršydama įgaliojimus) tyrė maisto produkto atitiktį sutarties reikalavimams, kartu darytina išvada, jog neteisėti yra ir VMVT šio tyrimo metu surinkti įrodymai dėl tiekiamos vištienos formos. Tai ypač aktualu turint omenyje tai, jog ESFA veda atskirą teisminį ginčą prieš pareiškėją remdamasi būtent VMVT tyrimo metu surinktais duomenimis. VMVT nepateikė įrodymų, o teismas sprendimu nepaaiškino, kokią įtaką vartotojų saugumui turi (jeigu apskritai turi) vištienos konservų turinio forma. Kitaip tariant, byloje neatskleista, kaip ir kodėl vištienos konservų pateikimas ne „gabalėliais“, o tariamai malta mėsa yra tiek pavojingas vartotojams (nors ginčo dėl vištienos konservų saugumo vartoti byloje nėra), kad suponuoja pareigą VMVT įsikišti ir sureguliuoti privačius teisinius santykius naudojantis valstybiniais įgaliojimais.
48. Teismas sprendimu akcentavo, jog Institutas yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kuri akredituota atlikti juslinius maisto produkto tyrimus, tad Instituto išvada turi didesnę įrodomąją galią. Visgi, teismas neatskleidė kodėl bei kaip Instituto akreditavimas pats savaime Instituto išvadoms suteikia didesnę įrodomąją galią. Pareiškėjas primena, jog techninėje specifikacijoje apskritai nėra pateiktas „gabalėlio“ apibrėžimas (jo matmenys ar pan.), tad nėra aišku kokiais kriterijais konservų turinys gali ar negali būti pripažįstamas „gabalėliu“. Tuo tarpu vien Instituto akreditavimo faktas nepašalina teisinio neapibrėžtumo, kurį sąlygoja „gabalėlio“ apibrėžimo nebuvimas. Iš šio seka, jog konservų turinio pripažinimas ar nepripažinimas „gabalėliu“ priklauso išimtinai nuo subjektyvaus tyrimą atliekančio asmens įsitikinimo ar pasirinktų vertinimo kriterijų, ką patvirtina ir byloje surinktos prieštaringos specialistų išvados. Kadangi įstaigos akreditavimas šio teisinio neapibrėžtumo nešalina, akredituotos įstaigos išvados negali tapti patikimesniais įrodymais, paneigiančias net kelis priešingus įrodymus.
49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
50. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai sustabdymo priimamas, kai ūkio subjektas teikia produktą, kuris neatitinka juslinių sudėties ir (ar) kitų reikalavimų, nesusijusių su produkto sauga. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo sustabdytas vištienos konservų tiekimas rinkai, nustačius neatitiktį jusliniams reikalavimams. Būtent šiais pagrindais ir grindžiama skundžiamo VMVT sprendimo rezoliucinė dalis.
51. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir NMVRVI) 2018 m. spalio 15 d. pranešimas yra aukštesnės galios nei tiekėjo pateiktas KTU Maisto instituto tyrimo protokolas, nes, priešingai nei teigia pareiškėjas, NMRVI yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kuri atlieka akredituotos maisto produktų juslinius tyrimus. Nacionalinio akreditacijos biuro KTU Maisto institutui išduotame akreditacijos pažymėjime nėra nurodyta, jog KTU Maisto institutas yra akredituotas atlikti maisto produktų juslinius tyrimus.
52. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
53. Pažymi, kad VMVT atliekama maisto kontrolė neapsiriboja vien saugos ar ženklinimo reikalavimų patikrinimo, kontrolės metu tikrinama ir tai, ar maisto tvarkymo subjektas nepažeidžia vartotojų interesų. Šiuo konkrečiu atveju, labiausiai skurstančių asmenų grupei, kuriems buvo skirti minėti konservai, buvo tiekiami neatitinkantys Techninėje specifikacijoje apibrėžtų reikalavimų, tuo pažeidžiant vartotojų (labiausiai skurstančių asmenų) interesus. Taip pat pažymi, kad Techninė specifikacija negali būti patvirtinta, nesuderinus jos su VMVT, todėl darytina išvada, jog VMVT pagal kompetenciją gali atlikti valstybinė kontrolę dėl Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų laikymosi.
54. Atsakovas paaiškina, kad NMVRVI yra patvirtinta kontroline (referentine) labaratorija, vadovaujasi Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos akredituotomis tyrimo metodais ir vertinant juslinius rodiklius gali vadovautis techninėmis specifikacijomis, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti kompetentingos laboratorijos atliktų tyrimų rezultatais.
55. Pažymi, kad pareiškėjui sprendimu yra sustabdytas vištienos konservų tiekimas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenis fondui, tačiau ne Lietuvos rinkai, t. y. pareiškėjas gali perženklinti vištienos konservus, pateikti teritorinei VMVT prašymą leisti tiekti produktą rinkai, kuriame būtų nurodyta, kokie buvo teisės aktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas sprendimas, pašalinti ir, jei įmanoma, pridėtų tai patvirtinančius dokumentus ar kitą informaciją.
56. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir VMVT sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys VAĮ 8 straipsnio reikalavimus bei paremti objektyviais duomenimis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo sustabdytas UAB ,,Pontem“ produktų tiekimas rinkai, teisėtumo ir pagrįstumo.
58. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
59. Sprendime nustatyta, kad Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis labdarai ir paramai dalinamas produktas: vištienos konservai, pagaminti pagal UAB ,,Pontem“ užsakymą, neatitinka Techninės specifikacijos maisto produktų kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimuose vištienos konservų žaliavai keliamų kokybės reikalavimų. Pažeidimas pasireiškė tuo, jog tyrimų rezultatai neatitinka atviro konkurso, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimo ir jų tiekimo sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. VPDA-2017-0033, 4 priedo reikalavimų.
60. Sprendimas priimtas vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, jog būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialus leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189, p. 1), 54 straipsnio 2 dalies b punktu, Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, Aprašo 13.3 papunkčiu.
61. Valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Maisto įstatymo 11 str. 1 d.). Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas (Maisto įstatymo 11 str. 2 d.).
62. Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, nustatytas administracinio poveikio priemones: 1) laikiną maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos sustabdymą; 2) maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos uždraudimą; 3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką sustabdymą; 4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą.
63. Aprašo 13.3 punkte nustatyta, kad sprendimas ,,Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo priimamas, kai ūkio subjektas tiekia produktą, kuris neatitinka juslinių, sudėties ir (ar) kitų reikalavimų, nesusijusių su produkto sauga, tačiau ūkio subjektas gali per protingą terminą pašalinti produkto netinkamumo vartoti priežastis. Aprašo III skyriaus ,,Sprendimų priėmimo bendrieji reikalavimai“ 23 punkte yra įtvirtinta, kad kvalifikuojant teisės akto pažeidimą tiksliai nurodoma, koks teisės aktas, jo straipsnis (-iai), dalis (-ys), punktas (-ai) pažeistas (-i). Sprendimuose teisės aktai nurodomi pagal teisės aktų hierarchiją.
64. Taigi, VMVT įgaliojimai ir kompetencija yra susijusi su maisto produktų atitikimu teisės aktams. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, jog VMVT nustatė, kad vištienos konservai neatitinka Techninės specifikacijos maisto produktų kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimuose vištienos konservų žaliavai keliamų kokybės reikalavimų ir tuo pažeidė, remdamasi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2018 m. spalio 15 d. Tyrimų protokole Nr. 1-18/24048/1 pateikta tyrimų rezultatų vertinimo išvada, kad tyrimo rezultatai neatitinka atviro konkurso, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimo ir jų tiekimo sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. VDPA-2017-0033, 4 priedo reikalavimus. Pažymėtina, kad Sutartis tarp šalių yra sudaryta viešo pirkimo būdu, todėl Viešojo pirkimo komisijos protokolas yra Sutarties sudėtinė dalis, nes juo ikisutartine tvarka buvo nustatytos Sutarties sąlygos. Nagrinėjamu atveju atsakovo konstatuotas pažeidimas yra susijęs su viešojo pirkimo sutarties sąlygų vykdymu, tačiau ne su veterinarinių reikalavimų pažeidimų padarymu. Viešojo pirkimo sąlygų 4 priede (atitinkamai Sutarties 1 priedas) nustatyti reikalavimai prekių specifikacijai, t. y., kad produktas turi būti gabaliukais, o ne smulkintas ir pan., tačiau įtvirtinti reikalavimai yra susiję su produkto pagaminimo būdu, kuris nėra susijęs su veterinarinių reikalavimų pažeidimu.
65. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad VMVT priėmė 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“, kuriame viršijo savo įgaliojimus, nes vertino UAB ,,Pontem“ vištienos konservų atitiktį viešojo pirkimo sutarties reikalavimams, o ne atitinkamiems teisės aktams ir nenurodė, koks tiksliai teisės aktas buvo pažeistas.
66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016).
67. Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų, o plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas nėra galimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015; 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017).
68. Kaip jau buvo minėta, pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą pripažinti neteisėtu pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.
69. Taigi, nustačius, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas Sprendimą, viršijo savo įgaliojimų ribas, skundžiamas Sprendimas naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).
70. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V.de H. Prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. Prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas ir skundžiamas Sprendimas panaikinamas.
72. Pareiškėjas pateikė prašymą iš atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 2 487,76 Eur atstovavimo išlaidos. Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas sumokėjo į APB Magnusson ir Partneriai banko sąskaitą 2 435 Eur. Minėtą sumą, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, sudaro 2 420 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 15 Eur žyminis mokestis. Kitos nurodytos PVM sąskaitos faktūros nėra susijusios su nagrinėjama byla apeliacinės instancijos teisme.
73. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
74. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.9 punkte numatyta, kad už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5.
75. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2019 m. IV ketvirtį sudarė 1381 Eur, darytina išvada, jog pareiškėjo prašoma priteisti 2 420 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio – 3452 50 Eur (1381 Eur x 2,5).
76. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiama 2 420 Eur už apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 15 Eur žyminio mokesčio.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareis?ke?jo uz?darosios akcine?s bendrove?s „Pontem“ (dabar uždaroji akcinė bendrovė ,,Handelshus“) apeliacini? skunda? tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužes 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB ,,Pontem“ (dabar uždaroji akcinė bendrovė ,,Handelshus“) skundą patenkinti ir panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“.
Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Valstybine?s maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybine?s maisto ir veterinarijos tarnybos 2 435 (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys