Administracinė byla Nr. eA-386-552/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00041-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 24.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centro pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Laisvės atėmimo vietų ligoninei, viešajai įstaigai Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centrui, Marijampolės pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio nuostatomis, priimti sprendimą paskirti viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Laisvės atėmimo vietos ligoninė (toliau – ir Ligoninė) sudarytų sutartį dėl pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) Kybartų sektoriuje bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo BVK 174 straipsnio ir Įstatymo 45 straipsnio pakeitimai, pagal kurių nuostatas savivaldybių, kurių teritorijose veikia laisvės atėmimo įstaigos, viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo užtikrinti pirminio lygio (ambulatorinių) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šiose laisvės atėmimo įstaigose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių šių paslaugų negali užtikrinti Ligoninės asmens sveikatos priežiūros specialistai. Šios paslaugos paminėtiems asmenims teikiamos pagal tarp Ligoninės ir viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytas sutartis. Konkrečią viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria tokia sutartis turėtų būti sudaryta, iki 2020 m. sausio 1 d. turėjo paskirti atitinkamos savivaldybės taryba. Pareiškėjas vadovavosi BVK 174 straipsnio pakeitimo įstatymo (2019 m. gruodžio 17 d. Nr. XIII-2699) 2 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 45 straipsnio 2, 3 dalimis, nurodė, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio metu nepritarė parengtam savivaldybės tarybos sprendimo Nr. B-SP-234 projektui, kuriuo būtų paskirtos konkrečios asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, su kuriomis Ligoninė galėtų pasirašyti paslaugų teikimo sutartį. Atsakydamas į pareiškėjo raštą Nr. (5.13)-S2-501, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras 2020 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. SD-E-365 išdėstė Tarybos narių atsisakymo priimti sprendimą motyvus – Marijampolės PN registruoti adresu: Marijampolė, Sporto g. 7, o Vilkaviškio rajono savivaldybės Kybartų mieste veikia tik įstaigos padalinys (Kybartų sektorius), dėl to Marijampolės savivaldybė turėtų spręsti klausimą dėl pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrintų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, nuteistiesiems, kai dėl objektyvių priežasčių šių paslaugų negali užtikrinti Ligoninės asmens sveikatos priežiūros specialistai, paskyrimo. Be to, viešosios įstaigos Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir Centras) direktorės teigimu, įstaigoje nėra gydytojų, sutinkančių vykti dirbti į Marijampolės PN Kybartų sektorių.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. įteikė atsakovui reikalavimą Nr. TR2-51 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių kodekso 174 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo”, kuriame nurodė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikia Marijampolės PN Kybartų sektorius, todėl savivaldybės taryba, vykdydama BVK 174 straipsnio 3 dalį, privalo priimti sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Marijampolės PN Kybartų sektoriuje bausmę atliekantiems nuteistiesiems. 2020 m. gruodžio 23 d. Tarybos posėdyje, atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo reikalavimą Nr. TR2-51, pakartotinai pateiktas svarstyti sprendimo projektas Nr. B-SP-346 (darbotvarkės 13 klausimas), tačiau sprendimas nebuvo priimtas.
4. Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad susidūrė su teisės akto įgyvendinimo problema, nes, vykdant BVK 174 straipsnio 3 dalyje numatytą prievolę, savivaldybės tarybai buvo du kartus pateiktas svarstyti sprendimo projektas, tačiau sprendimas nebuvo priimtas dėl objektyvių priežasčių. Pirma, Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje yra tik viena savivaldybės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga – Centras, atitinkanti sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1 priedo – Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems sutarties (toliau – ir Sutartis) 2.5 papunkčio nuostatas. Atsakovo teigimu, Centre prisirašę 14 600 pacientų, per mėnesį pacientų apsilankymų skaičius yra apie 15 000, Centre dirba 10 šeimos gydytojų (9 etatinės pareigybės). Centras pacientus aptarnauja ne tik Vilkaviškio mieste, bet ir Bartninkų ambulatorijoje bei Pilviškių ambulatorijoje. Didėjant besikreipiančių pacientų skaičiui (senstanti visuomenė, dėl to didėjantis asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis), ypač dabar, esant nepalankiai epidemiologinei situacijai šalyje, teikiant paslaugas prie Centro prisirašiusiems gyventojams, trūksta žmogiškųjų išteklių, todėl medikai jau ir taip dirba padidintu darbo krūviu. Trečia, darbuotojams, teiksiantiems sveikatos paslaugas asmenims, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, būtų reikalingas papildomas specialus pasiruošimas tokiam darbui. Iš šiuo metu Centre dirbančių medikų, sutinkančių teikti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pataisos įstaigoje, teigiamo atsakymo negauta, o keisti darbo sutarties sąlygas be darbuotojo sutikimo draudžia Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK). Atsakovas pažymėjo, kad priėmus pareiškėjo nurodytą sprendimą, Centras susidurtų su padidėjusiomis išlaidomis (pvz., papildomų darbuotojų priėmimu į darbą, darbo užmokesčio padidinimu, priedais ir kitomis išlaidomis). Ketvirta, formaliai paskyrus konkrečią pirminio lygio ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančią sveikatos priežiūros įstaigą, kuri privalėtų užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, asmens sveikatos priežiūros įstaiga susidurtų su Tarybos sprendimo įgyvendinimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo sunkumais, kurie turėtų savo pasekmes. Atsakovo teigimu, įstatymų projektai nebuvo pateikti savivaldybių derinimui ir išvadų pateikimui, o savivaldybes atstovaujančiai Lietuvos savivaldybių asociacijai projektai derinimui buvo pateikti ypatingos skubos tvarka. Dėl to teisės aktų pakeitimai buvo priimti pažeidžiant savivaldybių savarankiškumą, teisėkūros principus (proporcingumo, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo) bei sutarčių sudarymo principus.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ligoninė atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti. Ligoninė vadovavosi BVK 62 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Ligoninės nuostatų 1, 7.1, 8.5 punktais ir pabrėžė, kad, atsakovui nepriėmus sprendimo dėl pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančios sveikatos priežiūros įstaigos, dėl tokio neveikimo kyla reali rizika, jog Ligoninės sveikatos priežiūros specialistams laikinai negalint teikti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų suimtiesiems ir nuteistiesiems, pastariesiems nebus prieinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų laiduojama sveikatos priežiūra ir dėl to gali kilti pavojus jų sveikatai ir gyvybei.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą atmesti ir pritarė atsakovo argumentams.
II.
8. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies ir įpareigojo Tarybą artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimą dėl BVK 174 straipsnio 3 dalies ir Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo.
9. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo, jog atsakovo veiklos teritorijoje veikia Marijampolės PN Kybartų sektorius. Teismas pažymėjo, kad BVK 174 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aiški nuostata, jog kai Ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Teismas darė išvadą, kad sprendimą dėl Kybartų sektoriaus turi pareigą priimti būtent atsakovas, o ne Marijampolės savivaldybės taryba.
10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 8 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pabrėžė, kad pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas), išskyrus visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą ir visuomenės sveikatos stebėseną, yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijų) (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 17 p.).
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas iki šiol nėra įvykdęs pareiškėjo 2020 m. lapkričio 30 d. reikalavimo Nr. TR2-51 ir nepaskyręs konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūras paslaugas teiksiančios sveikatos priežiūros įstaigos, kaip numato BVK 174 straipsnio 3 dalis. Reikalavimu suformuluotas įpareigojimas per nustatytą terminą įvykdytas nebuvo, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į apygardos administracinį teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą, pareiškėjo vertinimu, tinkamai įvykdyti BVK 174 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas pareiškėjo pareiškimą patenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimą dėl BVK 174 straipsnio 3 dalies nuostatų tinkamo įgyvendinimo, siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą asmenims, laikomiems Marijampolės PN Kybartų sektoriuje. Teismas pažymėjo, kad, įpareigodamas atsakovą artimiausiame posėdyje priimti sprendimą, neturi teisėto pagrindo nurodyti atsakovui, kokį sprendimą jis turėtų priimti. Teismas nurodė, kad, atsakovui iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo pareiškimą, jam neužkertamas kelias kreiptis į teismą.
12. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad, priimant naują sprendimą dėl tinkamo pareiškėjo reikalavimo įvykdymo, tikslinga įvertinti, jog konstituciniai sveikatos apsaugos pagrindai yra įtvirtinti Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 77 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 22 punktu ir pažymėjo, kad paminėto teisinio reglamentavimo kontekste Tarybos ir Centro teiginiai dėl šeimos gydytojų trūkumo ir jų atsisakymo teikti paslaugas nuteistiesiems negali būti pakankamu pagrindu, atimančiu teisę pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą.
III.
13. Atsakovas Taryba apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti.
14. Atsakovas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti, ar: 1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V- 1103/1R-279 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-169/1R-48 redakcija) patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo 7 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsniui (sutarties laisvės principui), ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šias norminio administracinio teisės akto dalis neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos; 2) Sutarties 2.2 punktas neprieštarauja DK 45 straipsnio 1 daliai ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šias norminio administracinio teisės akto dalis neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos.
15. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas itin reikšmingas aplinkybes dėl Centro darbuotojų pareikštų nesutikimų keisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas (DK 34, 45 str.). Atsakovas paaiškina, kad pirminė asmens sveikatos priežiūra teikiama visiems pacientams, prisirašiusiems prie gydymo įstaigos, ir atkreipia dėmesį, kad nei teismas, nei pareiškėjas neįvertino tų aplinkybių, jog besąlygiškai vykdant BVK 174 straipsnio 3 dalies, Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pagal Aprašą užtikrinant pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis su pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra diskriminuojami visi likusieji pacientai, kurie ilgą laiką yra prisirašę prie gydymo įstaigos. Atsakovas paaiškina, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje yra tik viena savivaldybės asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikianti įstaiga – Centras, atitinkanti Sutarties 2.5 papunkčio nuostatas. Centre prisirašę 14 600 pacientų, per mėnesį pacientų apsilankymų skaičius apie 15 000, įstaigoje dirba 10 šeimos gydytojų (9 etatinės pareigybės), iš jų: 1,5 etato darbo krūviu 1 gydytojas dirba Pilviškių ambulatorijoje, 2 gydytojai atvažiuojantys iš kitų savivaldybių, 4 gydytojai pensinio amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis, 2 gydytojai dirba administracinį darbą bei atlieka šeimos gydytojo pareigas. Centras pacientus aptarnauja ne tik Vilkaviškio mieste, bet ir Bartninkų ambulatorijoje bei Pilviškių ambulatorijoje. Didėjant besikreipiančių pacientų skaičiui, teikiant paslaugas prie Centro prisirašiusiems Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojams, trūksta žmogiškųjų išteklių, todėl medikai jau ir taip dirba padidintu darbo krūviu. Dėl šeimos gydytojų trūkumo įstaigoje, pacientams priėmimo pas gydytoją nuo užsiregistravimo dienos tenka laukti ne mažiau kaip 10–20 darbo dienų, o pagal Centro su pataisos namais pasirašytą sutartį, šeimos gydytojas pas pataisos namų gyventoją privalės nuvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (Sutarties 2.3 p.). Atsakovas pažymi, kad Centras teismui pateikė rašytinius visų šeimos gydytojų atsisakymus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Atsakovas nurodo ir tai, kad darbuotojams, teiksiantiems sveikatos paslaugas asmenims, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, būtų reikalingas papildomas specialus pasiruošimas tokiam darbui. Tarybai priėmus sprendimą, Centras susidurtų su didžiule darbuotojų (šeimos gydytojų) problema, kai Ligoninės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Kybartų sektoriuje ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir dėl to problemų niekada nekilo. Atsakovo teigimu, užtikrinti tinkamą suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrą yra valstybės pareiga, bet ne savivaldybių. Atsakovas pažymi, kad rengiant ir priimant teisės aktus įstatymų projektai nebuvo pateikti savivaldybėms derinimui ir išvadų pateikimui, o savivaldybes atstovaujančiai Lietuvos savivaldybių asociacijai projektai derinimui buvo pateikti ypatingos skubos tvarka. Atsakovo teigimu, priimant teisės aktus buvo pažeisti teisėkūros principai: proporcingumo, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo.
16. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, nurodo, kad rūpintis Lietuvos Respublikos piliečių sveikata yra valstybės funkcija, tačiau steigti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas yra savivaldybių savarankiška funkcija, savivaldybės savo funkcijas atlieka Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka, Įstatymuose nurodyta, kad sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl BVK 174 straipsnio 3 dalies priėmimo atsakovas buvo informuotas daugiau nei prieš pusantrų metų, tačiau niekaip neįrodė, kad, žinodami apie BVK 174 straipsnio 3 dalies svarstymą, priėmimą ir įsigaliojimą, būtų teikę įstatymo leidėjui svarius argumentus, įrodančius įstatymo įgyvendinimo problematiškumą. Pareiškėjas pažymi, kad BVK 174 straipsnio 3 dalis galioja nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl iki pareiškimo padavimo teismui dienos atsakovas turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą (buvo nuolat raginamas įgyvendinti įstatyme nurodytas pareigas), taip pat turėjo pakankamai ilgą laiką išbandyti visas kitas įstatymų jiems suteiktas galimybes atlikti šio teisminio ginčo veiksmą, tačiau niekaip neįrodė, kad dėjo visas įmanomas pastangas įstatymui įgyvendinti ir savo imperatyviai minėto įstatymo nurodytoms funkcijoms atlikti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Departamento teigimu, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra teismo sprendimo panaikinimo ir negaliojimo pagrindų.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ligoninė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ligoninė pažymi, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai priimti sprendimą paskirti viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Ligoninė sudarytų sutartį dėl pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Marijampolės PN Kybartų sektoriuje bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą patenkino iš dalies ir įpareigojo Tarybą artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimą dėl BVK 174 straipsnio 3 dalies ir Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimu suformuluotas įpareigojimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į apygardos administracinį teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą tinkamai įvykdyti BVK 174 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą.
23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus nustatančio Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, jog prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas, kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės atstovas atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą. Vyriausybės atstovo rašytinį reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas, nuo rašytinio reikalavimo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Vyriausybės atstovui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo rašytinį reikalavimą, atsisako jį vykdyti, ABTĮ nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sisteminis aptartų Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo normų vertinimas suponuoja išvadą, jog jos taikomos, kai savivaldybės administravimo subjektas, gavęs atitinkamą Vyriausybės atstovo teikimą – reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, to padaryti nesutinka, t. y. atsisako veikti Vyriausybės atstovo jam siūlomu būdu. Pažymėtina, kad reikalavimo surašymas ir galimybė jį realizuoti turi būti siejama su savivaldybės administravimo subjekto teisės atlikti jo prašomus veiksmus turėjimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1122-629/2019, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-859-492/2017).
26. BVK 174 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba. BVK 174 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių, kurių teritorijose veikia pataisos įstaigos, tarybos iki 2020 m. sausio 1 d. paskiria konkrečias pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teiksiančias sveikatos priežiūros įstaigas, kurios užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, o šių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai su laisvės atėmimo vietų ligonine arba su pataisos įstaigomis, kuriose įsteigti asmens sveikatos priežiūros padaliniai, sudaro šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto BVK 174 straipsnio 3 dalyje nurodytą sutartį. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, BVK ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatytais atvejais sudaro sutartis su laisvės atėmimo vietų ligonine, pataisos įstaiga arba tardymo izoliatoriumi dėl pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems. Tipinę šios sutarties formą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, o šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas jas suteikusioms savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms laisvės atėmimo vietų ligoninė, pataisos įstaiga arba tardymo izoliatorius sumoka pagal sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatytus paslaugų įkainius ir mokėjimo tvarką.
27. Pripažintina, kad susiklosčius tam tikroms objektyvioms aplinkybėms, Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir jos padaliniai gali negebėti užtikrinti savalaikio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Kad išvengti galimų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies bei Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimų, pataisos įstaigos buvimo (veikimo) vietos savivaldybės taryba ir yra įpareigojama paskirti konkrečią savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems tokiais išimtiniais atvejais.
28. Pažymėtina, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu nepritarė parengtam savivaldybės tarybos sprendimo projektui, kuriuo būtų paskirta konkreti asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, su kuria Ligoninė galėtų pasirašyti paslaugų teikimo sutartį. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (5.13)-S2-501 kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės merą ir, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašė iki 2020 m. lapkričio 25 d. pateikti informaciją, kodėl neįgyvendintos BVK 174 straipsnio nuostatos ir kada jos bus įgyvendintos. Mero 2020 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. SD-E-365 išdėstytos atsakovo atsisakymo priimti sprendimą motyvai. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. įteikė atsakovui reikalavimą, kuriame nurodė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikia Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius, todėl savivaldybės taryba, vykdydama BVK 174 straipsnio 3 dalį, privalo priimti sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos paskyrimo. Tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. posėdyje pakartotinai buvo pateiktas svarstyti sprendimo projektas, tačiau sprendimas nebuvo priimtas.
29. Byloje nėra ginčo dėl nutarties 28 punkte išdėstytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog Taryba nėra įvykdžiusi pareiškėjo 2020 m. lapkričio 30 d. reikalavimo ir nepaskyrusi konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūras paslaugas teiksiančios sveikatos priežiūros įstaigos, kaip numato BVK 174 straipsnio 3 dalis. Atsakovas pareiškėjo reikalavimo neįvykdymą, t. y. atitinkamo sprendimo nepriėmimą, apeliaciniame skunde aiškina aplinkybėmis, susijusiomis su sutarties tarp Centro ir Ligoninės, kuri turėtų būti sudaryta priėmus Tarybos sprendimą, įgyvendinimo sudėtingumu (Centro darbuotojų nesutikimas keisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, žmogiškųjų išteklių trūkumas Centre, Centro darbuotojų papildomo pasiruošimo poreikis ir pan.), taip pat pažymi, kad priimant teisės aktus buvo pažeisti teisėkūros principai.
30. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi teisėtumo ir įstatymo viršenybės principais, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektų veikla turi būti pagrįsta norminiais teisės aktais, jie turi veikti priskirtos kompetencijos ribose, atsižvelgusi į tai, kad BVK 174 straipsnio 3 dalis ir Įstatymo 45 straipsnio 2 dalis yra imperatyvios normos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarybai nėra pagrindo nepriimti atitinkamo sprendimo. Atsakovas šiuo atveju neturi teisės aktuose įtvirtintos diskrecijos teisės spręsti, priimti sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo, ar nepriimti, nes jam tokia pareiga yra nustatyta BVK 174 straipsnio 3 dalyje ir Įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, kuriuos Taryba privalo vykdyti, vadovaudamasi teisėtumo ir įstatymo viršenybės principais. Tai konstatavus, kaip teisiškai nereikšmingi atmetami atsakovo argumentai, susiję su Centrui galimai kilsiančiais sunkumais tinkamai įgyvendinant sutartį. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, administraciniams teismams nėra suteikta galimybė vertinti ginčijamą aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, be to, teismams nėra suteikta teisė spręsti išimtinai politinių ar ekonominių klausimų.
31. Dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar Aprašo 7 punktas neprieštarauja CK 6.156 straipsniui ir Sutarties 2.2 punktas neprieštarauja DK 45 straipsnio 1 daliai, pažymėtina, kad ginčas dėl norminio administracinio akto teisėtumo turėtų būti nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine, byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 str. 3 d.). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.
32. Pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, jo teigimu, turėtų būti ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, bei atsižvelgusi į tai, kad Aprašas šioje byloje nagrinėjamam ginčui nebuvo taikomas, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegijai dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo teisėtumo nekyla abejonių.
34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėdamas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles iš esmės ištyrė įrodymų visumą, materialinės teisės normas taikė teisingai ir iš dalies tenkindamas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centras, atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas