Civilinė byla Nr. 2S-1584-803/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09914-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.; 3.3.2.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl skolos priteisimo iš laiduotojų atsakovams D. S., R. K., K. K. ir trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NBG grupė“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl termino pareiškimo pateikimui atnaujinti procesą skaičiavimo bei pareiškimo atnaujinti procesą dviem pagrindais - paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių ir padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos priimtame sprendime pagrįstumo.
2. Pareiškėjas D. S. pateiktame pareiškime prašė: 1) atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais; 2) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, suteikiantis teisę tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui teikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių), neprieštarauja konstitucinei teisei į gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (b. l. 1-55).
3. Prašyme nurodė, jog prioritetas turėtų būti teikiamas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, pažeidę CPK ir Lietuvos Respublikos Įmonių įstatyme (toliau - ĮBĮ) numatytas rūšinio teismingumo taisykles, padarė aiškias teisės normų taikymo klaidas. Pažymėjo, jog priimtuose procesiniuose sprendimuose vertindami sandorius, nustatydami tikrąją sutarties šalių valią bei aiškindami sutartis, vertindami įrodymus bei taikydami proceso teisės normas teismai taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodė, jog išnaudojo visas galimybes peržiūrėti priimtus procesinius teismus, todėl tik teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo turi galimybę apginti pažeistas teises ir saugomus interesus. Pažymėjo, jog trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas, kadangi turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015-09-30 gautos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-25 nutarties byloje Nr. 3P-1919/2015.
4. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas praleido proceso įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti ir neprašė teismo minėto termino atnaujinti. Mano, jog pareiškėjas apie savo teisių galimą pažeidimą turėjo galimybę sužinoti anksčiau nei nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015-09-25 nutarties Nr.3P-1919/2015 priėmimo, todėl terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutarties priėmimo. Pažymėjo, jog pareiškėjas pakartotinai ir nepagrįstai kvescionuoja įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutartį, kadangi iš esmės kelia tapačius klausimus bei remiasi analogiškais argumentais, kurie buvo įvertinti nagrinėjant šalių ginčą dėl skolos priteisimo. Nurodė, jog pareiškėjas nepagrindė proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais, kadangi su laidavimo sutarčių sudarymu ir vertinimu susijusias aplinkybes išnagrinėjo ir įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, o dėl procesinės BUAB „NBG grupė“ padėties apeliacinės instancijos teismas pasisakė nurodydamas, jog minėtas argumentas nėra teisiškai reikšmingas (b. l. 137-141).
5. Suinteresuoti asmenys R. K. ir K. K. pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, jog nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų. Pažymėjo, jog ieškovas turi dispozityvumo teisę pasirinkti atsakovus, o ieškinys laiduotojams pareikštas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, kadangi pagal ginčo pobūdį nepatenka į ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą teismingumo taisyklę. Manė, jog pareiškėjo argumentai, susiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimu, yra deklaratyvaus pobūdžio, nenurodytos konkrečios aplinkybės, paaiškėjusios po sprendimo priėmimo ir turinčios tiesioginės įtakos priimto procesinio sprendimo pagrįstumui. Paaiškino, jog visos pirmosios instancijos padarytos teisės normų taikymo klaidos ištaisytos apeliacinės instancijos teismo, todėl nėra pagrindo proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pažymėjo, jog prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą nėra motyvuotas, o jo keliami klausimai nepatenka į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priskirtus klausimus (b. l. 142-148).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjo argumentai dėl savo galimo teisių pažeidimo sužinojimo momento nepagrįsti, todėl konstatavo, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir jo neprašė atnaujinti.
8. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimais dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių vertinimo kriterijų teismas konstatavo, jog pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė nė vienos esminės aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui ginčo metu, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 368 straipsnio 1 dalies 2 punktą laikė nepagrįstu. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su R. K. ir K. K. laidavimo sutarčių pabaiga, UAB „NBG grupė“ akcijų perleidimu, taip pat buvo vertintos nagrinėjant ginčą.
9. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepagristai prašė atnaujinti procesą minėtu pagrindu, kadangi pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui 2015-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-565/2015 pakeičiant sprendimą iš dalies, tokiu būdu ištaisant visas pirmosios instancijos teismo padarytos teisės normų taikymo klaidas.
10. Pareiškėjo prašymus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bei į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmetė, kadangi nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindus kreiptis į minėtas institucijas (b. l. 151-155).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškimą; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas dėl apribojimo pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl apeliacine tvarka peržiūrėtų nutarčių (sprendimų) ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas neprieštarauja konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, konstituciniam teisinės valstybės principui bei asmenų lygybės įstatymui; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą civilinėje byloje (b. l. 160-175). Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
11.1. pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina galimai praleistą trijų mėnesių senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Mano, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015-09-25 nutarties, kuria atsisakyta priimti D. S. kasacinį skundą, gavimo dienos (2015-09-30), o tokios aplinkybės atitinka Kasacinio teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2008;
11.2. pateiktame prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodė pagrįstus argumentus, sudarančius pagrindą proceso atnaujinimui, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jų neįvertino, nepasisakė dėl procesiniuose sprendimuose padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų;
11.3. vertinant teisės aktus yra iškilusi pagrįsta abejonė dėl Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui suteiktų išskirtinių sąlygų kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu bei CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vienerių metų naikinamojo termino prašymui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar minėtos nuostatos neprieštarauja pareiškėjo konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui;
11.4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų pasisakyti, kaip turėtų būti interpretuojamas Europos Sąjungos pirminėje ir antrinėje teisėje įtvirtintas teisės aktų taikymas ir reglamentavimas, užtikrinantis visų asmenų ir piliečių vienodą apsaugą pagal įstatymus.
12. Atsiliepimai į pareiškėjo atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 335 straipsnio 2 dalį nepateikti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais, pagrįstumo, ir dėl prašymo atnaujinti procesą termino.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).
15. Be to, kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).
16. Apylinkės teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, kadangi prašymą pateikė 2015-12-28, kai tuo tarp trijų mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutarties priėmimo dienos. Apeliantas įrodinėja, jog kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, jis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015-09-25 nutartimi Nr. 3P-1919/2015 atsisakytas priimti, todėl trijų mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo minėtos nutarties gavimo dienos ir nėra praleistas.
17. Nors apeliantas įrodinėja, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti turėtų būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015-09-25 nutarties gavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog pareiškėjas apie savo galimą teisių pažeidimą sužinojo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2015-06-16 nutartį, yra teisinga. Pažymėtina, jog apeliantas vieną iš proceso atnaujinimo pagrindų nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (aiškią teisės normos taikymo klaidą), taigi vertintina, jog apie galimą teisės taikymo klaidą apeliantas sužinojo susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutartimi, priimta apeliacine tvarka, peržiūrėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1062-190/2014. Pažymėtina, jog sužinojimo momentas prašant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nurodytas ir kasacinio teismo praktikoje, kuri aptarta 15 punkte, o apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą sužinojimo momentą vertinti priešingai negu išaiškinta kasacinio teismo.
18. Apeliantas pateiktame atskirajame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodydamas, jog asmenų teisių ir interesų pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai yra išnaudotos visos galimybės peržiūrėti priimtus procesinius sprendimus „instancine tvarka“. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apelianto nurodytose nutartyse, kuriomis remiamasi įrodinėjant aplinkybę, jog nepraleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kasacinio teismo vertinamas proceso atnaujinimas visiškai kitu CPK 366 straipsnyje numatytu proceso atnaujinimo pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2014). Kita vertus, apelianto nurodoma teismų praktika neturi teisinės reikšmės kitokiam prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo termino skaičiavimui nei nurodė apylinkės teismas, kadangi aplinkybė, jog kasacinis teismas atsisakė priimti apelianto kasacinį skundą, gali būti priežastis sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, tačiau ne termino skaičiavimo pradžią. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, apeliantas neprašė atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
19. Pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties turinio ir joje išdėstytų motyvų matyti, kad termino prašymui pateikti vertinimas nebuvo pagrindinis argumentas pareiškėjo prašymui dėl proceso atnaujinimo netenkinti, o vertintos bei analizuotos ir aplinkybės, svarbios proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais. Taigi šiuo atveju prašymo atnaujinti terminą patenkinimas ar nepatenkinimas nenulėmė teismo priimto procesinio sprendimo rezultato.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
20. Apeliantas prašė atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą įrodinėdamas naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas nenustatė pagrindų proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos išvada.
21. Proceso atnaujinimo klausimu pagal CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punktą ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje nurodęs ir esminius kriterijus tam, jog būtų atnaujintas procesas dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nesiplėsdamas ir plačiai necituodamas kasacinio teismo praktikos, kuri, kaip matyti iš atskirojo skundo, pareiškėjui žinoma, pažymi, jog pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
22. Konstatuotina, jog pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei pateikdamas atskirąjį skundą, nenurodė naujų paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą, o pareiškėjas remiasi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, jog pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą gausiai cituoja Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kvestionuoja tiek pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, tiek apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties, kuria teismo sprendimas iš dalies pakeistas, teisėtumą ir pagrįstumą, atskirajame skunde taip pat remiasi Kasacinio teismo praktika. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad tik teismų praktikos nurodymas, apsunkinant procesinių dokumentų turinio suvokimą, nesudaro pagrindo vertinti padrikai nurodytas aplinkybes kaip esmines ir atnaujinti procesą, juolab kad, apeliantas ir nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes jis laiko esminėmis.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
23. Apeliantas prašo atnaujinti procesą taip pat remdamasis ir kitu proceso įstatyme numatytu pagrindu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame reglamentuojama, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nurodytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010).
24. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu šalis turi tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1062-190/2014, kuriuo ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinys atsakovams D. S., R. K. ir K. K., visiškai patenkintas, o atsakovo D. S. priešieškinys atsakovams atmestas, peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui priimta 2015 m. birželio 16 d. nutartimi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (T. 4., b. l. 182-189). Taigi apeliantas patenka į imperatyvaus pobūdžio įstatymo leidėjo numatytą apribojimą teikti prašymą atnaujinti procesą CPK 336 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su tokiu reglamentavimu, nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas.
25. Kadangi apeliantas neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, apelianto argumentai dėl nurodomų aiškių teisės normų taikymo klaidų nevertinami. Kita vertus, apeliantas teiktame apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tapačius argumentus, kuriais grindžiamas prašymas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o apeliacinės instancijos teismas, priimtoje 2015 m. birželio 16 d. nutartyje apelianto argumentus įvertino.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, byloje surinktus įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo
27. Apeliantas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo remdamasis abejone, ar Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui sudaryta išskirtinė sąlyga kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.
28. Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 267 straipsnyje įtvirtinta, jog ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti ESTT priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. Nors nacionalinės valstybių narių teisės aiškinimas, pagal bendrąją taisyklę, nėra prejudicinio sprendimo dalykas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo yra galimas ir tuo atveju, kai ginčo klausimai susiję su nacionalinės teisės nuostatomis, nukreipiančiomis į Europos Sąjungos teisę, arba susiję su Europos Sąjungos teisės nuostatomis, perkeltomis į nacionalinę teisę (ETT Sprendimo byloje Nr. C-28/95 Leur-Bloem prieš Inspecteur der Belastingdienst 32 paragrafas; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3A-871/2014).
29. Konstatuotina, jog prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl Europos Sąjungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.
30. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas sprendžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
31. Apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriame nustatyta, jog tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka bei CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas neprieštarauja konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, konstituciniam teisinės valstybės principui ir asmenų lygybės įstatymui.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, o tokia teismui suteikta diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė teismui prašymą. Taip pat pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. Klaipėdos m. 1-asis notarų biuras, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-373/2010).
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nekyla būtinybė kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes apeliacinėje byloje nebuvo pateikta argumentų, kodėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto norma prieštaravo Konstitucijai, o buvo keliamas tik šios teisės normos aiškinimo ir taikymo klausimas konkrečioje byloje. Atkreipia dėmesį į tai, jo Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra išnagrinėjęs panašaus pobūdžio ginčą, ir nurodė, jog Lietuvoje teismų taikomas skirtingas ieškinio senaties skaičiavimas valstybės institucijoms ir privačioms šalims nėra diskriminacinio pobūdžio. Teismas išaiškino, jog Konvencijoje įtvirtinta „teisė į teismą“ nėra absoliuti, jai gali būti taikomi ribojimai (pvz., senaties termino nustatymu yra siekiama keleto tikslų – užtikrinti teisinį tikrumą ir galutinumą). Analizuodamas nagrinėjamos bylos aplinkybes, Teismas taip pat nurodė, kad ieškinio senaties pradžios eigos skaičiavimas yra veikiamas valstybės institucijų gaunamų duomenų pakankamumo. Tai reiškia, kad „skirtumo“ poveikis yra suderinamas su „teise į teismą“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje A. ir A. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 17978/05).
34. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, nenustatė pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Todėl konstatuojama, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas pagrįstai, atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Petkuvienė