Baudžiamoji byla Nr. 1-195-810/2013

Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00334-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.2.5;

(S)

1.1.9.4; 1.2.4.5; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 27 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, Gitanai Gervickaitei, Rasai Dženkaitienei,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. C., jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, kaltinamajam A. Š., jo gynėjui Tomui Vildžiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi-staklininku, gyv. (duomenys neskelbtini) Tauckūnų k., Palomenės sen., Kaišiadorių r., teistas 2006-11-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. Š. kaltinamas tuo, kad 2013 m. birželio 24 d. apie 20.00 val., šalia parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Tauckūnų k., Palomenės sen., Kaišiadorių r., nukentėjusiojo A. C. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – sudavė du smūgius rankos kumščiu, tuo nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir dešiniosios akiduobės apatinės sienelės lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Š. parodė, kad š.m. birželio 24 d. apie 20 val., jis buvo prie parduotuvės, adresu Mokyklos g. 10, Tauckūnų k., Kaišiadorių r. Kartu su kaltinamuoju prie parduotuvės dar buvo T. P., E. P., D. P., J. S., R. M.. Parduotuvėje pardavėja dirba kaltinamojo žmona J. Š.. T. P. J. Š. prašymu šlavė šiukšles prie parduotuvės, tuo metu priėjęs A. C. pasakė: „Kam čia šluoji, yra vyras grįžęs iš užsienio, tegul sušluoja“. A. Š. paklausus, ko jis „kabinasi“, A. C. užpyko. A. Š. paaiškino, jog tarp jo ir nukentėjusiojo jau anksčiau buvo konfliktiniai santykiai dėl per arti sklypo ribos pasodintų tujų (A. C. ir A. Š. yra kaimynai). A. Š. teigimu, konfliktas prie parduotuvės kilo dėl to, kad nukentėjusysis A. C. liepė A. Š. sušluoti šiukšles. A. Š. paklausus, kas nukentėjusiajam darosi, jis (A. C.) A. Š. pastūmė, po ko kaltinamasis, kaip pats teigia, neatsilaikė, parvertė nukentėjusįjį ir besikeliančiam sudavė du smūgius į veidą rankos kumščiu. A. Š. teigimu, nukentėjusysis A. C. įvykio metu buvo neblaivus. A. Š. sutinka atlyginti civiliniam ieškovui A. C. 2000 Lt neturtinės žalos, ieškinį dalyje dėl 1758,79 Lt turtinės žalos atlyginimo prašo atmesti, kaip nepagrįstą, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. C. parodė, kad 2013 m. birželio 24 d. jis ėjo į parduotuvę, esančią Mokyklos g. 10, Tauckūnų k., Kaišiadorių r. Prie parduotuvės buvo T. P., E. P., D. P., J. S.. Kaltinamasis A. Š. stovėjo tarpduryje prie įėjimo į parduotuvę, T. P. tuo metu šlavė šiukšles. A. C. paklausus T. P., kodėl jis šluoja, nes yra pardavėja, iš karto po to A. Š. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinę akį, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, daugiau nieko nepamena. Iš karto po įvykio žmona iškvietė greitąją pagalbą, tik klinikose pilnai atgavo sąmonę. Prašo priteisti iš A. Š. 10000 Lt neturtinę žalą ir 1758,79 Lt turtinės žalos. 

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. C. parodė, kad nukentėjusysis A. C. yra jos vyras, kaltinamasis A. Š. – kaimynas. Š.m. birželio 24 d. ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Tauckūnų k., Kaišiadorių r. Būdama namuose išgirdo dukros šauksmą, kad muša tėtį. Ji išbėgo ir pamatė, kad A. Š. prie parduotuvės spardo ant žemės gulintį A. C.. A. C. įvykio metu buvo neblaivus. Po įvykio jos sutuoktinis gydėsi Kauno klinikose, buvo lūžęs kaulas, atlikta operacija, 2-3 kartus važiavo į ligoninę A. C. priklausančiu automobiliu. Po sužalojimo A. C. jautėsi blogai, skaudėjo akį, negalėjo atsimerkti, jis tris mėnesius buvo nedarbingas, negalėjo lankstytis.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad kaltinamasis A. Š. yra jos sutuoktinis, nukentėjusįjį A. C. ji pažįsta, nes yra kaimynai. Š.m. birželio 24 d. ji dirbo parduotuvėje, adresu Mokyklos g. 10, Tauckūnų k., Kaišiadorių r. Prie parduotuvės buvo R. M., E. P., D. P., J. S., A. Š.. Jiems šnekučiuojantis atėjo neblaivus A. C., kuris pradėjo kibti prie A. Š., sakyti, kad šis (A. Š.) gali šluoti šiukšles. A. Š., neapsikentęs patyčių, pakišo koją ir tokiu būdu pargriovė nukentėjusįjį A. C. ant žemės, po to trenkė du kartus nukentėjusiajam į veidą. Teigia, kad A. Š. nukentėjusiojo nespardė. E. P. juos išskyrė. Matė, kad nukentėjusiajam bėgo kraujas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad nukentėjusįjį ir kaltinamąjį pažįsta, su jais nėra susipykęs. Datos neatsimena, jis (J. V.) stovėjo maždaug 100  metrų atstumu nuo parduotuvės, esančios Mokyklos g., Tauckūnų k., Kaišiadorių raj., kuomet išgirdo riksmus. Nubėgęs prie parduotuvės, ten ant žemės pamatė A. C.. Padėjo A. C. atsistoti ir palydėjo jį iki namų. A. C. buvo neblaivus. Jis (A. C.) pasakė, kad jam trenkė A. Š.. Nukentėjusiojo akis buvo ištinusi, iš nosies bėgo kraujas. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusiajam buvo skilęs akiduobės kaulas, buvo atliekama operacija. Nukentėjusysis jam sakė, kad skaudėjo galvą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusįjį ir kaltinamąjį pažįsta, su jais nėra susipykęs. Š.m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jis (R. M.), T. P., D. P., E. P., J. S., A. C. buvo prie parduotuvės Tauckūnų k., Kaišiadorių r. Parduotuvėje buvo pardavėja J. Š. ir jos vyras A. Š.. A. C. pradėjus konfliktuoti su A. Š., R. M. išėjo namo. Tuo metu nukentėjusysis ir kaltinamasis konfliktavo žodžiu. Vėliau matė atvažiavusią greitąją pagalbą ir policiją. Kad nukentėjusysis stumtų A. Š. nuo savęs, nematė, suduotų smūgių taip pat nematė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad nukentėjusįjį ir kaltinamąjį pažįsta, nėra su jais piktuoju. 2013 m. birželio 24 d. apie 20 val. jis kartu su D. P., J. S., J. V., pardavėja J. Š., jos vyru A. Š. buvo prie parduotuvės, esančios Mokyklos g., Tauckūnų k., Kaišiadorių r. Vėliau atėjo A. C., kuris buvo neblaivus. Pastarajam priėjus, tarp A. Š. ir A. C. įvyko konfliktas. J. S. tuo metu šlavė prie parduotuvės šiukšles, jam priėjęs A. C. pasakė, jog šiukšles sušluos pardavėjos vyras. Dėl to ir kilo konkfliktas. Kažkuriam iš jų pasakius “einam toliau, pasikalbėsim”, A. Š. pakišdamas koją pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, po to A. Š. sudavė du smūgius A. C. į veidą. Dar bandė suduoti, tačiau E. P. juos išskyrė. Nukentėjusiajam atsikėlus J. V. jį (A. C.) nuvedė į namus. Daugiau smūgių E. P. nematė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad šiais metais per Jonines apie 20 val. jis kartu su T. P., E. P., J. S., R. M., A. Š. buvo prie parduotuvės, esančios Mokyklos g., Tauckūnų k. T. P. pradėjus šluoti šiukšles prie parduotuvės, priėjęs A. C. pasakė „kam tu šluoji jei vyras grįžęs“. Po šio komentaro A. Š. pasakė „ką tu norėjai tuo pasakyti“, iš karto po to žodinis konfliktas peraugo į fizinį. Kaip konkrečiai buvo sumuštas A. C., liudytojas neprisiminė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 23-24), liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2013-06-24 apie 20.00 val. buvo prie parduotuvės, esančios Mokyklos g. 10, Tauckūnų k., Palomenės sen., Kaišiadorių r.  Kartu buvo brolis E. P., pusbrolis T. P., J. S., R. M., parduotuvės pardavėja J. Š. ir A. Š.. Visi kalbėjosi. J pasakė, kad reikia sušluoti šiukšles šalia parduotuvės, nes prišiukšlino valgydami saulėgrąžas. T (T. P.) paėmė šluotą ir su ja šlavė, tuomet atėjo prie jų A (A. C.), kuris gyvena netoli parduotuvės, jis yra A (A. Š.) kaimynas ir pasakė T, kad kam jis šluoja šiukšles, yra pardavėjos vyras grįžęs iš užsienio, jis tegul ir šluoja. Nuo to prasidėjo konfliktas, A (A. Š.) Algio (A. C.) klausė, kas jam netinka, dėl ko jis kabinasi. A siūlė eiti toliau nuo parduotuvės pakalbėti ir bandė iššaukti konfliktą, jis buvo girtas. T. A. neištvėręs pakišo koją A už kojų, nuo ko jis nugriuvo ant žemės, tuomet A jam sudavė ne mažiau du smūgius į veido sritį. E (E. P.) juos puolė skirti, kai išskyrė A (A. C.) atsistojo ir nuėjo link namų. Jam bėgo kraujas veido srityje. A su A jau nuo seniau konfliktuoja, kadangi maždaug prieš mėnesį susipyko dėl tujų, kurias A pasodino per arti sklypo ribos. A yra konfliktiškas žmogus, jis visada kabinėjasi prie žmonių, bando iššaukti konfliktą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. P. parodė, kad š.m. birželio 24 d. apie 20 val. jis kartu su E. P., D. P., J. S., R. M., J. V., A. C. ir A. Š. buvo prie parduotuvės, esančios Mokyklos g., Tauckūnų k. Tuo metu tarp A. Š. ir A. C. kilo konfliktas. Šio konflikto aplinkybių neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus  liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 27-28), liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2013-06-24 apie 20.00 val. buvo prie parduotuvės, esančios Mokyklos g. 10, Tauckūnų k., Palomenės sen., Kaišiadorių r.  Kartu buvo pusbroliai E. P., D. P., J. S., kaimynas R. M., parduotuvės pardavėja J (J. Š.) ir A. Š., taip pat buvo A, kurio pavardės nežino. Visi kalbėjosi. Šlavė šiukšles prie parduotuvės, kadangi buvo visi prišiukšlinę. T. A. (A. C.) pradėjo kabintis prie A (A. Š.) sakydamas, kad yra pardavėjos vyras, jis tegul ir šluoja. Tuo metu prasidėjo konfliktas, A su A apsistumdė, matė kaip A  (A. Š.) pakišo koją A (A. C.) už kojų, nuo ko jis nugriuvo ant žemės, tuomet A (A. Š.) jam (A. C.) sudavė ne mažiau du smūgius į veido sritį. Kažkas iš buvusių prie parduotuvės juos išskyrė, A atsistojo ir nuėjo link namų. Girdėjo kaip šaukė jo (A. C.) žmona, kuri buvo kieme. Po kiek laiko atvažiavo greitoji pagalba. A (A. C.) yra konfliktiškas žmogus, jis visada kabinėjasi prie žmonių, bando iššaukti konfliktą.

Specialisto išvadoje Nr. G2206/13(02) nukentėjusiajam A. C. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniosios akiduobės apatinės sienelės lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktus paveikus dešinės akies sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje 2013-06-24. Dešiniosios akiduobės apatinės sienelės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 47-48).

Iš alkotesterio parodymų matyti, jog 2013-06-24 22.22 val. patikrinus kaltinamąjį A. Š., nustatyta kad yra blaivus (0.00 ‰) (b.l. 81).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta šalia parduotuvės, esančios adresu Mokyklos g. 10, Tauckūnų k., Palomenės sen., Kaišiadorių r. (b.l. 3-7 ).

Paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas 2013-06-24 atlikus smurtinius veiksmus A. C. atžvilgiu, nukentėjusiojo A. C., liudytojų A. C., J. Š., J. V., R. M., E. P., D. P., T. P. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie A. Š. prieš A. C. panaudotą smurtą, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti A. C. sužalojimai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad A. Š. 2013 m. birželio 24 d. apie 20.00 val., šalia parduotuvės, esančios adresu Mokyklos g. 10, Tauckūnų k., Palomenės sen., Kaišiadorių r., nukentėjusiojo A. C. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – sudavė du smūgius rankos kumščiu, tuo nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir dešiniosios akiduobės apatinės sienelės lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus A. C. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį A. C. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia nelaikytina kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, nes kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – nukentėjusiojo neatsiprašė, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, nepasiūlė pagalbos nukentėjusiajam gydymosi laikotarpiu – nerodo kaltinamojo nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam A. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę.

A. Š. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, dirba, Palomenės seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 80), baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi  (b.l. 75-76), psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitose neįrašytas (b.l. 74). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. Š. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, pareiškė 2396,15 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (b.l. 36). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (b.l. 38), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo A. C. sveikatai buvo padaryta A. Š. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 2 396,15 Lt - priteistina iš A. Š..

Civilinis ieškovas A. C. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo A. Š. priteisti 1758,79 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 10-11).

Įvertinęs ir išanalizavęs byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad  byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog būtent dėl civilinio atsakovo A. Š. veiksmų buvo sutrikdyta civilinio ieškovo A. C. sveikata. Teismas nustatė, kad dėl atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t. y. atsakovui panaudojus fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustačius atsakovo A. Š. civilinės atsakomybės sąlygas, spręstina dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki neteisėtų veiksmų padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas, t. y. žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ją patyręs asmuo.

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos. Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasario koncernas“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurių asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 1758,79 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 200 Lt už kurą ir 5 Lt automobilio stovėjimą, kuomet ieškovas 7-8 kartus vyko į Kauną pas gydytojus; 37,49 Lt vaistams; 16,30 Lt už atliktus tyrimus. Įvertinęs teismui pateiktus rašytinius įrodymus (b.l. 12-13), atsižvelgdamas į teismo atliktus vykimo maršrutais Tauckūnai-Kaišiadorys-Tauckūnai ir Kaišiadorys-Kaunas-Kaišiadorys išlaidų paskaičiavimus, teismas laiko, kad pagrįstos ieškovo vykimo išlaidos yra 200,00 Lt (transporto priemonės, kuria buvo vykstama į gydymo įstaigą Kaune, registravimo liudijimo ieškovas nepateikė, todėl teismas apskaičiavo vykimo išlaidas remiantis vykimo visuomeniniu transportu kaina: (23,7 Lt + 38,1 Lt) : 2 x 7 vykimo kartai, b.l. 144), 5 Lt išlaidos už stovėjimą aikštelėje, 37,49 Lt vaistams ir 16,30 Lt už atliktus tyrimus. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 258,79 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Be to, ieškovas prašo priteisti 1500,00 Lt negautų pajamų, nes dėl nedarbingumo neteko dalies lėšų, kurias galėjo uždirbti.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis A. C. laikotarpiu nuo 2013-06-27 iki 2013-09-24 buvo nedarbingas, jam šiuo laikotarpiu buvo mokama ligos pašalpa, iš viso išmokėta 4518,78 Lt (b.l. 142).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktas nustato, kad vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1–3.4 punktuose, ir mėnesines premijas.

Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 14) patvirtina, kad nukentėjusiojo A. C. vidutinį dienos darbo užmokestį sudaro: 95,06 Lt (5418,35 : 57 dienų), vidutinį mėnesio darbo užmokestį sudaro 1977,22 Lt (5418,35 : 57 dienų x 20,8 dienų (skaičiavimo pagrindu laikant A. C. 2013-03 – 2013-05 mėn. laikotarpiu gautą darbo užmokestį, b.l. 143)).

1. C negautos pajamos atitinkamais laikotarpiais apskaičiuojamos sekančiai:

1. laikotarpiu nuo 2013-06-27 iki 2013-06-30 A. C. gavo 73,48 Lt ligos pašalpos; nesant neteisėtų veiksmų, A. C. pagrįstai tikėjosi gauti 190,12 Lt (95,06 Lt x 2 darbo dienos), todėl A. C. negautas pajamas laikotarpiu nuo 2013-06-27 iki 2013-06-30 sudaro 116,64 Lt (190,12 Lt – 73,48 Lt);
2. laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-08-31 A. C. gavo 3196,21 Lt pajamų (1653,21 Lt + 1543,00 Lt), kurias sudaro ligos pašalpa; nesant neteisėtų veiksmų, A. C. pagrįstai tikėjosi minėtu laikotarpiu gauti 3954,44 Lt darbo užmokestį (1977,22 Lt x 2 mėn.), todėl A. C. negautas pajamas laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-08-31 sudaro 758,23 Lt (3954,44 Lt – 3196,21 Lt);
3. laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-09-24 A. C. gavo 1249,09 Lt ligos pašalpos; nesant neteisėtų veiksmų, A. C. pagrįstai tikėjosi gauti 1616,02 Lt (95,06 Lt x 17 darbo dienų), todėl A. C. negautas pajamas laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-09-24 sudaro 366,93 Lt (1616,02 Lt – 1249,09 Lt).

Darytina išvada, kad A. C. negautas pajamas laikotarpiu nuo 2013-06-27 iki 2013-09-24 sudaro 1241,80 Lt (116,64 Lt + 758,23 Lt + 366,93 Lt), todėl civiliniam ieškovui A. C. priteistina 1241,80 Lt negautų pajamų suma už laikotarpį nuo 2013-06-27 iki 2013-09-24. Likusioje dalyje ieškovo ieškinys dėl negautų pajamų priteisimo atmestinas, nes neįrodytas.

Civilinis ieškovas prašo priteisti iš civilinio atsakovo A. Š. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo A. Š. veiksmų nukentėjusysis A. C. patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus, jis ilgą laiką negalėjo dirbti, nes skaudėjo galvą, patyrė galvos operaciją, turėjo vykti į gydymo įstaigas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes  teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau jos dydis mažintinas iki 5000 litų.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Nukentėjusysis A. C. prašo teismo pripažinti jo turėtas išlaidas (1000 Lt, b.l. 118) advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš A. Š.. Prašymas tenkintinas, nukentėjusiojo turėtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 5 dalimi,  priteistinos iš kaltinamojo A. Š..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią A. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. C. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš A. Š. nukentėjusiajam A. C. 1500,59  Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 59 centus) turtinei ir 5000,00  Lt (penkis tūkstančius  litų) neturtinei žalai atlyginti, iš viso 6500,59 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus litų 59 centus).

Likusioje dalyje A. C. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš A. Š. 2 396,15 Lt (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt šešis litus 15 ct) už nukentėjusiajam A. C. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti nukentėjusiajam A. C. iš A. Š. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas  Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono  apylinkės  teismą.

Teisėja                                                                                                Edita Dambrauskienė