Baudžiamoji byla Nr. T-438-1157/2025
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 2.1.10.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,
sekretoriaujant Karinai Mazolevskajai,
dalyvaujant nuteistajam S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl veikos perkvalifikavimo.
Teismas
n u s t a t ė:
S. B. nuteistas 1983 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 146 straipsnio 2 dalį bei 148 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėjas prašo sušvelninti / perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 148 straipsnio 2 dalyje. Prašo perkvalifikuoti veiką (veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurios padarymą jis nuteistas 1983 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismas nuosprendžiu, atitinkamai pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksą (toliau – ir BK). Pažymėjo, jog dabartinėje darbovietėje – (duomenys neskelbtini) dirba 25 metus ir norėtų iš šio darbo išeiti į pensiją.
Atsiliepimų negauta.
Prašymas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi ir yra teisėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2025 m. sausio 23 d. nutarimai). Teisingas procesinis sprendimas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Teismas, priimdamas sprendimą, visuomet turi vadovautis tiek įstatymais, tiek iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003 m. liepos 9 d.) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d. veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d. nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 101 straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą. Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. B. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Visgi šiuo atveju susidarė išskirtinė situacija, dėl kurios S. B. teisės ir laisvės, net ir išnykus teistumui, toliau yra varžomos. Jo teisė vykdyti bet kokią veiklą, kuri tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais, yra ribojama ne teistumo, o fakto, kad jis praeityje buvo teistas už sunkų nusikaltimą, nors ši nusikalstama veika šiuo metu jau yra laikoma lengvesniu nusikaltimu. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, o pats asmens nuteisimo faktas visada lieka biografijos dalimi, gali negrįžtamai neigiamai paveikti jo reputaciją, sukelti tam tikrus teisinius padarinius, užkirsti kelią dirbti tam tikrą darbą ir pan., todėl kiekvienu individualiu atveju valstybė privalo užtikrinti, jog tokios asmeniui kylančios pasekmės atitiktų šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama, jeigu tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei vertybes. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti su vaikais tiesioginį kontaktą turinčių asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, autoritetą, visuomenės pasitikėjimą jais, nustatė su šių asmenų reputacija susijusį reikalavimą – nebūti padarius tam tikrų nusikalstamų veikų – seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Šio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, reiškiantis, kad asmenims taikomi ribojimai turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir būti būtini jiems pasiekti, šiuo atveju – teisė turėti tiesioginį kontaktą su vaikais turi būti ribojama tik tada, kai asmuo iš tiesų atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies sąlygas – yra padaręs nusikaltimą, kuris šiuo metu yra laikomas sunkiu.
Kaip pirmiau nurodyta, BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.
S. B. nuteistas Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1983 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal nusikalstamų veikų, numatytų 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 148 straipsnio 2 dalyje (grupės iš anksto susitarusių asmenų), padarymu. Pagal 1961 m. BK 81 straipsnio redakciją (galiojusi redakcija nuo 1983 m. sausio 1 d.), plėšimas bei kvalifikuotas plėšimas, buvo laikomi sunkiais nusikaltimais (1961 m. BK 148 straipsnis).
Pagal šiuo metu galiojančią BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Toks asmuo baudžiamas laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šis nusikaltimas, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, galiojančioje BK 180 straipsnio redakcijoje, nenumato šios nusikalstamos veikos padarymą kvalifikuojančio požymio – „plėšimas padarytas iš anksto susitarusių asmenų“.
Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes S. B. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 148 straipsnio 2 dalį, atitinka šiuo metu galiojančio BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, ji perkvalifikuojama į BK 180 straipsnio 1 dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama. Nusikalstamų veikų perkvalifikavimas neturi įtakos juridiniam faktui dėl teistumo išnykimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsniu, 364 straipsniu,
n u t a r i a :
tenkinti pareiškėjo S. B. prašymą.
S. B. įvykdytą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1983 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, iš 1961 m. BK 148 straipsnio 2 dalies (sunkus nusikaltimas), perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), nekeičiant paskirtos bausmės.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė