Administracinė byla Nr. eA-2736-968/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03874-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vingio turtas“, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjos S. D. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-2143-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 49SF-1691-(14.49.104.) „Dėl žemės sklype 0,8585 ha ploto dalies, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimo natūra“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti iš naujo išnagrinėti S. D. ir J. J. prašymą.
2. Pareiškėjų skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. S. D. kartu su kitais asmenimis yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, esančią Vilniaus mieste. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3572-968/2016 (toliau – ir 2016 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimas) panaikino NŽT 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1164-(7.5) ir įpareigojo NŽT pareiškėjos 2015 m. balandžio 27 d. skundą (reg. data 2015 m. balandžio 29 d., Nr. 1GS-872) išnagrinėti iš naujo.
2.2. Vykdydama 2016 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) (toliau – ir Protokolas) nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė 3 atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais. Tuo pačiu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas 198,2823 ha. Atsižvelgdamas į tai, NŽT Viliaus miesto skyrius parengė (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją.
2.3. Pareiškėjos NŽT Vilniaus miesto skyriui 2019 m. liepos 2 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). NŽT Vilniaus miesto skyrius Raštu nurodė nevykdysiantis jokių veiksmų ir pareiškėjų klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo spręsiantis pagal teismo priimtą sprendimą. Nesutikdamos su Raštu, pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė skundą NŽT, prašydamos panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus Raštą ir pripažinti, kad 8585/140453 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) atitinka laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinę padėtį ir ši žemė yra natūra grąžinama turėtoje vietoje teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintiems asmenims. NŽT Sprendime nurodė, jog klausimas dėl žemės grąžinimo natūra (turėtoje vietoje) ties (duomenys neskelbtini) mieste galės būti sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 metais naujai kartografuotą 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą.
2.4. Pareiškėjos su Raštu ir Sprendimu nesutiko. Jos teigė, kad NŽT vilkina nuosavybės teisių buvusio (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime atkūrimą ir, kad nėra jokio teisinio pagrindo tikslinti / keisti, koreguoti ar tikrinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktu, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 2, 3.3 punktų nuostatomis, visi būtini dokumentai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijai atlikti yra surinkti, pateikti ir galutinai įvertinti, todėl nėra teisinio pagrindo inicijuoti naują administracinę procedūrą ir keisti priimtą administracinį sprendimą.
2.5. NŽT vilkina nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus ir siekia keisti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, kuri yra atlikta pagal 1849 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybinės žemės valdos detalųjį planą, 1849 m. Vilniaus gubernijos Vilniaus valsčiaus Valstybinio Panerių dvaro geometrinį inventorių, 1891 m. Valstybinio činšinio nekilnojamojo turto–sklypo planą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GEO Baltija“ dėl 1849–1902 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybinės žemės valdos detalaus plano analizę, 1925 m. spalio 31 d. protokolą, Rytų žemių generalinio komisaro 1919 m. gegužės 28 d. potvarkį, Rytų žemių generalinio komisaro 1919 m. gegužės 28 d. potvarkį su žemėlapiu, 1937 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus m. valdybos raštą, 1922 m. Vilniaus m. suskirstymą pagal rinkimines apylinkes rinkimų į seimą ir senatą II apylinkės sąrašą, 1940 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) kaimo parengiamąjį butų–ūkio sąrašą, 1940 m. kovo 14 d. Riešės valsčiaus ribose esančių vietovardžių sąrašą, 1940 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto gatvių sąrašą, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 1942 m. planą, Geodezijos ir kartografijos skyriaus prie NŽT 1933 m. planą, 1942 m. vokišką planą, Istorinio instituto pažymą. Pareiškėjos taip pat vadovavosi Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ 1 punktu ir teigė, kad NŽT siekia pakeisti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pagal 1869 metais sudarytą Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo planą, tačiau (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija sudaryta pagal vėlesnius – 1902–1942 m. planus ir dokumentus.
2.6. Raštas ir Sprendimas yra nepagrįsti faktiniais duomenimis, priimti netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. NŽT neturi teisės stabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dėl neteisėtai pradėtos kitos procedūros.
2.7. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai papildomai nurodė, kad Sprendime nepasisakyta apie Rašto teisėtumą ir pagrįstumą. Rašte nėra pateikti argumentai, kokią įtaką daro civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas pareiškėjų prašymui išnagrinėti.
3. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:
3.1. Pareiškėja S. S. (D.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime 0,5833 ha ploto valdytą žemę, iš kurios nuosavybės teisės atkurtos į 0,0801 ha žemės plotą, į likusį 0,5032 ha plotą nuosavybės teisės nėra atkurtos. Pareiškėja J. B. (J.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą 0,5833 ha ploto žemės sklypą, iš kurio nuosavybės teisės į 0,1542 ha žemės plotą pareiškėjai yra atkurtos, į likusį 0,4291 ha ploto žemės sklypą – dar nėra atkurtos.
3.2. Pagal pateiktus archyvinius dokumentus (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime pageidaujama atkurti nuosavybės teises (natūra) į 19 buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Bendras grąžintinos žemės plotas pagal likusią atkurti turėtos žemės dalį – 98,1724 ha, į kuriuos pretenduoja 74 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai.
3.3. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją ir remiantis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais nustatė, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtoją sąrašą 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėjo 147 dešimtinės žemės plotą. Remiantis Komisijos 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. R-5-4 nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha, o prašymų atkurti nuosavybės teises pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha žemės plotą.
3.4. Vykdant 2016 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimą, Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. birželio 9 d. vykusiame Komisijos posėdyje pakartotinai buvo svarstyta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija ir Komisijos posėdžio Protokolu nutarta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė 3 atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais: 1849 m. Vilniaus Gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detalusis planas (F. 526, Ap. 7 b. 378, 1.1), 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planas (patvirtintas 1929 m.) (F. 130, Ap. 1, b. 18829, 1. 25a, 34, 38); 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto plano nuorašas (F. 884, Ap. 1, b. 223); 1928 m. miesto tarybos sprendimas dė1 teritorijos naudojimo nustatymo planas, žemėlapių kolekcija (F. 64, Ap. 8, b. 135, 1. 47), Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 1942 m. planas. (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 198,2823 ha žemės. Apie tai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams buvo pranešta Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. 49SF-1325.
3.5. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SDP-146-(14.49.23.) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui pateikė patikslintą kartografinę medžiagą natūra grąžintinos žemės sklypams suformuoti. Išnagrinėjęs šią medžiagą, Administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A.51-63224/17(2.14.2.12-MP8) pranešė, kad teritorija ties (duomenys neskelbtini), kuri kartografuota kaip buvusi (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalis, prieštarauja šios teritorijos 1938 m. planui bei kartu su šiuo raštu pateikė Vilniaus miesto GIS-o duomenų fragmentą. Atsižvelgdamas į tai, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 49SDP-214-(14.49.23.) Administracijos paprašė pateikti visą turimą archyvinę planinę medžiagą bei 1938 m. planą. Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. A.51-8944/18 (2.14.2.12-MP8) ir 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. A.51-10711/18 (2.14.2.12-MP8) NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė tik Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo plano nepatvirtintą archyvo kopiją, sudarytą 1869 m., bei teritorinio planavimo suvestinio žemėlapio ištrauką (skaitmeninis žemėlapis Ml:9000). Atsižvelgdama į tai, kad Administracija atsakovui nepateikė prašomos archyvinės planinės medžiagos, atsakovas 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. 49SJ-257-(14.49.105.) kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybes archyvą, o 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. 49SJ-258-(14.49.105.), 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 49SJ-47-(14.49.105) ir 2018 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 49SJ-104-(14.49.105), 2018 m. birželio 25 d. raštu Nr. 49SJ- 133-(14.49.105.), 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 49SJ-321-(14.49.105.), 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 49SJ-300-(14.49.105.) – į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas pateikti turimą planinę medžiagą apie buvusį (duomenys neskelbtini) (Lesniki) rėžinį kaimą. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. R10(4.3)-566 pranešė atsakovui atsisakantis atlikti paiešką dėl neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų ir patarė Vilniaus miesto skyriaus darbuotojams savarankiškai ieškoti dominančių dokumentų archyvo skaitykloje, o 2019 m spalio 7 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 pateikė Panerių dvaro Lesniki kaimo 1869 m. plano patvirtintą kopiją.
3.6. Atsakovas, 2018 m. kovo 22 d. gavęs pareiškėjų prašymą (registracijos Nr. 49GF-1184) suprojektuoti laisvą žemės sklypą nuosavybės teisėms (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime atkurti pagal pateiktą schemą Nr. 1, perdavė jį pagal kompetenciją nagrinėti Administracijos direktoriui. Administracija 2018 m. spalio 8 d. raštu Nr. A51-86254/18(3.3.15.4.-EM4) pranešė pareiškėjoms ir atsakovui, kad klausimą dėl žemes sklypų suprojektavimo ir tikslių kadastrinių matavimų atlikimo spręs, kai bus patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija. Administracijos Miesto plėtros departamentas iki šiol nepateikė informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste pagal vėliausiai patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją.
3.7. Atsakovas 2019 m. liepos 2 d. gavo pareiškėjų prašymą (registracijos Nr. 49GF-3262) atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą, ir, vadovaudamasis VAĮ 27 straipsniu, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1389-866/2019 dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo (toliau – ir Civilinė byla), Raštu pranešė pareiškėjoms jokių veiksmų nevykdysiantis ir klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo spręsiantis pagal teismo priimtą sprendimą. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl Rašto, Sprendimu pranešė pareiškėjoms, kad klausimas dėl žemės grąžinimo natūra (turėtoje vietoje) ties (duomenys neskelbtini) galės būti sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 m. naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą archyvinę planinę medžiagą, taip pat į Administracijos Miesto plėtros departamento pateiktą planinę medžiagą.
3.8. Pareiškėjos Vilniaus apygardos teismui 2019 m. vasario 21 d. pateikė patikslintą ieškinį bei prašė panaikinti (pripažinti niekiniais) dalį dėl 104 900 kv. m, kaip tai pažymėta schemoje – priede Nr. 12 skaičiais nuo 1 iki 44: 1) 2005 m. lapkričio 4 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1268; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-9536-01. Pareiškėjų prašoma atkurti Žemės sklypo dalis patenka į 10,4900 ha žemės plotą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), dėl kurio Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ginčas Civilinėje byloje.
3.9. 2019 m. spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvui pateikus Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo planą, sudarytą 1869 m. (F. 526, Ap. 3, b. 341), kuris Komisijos 2017 m. birželio 9 d. posėdyje pakartotinai svarstant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, vadovaudamasis Metodiniais nurodymais, atsakovas nusprendė pakartotinai 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atlikti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą. Apie tai pareiškėjoms ir kitiems buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentas pranešė 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104.) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“.
3.10. Atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl papildomų archyvinių dokumentų, siekė išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimu ir atliko visas jam priskirtas funkcijas. Iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo ribų nustatymas yra vienas iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros veiksmų. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jos turi būti išnagrinėtos, palygintos su NŽT Vilniaus miesto skyriuje turimais ir anksčiau nagrinėtais dokumentais, todėl klausimas dėl žemės grąžinimo natūra ties (duomenys neskelbtini), galės būti sprendžiamas pakartotinai įvertinus 2017 m. naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą archyvinę planinę medžiagą, į Administracijos Miesto plėtros departamento pateiktą planinę medžiagą, taip pat kai bus priimtas galutinis sprendimas Civilinėje byloje.
3.11. Prašomas panaikinti Raštas ir Sprendimas priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
3.12. Atsakovas papildomai paaiškino, kad pagal Komisijos 2020 m. protokolą, kuriuo patikslintos žemės sklypo ribos, ginčo Žemės sklypo dalis nebepatenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, tačiau ginčas dėl šio protokolo nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje. Pareiškėjos neginčijo aplinkybės, kad Civilinė byla, apie kurią minima Rašte, yra nereikšminga ar nesusijusi. Ji inicijuota pagal pačių pareiškėjų ieškinį, joms žinoma šios bylos esmė. Raštas yra aiškus ir suprantamas, administracinė procedūra šiuo atveju nutraukta pagrįstai, o Sprendime nebuvo būtinybės kartoti to, kas buvo nurodyta Rašte, todėl Sprendime nurodyti papildomi argumentai ir Raštas nepanaikintas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė atsiliepime nurodė:
4.1. Pareiškėjos nenurodo argumentų, kodėl Raštas nepagrįstas, o tik pateikia argumentus dėl Sprendimo nepagrįstumo, neigdamos jame minimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslinimo galimybę.
4.2. Iš Rašto akivaizdu, kad žemės sklypo 0,8585 ha dalies grąžinimo natūra klausimo sprendimas susijęs su Civilinės bylos baigtimi. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ši žemės sklypo 0,8585 ha dalis patenka į 10,4900 ha plotą, dėl kurio nagrinėjamas ginčas Civilinėje byloje. Šį faktą patvirtina ir pareiškėjų 2019 m. liepos 2 d. prašymo turinys, kuriame jos nurodė, kad jų prašoma grąžinti žemė patenka į žemės sklypą ir į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Tuo tarpu visas žemės sklypo plotas, patekęs į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, yra pažymėtas Civilinėje byloje pateikto pareiškėjų patikslinto ieškinio reikalavimuose. Pareiškėjų 2019 m. liepos 2 d. prašyme nurodyta, kad jų prašoma grąžinti žemės sklypo 0,8585 ha dalis yra laisva (neužstatyta) ir todėl turi būti grąžinama natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams. Tuo tarpu Civilinėje byloje remiamasi priešingomis aplinkybėmis, jog ginčo žemė nėra laisva (yra užstatyta) ir todėl negali būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu. Taigi atsakovas teisėtai ir pagrįstai nesprendė / netenkino pareiškėjų prašymo pripažinti žemės sklypo 0,8585 ha dalį laisva (neužstatyta) ir atkurti nuosavybės teises į ją natūra, suteikdamas prioritetą teismui nustatyti ginčo žemės statusą, ar ji atitinka laisvos (neužstatytos) žemės kriterijus.
4.3. Nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija ir jos tikslinimu, kuo apskritai nesiremta atsakovo Rašte. Skundo pagrindą sudaro tik aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslinimu, kuris, kaip papildomas argumentas, nurodytas NŽT Sprendime. Atsakovo Rašte apie rėžinio kaimo kartografijos tikslinimą neužsiminta, tik žemės sklypo 0,8585 ha dalies grąžinimo klausimo sprendimas susietas būtent su Civiline byla. Aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslinimu, šioje byloje nevertintinos ir dėl to, jog jos yra ginčo dalyku kitoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-3757-809/2020 (toliau – ir VAAT byla), kurioje, priešingai nei šioje byloje, kartografijos tikslinimo (ne)galimumas yra teisiškai reikšmingas, nes būtent joje ir yra pareikštas reikalavimas panaikinti sprendimus, susijusius su kartografijos tikslinimu.
4.4. Skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016 nėra aktuali šioje byloje, be to, netgi patvirtina pareiškėjų skundo teiginių nepagrįstumą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjų Bendrovei po 1 726,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėjos S. D. ir J. J. yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime 0,5833 ha ploto valdytą žemę.
6.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3572-968/2016 NŽT buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. D. 2015 m. balandžio 27 d. skundą (reg. data 2015 m. balandžio 29 d., Nr. 1GS- 872), kuriuo pareiškėjos prašė NŽT pagal pateiktą medžiagą nustatyti (duomenys neskelbtini) kaimo plotą ir ribas.
6.3. Komisijos 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. 49PRT-18-(14.49.101) patvirtina, kad vykdydamas 2016 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimą, atsakovas 2017 m. birželio 9 d. surengė Komisijos posėdį, kuriame nutarta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė 3 atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais. Tuo pačiu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 198,2823 ha. Apie tai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams buvo pranešta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. 49SF-1325-(14.49.104.).
6.4. Pareiškėjos NŽT Vilniaus miesto skyriui 2019 m. liepos 2 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. 49GF-3262) atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą.
6.5. Raštu atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 27 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1389-866/2019 dėl administracinių aktų panaikinimo, pranešė jokių veiksmų nevykdysiantis ir pareiškėjų klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo spręsiantis pagal teismo priimtą sprendimą. Nesutikdamos su Raštu, pareiškėjos dėl jo pateikė skundą NŽT, prašydamos panaikinti Raštą, pripažinti, kad 8585/140453 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), atitinka laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinę padėtį ir natūra gali būti grąžinama teisę atkurti nuosavybės teises turintiems asmenims. Pareiškėjos taip pat prašė atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą.
6.6. Sprendimu NŽT pareiškėjų skundo netenkino. Sprendime pateikta įvykių, susijusių su Žemės sklypu seka, kuri iš esmės nurodyta ir atsakovo atsiliepime. Taip pat priminta, kad 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. buvo atliekamas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimas, apie kurį pareiškėjoms buvo pranešta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104.). Sprendime NŽT nurodė, kad žemės grąžinimo ties (duomenys neskelbtini), klausimas galės bus sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 m. naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą archyvinę planinę medžiagą, taip pat į Administracijos Miesto plėtros departamento pateiktą planinę medžiagą.
7. Teismas aptarė VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Tvarkos 1061 punktą, Metodinių nurodymų 3.3 punktą ir iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1441-866/2020 (buvęs bylos Nr. e2-1389-866/2019) pagal pareiškėjų ieškinį, kuriuo jos prašo panaikinti (pripažinti niekiniais) dalį 2005 m. lapkričio 4 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2005-1268 bei Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-9536-01. Teismas nurodė, kad pareiškėjų ieškinio reikalavimo teisė Civilinėje byloje grindžiama Komisijos Protokolu, kuriuo nustatytas apytikslis 198,2823 ha (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas, taip pat šio Protokolo pagrindu patvirtinta (duomenys neskelbtini) (Lesniki) rėžinio kaimo kartografija. Šių dokumentų pagrindu žemės sklypas, į kurį pareiškėjos siekia atkurti nuosavybės teises, pateko į (duomenys neskelbtini) (Lesniki) rėžinio kaimo teritoriją, tačiau, pareiškėjų ieškinyje pateiktais argumentais, žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0052:0422, parduotas UAB „Vingio turtas“ ir dėl to joms negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje buvusį žemės sklypą.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos neginčija Rašte nurodytos aplinkybės, jog jų atsakovui pateikto prašymo nagrinėjimas yra susijęs su Civiline byla, tačiau, jų manymu, Rašte nepaaiškintos jokios sąsajos. Teismas nurodė, kad Civilinė byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama pagal pareiškėjų ieškinį, pareiškėjas minėtoje byloje atstovauja advokatai, vienas kurių – advokatas K. K. atstovauja pareiškėją S. D. ir šioje administracinėje byloje. Pareiškėjos ieškinyje remiasi aplinkybe, kad jos negali atkurti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, kadangi jis parduotas Bendrovei. Teismas nustatė, jog Rašte nurodyta faktinė aplinkybė, dėl kurios netenkinamas pareiškėjų prašymas, taip pat nurodytas teisinis pagrindas – VAĮ 27 straipsnis, todėl priėjo prie išvados, kad pareiškėjos suprato Rašto turinį ir teismui pateiktame skunde neišdėstė jokių nesutikimo su Raštu argumentų. Teismas atmetė pareiškėjų atstovų argumentus dėl Rašto neišsamumo ir pripažino nepagrįsta šią pareiškėjų skundo dalį.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjoms teikiant prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, pareiškėjos turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą, kaip Komisijos Protokolo ir kartografavimo pagrindu priklausiusį (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui. Teismas nustatė, kad Komisija 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-1-(14.49.101.) (toliau – ir Protokolas Nr. 2) patikslino (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, dėl ko Žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėjos, nebepatenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Ginčas dėl Protokolo Nr. 2 nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-3757-809/2020. Iki sprendimo minėtoje byloje įsiteisėjimo Vilniaus apygardos teismas sustabdė Civilinės bylos nagrinėjimą. Teismas priėjo prie išvados, kad nuo minėtose bylose priimtų sprendimų priklauso pareiškėjų teisinė padėtis, t. y., ar jos turės teisę atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą, t. y. ar Žemės sklypas pateks į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją.
10. Teismas nurodė, kad Sprendimu NŽT pateikė įvykių, susijusių su Žemės sklypu seką, t. y. nurodė visus dokumentus, kuriais kreipėsi informacijos į Administraciją, Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos centrinį valstybės archyvą, siekdama surinkti turimą informaciją apie buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Sprendime taip pat priminta pareiškėjoms apie 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atliekamą buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą, apie kurį pareiškėjoms buvo pranešta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104.). Sprendime NŽT nurodyta, kad žemės grąžinimo ties (duomenys neskelbtini), klausimas galės būti sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 m. naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą archyvinę planinę medžiagą, taip pat į Administracijos Miesto plėtros departamento pateiktą planinę medžiagą.
11. Teismas pažymėjo, jog pagrindinis argumentas, kuriuo pareiškėjos grindžia šioje byloje skundžiamų Sprendimo ir Rašto (toliau abu kartu – ir ginčijami administraciniai aktai) neteisėtumą, yra tai, kad atsakovas vilkina nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjų nuomone, NŽT neturi teisės stabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dėl neteisėtai pradėtos kitos procedūros, kuriai pradėti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje Civilinėje byloje pareiškėjos ginčija sandorius, sudarytus dėl žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0052:0422, ir ieškinyje teigia, jog dėl šių sandorių joms negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvusį žemės sklypą. Šioje byloje ginčijamais administraciniais aktais buvo nagrinėjamas pareiškėjų prašymas atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą. Jokie sprendimai keisti / tikslinti ar koreguoti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos ginčijamais administraciniais aktais nebuvo priimti. Teismas akcentavo, kad sprendimo keisti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimą teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas kitoje byloje, kurioje teismas pasisakys dėl šios procedūros teisėtumo, ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad minėta procedūra yra neteisėta, o pareiškėjų argumentus laikė deklaratyviais ir atmetė.
12. Teismas rėmėsi LVAT praktika, kurioje konstatuota, jog buvusios žemės lokalizacija, jos ribų kartografavimas yra esminiai aspektai, kurie apsprendžia tiek nuosavybės teisių atkūrimo galimus būdus, tiek kompensacijų už nacionalizuotą (valstybės išperkamą) žemę dydžius (2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1427-525/2020) ir priėjo prie išvados, kad atsakovas, turėdamas dokumentų, kurie kėlė abejones dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dydžio ir ribų, pagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi ir nutraukė administracinę procedūrą. Teismas pažymėjo, kad tik kiek įmanoma tiksliau nustačius (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, gali būti sprendžiamas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę.
13. Teismas nusprendė, kad Rašte ir Sprendime yra nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas – išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos su pareiškėjų prašymu atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą susijusios aplinkybės, nurodyti motyvai ir argumentai, ginčijami administraciniai aktai priimti NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT kompetencijos ribose, neprieštarauja šių institucijų tikslams bei uždaviniams, atitinka jų priėmimo metu galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti.
14. Atmetęs pareiškėjų skundą, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi ir priėjo prie išvados, kad Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas aptarė ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, CPK 98 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8 punktus, analizavo su Bendrovės prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas susijusius dokumentus ir priėjo prie išvados, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 7 172,76 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį ir nėra protingo dydžio. Teismas nusprendė, kad protingo dydžio suma už teisines paslaugas nagrinėjamuoju atveju laikytina 3 452,50 Eur, kuria priteisė po lygiai, t. y. po 1 726,25 Eur iš abiejų pareiškėjų.
III.
15. Pareiškėjos S. D. ir J. J. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Pareiškėja J. J. taip pat prašo priimti naują sprendimą – panaikinti NŽT Sprendimą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus Raštą, įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjų apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:
16.1. NŽT kaip subjektas, vykdantis nuosavybės teisių atkūrimą, vilkina nuosavybės teisių buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaime atkūrimą. Atsakovas, priimdamas Raštą bei Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą, nes nėra pagrindo vertinti ginčijamus administracinius aktus kaip pagrįstus ir motyvuotus, juose nėra nurodytos aiškios aplinkybės ir teisės normos, kuriomis jie yra grindžiami. Nagrinėjamu atveju iš Rašto turinio nėra aišku, koks priimtas sprendimas dėl pareiškėjų prašymo – ar nutarta sustabdyti administracinę procedūrą pagal prašymą, ar ši procedūra nutraukta. Rašto turinys suformuotas taip, kad galima suprasti, jog atsakovas tiesiog atsisako vykdyti bet kokius veiksmus pagal prašymą, t. y. nutraukia administracinę prašymo nagrinėjimo procedūrą. Rašte atsakovas dviprasmiškai aiškina, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo spręs pagal teismo priimtą sprendimą, t. y. galbūt administracinė procedūra yra stabdoma. Dėl šių priežasčių Raštas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų.
16.2. Teismų praktikoje dėl VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pažymima, jog viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl administracinės procedūros nutraukimo remiantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, turi būti taikomi to paties įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. LVAT praktikoje labai aiškiai nurodoma, jog tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų viešojo administravimo subjekte ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 31 d.) pagrindu nėra leistinas jokiais kitais, taip pat ir tikslingumo, sumetimais. NŽT, ginčijamuose administraciniuose aktuose, ne tik turėjo formaliai nurodyti VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, kad yra nagrinėjama Civilinė byla, bet ir motyvuotai pagrįsti, kodėl ji mano, kad nagrinėjamoje byloje (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje) bus atsakyta į pareiškėjų klausimą. Teismas taip pat nepateikė jokio paaiškinimo, tik formaliai taikė VAĮ 27 straipsnio 5 dalį.
16.3. Vilniaus apygardos teisme nenagrinėjamas ginčas tuo pačiu klausimu. Civilinėje byloje pareiškėjos reikalauja panaikinti (pripažinti niekiniais) dalį dėl 104 900 kv. m, kaip pažymėta schemoje – ieškinio priede Nr. 12 skaičiais nuo 1 iki 44: 2005 m. lapkričio 4 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1268 bei Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-9536-01. Pareiškėjų ieškinio reikalavimo teisė Civilinėje byloje grindžiama Komisijos Protokolu, kuriuo nustatytas apytikslis 198,2823 ha (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas, taip pat šio Protokolo pagrindu patvirtinta (duomenys neskelbtini) (Lesniki) rėžinio kaimo kartografija. Šių dokumentų pagrindu žemės sklypas, į kurį pareiškėjos siekia atkurti nuosavybės teises, pateko į (duomenys neskelbtini) (Lesniki) rėžinio kaimo teritoriją, ir šis žemės sklypas parduotas Bendrovei ir dėl to joms negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje buvusį žemės sklypą. Taigi Civilinėje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo. Civilinėje byloje nėra taikyta jokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios draustų NŽT disponuoti valstybės žeme.
16.4. NŽT Sprendime nėra argumentų, motyvų dėl pareiškėjų skunde dėl Rašto išsakytos nuomonės, išdėstyto prašymo. Priešingai NŽT Sprendimas dar labiau „supainioja“ pareiškėjas, nes NŽT aiškina, kad administracinė procedūra pagal prašymą nėra sustabdyta ar nutraukta, o pareiškėjų keliamas Žemės sklypo grąžinimo klausimas galės bus sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 m. naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą archyvinę planinę medžiagą, taip pat į Administracijos Miesto plėtros departamento pateiktą planinę medžiagą, bet ne „pagal teismo priimtą sprendimą“, kaip nurodė atsakovas. Esant šioms aplinkybėms yra akivaizdu, kad tiek NŽT Vilniaus miesto skyriaus Raštas, tiek NŽT Sprendimas yra nepagrįsti faktiniais duomenimis ir nulemti netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo, priimti pažeidžiant vieną esminių, gero viešo administravimo, principą, todėl turi būti panaikinti, o pareiškėjų prašymas turi būti išnagrinėtas iš naujo.
16.5. Teismui buvo pateiktas prašymas stabdyti šią administracinę bylą, tačiau tokio prašymo netenkinęs teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
16.6. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, turėjo identifikuoti kaip šis procesas liečia Bendrovės teises ar teisėtus interesus ir, kaip skundžiamas teismo sprendimas juos apgina. Šios aplinkybės teismo sprendime neaptartos ir nenurodytos, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 40 str. 3 d.
17. Atsakovas NŽT atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsakovas atsiliepimuose į apeliacinius skundus pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodo, kad:
17.1. NŽT Vilniaus miesto skyrius, veikdamas savo kompetencijos ribose, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimu ir atliko visas jam priskirtas funkcijas.
17.2. LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016 konstatavo, kad kai administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, o jos metu yra priimamas ne vienas administracinis aktas, kurie tik sudaro prielaidas bei sąlygas priimti baigiamąjį administracinį aktą, kuriuo ir yra užbaigiama pati procedūra bei sukuriamos asmeniui atitinkamos subjektinės teisės, tai ši administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje. Rėžinio kaimo ribų nustatymas yra viena iš administracinės procedūros sudėtinių dalių, kurios metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šios aplinkybės turi būti išnagrinėtos, palygintos su NŽT Vilniaus miesto skyriuje turimais ir anksčiau nagrinėtais dokumentais, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius priimtų teisingą, teisėtą ir teisės aktais pagrįstą baigiamąjį aktą – sprendimą atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę, todėl klausimas dėl žemės grąžinimo natūra (turėtoje vietoje) ties (duomenys neskelbtini), galės būti sprendžiamas kai bus priimti galutiniai sprendimai Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-643-809/2021.
17.3. Pareiškėjoms yra žinomos visos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamais teisminiais ginčais, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT ginčijamuose administraciniuose aktuose neturėjo pareigos nurodyti nagrinėjamų teisminių bylų aplinkybių, kurios ir taip buvo žinomos pareiškėjoms, o ginčijami administraciniai aktai yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
17.4. Sustabdyti šią administracinę bylą nebuvo pagrindo, kadangi teismas sprendimu sprendė, ar ginčijami administraciniai aktai atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus bei ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus bei sprendė klausimą, ar pagrįstai ginčijamais administraciniais aktais pareiškėjų prašymas, vadovaujantis VAĮ 27 straipsniu buvo sustabdytas dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos Civilinės bylos.
17.5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsniu, turėjo išspręsti klausimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes pastarasis yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla, t. y. pareiškėjų prašoma atkurti Žemės sklypo dalis patenka į 10,4900 ha žemės plotą, esantį 14,0453 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), dėl kurio vyksta civilinis ginčas, taip pat Žemės sklypo dalis, valstybinės žemės sklypo 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutartimi bei papildomais susitarimais yra išnuomota UAB „Vingio turtas“. Tai įrodo, kad nagrinėjama byla yra susijusi su Bendrovės teisėmis ir interesais.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė atsiliepime į apeliacinius skundus laikosi pozicijos, jog:
18.1. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos ir nepaneigtos esminės teismo sprendime nurodytos aplinkybės ir argumentai, kurių pagrindu skundas atmestas. Pareiškėjų pateiktame skunde nebuvo nurodyta nei viena aplinkybė, argumentas ir / ar įrodymas, kurie galėtų pagrįsti, esą NŽT Vilniaus miesto skyriaus Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, inter alia (be kita ko), skunde nebuvo pagrista, esą atsakovas galėjo ir privalėjo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą klausimą tol, kol nėra baigta nagrinėti Civilinė byla. Teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė bei pareiškėjų neginčijama aplinkybė yra esminė, kadangi pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą pačiame skunde turėjo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl Rašto panaikinimo, ir atitinkami įrodymai. Apeliaciniuose skunduose nėra ir net negalėtų būti paneigiamos teismo sprendime pagrįstai ir teisėtai nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas konstatavo, jog pareiškėjos suprato Rašto turinį, taip pat nėra paneigti teismo sprendimo motyvai dėl NŽT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
18.2. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia apeliacinių skundų teiginiai (dėl tariamo ginčijamų administracinių aktų nepagrįstumo ir neteisėtumo, dėl Civilinės bylos ir pareiškėjų 2019 m. liepos 2 d. prašymo sąsajų, dėl to, jog iš ginčijamų administracinių aktų nėra aišku, ar administracinę procedūrą nutarta stabdyti, ar nutraukti), kurie arba apskritai nevertintini, kaip nesudarę skundo pagrindo, arba atmestini. Dėl viename iš apeliacinių skundų dėstomų visiškai naujų teiginių, esą iš ginčijamų administracinių aktų nėra aišku, ar nutarta administracinę procedūrą sustabdyti, ar nutraukti, pažymėtina, jog kitai apeliantei nekilo jokių abejonių, koks sprendimas buvo priimtas. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde minima būtent VAĮ 27 straipsnio 5 dalis ir šioje normoje aptartas administracinės procedūros nutraukimo pagrindas.
18.3. Argumentai, susiję su ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra abstraktūs, nepagrįsti. Vien kitos bylos nagrinėjimas teisme pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra pagrindas stabdyti administracinę bylą. Atitinkamai, vien kitos bylos paminėjimas teismo sprendime nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kaip tai pateikta viename iš apeliacinių skundų. Teismas skundžiamame sprendime kitą administracinę bylą paminėjo atmesdamas pareiškėjų deklaratyvius, nepagrįstus ir su šioje byloje ginčijamais administraciniais aktais nesusijusius teiginius dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslinimo tariamo negalimumo, nepagrįstumo ir neteisėtumo.
18.4. Teiginiai, susiję su UAB „Vingio turtas“ priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, prieštarauja teismų praktikai bei bylos medžiagai. Atmetus pareiškėjų skundą buvo neabejotinai patenkintas Bendrovės interesas, dėl kurio ji dalyvavo ir kurio ji siekė šioje byloje, tad ir teismo sprendimas priimtas Bendrovės naudai. 2019 m. liepos 2 d. prašymu atsakovui, skundu NŽT ir skundu teismui pareiškėjos siekė, jog nuosavybės teisių atkūrimo į Bendrovei išnuomotą žemę klausimas būtų sprendžiamas skubotai ir ignoruojant nagrinėjamą Civilinę bylą bei naujai gautą archyvinę medžiagą, pagrindžiančią kardinaliai kitas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, nei jos nustatytos 2017 m. Tokioje situacijoje apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl Bendrovės valdomos žemės grąžinimo natūra, nėra teisiškai reikšminga – ji nepaneigia nei minėto pareiškėjų siekio, nei Bendrovės intereso, dėl kurio ji siekė įstoti į bylą ir dėl kurio joje dalyvauja. Bendrovė buvo įtraukta į bylą teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. protokoline nutartimi, tokiu būdu pripažįstant šios bylos įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 49SF-1691-(14.49.104.) „Dėl žemės sklype 0,8585 ha ploto dalies, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimo natūra“ ir NŽT 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 1SS-2143-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų su tuo susijusių reikalavimų.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad NŽT Raštas ir Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
21. Pareiškėjos apeliaciniuose skunduose iš esmės laikosi pozicijos, kad tiek NŽT Raštas, tiek Sprendimas yra nepagrįsti faktiniais duomenimis ir nulemti netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo, priimti pažeidžiant vieną esminių, gero viešo administravimo, principą, todėl turi būti panaikinti, o pareiškėjų prašymas turi būti išnagrinėtas iš naujo. Pareiškėjos teigia, kad atsakovas vilkina nuosavybės teisių atkūrimą.
22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Vertinant pareiškėjų apeliacinių skundų argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliaciniuose skunduose neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjos naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
25. Pareiškėjos apeliaciniuose skunduose tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas vilkina nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau tokio savo vertinimo nedetalizuoja, nepateikia argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų skundo argumentus šiuo aspektu. Taigi pareiškėjoms apeliaciniuose skunduose nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovas vilkina nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau iš esmės nenurodant jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas minėtos pirmosios instancijos teismo išvados neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.), teisėjų kolegija neturi pagrindo jos vertinti kitaip, nei jau įvertino pirmosios instancijos teismas.
26. Vertinant atsakovo priimtų ginčijamų administracinių aktų (Rašto ir Sprendimo) atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-959-502/2019).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama Civilinė byla yra iškelta pagal pareiškėjų ieškinį. Pareiškėjų ieškinio reikalavimo teisė Civilinėje byloje grindžiama Komisijos Protokolu, kuriuo nustatytas apytikslis 198,2823 ha (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas, taip pat šio Protokolo pagrindu patvirtinta (duomenys neskelbtini) (Lesniki) rėžinio kaimo kartografija. Šių dokumentų pagrindu žemės sklypas, į kurį pareiškėjos siekia atkurti nuosavybės teises, pateko į (duomenys neskelbtini) (Lesniki) rėžinio kaimo teritoriją, ir šis žemės sklypas parduotas Bendrovei ir dėl to joms negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje buvusį žemės sklypą (žr. Nutarties 16.3 p.). Taigi atsakovui Rašte nurodžius objektyvius duomenis (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą Civilinę bylą), teisinį pagrindą – VAĮ 27 straipsnį, darytina išvada, jog Rašte buvo pakankamai duomenų, kad pareiškėjos suvoktų Rašto priėmimo motyvus, t. y. dėl kokių priežasčių NŽT Vilniaus miesto skyrius netenkino pareiškėjų 2019 m. liepos 2 d. prašymo.
28. Sprendime atsakovas pateikė įvykių, susijusių su ginčo žemės sklypu seką, t. y. nurodė visus dokumentus, kuriais kreipėsi informacijos į Administraciją, Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos centrinį valstybės archyvą, siekdamas surinkti turimą informaciją apie buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Sprendime taip pat nurodyta, kad žemės grąžinimo ties (duomenys neskelbtini), klausimas galės bus sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 m. naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą archyvinę planinę medžiagą, taip pat į Administracijos Miesto plėtros departamento pateiktą planinę medžiagą. Taigi, įvertinusi NŽT Sprendimo turinį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad jame yra išsamiai įvertintos ir išnagrinėtos su pareiškėjų prašymu atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą susijusios aplinkybės bei motyvuotai paaiškinta, kodėl pareiškėjų keliamas klausimas dėl Žemės sklypo grąžinimo natūra (turėtoje vietoje) galės būti sprendžiamas dar kartą įvertinus papildomus dokumentus, t. y. kiek įmanoma tiksliau nustačius (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Tai konstatavęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo NŽT Sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.
29. Pareiškėjos apeliaciniuose skunduose teigia, kad iš Rašto turinio nėra aišku, koks priimtas sprendimas dėl pareiškėjų prašymo – ar nutarta sustabdyti administracinę procedūrą pagal prašymą, ar ši procedūra nutraukta, NŽT Sprendimas dar labiau jas „supainioja“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Taigi, administracinės bylos proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės, nepatenkantys į konkrečios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, išskyrus aiškiai įstatyme aptartus atvejus (pvz., viešasis interesas), nėra teisiškai reikšmingi jos (konkrečios administracinės bylos) kontekste (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1345-442/2020). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi tai, kad pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo tokio pobūdžio argumentų dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo, teisėjų kolegija šių naujų, tik apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nenagrinėja ir nevertina.
30. Viename iš apeliacinių skundų teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netenkinęs prašymo sustabdyti šią administracinę bylą, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakydama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
31. Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).
32. Nagrinėjamu atveju, išklausius pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl bylos sustabdymo išsprendė protokoline nutartimi ir jo netenkino argumentuodamas tuo, jog nenustatytas ryšys tarp ginčo dalyko nagrinėjamoje administracinėje ir kitose bylose (garso įrašo 22:10–22:48 min.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
33. Vertinant argumentus, susijusius su netinkamai taikyta ir aiškinta ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, pažymėtina, jog minėtoje ABTĮ normoje įtvirtinta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.).
34. LVAT praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį (pagal šiuo metu galiojančią ABTĮ redakciją – 40 str. 3 d.), pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo, ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
35. Byloje nustatyta, jog pareiškėjų prašoma atkurti Žemės sklypo dalis patenka į 10,4900 ha žemės plotą, esantį 14,0453 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), dėl kurio vyksta civilinis ginčas, taip pat Žemės sklypo dalis, valstybinės žemės sklypo 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutartimi bei papildomais susitarimais yra išnuomota UAB „Vingio turtas“. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. protokoline nutartimi įtraukus Bendrovę į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, buvo pripažinta šios bylos įtaka jos teisėms ir teisėtiems interesams, Bendrovė procesiniuose dokumentuose palaikė atsakovo poziciją ir siekė būtent tokios bylos baigties, kokia buvo patvirtinta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Taigi pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjų skundą, apgynė ir Bendrovės, kaip trečiojo suinteresuoto asmens, teises, todėl pagrįstai sprendė, jog Bendrovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
36. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, proceso teisės normų nepažeidė, o pareiškėjų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
37. Atmetus pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ pateikė prašymą priteisti 3 158,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad galutiniu teismo sprendimu atmetus pareiškėjų apeliacinius skundus buvo patenkintas Bendrovės, kuri, nesutiko su pareiškėjų apeliaciniais skundais ir palaikė atsakovo poziciją, interesas, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
39. Bendrovės prašoma priteisti išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą (parengtas 2021 m. vasario 10 d.) – 3 049,20 Eur viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas (2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje (be individualiųjų įmonių) 1 454,8 Eur x 1,3 = 1 891,24 Eur), todėl yra mažintinas. Vien trečiojo suinteresuoto asmens atstovo nurodyta aplinkybė, jog buvo analizuojami du apeliaciniai skundai, nesudaro pagrindo teigti, kad Rekomendacijose įtvirtintas maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimą į apeliacinius skundus turi būti dvigubinamas. Bendrovės prašoma priteisti išlaidų suma už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (parengtas 2021 m. spalio 5 d.) – 108,90 Eur yra mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas (2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje (be individualiųjų įmonių) 1 517,4 Eur x 0,4 = 606,96 Eur), todėl gali būti priteistas.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, už Bendrovei suteiktas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo paslaugas sumokėta išlaidų suma – 108,90 Eur – laikytina protinga, pagrįsta ir teisinga, jos nėra pagrindo sumažinti. Tačiau prašoma priteisti 3 049,20 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinius skundus pateikimą nelaikytina pagrįsta ir mažintina iki Rekomendacijose įtvirtinto dydžio – 1 891,24 Eur. Taigi Bendrovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, t. y. priteistina viso 2000,14 Eur suma (108,90 Eur + 1 891,24 Eur), kuri atlygintina iš abiejų pareiškėjų po 1000,07 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų S. D. ir J. J. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjų S. D. ir J. J. trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vingio turtas“ po 1000,07 Eur (vieną tūkstantį eurų 7 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė