Civilinė byla Nr.2S-376-264/2013
Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 78.2.1; 110.1; 122.2; 122.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. M. atstovo advokato Dariaus Jurgučio atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3316-800/2012 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui V. M., institucija, teikianti išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, padalinti santuokoje įgytą turtą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį iki jų pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta byla nepilnamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. M.; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad ieškovei neaišku ar atsakovas toliau teiks išlaikymą vaikams, atsakovas grasina ieškovei, kad išsiveš vaikus ir jie nematys mamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi prašymą tenkino visiškai; taikė laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, nustatė nepilnamečių vaikų A. M. ir V. M. gyvenamąją vietą su ieškove D. M.; priteisė laikiną išlaikymą iš V. M. nepilnamečių vaikų A. M. ir V. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2012-11-14, iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas V. M. grasina atimti iš ieškovės vaikus. Nepilnamečiai šalių vaikai gyvena kartu su ieškove, ieškovės gyvenamojoje vietoje lanko mokymo įstaigas, popamokinius užsiėmimus. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečių vaikų nuomonę, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi, tačiau, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog iki teismo sprendimo priėmimo tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas neteikia reguliaraus išlaikymo nepilnamečiams vaikams, priteisė prašomą laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovo V. M. atstovas advokatas Darius Jurgutis atskiruoju skundu (b. l. 8-9) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-16 nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo pakeisti, sumažinant ieškovei priteistą laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), dydį nuo 400 Lt iki 200 Lt kiekvienam valkui kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2012-11-14. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė laikiną išlaikymą vaikams po 400 Lt per mėnesį. Tai neproporcingai didelis išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį, taip pat į laikino išlaikymo paskirtį. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Lt, panašiai uždirba ir ieškovė. Priteisus iš atsakovo po 400 Lt kiekvienam vaikui, jam pačiam teliktų tik 200 Lt, iš kurių išsilaikyti jis neišgalėtų. Atsakovas dėl ieškovės buvo priverstas išsikraustyti iš namų, kito gyvenamo būsto jis neturi ir yra priverstas laikinai nuomotis kambarį, už kurį per mėnesį moka po 250 Lt. Gyvendamas atskirai atsakovas išlaikyti vaikus prievolės nevengė ir kiekvieną mėnesį ieškovei vaikų išlaikymui mokėdavo po 400 Lt, tą pripažįsta ir pati ieškovė savo ieškinyje. Tokį išlaikymą atsakovas yra pajėgus mokėti, toks išlaikymo dydis užtikrintų būtinus vaikų poreikius. Be to, atsakovas dalį išlaikymo skiria ir skirs vaikams ir tiesiogiai (rūbai, poilsis, pramogos, transporto), kadangi jis ir toliau bendraus su vaikais, veš juos į mokyklą ir treniruotes, praleis su jais laisvalaikį.
Ieškovė D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 19-20) prašo skundą atmesti. Ieškovės šeimos finansinė situacija yra sunki, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Lt. Ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, kurie nuolatos reikalauja dėmesio, todėl ji neturi laisvo laiko, kurį galėtų skirti nuolatiniam darbui. Sūnus jau eina į mokyklą o dukra greitu laiku eis, abu lanko sportinius užsiėmimus. Vaikų poreikių tenkinimui užtektų 1700 Lt per mėnesį. Ieškovė kas mėnesį vaikams skiria nuo 650 Lt iki 900 Lt, ne kartą pritrūkus pinigų, jų teko skolintis. Todėl atsakovas vykdydamas savo kaip tėvo pareigas turėtų skirti tokią pačią pinigų sumą kaip ir ieškovė, be to atsakovas turėtų prisiimti didesnę vaikų išlaikymo naštą, kadangi jo galimybės dirbti ir uždirbti nėra apribotos. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir jo realios pajamos yra daug didesnės nei draudžiamosios. Atsakovas skunde sako netiesą jog dalį išlaikymo skiria ir skirs vaikams ir tiesiogiai - pirkdamas rūbus, skirdamas lėšas poilsiui, veš juos į mokyklą ir treniruotes, nes nuo to laiko, kai gyvena atskirai nė karto to nepadarė. Atsakovas net ir žadamų mokėti 200 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui nėra sumokėjęs.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
LR CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 4 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams, padalinti santuokoje įgytą turtą. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti laikiną išlaikymą vaikams po 400 Lt per mėnesį kiekvienam. Sprendžiant ginčus tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, privalu atsižvelgti į vieną iš pagrindinių šeimos santykių reglamentavimo principų – prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Civilinės bylos nagrinėjimas dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir kt. gali užtrukti gana ilgą laiką, o išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, taigi svarbus ir vaikų išlaikymo stabilumo išsaugojimas. CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas vaikams po 400 Lt per mėnesį yra neproporcingai didelis. Apeliantas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikams priteisto laikino išlaikymo (sunki finansinė padėtis, liga ir kt.), nepateikė duomenų, kad turi kitų išlaikytinių, kad vaikams nėra būtinas tokio dydžio laikinas išlaikymas. Byloje apelianto pateikta VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmens socialinį draudimą (b. l. 12) neatspindi realios apelianto finansinės padėties. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Apeliantas yra darbingas, jaunas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas yra aiškiai per didelis, o apeliantas būtų nepajėgus jį teikti.
Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes reikalavimų pagrįstumą, taip pat galutinio išlaikymo formos bei dydžio klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą CPK nustatyta tvarka.
Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aušra Baubienė