Civilinė byla Nr. e2-1997-800/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22043-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.1.5.; 2.5.8.10.; 2.5.16.11.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8.

KAUNO  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 21 d. 

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei,

dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R., atsakovei R. V., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei R. V., dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 412,46 € skolos už gyvenamosios patalpos nuomą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės naudai, nutraukti 2001-06-08 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos sutartį, sudarytą su atsakove, iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vadovaudamasi Butų komunalinio ūkio valdybos 1990-05-04 protokolu Nr. 19, 2001-06-08 sudarė gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su atsakove R. V.. Nuomos sutarties 2.2 punkte yra nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Minėtoje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusi atsakovė. UAB Kauno butų ūkis 2015-08-24 gyvenamosios patalpos apžiūros akte nurodoma, jog jose gyvena atsakovė. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-12-02 raštu informavo atsakovę, kad ji turi sumokėti skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-06-25 raštu įspėjo atsakovę, kad ji yra skolinga už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas ir nesumokėjus skolos ji bus keldinama iš ginčo patalpų teismine tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-07-28 raštu įspėjo atsakovę, kad nesumokėjus skolos už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas, bus keldinama iš ginčo patalpų teismine tvarka. Kadangi nuomininkė ir toliau nemokėjo nuomos mokesčio, todėl buvo nuspręsta keldinti nuomininkę teismine tvarka. UAB Kauno butų ūkis 2015-10-28 raštu Nr. 5801 informavo, kad atsakovė nemoka nuomos mokesčio. Atsakovei 2015-08-24 pasirašytinai buvo įteiktas UAB Kauno butų ūkio 2015-08-07 priminimas dėl įsiskolinimo už gyvenamųjų patalpų nuomą. Atsakovės įsiskolinimas už gyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. yra 412,46 Eur. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, ilgą laikotarpį nerodė pastangų likviduoti įsiskolinimą. AB „Kauno energija“ 2015-08-11 informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad už gyvenamosioms patalpoms suteiktas paslaugas yra 7349,69 Eur skola. UAB „Kauno vandenys“ 2015-08-04 informavo, kad už gyvenamosioms patalpoms suteiktas paslaugas yra 2183,22 Eur skola. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015-07-30 informavo, kad gyvenamosioms patalpoms netiekiamos dujos, o skola už praeitą laikotarpį priteista teismine tvarka. UAB „Nemuno būstas“ 2015-08-06 informavo, kad už gyvenamosioms patalpoms suteiktas paslaugas yra 658,62 Eur skola. AB „Lesto“ 2015-08-03 informavo, kad už gyvenamosioms patalpoms suteiktas paslaugas yra 3091,19 Eur skola.

LR CK 6.611 str. nurodyta, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo. Ieškovė, negaudama nuomos mokesčio už ginčo gyvenamąsias patalpas, patiria nuostolius, kadangi dalis lėšų už surinktus nuomos mokesčius yra naudojami socialinio būsto remontui, bendrojo naudojimo patalpoms bei inžinerinei įrangai atnaujinti, butų savininkų pareigai - reguliariai kaupti lėšas, kurios bus naudojamos namui atnaujinti -įgyvendinti. Atsakovė tokiu būdu pažeidžia ir kitų socialinio būsto nuomininkų interesus, Kauno miesto savivaldybės, kaip socialinio būsto savininkės, turtines teises bei apsunkina tinkamą įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintų pareigų vykdymą. Mano, kad yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį sudarytą su atsakove ir iškeldinti atsakovę LR CK 6.611 str. pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad nuomininkė ilgą laiką nemoka ne tik nuomos bet ir komunalinių mokesčių, mano, kad atsakovė piktnaudžiauja socialinėmis garantijomis bei sąmoningai vengia užsitikrinti materialines lėšas pragyvenimui bei mokesčių mokėjimui, todėl yra visos aplinkybės ne tik išieškoti susidariusią skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, bet ir nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovę iš ginčo gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ji su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su tuo, jog už gyvenamųjų patalpų nuomą yra susidariusi 412,46 € skola. Šią skolą galėtų sumokėti per vienerių metų laikotarpį, kadangi yra neįgali, darbingumas 55 proc., mėnesio pajamas sudaro tik 10,52 € našlių pensija ir 38,74 € invalidumo pensija. Su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi nutraukus nuomos sutartį ir iškeldinus ją iš gyvenamosios patalpos, ji turėtų eiti į gatvę, nes kitos gyvenamosios patalpos neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog ji neturi jokių papildomų pajamų iš kurių galėtų sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius. Valstybė jai moka tik apie 50,00 € per mėnesį, kuriuos sudaro našlės pensija ir neįgalumo pensija. Gaunamų lėšų jai neužtenka net maistui. Ji turi prašyti išmaldos iš žmonių gatvėje, kad duotų pinigų maistui. Daug metų buvo 2 grupės invalidė, tik paskutiniu metu jai nustatė didesnį darbingumo lygį, nors sveikata nepagerėjo. Taip pat paaiškino, jog jai reikėtų bent vieno mėnesio laiko išsikėlimui. Jos anytos lėšomis gyvenamojoje patalpoje buvo pakeisti langai (sudėti plastikiniai), įdėtos šarvuotos durys, už kuriuos norėtų atgauti pinigus. Bandytų prašyti, kad ją priimtų gyventi dukra, tačiau jokios kitos gyvenamosios vietos, kurioje galėtų gyventi, neturi. Per laikotarpį nuo parengiamojo teismo posėdžio buvo nuvykusi į komunalines paslaugas teikiančias bendroves, bandė tvarkytis skolų klausimus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.  

Dėl skolos priteisimo.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pažyma apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu, 2001-06-08 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis, patvirtina jog ieškovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso patalpa – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 1990-05-31 gyvena atsakovė R. V., su kuria ieškovė yra sudariusi būsto nuomos sutartį (ieškinio priedo pdf. 4, 5, 6-9 lapai). Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinė, parengta 2015-10-27 (ieškinio priedo pdf. 10-11 lapai), patvirtina nuomos mokesčio įsiskolinimo susidarymą už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-10-01, iš viso 412,46 €. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė su nuomos mokesčio skolos suma sutinka, skolą pripažįsta.    

LR CK 6.583 str. 1 d. numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). LR CK 6.589 str. 1 d. nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. LR CK 6.589 str. 2 d. nurodyta, jog fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą laikytina, kad tiek nuomininkas, tiek jo šeimos nariai turi pareigą mokėti nuomos mokestį bei atitinkamai yra atsakingi už šios pareigos nevykdymą.

Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 str. 1 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė savo prievolės nevykdė ir už būsto nuomą nemokėjo, ko pasekmėje susidarė skola, kurią atsakovė pripažįsta, ieškinyje nurodyto dydžio skola priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.

Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovei nemokant nuomos mokesčio, ji įgijo teisę reikalauti nutraukti su atsakove 2001-06-08 sudarytą Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 str. numatytu pagrindu.

Atsakovės nuolatinį vengimą mokėti nuomos mokestį ieškovė grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2015-10-27 pateikta nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestine,  įsiteisėjusiais teismo įsakymais dėl nuomos mokesčio iš atsakovės priteisimo. Ieškinyje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, būdama darbingo amžiaus, ne vienerius metus nemoka gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio bei kitų komunalinių mokesčių, mano, jog atsakovė piktnaudžiauja socialinėmis garantijomis bei sąmoningai vengia užsitikrinti materialines lėšas pragyvenimui bei mokesčių mokėjimui, todėl yra pagrindas nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Atsakovė su ieškinio reikalavimais dėl nuomos sutarties nutraukimo ir jos iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesutiko. Savo nesutikimą ieškovė grindė tuo, jog ji yra neįgali, tik iš dalies darbinga (nustatytas 55 proc. darbingumo lygis), kitos gyvenamosios patalpos neturi, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 10,52 € dydžio našlių pensija ir 38,74 € invalidumo / netekto darbingumo pensija, todėl neturi jokių galimybių tinkamai mokėti socialinio būsto nuomos mokesčio. 

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., nutraukimo dėl jos pažeidimo turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis - socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę - iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis).

Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.). Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), ilgalaikį ryšį su būstu turinčią socialiai remiamą šeimą, kurios materialinė padėtis sunki (atsakovai bedarbiai), sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė sunki finansinė padėtis (objektyvios priežastys), atsakovai skolos neneigė, neginčijo apimties, bylos nagrinėjimo metu ją sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2098-658/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo 1990 m. gegužės 31 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo tipinė nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2001 m. birželio 8 d. Atsakovė tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, tačiau, sprendžiant dėl ieškovės prašomų taikyti CK 6.611 straipsnyje nustatytų padarinių, būtina įvertinti šios priemonės proporcingumą ir pagrįstumą.

Ieškovė, reikalaudama nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos, jokių kitų nuomos sutarties pažeidimų, išskyrus nuomininkės ilgalaikį skolos nemokėjimą, nenurodė.

Teismas, susipažinęs, su byloje pateiktais įrodymais, daro išvadą, jog atsakovė nuomos skolos už socialinį būstą, kuriame gyvena, negali sumokėti dėl objektyvių priežasčių – kadangi jos gaunamos pajamos (našlės pensija ir neįgalumo pensija) yra žemesnės už skurdo rizikos ribą.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė piktnaudžiauja socialinėmis garantijomis bei būdama darbingo amžiaus sąmoningai vengia užsitikrinti materialines lėšas pragyvenimui bei mokesčių mokėjimui, tačiau, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė yra neįgali, jai nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis, dėl savo sveikatos būklės šiuo metu atsakovė neturi galimybių dirbti ir gauti papildomų pajamų. Nurodytos aplinkybės pagrindžia nuomos mokesčio už socialinį būstą nemokėjimo priežasčių objektyvumą, kadangi atsakovei, kaip socialiai remtinam asmeniui, valstybės mokamų išmokų nepakanka ne tik kad nuomos ir komunalinių mokesčių už būstą mokėjimui, bet ir būtiniausiems žmogaus poreikiams patenkinti.

Sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš nuomojamo socialinio būsto, atsižvelgtina į tai, jog atsakovė šiame būste gyvena nuo 1990 metų, t.y. minėtame būste pragyveno 25 metus. Bylos metu atsakovės nurodytos aplinkybės ir ieškovės pateiktas 2015-08-24 gyvenamosios patalpos apžiūros aktas, patvirtina, jog atsakovė gyvenamąja patalpa rūpinosi, pakeitė būsto duris, langus. Gyvenamosios patalpos apžiūros akte nebuvo užfiksuoti duomenys apie tai, kad būstas būtų apleistas, netvarkingas ar pan.

Bylos duomenys patvirtina esminę faktinę aplinkybę, kad atsakovė yra neįgali, gaunanti mažesnes už minimalias pajamas socialinio draudimo išmokas, ginčo bute nuolat gyvena nuo 1990 metų ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, kas Konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą. Nėra duomenų, jog atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė padengti savo įsiskolinimų nors turėjo pakankamai lėšų ar pan., elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai, neteisingai, taip pat kad atsakovė vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles, kylančias iš nuomos teisinių santykių, kadangi atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji stengtųsi pagal savo išgales sumokėti susidariusi įsiskolinimą, jei įsiskolinimo suma būtų išdėstyta ilgam terminui. Atsakovė negauna darbinių pajamų, neturi nekilnojamojo turto. Ji priklauso asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, grupei, be to, turi sveikatos problemų. Nėra byloje duomenų, kad atsakovė būtų asociali ar vestų asocialų gyvenimo būdą. Todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas, nesuteikiant jai kitos patalpos, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui bei prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti sprendimo įvykdymą (CPK 284 str. 1 d.). Teismo teisė išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tik tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės. Spręsdamas klausimą, ar atidėti (išdėstyti) sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismas visais atvejais, spręsdamas Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą privalo atsižvelgti į svarbias bylai aplinkybes bei įvertinti, ar atidėjus arba išdėsčius sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Kauno apygardos teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2374-555/2013).

Atsakovė R. V. teismo posėdžio metu teigė, jog ji stengtųsi sumokėti nuomos mokesčio skolą ieškovei, tuo atveju, jeigu jai būtų nustatytas kuo ilgesnis terminas skolos sumokėjimui. Taip pat byloje yra surinkti duomenys, jog atsakovė yra neįgali, jos pajamas per mėnesį sudaro apie 50,00 € našlės ir neįgalumo pensija.

Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, darytina išvada, jog atsakovė neturi galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimo, ieškovė yra Kauno miesto savivaldybė, t.y. socialinio būsto nuomą nuolat teikiantis asmuo, kurio interesai, teismo nuomone, neturėtų būti ypatingai pažeisti, teismui išdėsčius skolos sumokėjimą 24 mėn. laikotarpiui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, priteistos skolos – 412,46 € mokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kas mėnesį sumokėti ieškovei po 17,20 € nuomos mokesčio skolos, paskutinį mėnesį sumokant 16,86 € ir ieškovės paskaičiuotas palūkanas.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteistinos, kadangi ieškovė yra savivaldybė, pateikusi ieškinį dėl nuomos skolos priteisimo, o atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-11-24 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 96 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas   

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 412,46 € (keturis šimtus dvylika eurų 46 ct) skolos už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas: 111106319, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išdėstyti šiuo sprendimu, iš atsakovės R. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas: 111106319, naudai, naudai priteistą 412,46 € sumą, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 17,20 € (septyniolika eurų 20 ct) nuomos mokesčio skolos, paskutinį mėnesį sumokant 16,86 € (šešiolika eurų 86 ct) ir ieškovės paskaičiuotas palūkanas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Živilė Janavičienė