Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-653-174/2015
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02965-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.12.18. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 21410 straipsnio 1 dalį 289 Eur bauda, ir
n u s t a t ė:
2015 m. rugpjūčio 4 d. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. sausio 12 d., apie 20.38 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į savo kompiuterį, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai siuntėsi filmo „Kochanie chyba cię zabilem“ kopiją, be autorių naudojimo ir platinimo teisių turėtojo – Lenkijos UAB „Studio Filmowe KALEJDOSKOP“ leidimo. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185) 15 straipsnio 2 dalies ir 73 straipsnio nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu A. B. pripažino kalta padarius ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaudė 289 Eur bauda.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti.
Nurodo, kad iš esmės skundžiamas nutarimas buvo grindžiamas nurodant, jog Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus). Įstatymo 73 straipsnyje nurodyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.
Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtu įrodymų visumą, konstatavo kad jos, A. B., kaltė neteisėtai siuntusis kino filmo „Kochanie chvba cię zabilem“ kopiją be autorių naudojimo ir platinimo teisių leidimo, neva tai visiškai įrodyta.
Teismas atsižvelgė į tai, kad iš Lenkijos UAB „Studio Filmowane KALEJDOSKOP“ atstovaujančios advokatės pareiškimo matyti, jog Filmų studija yra sudariusi autorių teisių pažeidimo peer 2 peer internetiniuose tinkluose monitoringo sutartį su Vokietijos ribotos atsakomybės bendrove – firma Baseprotect, kuri taikant specialią kompiuterių programą prisijungimams nustatyti, neva tai užfiksavo pažeidimus siunčiant, platinant ir dalinantis su kitais vartotojais internete neteisėtas minėto filmo kopijas per daugelį Lietuvoje veikiančių inteneto paslaugų vartotojų (b. 1. 7–8).
Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog IP (duomenys neskelbtini) adresu 2015-01-12 20.38 val. buvo siųstas kino filmas „Kochanie chyba cię zabilem“ (b. 1. 15–18), o iš IP adreso atsakymo matyti, jog vartotoju yra abonentė A. B..
Skundžiamame nutarime teismas pažymėjo, kad iš paminėtų bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku IP adresu (duomenys neskelbtini), kurio vartotoja yra A. B., buvo siunčiamas kino filmas.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog filmas buvo siunčiamas būtent į jos kompiuterį, padarė visiškai neatsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis. Pasisakydamas apie kitų asmenų galimus veiksmus teismas tik deklaratyviai nurodė, kad ji, A. B., būdama turto savininke, yra atsakinga ir už šio turto naudojimo saugumą, todėl, teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kad prie kompiuterio galėjo prieiti ir kiti asmenys, taip pat pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog į jos, A. B., kompiuterį buvo siunčiamas kino filmas. Apeliantės nuomone, tokia skundžiamą nutarimą priėmusio teismo pozicija yra nepagrįsta, kadangi jos kaltė neįrodyta jokiais objektyviais įrodymais, o nutarimas priimtas remiantis subjektyviais, tiesiogiai kaltę nepatvirtinančiais įrodymais, todėl nutarimas yra visiškai neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išaiškino šios bylos aplinkybes, kadangi iš esmės teismas rėmėsi tik Lenkijos įmonės atstovės advokatės Vytautės Ladigaitės-Balčiūnnienės pareikšime pateiktais duomenimis bei dokumentais.
Tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Vokietijos bendrovės naudojama speciali kompiuterio programa, kuri buvo naudojama fiksuoti interneto vartotojų autorių ir gretutinių teisių pažeidimus, kai kūriniai galbūt neteisėtai atsiunčiami, platinami ir pan,. yra kaip nors aprobuota, metrologiškai/techniškai patikima ir pan.
Be to, dokumentai, kuriais grindžiamas jai inkriminuotos veikos neteisėtumas, buvo surinkti būtent Lenkijos UAB „Studio Filmowane KALEJDOSKOP“ atstovės, kuri pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas neturi jokių valdingų įgaliojimų nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus. Todėl šiuo atveju galima daryti pagrįstą išvadą, kad duomenys buvo renkami slaptai, nežinant apie tai galimą pažeidimą vykdžiusiems asmenims. Apeliantės teigimu, toks slaptas stebėjimas ir informacijos rinkimas atitinka operatyvinei veiklai būdingus požymius (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 17 dalis), tačiau pabrėžtina, jog operatyvinei veiklai įstatymai kelia ypatingus reikalavimus (teisėtumo, žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių užtikrinimo ir kt.), be to, tokią veiklą pavedama atlikti specialiems subjektams, numatytiems Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių byloje esantys duomenys buvo surinkti neįgalioto asmens, jais teismas neturi pagrindo vadovautis. Tuo tarpu įrodymai, kuriuos patikrino ir pateikė policijos institucija (o ji, apeliantės teigimu, faktiškai nesurinko jokių jos kaltę pagrindžiančių duomenų), nėra pakankami jos, A. B., kaltei pagrįsti.
ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taip pat ATPK 256 straipsnis numato teisę organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo ar padarymo aplinkybių gali šalinti vadovaudamasis aptartais straipsniais, nagrinėjant bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami taip, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia, ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „<...> laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.
ATPK 257 straipsnis įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
Sistemiškai aiškinant anksčiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o kartu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, šių šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik išvardyti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje (byla Nr. ATP-184-719/2015).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir i o surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje (byla Nr. ATP-184-719/2015).
Teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys (2011 m. balandžio 15 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-902/2011). Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas ATPK, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, pagal kurį administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Šis principas ne sykį akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A1-495/2005, P-98/2003, A3-1143/2002, Nr. I1-4/2005 ir kt.).
Taigi, remiantis anksčiau išdėstytu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad tiriant administracinės teisės pažeidimo bylą, turi būti surinkti visi įmanomi byloje reikšmingi įrodymai, tačiau administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, todėl šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliantės teigimu, akivaizdu, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas neišsamiai išnagrinėjus visas byloje esančias aplinkybes, tai lėmė, jog buvo priimtas nepagrįstas nutarimas, kuris šiuo atveju privalo būti panaikintas kaip neteisėtas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo surinkti visi įmanomi byloje reikšmingi įrodymai, dėl to visapusiškai ir išsamiai nebuvo ištirtos bylos aplinkybės, ir dėl šios priežasties buvo netinkamai išspręstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog tiek Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodami, kad A. B. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.
Priešingai apylinkės teismo išvadai, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių A. B. kaltę 2015-01-12 20.38 val. į savo kompiuterį neteisėtai siuntusis kino filmo „Kochanie chyba cię zabilem“ kopiją, be autorių naudojimo ir platinimo teisių turėtojo leidimo. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis advokatės Vytautės Ladigaitės-Balčiūnienės, atstovaujančios Lenkijos UAB „Studio Filmowe KALEJDOSKOP“, pareiškime užfiksuotais duomenimis apie tai, kad Filmų studija yra sudariusi autorių teisių pažeidimų peer 2 peer internetiniuose tinkluose monitoringo sutartį su Vokietijos ribotos atsakomybės bendrove firma Baseprotect, kuri, taikant specialią kompiuterių programą prisijungimams internete nustatyti, užfiksavo pažeidimus siunčiant, platinant ir dalijantis su kitais vartotojais internete neteisėtas filmo „Kochanie chyba cię zabilem“ kopijas per daugelį Lietuvoje veikiančių interneto paslaugų vartotojų (b. l. 7–8), iš jų ir per vartotoją, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–18), kurio vartotojas – (duomenys neskelbtini), abonentė A. B. (b. l. 19). Nors remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad į A. B. naudojamą IP adresą buvo siunčiamas kino filmo „Kochanie chyba cię zabilem“ kopija, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėta kino filmo kopija buvo atsiųsta būtent į A. B. kompiuterį ir kad buvo atsiųstas ši, autorių teisėmis apsaugota filmo kopija. Byloje nėra jokių duomenų, kad Institucija, surašiusi A. B. administracinio teisės pažeisimo protokolą, apžiūrėjo A. B. kompiuterį ir nustatė, kad būtent į jį buvo atsiųsta minėta kino filmo kopija.
Institucijos surašytame protokole nurodoma, kad filmo „Kochanie chyba cię zabilem“ kopija buvo parsisiųsta į kompiuterį, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas pažymi, kad IP adresas apibrėžiamas kaip unikalus numeris, kuris identifikuojantis prie interneto prisijungusį prietaisą tinkle, t. y. IP adresas yra interneto tiekėjo suteikta prieiga (šiuo atveju UAB „Balticum“), per kurią asmuo su savo turimais prietaisais jungiasi prie interneto. Konkretų įrenginį identifikuoja ne IP, o MAC– unikalus 12 simbolių tinklo įrenginio adresas, tačiau byloje pažeidimo padarymui naudoto kompiuterio MAC adresas neužfiksuotas. Taigi Institucija protokole nurodė ne konkretų kompiuterį, į kurį buvo siunčiama informacija, bet interneto prieigą, per kurią jungėsi kompiuteris ir siuntėsi informaciją. Per vieną interneto prieigą (IP adresą) interneto maršrutizatoriaus pagalba vienu metu gali prisijungti ne vienas, o keli įrenginiai, o IP prieigos vartotojui naudojant belaidį maršrutizatorių, per šią interneto prieigą gali prisijungti dar daugiau (pavyzdžiui net gyvenantys kaimynystėje) asmenų. Visų šių, prie vieno interneto maršrutizatoriaus prisijungusių kompiuterių (ar kitų įrenginių) IP adresas internete bus vienodas – tas, kurį suteikė interneto prieigos, prie kurios prijungtas maršrutizatorius, tiekėjas. Kaip minėta, Institucija atlikdama tyrimą nenustatė kompiuterio, į kurį buvo atsiųstas filmas, MAC adreso, neanalizavo ar apeliantė A. B. naudoja belaidžio interneto maršrutizatorių, ar prisijungimas prie jo apsaugotas slaptažodžiu, kokie MAC adresai prie jo jungėsi, taip pat neištyrė apeliantės A. B. kompiuterio, ar jame buvo parsisiuntimui reikalinga programinė įranga (µTorrent3.4.2).
Iš Institucijos pateiktos medžiagos matyti, kad į interneto prieigą (duomenys neskelbtini) buvo siųstas failas, kurio pavadinimas „Kochanie chyba cię zabilem“. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad siųsto failo pavadinimas atitinka turinį, t. y. kad buvo iš tikrųjų parsiųstas būtent autorių teisėmis apsaugotas turinys. Per µTorrent3.4.2 programą failai siunčiami naudojant p2p tinklo modelį, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų, t. y. vartotojai gali tiesiogiai jungtis vienas su kitu bei siųsti vieni kitiems duomenis. Kiekvienas vartotojas savo kompiuteryje gali nevaržomai redaguoti failų pavadinimus, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad siunčiantis failą jo pavadinimas būtinai atitiks turinį. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, institucija netyrė apeliantės A. B. kompiuterio, nenustatė ar jame yra failas „Kochanie chyba cię zabilem“, nenustatė, ar taip pavadintas video failas yra autorių teisėmis apsaugotas kūrinys.
Taigi iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad sprendimas pripažinti A. B. kalta padarius ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą priimtas, nesurinkus ir neištyrus įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, ir tai laikoma esminiu proceso normų pažeidimu. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o A. B. administracinio teisės pažeidimo byla visapusiškam, išsamiam ir objektyviam visų reikšmingų bylai aplinkybių išsiaiškinimui bei įvertinimui grąžintina tirti iš naujo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė