Civilinė byla Nr. 3K-3-287/2014

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.19.2; 121.19.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. J. ir A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. J. ir A. J. ieškinį atsakovams A. G. ir O. E. ir atsakovų A. G. ir O. E. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys – UAB „Nomera“, VĮ Registrų centro Tauragės filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė padalyti tarp bendraturčių pastatą pagal UAB „Vertkada“ 2009 m. gruodžio 2 d. parengtą patalpų atidalijimo projektą: ieškovams pripažįstant nuosavybės teises į patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 1-13 iki 1-31 ir 1-31A; atsakovams pripažįstant nuosavybės teises į patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-32 iki 1-39 ir 1-40 A;

Atsakovai priešieškiniu prašė atidalyti gamybinį pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal jų pateiktą projektą, nustatant, kad atsakovui A. G. atitenka nuosavybėn patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo 1-32 iki 1-40 (iš viso 1132,41 kv. m), kas sudaro 37/100 dalis, o atsakovui O. E. – nuo 1-1 iki 1-12 (iš viso 718,10 kv. m), kas sudaro 24/100 dalis, ieškovams – nuo 1-13 iki 1-31 (iš viso 1190,39 kv. m), kas sudaro 29/100 dalis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: atidalijo gamybinį pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovams asmeninės nuosavybės teisę pagal UAB „Vertkada“ 2009 m. gruodžio 2 d. parengtą patalpų atidalijimo projektą į patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 1-13 iki 1-31 ir 1-31A, atsakovams – nuo 1-1 iki 1-12 ir nuo 1-32 iki 1-39 ir 1-40 A; įpareigojo atsakovus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pertvarą, kuria atitvėrė patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-31 A ir 1-31 bei 1-29.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų A. G. ir O. E. apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovai teismui pateikė priešieškinį, jame nurodyti tretieji asmenys UAB „Nomera“ ir VĮ Registrų centro Tauragės filialas. Priešieškinis grindžiamas tuo, kad prieš tai buvusi pastato dalies savininkė V. G. įmonė „Nomera“ (UAB „Nomera“), įsigijusi nuosavybėn 648 kv. m ploto pastato dalį, ėmė valdyti 21/100 dalį pagrindinio pastato ir, padidinus įsigytas patalpas, t. y. įrengus antresolės patalpas ir pastačius priestatus Nr.1-6 ir Nr.1-5, patalpos padidėjo iki 718,10 kv. m, kas sudaro 24/100 pastato dalis. Iš V. G. įmonės „Nomera“ jos pastato dalį įsigijo atsakovas O. E. (2009 m. birželio 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų priešieškinį, kuriame nurodyti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, priėmė 2013 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu ir nutarė bylą nagrinėti iš esmės. Teismas byloje priėmė sprendimą, apie pareikštą priešieškinį nepranešęs tretiesiems asmenims. 2013 m. vasario 19 d. sprendimo įžanginėje dalyje teismas taip pat nenurodė, kad į bylą įtraukti tretieji asmenys. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos trečiojo asmens UAB „Nomera“ teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą apie tai nepranešęs byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims, pažeidė proceso teisės normas ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacini skundą. UAB „Nomera“, žinodama apie priimtą sprendimą, apeliacinio skundo nepateikė ir jo negrindė aplinkybe, kad ji nebuvo informuota apie teismo posėdį. Taigi teismas nepagrįstai taikė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Faktą, kad UAB „Nomera“ buvo žinoma apie civilinę bylą ir priimtą sprendimą, patvirtina šios aplinkybės: V. G. įmonė „Nomera“, kuri vėliau pertvarkyta į UAB „Nomera“, buvo šalis šioje byloje. V. G. įmonei „Nomera“ perleidus savo nuosavybės teises į dalį ginčo pastato O. E., kasatoriai patikslino ieškinį, pakeisdami netinkamą atsakovą tinkamu. V. G. įmonė „Nomera“ (jos teisių perėmėja UAB „Nomera“) nepasinaudojo CPK 45, 46 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir į bylą trečiuoju asmeniu neįstojo, tuo patvirtindama, kad ji nemanė, jog ši byla gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismui priėmus atsakovų priešieškinį teismo posėdyje (ir kituose teismo posėdžiuose bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje) dalyvavo tuometis UAB „Nomera“ vadovas – direktorius bei akcininkas V. G.. CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams. Kadangi trečiojo asmens vadovas ir akcininkas V. G. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, įskaitant ir tą, kuriame buvo priimtas atsakovų priešieškinis, ir sutiko pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl trečiasis asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylą, ir teismas priėmė sprendimą nepažeisdamas trečiojo asmens procesinių teisių. Kadangi trečiasis asmuo, žinodamas apie teismo sprendimą (jo vadovas dalyvavo teismo posėdyje ir apie sprendimo paskelbimo vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta), nepateikė apeliacinio skundo, juolab jo negrindė aplinkybe, kad jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, tai apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto.

2. Nors apeliacinės instancijos teismas nenurodė konkrečios proceso teisės normos, kuri buvo pažeista priimant sprendimą, kasatorių nuomone, nebuvo pagrindo taikyti ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik formaliai nurodo, kad sprendimas gali turėti įtakos BUAB „Nomera“ teisėms ir pareigoms, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai sprendimas joms turėtų įtakos. Ginčas byloje vyksta dėl pastato atidalijimo, proceso šalys, taip pat V. G. įmonė „Nomera“ niekada neginčijo nuosavybės teisių dalių. Ginčas realiai vyksta dėl vienos patalpos, kurią savavališkai užėmė atsakovai. Ieškovai nepretenduoja ir pripažįsta atsakovų nuosavybės teises į jų pastatytas patalpas, kurias teismas, atidalydamas pastato dalis, ir priskyrė atsakovams. Nei ieškinyje, nei priešieškinyje nėra reikalavimų pakeisti statinio savininkų nuosavybės dalis ar Nekilnojamojo turto registro duomenis, nuginčyti pastato dalių įgijimo sandorius ir pan., todėl buvusiems pastato bendraturčiams sprendimas negali turėti jokios įtakos. Priešingu atveju reikėtų įtraukti visus pastato savininkus nuo pat statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Kasatorių nuomone, sprendime nepasisakyta dėl BUAB „Nomera“ teisių ir pareigų. Be to, 2013 m. lapkričio 8 d., t. y. prieš priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį, Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį likviduoti šią įmonę.

3. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Byla nagrinėjama nuo 2007 m. gruodžio mėn.: pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tris kartus, apeliacinės instancijos teisme – keturis, kasaciniame teisme – vieną kartą. Atsižvelgiant į itin ilgą bylinėjimosi laiką apeliacinės instancijos teismas negalėjo formaliai taikyti įstatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, tačiau nė karto neuždavė klausimų proceso šalims, siekdamas išsiaiškinti dėl BUAB „Nomera“ įtraukimo trečiuoju asmeniu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, žinodamas apie BUAB „Nomera“ iškeltą bankroto bylą, turėjo galimybę informuoti bankroto administratorių apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai tretieji asmenys nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nuosekliai pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Polygrade L.L.C. ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.

Vienas tokių atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė tik dvi sąlygas: tretiesiems asmenims UAB „Nomera“ ir VĮ Registrų centro Tauragės filialui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiems asmenims, tačiau nenustatė trečiosios – kad šie asmenys būtų pateikę apeliacinį skundą, kurį būtų grindę bylos išnagrinėjimo jiems nedalyvaujant aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens UAB „Nomera“ atveju nebuvo ir antros būtinosios sąlygos, t. y. kad teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens UAB „Nomera“ vadovas V. G. dalyvavo 2013 m. sausio 31 d. teismo posėdyje (T 3, b. l. 114), vadovaujantis CPK 55 straipsniu, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Nomera“.

Pažymėtina, kad, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas tam tikrą asmenį įtraukė dalyvauti byloje, bet neišsiuntė šiam asmeniui šalių procesinių dokumentų kopijų, nepranešė apie teismo posėdį, neišsiuntė teismo sprendimo kopijos, apeliacinės instancijos teismas turi šiam asmeniui išsiųsti apeliacinio skundo kopiją ir pranešimus, siunčiamus dalyvaujantiems byloje asmenims, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip sudarydamas sąlygas šiam asmeniui pasinaudoti įstatymo suteiktomis proceso teisėmis. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, todėl, nenustatęs jo taikymo sąlygų, nepagrįstai pasinaudojo teise perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 

Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

Kitas atvejis, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nors apeliacinės instancijos teismas nenurodė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto kaip bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo, tačiau nutartyje rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. UAB „Swedbank lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2013; kt.).

Tai, kad atsakovų priešieškinis, kuriame kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nurodyti VĮ Registrų centro Tauragės filialas ir UAB „Nomera“, priimtas ir teismas nepasinaudojo CPK 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise ir nepriėmė nutarties pašalinti šiuos asmenis iš bylos, reiškia, kad šie asmenys įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikytinas tik dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodydamas, kad teismo sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos trečiojo asmens UAB „Nomera“ teisėms ir pareigoms, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nenurodė, kokių konkrečių teisinių padarinių ginčijamas sprendimas sukėlė trečiajam asmeniui UAB „Nomera“.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą taip pat neturėjo pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nesant tam pagrindo perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir bylą perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 43,61 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Birutė Janavičiūtė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė