Civilinė byla Nr. e2S-1778-614/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16176-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Valmo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Valmo“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“ atsakovo pusėje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurgena“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo, statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, prašydama: 1) uždrausti atsakovei atlikti visus ir bet kokius statybos veiksmus, susijusius su 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiančiu dokumentu Nr. LSNS-01-210524-00830 dėl ieškovės turto, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas); 2) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-210524-00830; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1058-981/2022 ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Jurgena“ 6 655,00 Eur trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“ advokato teisinei pagalbai apmokėti.
3. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Jurgena“ apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės UAB „Jurgena“ trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“ 2 183,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
4. Pareiškėjos UAB „Jurgena“, UAB „Posūkis“ ir UAB „Valmo“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1058-981/2022 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 punkte numatytais pagrindais; atnaujinus procesą ieškinio reikalavimus tenkinti: uždrausti atsakovei atlikti visus ir bet kokius statybos veiksmus, susijusius su 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiančiu dokumentu Nr. LSNS-01-210524-00830 dėl ieškovės turto, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas); panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-210524-00830.
5. Nurodė, kad teisminis ginčas tarp UAB „Jurgena“ ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl valstybinės žemės nuomos teisnių santykių buvo baigtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-45/2006, nurodžius, kad UAB „Jurgena“ į ginčo sklypą investavo bei investuoja dideles lėšas, yra sukuriamos darbo vietos bei sąlygos komercijai plėtoti, bendrovė tvarkingai vykdė žemės nuomos sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, savivaldybė turėjo siekti ne nugriauti laikinus statinius, o užtikrinti teisėtą naudojimąsi žeme.
6. Pažymėjo, kad teismas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Lidl Lietuva“ veiksmais buvo suklaidintas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2021 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A30-340/2021 teisinės ir faktinės reikšmės, nes šiuo įsakymu nėra tvirtinama detaliojo plano korekcija, todėl juo negalima remtis sprendžiant dėl statybos leidimo teisėtumo ar neteisėtumo. Išspręstame ginče reikšmę turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2019 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. A30-2036/19 ir šiuo įsakymu patvirtintas detaliojo plano žemės sklypų Nr. 15 ir 16 brėžinys. 2019 m. kovo mėnesį UAB „Mano vizija“ parengė detaliojo plano korekcijos brėžinį ir jį paskelbė viešai 2019 m. balandžio 25 d. Šiame brėžinyje buvo nurodyta, kad transporto žiedas ir pėsčiųjų takai neliečia UAB „Jurgena“ priklausančių įėjimo į turgavietę ir vartų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2019 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtino 1999 m. liepos 9 d. detaliojo plano korekcijos brėžinį, kuris esmingai skiriasi nuo paviešinto detaliojo plano korekcijos brėžinio, t. y. jame pėsčiųjų takas eina per UAB „Jurgena“ priklausančius įėjimo į turgavietę vartus ir kavinę, todėl prieš tvirtinant detaliojo plano korekciją, turėjo būti pakartota viešinimo procedūra. Laikantis detaliojo plano sprendinių privalomumo principo sklypo Nr. 10 ribose Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė turėjo išspręsti žemės, kurioje stovi laikinieji statiniai, naudojimo klausimą. Savo pareigų nurodytos institucijos neįvykdė ir laikinieji statiniai liko stovėti detaliojo plano sklypo Nr. 10 38 arų dalyje nesudarius nuomos sutarties. Darant žemės sklypo Nr. 15 detaliojo plano korekciją tuo pat metu turėjo būti koreguojamas žemės sklypo Nr. 10 planas ir informuojama UAB „Valmo“, kad keičiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę dalį ji valdo ilgalaikės nuomos teise, ribos. Išduotas statybos leidimas pažeidžia UAB „Valmo“ teisę prie nuomojamo žemės sklypo prisijungti likusią detaliojo plano žemės sklypo Nr. 10 dalį. Tai, kad šioje sklypo dalyje stovi UAB „Jurgena“ priklausantys statiniai, nėra kliūtis, nes tarp UAB „Jurgena“ ir UAB „Valmo“ yra sudaryta bendros jungtinės veiklos sutartis. Šiuo metu yra tokia teisinė padėtis, kad nėra pakeistas detaliuoju planu nustatytas sklypas, plane pažymėtas Nr. 10, kuriame stovi griaunami UAB „Jurgena“ statiniai ir kurie susieti su detaliojo plano sklypu Nr. 10. Detaliojo plano koregavimas buvo atliktas neteisėtai, nes patvirtintas 15 ir 16 sklypų brėžinys yra neišviešintas ir informacija apie šį faktą pareiškėjams tapo žinoma tik 2023 m. balandžio 12 d.; 10 sklypo korekcija nepadaryta; nebuvo koreguojamas specialusis planas. Pagal netinkamai atliktą detaliojo plano korekciją negali būti išduotas teisėtas statybą leidžiantis dokumentas.
7. Nurodė, kad Projektas P19-031.1 ir statybos leidimas nesuderinti su specialiuoju planu, kuris buvo parengtas 2001 metais, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 410. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra viešai atskleidusi, kodėl magistralinės gatvės kelio apsaugos zonoje, kuri sudaro 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunos, ji atliko nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, pablogino kelio išplėtimo galimybes, pakeitė žemės naudojimo paskirtį. Nurodytus veiksmus savivaldybė atliko slėpdama specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, kurie savivaldybei perduoti 2002 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė UAB „Posūkis“ projektavimo sąlygų sąvadą, statybą leidžiantį dokumentą ir tai įrodo, kad specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, nurodytus 1999 m. liepos 9 d. tarybos sprendimo 2.3 punkte, Vilniaus miesto savivaldybė turėjo ir turi, tačiau yra neįvykdžiusi įstatymu jai pavestos pareigos ir nėra registravusi specialiųjų planavimo dokumentų teritorijų planavimo dokumentų registre.
8. 2009 m. kovo 24 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Posūkis“ buvo pasirašyta sutartis Nr. A326-28-(2.9.4.1-UK4), pagal kurią UAB „Posūkis” įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinierinių tinklų už sklypo ribų pagal išduotas susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas, patvirtintą projektavimo ir plėtros darbų projektą ir darbų rezultatą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Vadovaujantis Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. SP1-4325 buvo pripažinti tinkamais naudoti UAB „Posūkis” ir UAB „Jurgena“ pastatyti pastatai ir aplink juos esantys infrastruktūros objektai: gatvė, šaligatviai, apšvietimo infrastruktūra, žaliosios zonos, aikštelės, esantys (duomenys neskelbtini). Darbai yra padaryti, tačiau pastatyti objektai iki šiol nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei ir šiai dienai visos komunikacijos, esančios (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą nuosavybės teise priklauso UAB „Posūkis“. Minėta sutartis turi būti nagrinėjama kartu su 2001 metų specialiaisiais planavimo dokumentais, UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ iš vienos pusės ir Vilniaus miesto savivaldybei iš kitos pusės suderinant ir susitariant kokiu būdu iki galo bus įvykdyti specialiųjų planavimo dokumentų sprendiniai, atsižvelgiant į tai, kad šalia (duomenys neskelbtini) verslo parko esanti infrastruktūra nekliudytų verslo parko veiklai.
9. Pažymėjo, kad UAB „Posūkis“ privalomai turėjo būti įtraukta į bylą ir nors ji nuosavybės teise nevaldo UAB „Jurgena“ priklausančių statinių, tačiau valdo inžinerinius statinius, kuriuos savivaldybė griauna statybos leidimo pagrindu. Nurodyti inžineriniai statiniai pastatyti turint statybą leidžiantį dokumentą. Šių statinių savivaldybė iki šiol nėra perėmusi ir jų griovimas turėjo būti aptartas statybos leidime. Statybos leidime turėjo būti aptartas ir UAB „Jurgena“ priklausančių statinių griovimas, nes šie statiniai yra pastatyti turint statybą leidžiantį dokumentą. Dalis UAB „Jurgena“ statinių neatsiejamai susieti su žeme, joks jų perkėlimas negalimas ir turi būti statybos leidimas griovimo darbams. Padaryti darbai yra ne statinių perkėlimo, bet griovimo darbai, kuriems nėra statybos leidimo.
10. Papildomai rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai nurodė, kad į bylą pateikė nepanaikintą statybos leidimą, išduotą UAB „Posūkis“. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo darbai vyksta detaliuoju planu patvirtintame žemės sklype Nr. 10, kuriame stovi UAB „Jurgena“ priklausantys statiniai. Detaliojo plano korekcijos procedūra dėl sklypo Nr. 10 pertvarkymo yra neatlikta. Savivaldybės teiginiai, kad darbai vyksta nesuformuotame žemės sklype, yra akivaizdžiai melagingi, nes (duomenys neskelbtini) įterpiama į sklypo Nr. 10 teritoriją. UAB „Jurgena“ priklausantys statiniai stovi detaliojo plano sklype Nr. 10. Šie statiniai visą laiką buvo fiksuoti plano dokumentuose, kaip stovintys sklype Nr. 10. Skirtumai tarp išviešinto ir detaliojo plano korekcijos brėžinio daro visą detaliojo plano korekcijos procedūrą neteisėta ir to pagrindu neteisėtu tampa statybos leidimas. Kadangi šalys absoliučiai priešingai aiškina tą pačią faktinę situaciją, yra reikalinga padaryti teritorijų planavimo ekspertizę. Jei savivaldybė neperėmė nuosavybėn UAB „Posūkis“ inžinerinių tinklų, šie tinklai automatiškai netapo savivaldybės nuosavybe, nes sandoryje aptarta nuosavybės perdavimo procedūra yra nebaigta ir remtis CK 4.47 straipsnio1 punkto pagrindu savivaldybė negali.
11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai prašymu dėl proceso atnaujinimo neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. neįrodė, kad įsiteisėję teismų sprendimai yra priimti nustačius esmines klaidas ar neteisėtumo faktą, taip pat nepagrįsti argumentai dėl neva naujai paaiškėjusių aplinkybių nustatymo. Pažymėjo, kad ginčijamu statybos leidimu numatytas naujos gatvės tiesimas yra numatytas ne sklype, kuriame yra pareiškėjams nuosavybės teise galimai priklausantys statiniai, tačiau statybos vyksta valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype kuris iš esmės yra gatvė. Taigi (duomenys neskelbtini) statybos darbai yra vykdomi visiškai kitame valstybiniame žemės sklype, kurio pareiškėjai niekada nevaldė jokiais pagrindais, jame reikalaujami iškelti laikinieji statiniai buvo pastatyti savavališkai, be (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo.
12. Pažymėjo, kad teritorijų planavimo dokumentas yra viešas administracinis aktas ir paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka viešame registre, todėl bet kas, taip pat ir ieškovė, gali su juo susipažinti, o kilnojamiesiems daiktams perkelti į kitą vietą statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi. Atitinkamai pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo, neva paaiškėjus naujoms aplinkybėms, negali būti vertinamas, o tai, jog pareiškėjai vadovaujasi 1999 m. liepos 9 d. detaliojo plano korekcijos brėžiniu, negali būti priežastis atnaujinti procesą, nes pareiškėjų pateikiamas priedas Nr. 7 net nėra perskaitomas (nors prašyme pateiktos koordinatės), o jame pateikiama informacija pasenusi (sprendimas priimtas prieš 24 metus) ir neaktuali šių dienų Vilniaus miestui.
13. Nurodė, kad laikinieji kilnojamieji statiniai stovėjo valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, kuris įeina į gatvių raudonųjų linijų ribas, kaip tai akivaizdžiai matoma, tiek Administracijos į bylą teiktose schemose, tiek pareiškėjų kartu su prašymu teikiamose schemose, todėl reikalauti iškelti laikinieji statiniai buvo pastatyti savavališkai, be (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Konkrečiu atveju gatvė nėra įterpiama į suformuotą žemės sklypą, kuriame yra ieškovės įregistruoti, savarankiški statiniai. UAB „Jurgena“ galimai priklausantys laikinieji statiniai stovėjo valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, kuris įeina į gatvių raudonąsias linijas, todėl UAB „Valmo“ neturėjo ir neturi jokių galimybių prisijungti, kaip patys nurodo, likusią detaliojo plano žemės sklypo Nr. 10 dalį.
14. Pažymėjo, kad kilnojamųjų daiktų savininkai/valdytojai apie planuojamą kilnojamųjų daiktų nukėlimą buvo informuoti ir iki statybos darbų, pagal išduotą Statybą leidžiantį dokumentą galėjo patys nusikelti kilnojamuosius daiktus ir juose esantį turtą. Kilnojamųjų statinių savininkai/valdytojai į Administraciją nesikreipė, tačiau UAB „Jurgena“ kreipėsi į UAB „Alvora“ (statybos darbų vykdytojas) ir pati prisiėmė atsakomybę nusikelti projektą vykdyti trukdančius laikinuosius statinius, tačiau jų taip ir nenukėlė.
15. Nurodė, kad UAB „Posūkis“ neįvykdė sutarties dėl susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų už sklypo ribų pagal išduotas susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas sąlygų, todėl nepagrįstai tikisi, jog tai, kad pastatyti objektai, komunikacijos iki šiol nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, leidžia jiems disponuoti objektais ir komunikacijomis kaip jiems nuosavybės tiese priklausančiu turtu. Atlikti darbai susiję su gatvės, šaligatvių, apšvietimo infrastruktūros, žaliosios zonos, aikštelės įrengimo darbais, kurie buvo vykdomi valstybinėje žemėje, gatvės raudonosiose linijose, o pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
16. Pažymėjo, kad kilnojamieji laikinieji statiniai, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, stovintys valstybinėje žemėje, stovėjo gatvės statybos darbų zonoje ir techniniame projekte buvo pažymėti kaip demontuojami iki statybos pradžios. Viso teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja UAB „Jurgena“ jokių jos nuosavybės teisę į šiuos statinius patvirtinančių dokumentų nepateikė, išskyrus, UAB „Jurgena“ 2020 m. birželio 4 d. Pažymą, kuria ji pati sau konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklype pastatyti statiniai priklauso jai nuosavybės teise, tačiau ši pažyma teismo sprendimu buvo pripažinta netinkama ir nepagrindžianti nuosavybės teisės ir statybos darbų teisėtumo, nes UAB „Jurgena“ dėstomas aplinkybes gali patvirtinti tik statybos normatyviniai techniniai dokumentai bei statybos užbaigimo aktai, o tokių įrodymų byloje nėra (tas pats pasakytina ir apie kavinės pastatą).
17. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-465-(14.49.2E) „Dėl 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-985 nutraukimo“ nusprendė nutraukti „54771 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, 2005 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2005-986 pasirašytą su UAB „Jurgena“, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 1/23646)“. Ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje prašyme dėl proceso atnaujinimo minimos statybos nėra vystomos. Ginčas dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo (ne)pagrįstumo yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14669- 1097/2021, t. y. šiuo metu yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo valdymo (nuomos) teisės teisėtumo, o tolimesnis jo naudojimas bus aiškus tik įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-14669-1097/2021.
18. Trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ prašė prašymą atmesti, priteisti iš pareiškėjų patirtas 2 420 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo parengimą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis UAB „Jurgena“, kaip bylos šaliai, buvo žinoma jau seniai, be to, ji ginčo atveju neaktuali, nes statybą leidžiančiu dokumentu, kurį byloje ginčijo ieškovas, yra leista vykdyti statybos darbus ne ieškovo ir/ar kitų dviejų pareiškėjų naudojamame žemės sklype, o valstybinėje žemėje – (duomenys neskelbtini). Be to, valstybinės žemės nuomos sutartys su pareiškėjais apskritai yra nutrauktos, o ginčas dėl jų nutraukimo teisėtumo išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje. Pareiškėjų argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A30-2036/19 patvirtinta detaliojo plano korektūra neva neteisėta, yra nekorektiškas, be to, tai nėra jokia naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes apie šį įsakymą buvo žinoma pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą. Jokie įrodymai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A30-2036/19 yra patvirtinta kažkas kitas, o ne detaliojo plano korekcija, kartu su prašymu atnaujinti procesą yra nepateikiami, tokiems argumentams prieštarauja ir pats įsakymo turinys, ir Teritorijų planavimo dokumentų registro (www.tpdr.lt ) duomenys. Šis įsakymas ir juo patvirtinta detaliojo plano korektūra yra detaliojo teritorijų planavimo dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Ginčo atveju žemės sklypo, kuriame ieškovės ginčytu statybos leidimu buvo leista vykdyti statybos darbus, naudojimo reglamentai yra nustatyti ne pareiškėjų nurodomu 1999 m. liepos 9 d. patvirtintu detaliuoju planu, kuris Teritorijų planavimo registre neįregistruotas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A30-2036/19 patvirtinta šio detaliojo plano korekcija, kuris laikomas savarankišku teritorijų planavimo dokumentu (t. y. detaliuoju planu) ir kuris yra įregistruotas Teritorijų planavimo registre. Iš komentuojamo detaliojo plano brėžinio matyti, kad detaliojo plano riba neperžengia ieškovės anksčiau nuomos teise valdyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, tad jokios ieškovės teisės, kurias ji įrodinėja kaip tariamai pažeistas išduodant statybos leidimą, nėra pažeidžiamos. Pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės apie UAB „Jurgena“ neva priklausančius statinius nėra naujos aplinkybės, kurios nebuvo teismui žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir proceso atnaujinimas šiuo pagrindu yra negalimas. Pareiškėjų dėstoma versija apie detaliojo plano korektūros negaliojimą ir neva galiojančius 1999 metų detaliojo plano sprendinius tėra bandymas ginčyti priimtų teismo sprendimų pagrįstumą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartis gali būti ginčijama per kasacijos institutą, o ne per proceso atnaujinimo institutą.
19. Nesutikdamas su proceso atnaujinimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu pagrindu, nurodė, kad nurodomas prašymo atnaujinti procesą priedas Nr. 16 yra 2013 m. sausio 9 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-130109-00011, kuriuo komisija atliko statinio Prekybos pastato-turgaus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras. Tačiau nurodytas statinys yra visiškai kitame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris net nesiriboja su (duomenys neskelbtini) gatvės statybos sklypo teritorija. Jis yra sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nei komentuojamu statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nei Nekilnojamojo turto registre jokia UAB „Posūkis“ nuosavybė į jokius inžinerinius statinius nėra įforminama kaip užbaigta statyti ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad 2015 m. spalio 16 d. deklaracija apie statybos užbaigimą yra įforminamas patalpos pastate 3E2g, esančiame (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas. Jokių inžinerinių statinių statybos užbaigimas šia deklaracija neįforminamas. Pastatas 3E2g tai pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sklype (duomenys neskelbtini). Jeigu visas pastatas 3E2g yra visiškai kitame sklype (duomenys neskelbtini), tai ir jame esanti patalpa, kurios paprastasis remontas įforminamas šia deklaracija, nėra (duomenys neskelbtini) gatvės statybos sklype ir Leidimu leisti vykdyti statybos darbai jokių UAB „Posūkis“, kaip pastato (duomenys neskelbtini) ir patalpos jame savininko, teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Be kita ko, statinių (duomenys neskelbtini) gatvės statybos sklype statybos galimo teisėtumo vertinimą teismas yra atlikęs priimtame procesiniame sprendime. Pareiškėjai pateiktame prašyme itin plačiai pasisako dėl teritorijų planavimo dokumentų ir ginčijamo Leidimo (ne)teisėtumo, tačiau kokios konkrečiai jų teisės yra pažeidžiamos, prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodoma. Net ir panaikinus Leidimą pareiškėjai neįgytų jokių teisių naudotis (duomenys neskelbtini) sklypu, statyti (įteisinti) šiame sklype statinius ir pan. Byloje jokie reikalavimai dėl teritorijų planavimo procedūrų nėra pareikšti, tad pareiškėjų sužinojimas apie šias procedūras yra nesusijęs su prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjų UAB „Jurgena“, UAB „Posūkis“ ir UAB „Valmo“ prašymą dėl proceso atnaujinimo. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“ iš pareiškėjų UAB „Jurgena“, UAB „Posūkis“ ir UAB „Valmo“ po 806,67 Eur atstovavimo išlaidų iš kiekvieno.
21. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai nurodė, jog 2023 m. balandžio 12 d. gavo žodinį matininko paaiškinimą dėl detaliojo plano korekcijos procedūrų pažeidimo, projektavimo procedūros pažeidimo ir informaciją, kurių asmenų teisės yra pažeistos statybos leidimu LSNS-01-210524-00830, o 2023 m. gegužės 8 d. gavo matininko parengtą dokumentinę medžiagą iš kurios seka, kad detaliojo plano (kurio pagrindu buvo rengiamas projektas ir išduodamas statybos leidimas) korekcija buvo padaryta pažeidžiant Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų reikalavimus. UAB „Valmo ir UAB Posūkis“ nurodė, kad susipažinus su projektine dokumentacija padedant specialistui tapo aišku, kad UAB „LIDL Lietuva“ užsakymu parengtame projekte nėra suprojektuotas įvažiavimas į UAB „Valmo“ nuomos teise valdomą žemės sklypą. UAB „Posūkis“ pagal 2009 m. kovo 24 d. sutartį savivaldybei yra neperdavusi jos pastatytų gatvių, šaligatvių, želdinių, kitų inžinerinių tinklų. 2023 m. balandžio 11 d. buvo uždarytas įvažiavimas į UAB „Jurgena“, UAB „Posūkis“ ir UAB „Valmo“ teritoriją. Nuo šio momento UAB „Posūkis“ ir UAB „Valmo“ tapo suprantama, kad teismo sprendimas, kuriuo paliktas galioti statybos leidimas, riboja jų teisę užsiimti ūkine veikla. Į UAB „Jurgena“ naudojama teritoriją galima patekti tik per vieną įvažiavimą, o tai neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Teismas nurodė, kad tiek naujai paaiškėjusių aplinkybių, tiek savo teisių pažeidimo momento suvokimą pareiškėjos sieja su matininko tą patį mėnesį, kai kreipėsi į teismą, gauta informacija, o UAB „Valmo“ ir UAB „Posūkis“ dar ir su faktiniais veiksmais balandžio mėnesį uždarant įvažiavimą į UAB „Jurgena“, UAB „Posūkis“ ir UAB „Valmo“ teritoriją. Laikant šias aplinkybes atskaitos tašku termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, padarė išvadą, kad 3 mėnesių terminas nepraleistas.
22. Nurodė, kad aplinkybė, kad ginčas tarp UAB „Jurgena“ ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl valstybinės žemės nuomos teisnių santykių buvo baigtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2006, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes UAB „Jurgena“ buvo tos bylos šalimi ir teismo nustatytas aplinkybes bei pateiktą vertinimą žinojo nuo pat 2006 m. vasario 13 d., o prašyme dėl proceso atnaujinimo UAB „Jurgena“ atliekamas savivaldybės veiksmų vertinimas (savivaldybė turėjo siekti ne nugriauti laikinus statinius, o užtikrinti teisėtą naudojimąsi žeme), siejant tai su aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Vertinimas yra ne aplinkybė, o šalies nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju galėjo būti išsakyta bylą nagrinėjant teisme. Pažymėjo, kad ir matininko paaiškinimai, vertinimai, atlikta analizė neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių, nes matininko paaiškinimas yra aplinkybių vertinimas, bet ne pati aplinkybė. Pažymėjo, kad nuomonės/vertinimo dėl 2021 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymo Nr. A30-340/2021 reikšmės pateikimas teismui taip pat nėra aplinkybė. Teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. e2-1058-981/2022, šį įsakymą vertino. Nurodė, kad argumentai apie detaliojo plano „galiojimą/negaliojimą“ taip pat nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Nurodyti ieškovo argumentai buvo žinomi bylos nagrinėjimo metu ir teismo vertinami.
23. Atkreipė dėmesį, kad teismui nagrinėjant bylą buvo žinomas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. A30-340/21, jis sprendime buvo aptartas ir vertintas. Aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė jo teisinę reikšmę pateikia kitu aspektu, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. UAB „Jurgena“ turėjo galimybę nagrinėjant bylą teikti argumentus, įrodymus, paaiškinimus, tačiau to nedarė (darė nepakankamai), nes teismas konstatavo, kad ieškovė savo nurodytų ieškinio argumentų įrodymais nepagrindžia, konkrečių statybos leidimo pažeidimų nenurodo. Pažymėjo, kad UAB „Jurgena“ kaip ieškovė, jei tam tikrų įrodymų trūko ir jų negalėjo gauti, turėjo teisę reikšti prašymus juos išreikalauti, prašyti specialistų vertinimo (ekspertizės). Tai, kad ji papildomų veiksmų ėmėsi po bylos išnagrinėjimo ir gavo papildomus duomenis/vertinimus, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe ir pagrindu dar kartą bylinėtis dėl to paties dalyko. Pažymėjo ir tai, kad teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendime konstatavo, jog UAB „Jurgena“ apskritai neturi teisinio pagrindo ginčyti statybos leidimą ir negatoriniu ieškiniu, nes į bylą atsakovės ir trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad pagal Projektą gatvės tiesimas vyksta nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype, o tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-210524-00830 pagrindu (duomenys neskelbtini) statybos darbai yra vykdomi žemės sklype, kurio ieškovė niekada nevaldė jokiais teisiniais pagrindais, o ieškovės 2020 m. birželio 4 d. pažyma, kuria ieškovė konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype pastatyti statiniai priklauso jai nuosavybės teise, nesant statybą leidžiančių dokumentų, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą, o UAB „Jurgena“ apskritai negali negatorinio ieškinio pagrindu ginčyti statybos leidimo.
24. Nurodė, kad pareiškėjos UAB „Posūkis“ minima 2009 m. kovo 24 d. sutartis (jos turinys) sudaro pagrindą spręsti, kad tai yra šalių sutartis dėl tam tikrų darbų rezultato, kurį UAB „Posūkis” įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimu niekaip nėra nuspręsta dėl UAB „Posūkis“ materialiųjų teisių ir pareigų, kaip nurodo pareiškėja, kadangi pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vien tai, kad UAB „Posūkis“ pastatytų objektų, komunikacijų iki šiol nėra perdavęs Vilniaus miesto savivaldybei, nesudaro pagrindo spręsti, kad pastatyti objektai ir komunikacijos yra UAB „Posūkis“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Pareiškėja UAB „Posūkis“ tik deklaratyviai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimas pažeidžia jos teises ar jos pareigas, bet nepateikė jokių konkrečių dėl to paaiškinimų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą.
25. Teismas iš 1994 m. birželio 21 d. Valstybinės žemės sklypo sutarties nustatė, kad UAB „Valmo“ yra išnuomotas 1.2806 ha valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Byloje esanti 1999 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutartis patvirtina, kad tarp UAB „Valmo“ ir UAB „Jurgena“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis bendram ūkiniam tikslui pasiekti UAB „Valmo“ nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengti prekybos ir aptarnavimo kompleksą ir šiuos objektus eksploatuoti (sutarties preambulė). Sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad vadovauti jungtinei veiklai pavedama UAB „Jurgena“, kuri įsipareigojo tvarkyti visus bendrus sutarties šalių reikalus. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2021 m. sausio 29 d. priėmė įsakymą Nr. A30-340/21 „Dėl leidimo koreguoti Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano sklypo Nr. 17 (duomenys neskelbtini) ir šalia esančios teritorijos sprendinius inicijavimo pagrindu“, kuriuo leista koreguoti Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 „Dėl Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano tvirtinimo“, apie 1,8 ha sklypo Nr. 17 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir šalia esančios teritorijos sprendinius inicijavimo pagrindu: padalyti sklypą, pakeisti sklypo ribas ir plotą prijungiant iki gatvių raudonųjų linijų įsiterpusius valstybinės žemės plotus, pakeisti sklypo naudojimo būdus į komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą. Taigi 2021 m. gegužės 24 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-210524-00830 yra išduotas dėl kito, 1.8 ha valstybinės žemės sklypo, bet ne dėl 1.2806 ha valstybinės žemės sklypo, kuris yra išnuomotas UAB „Valmo“. Pareiškėja UAB „Valmo“ tik deklaratyviai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimas pažeidžia jos teises ar jos pareigas, bet nepateikė jokių konkrečių dėl to paaiškinimų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, kad UAB „Valmo“ ir UAB „Posūkis“ neįtraukimas į bylą nelaikytinas pagrindu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Atskiruoju skundu pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė „Jurgena“, uždaroji akcinė bendrovė „Posūkis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Valmo“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1058-951/2022. Taip pat prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodiniame procese. Nurodė, kad civilinėje byloje fakto klausimai yra itin sudėtingi, susiję su tuo, kad spendžiant dėl fakto tuo pačiu metu reikia remtis teritorijų planavimo procedūras ir statybos leidimų išdavimo/panaikinimo procedūras reglamentuojančių teisės normų taikymu.
27. Nurodė, kad faktinė aplinkybė, kurios pagrindu buvo prašoma proceso atnaujinimo, yra detaliojo planavimo procedūrų pažeidimas, dėl kurių padaryta sklypų Nr. 15 ir 16 detaliojo plano korekcija yra akivaizdžiai neteisėta. Vilniaus miesto savivaldybė koreguodama detalųjį planą padarė esminius procedūrinius pažeidimus. Teigė, kad darant ypatingo statinio projektą yra būtina projekto ekspertizė. 2023 m. gegužės 4 d. MB „Geo base“ atliko teritorijų planavimo dokumentų analizę. Specialisto išvados pagrindu pareiškėjams yra žinoma faktinė aplinkybė, kad detaliojo planavimo procedūra buvo padaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir to išdavoje į teritorijų planavimo dokumentų registrą yra įtraukti dokumentai, sudaryti ne teisės pagrindu. Taip pat pareiškėjoms tapo žinoma, kad ypatingo statinio projekto ekspertizė nebuvo padaryta.
28. Bylos nagrinėjimo metu egzistavo faktinė aplinkybė, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėto detaliojo plano korekcijos pagrindu. Ši faktinė aplinkybė teismo nebuvo tiriama. Pareiškėjai turėjo pagrindą galvoti, kad savivaldos institucija savo sprendimus priima laikydamasis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Iki specialisto atlikto tyrimo pareiškėjoms nebuvo žinoma, kad detaliojo plano korekcija, liečianti sklypus Nr. 15 ir 16 padaryta apgaunant pareiškėjus, t. y. viešai paskelbiant detaliojo plano korektūros brėžinį, kuris iš esmės neliečia pareiškėjų teisių, ir patvirtinat detaliojo plano korekcijos brėžinį, kuris numato UAB „Jurgena“ statinių griovimą. Taip pat bylos nagrinėjimo metu egzistavo faktinė aplinkybė, kad ypatingo statinio projekto ekspertizė nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas faktine aplinkybe laikė matininko paaiškinimą. Teigė, kad tai neteisingas vertinimas. Matininkas yra tas asmuo, turintis specialias žinias, kuris atskleidė faktines aplinkybes – neteisėtos detaliojo planavimo procedūros – atlikimą ir tai, kad šios neteisėtos procedūros pagrindu buvo atliekami tolesni veiksmai, tame tarpe statybos leidimo išdavimas, neatlikus įstatymu numatytų privalomų procedūrų. Pabrėžė, kad ne teisės pagrindu (neteisėtos detaliojo plano korektūros, projekto ekspertizės nebuvimas) išduotas statybos leidimas yra neteisėtas pilnai, nes iš ne teisės teisė neatsiranda. Teigė, kad 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A30-2036/19 buvo atlikta neteisėta detaliojo plano koregavimo procedūra. Šios procedūros metu pareiškėjams buvo pateiktas detaliojo plano sklypų Nr. 15, 16 korekcijos brėžinys, neliečiantis pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, o patvirtintas buvo esmingai pakeistas detaliojo plano korekcijos brėžinys. Po specialisto paaiškinimų pareiškėjams tapo žinoma, kad detaliojo plano korekcija padaryta sklypuose Nr. 15 ir 16, o 10 sklype detaliojo plano korekcija nepadaryta ir statybos leidimas darbams šio sklypo ribose išduotas neatlikus detaliojo plano korekcijos procedūros.
29. Nurodė, kad į bylą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos pateikė Panerių seniūno potvarkį, kuriuo buvo leista UAB „Jurgena“ statyti laikinuosius statinius, laikinieji statiniai yra pažymėti detaliojo plano brėžinyje. Teismas dėl nurodyto leidimo ir statinių fiksacijos detaliajame plane nepasisakė.
30. Teigė, kad pareiškėjos naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko ne kurį tai atskirą detaliojo plano korekcijos dokumentą bet visą detaliojo plano korekcijos procedūrą, kuri buvo baigta 2019 m. spalio 9 d. įsakymu prie įsakymo pridedant detaliojo plano korekcijos brėžinį, kuris esmingai skyrėsi nuo išviešinto detaliojo plano korekcijos brėžinio. Esant esminei brėžinio korekcijai buvo privaloma pakartotinė viešinimo procedūra.
31. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei statybos teritorijoje esantys inžineriniai statiniai neperduoti ir tai neleidžia teismui taikyti Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies skelbiant, kad savivaldybė atlieka darbus (tame tarpe griovimo) su savo turtu. UAB „Jurgena“ statiniai yra pastatyti gavus Panerių seniūno leidimą, kuris pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją turėjo teisę tokį leidimą išduoti. Statiniai buvo užfiksuoti detaliajame plane. Nei savivaldybė, nei teismas negali teigti, kad savivaldybė šalina be leidimo pastatytus statinius.
32. Nurodė, kad UAB „Posūkis“ ir UAB „Valmo“ teisė būti išklausytiems procese buvo pažeista. Savivaldybės veiksmai ardant UAB „Posūkis“ priklausančius daiktus, išraunant želdinius pažeidžia UAB „Posūkis“ teises ir šis pažeidimas yra sąlygotas teisės taikymo, padaryto 2022 m. sausio 17 d. teismo sprendime. UAB „Posūkis“ naujus daiktus pastatė už jai buvusio išnuomoto žemės sklypo Nr. 0101-0076-0149 ribų ir šie daiktai randasi dabartinėje statybos teritorijoje. Paaiškino, kad iki projekto Nr. P19-031.1 pagrindu išduoto statybos leidimo UAB „Valmo“ turėjo patogų įvažiavimą į nuomos teise valdomą žemės sklypą. Pagal projektą Nr. P19-031.1 UAB „Valmo“ įvažiavimo į nuomos teise valdomą žemės sklypą neturi. Toks įvažiavimas iš viso nenumatytas. Įvažiavimas į nuomos teise valdomą žemės sklypą panaikintas ginčijamo statybos leidimo pagrindu ir šį įvažiavimo panaikinimą patvirtino teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu.
33. Prašė prie bylos prijungti ginčo teritoriją liečiančio projekto dalis (priedas 4 ir 5). Nurodė, kad šie dokumentai paaiškina 2009 m. liepos 28 d. statybos leidimą ir patvirtina pareiškėjų paaiškinimus teismui. Taip pat prašė prie bylos prijungti Įgyvendinimo sutartį, nes šis dokumentas numato pareiškėjų solidarias teises ir pareigas dėl verslo parko „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad teikiamas žemės sklypo Nr. 15 brėžinys ir Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo teritorijų planavimo procedūrų pažeidimus ir kelio elementų pardavimą privatiems asmenims. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas rodo, kad savivaldybė tęsia UAB „Posūkis“ turto naikinimą. 2023 m. birželio 21 d. savivaldybė pateikė atsakymą į 2023 m. balandžio 12 d. UAB „Jurgena“ ir UAB „Posūkis“ prašymą, kuris patvirtino, jog savivaldybė nesileidžia į teisinį dialogą, tikslingai vykdo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjai neturi kitų galimybių ginti savo teises kaip tik per proceso dėl statybos leidimo panaikinimo atnaujinimą.
34. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
35. Pažymėjo, kad pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų. Pareiškėjos nurodė tas pačias, teisme nagrinėtas ir šalims žinomas aplinkybes, bei pateikė naujas, tačiau visiškai nepagrįstas, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėjo būti tenkintas. Nurodė, kad pareiškėjos atskirajame skunde iš naujo kelia klausimą dėl detaliojo plano korektūros teisėtumo, nors atskirasis skundas teikiamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A30-2036/19 „Dėl Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano sprendinių koregavimo, keičiant (duomenys neskelbtini) dalies raudonąsias linijas, sklypo (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdą ir plotą, nustatant teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentus, tvirtinimo“ patvirtino Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 ,,Dėl Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano tvirtinimo“ sprendinių koregavimą, keičiant (duomenys neskelbtini) dalies raudonąsias linijas, sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir plotą, nustatant teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentus. Detaliojo plano riba neperžengia UAB „Jurgena“ anksčiau nuomos teise valdyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, tad jokios UAB „Jurgena“ teisės, kurias tariamai pažeidžia vėliau šio detaliojo plano pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nėra pažeidžiamos. Nurodytas teritorijų planavimo dokumentas yra viešas administracinis aktas ir paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka viešame registre, ir bet kas gali/galėjo su juo susipažinti. Todėl pareiškėjų argumentai, jog joms nebuvo žinoma apie tokius detaliojo plano sprendinius, atmestini.
36. Nurodė, kad ginčo atveju žemės sklypo, kuriame UAB „Jurgena“ ginčytu statybos leidimu buvo leista vykdyti statybos darbus, naudojimo reglamentai yra nustatyti ne pareiškėjų nurodomu 1999 m. liepos 9 d. patvirtintu detaliuoju planu, kuris Teritorijų planavimo registre neįregistruotas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A30-2036/19 patvirtinta šio detaliojo plano korekcija, kuris laikomas savarankišku teritorijų planavimo dokumentu (t. y. detaliuoju planu) ir kuris yra įregistruotas Teritorijų planavimo registre. Detaliojo plano riba neperžengia ieškovo anksčiau nuomos teise valdyto žemės sklypo ribų, tad jokios ieškovės teisės, kurias ji įrodinėja kaip tariamai pažeistas išduodant statybos leidimą, nėra pažeidžiamos. Projektu nustatyti iškelti kilnojamieji daiktai stovi už ieškovės nuomos teise valdyto žemės sklypo ribų, t. y. jie stovi kitame žemės sklype, kuriame yra vykdomi (duomenys neskelbtini) statybos darbai.
37. Paaiškino, kad laikinieji kilnojamieji statiniai buvo nukelti iš valstybinės žemės ribų, kurios nė vienas iš pareiškėjų nuosavybės teise nevaldo ir niekada nevaldė. Ginčo objektas yra laikinieji kilnojamieji statiniai, neturintys laikančiųjų konstrukcijų, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, todėl tokiems statiniams statybos leidimas nei iš administracijos pusės nei iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pusės išduotas nebuvo. Viso teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja UAB „Jurgena“ jokių jos nuosavybės teisę į šiuos statinius patvirtinančių dokumentų nepateikė, išskyrus, UAB „Jurgena“ 2020 m. birželio 4 d. Pažymą, tačiau ši pažyma teismo sprendimu buvo pripažinta netinkama ir nepagrindžianti nuosavybės teisės ir statybos darbų teisėtumo. Pareiškėjų pateiktas Paneriškių seniūnijos potvarkis, be jį turinčių lydėti dokumentų, negali būti laikomas laikinųjų kilnojamųjų statinių statybos leidimą atitinkančiu dokumentu. Statiniai stovėjo priešingoje pusėje nei nurodoma Pareiškėjų pateiktame potvarkyje.
38. UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.
39. Nurodė, kad naujus įrodymus turi būti atsisakyta priimti. Atskirajame skunde nepagrindžiama, kad naujai teiktų įrodymų įrodomoji vertė yra akivaizdžiai esminė, nenurodoma, kodėl šių įrodymų pareiškėjos negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nors iš įrodymų turinio matyti, kad didžioji dalis šių dokumentų yra 2009 metų dokumentai.
40. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjų teisinių santykių sudarant 2005 m. rugpjūčio 19 d. įgyvendinimo sutartį ir ją vykdant neturėtų būti vertinami, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme. 2005 m. rugpjūčio 19 d. įgyvendinimo sutartis nebegalioja (yra pasibaigusi), todėl ji neturi jokios įtakos nei išnagrinėtoje byloje, kurioje procesą atnaujinti prašo pareiškėjos, priimto teismo sprendimo teisėtumui, nei sudaro pagrindą atnaujinti procesą.
41. Apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2019 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. A30-2036/19 buvo žinoma pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, o pareiškėjų nesutikimas su joms nepalankiu teismo sprendimu ir jame pateikiamu vertinimu nėra pagrindas proceso atnaujinimui, kadangi teismo sprendimo teisėtumo patikra yra vykdoma instancine tvarka, kuo ieškovė UAB „Jurgena“ pasinaudojo. Pažymėjo, kad detalusis planas ir jo patvirtinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jokios įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir priimto teismo sprendimo teisėtumui prašymo ir atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjų nuomone detaliojo plano korektūra yra neteisėta, neturi. Civilinėje byloje pareiškėjų nurodomos aplinkybės apie detaliojo plano korekcijos patvirtinimą buvo žinomos, į bylą buvo pateiktas ir įsakymo bei detaliojo plano brėžinio kopijos, todėl prašymo atnaujinti procesą argumentai apie detaliojo plano (ne)galiojimą yra nepagrįsti ir nėra pagrindas proceso atnaujinimui šioje byloje. Pareiškėjų nurodomas 2009 m. liepos 28 d. statybos leidimas Nr. NS/784/09-0756 yra nebegaliojantis, nes visi statybos darbai pagal šį leidimą yra užbaigti, ir šis leidimas visiškai nesusijęs su šioje civilinėje byloje prašytu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 24 d. išduotu statybą leidžiančiu dokumentu Nr. LSNS-01-210524-00830 leistais vykdyti statybos darbais.
42. Pažymėjo, kad pati ieškovė UAB „Jurgena“, neturėdama jokių statybos normatyvinių techninių dokumentų, statybą leidžiančio dokumento bei žemės savininko (valstybės) sutikimo, už jai anksčiau nuomoto žemės sklypo ribų, t. y. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti reikalingame žemės sklype (gatvės raudonųjų linijų ribose) pastatė kilnojamuosius daiktus, o tokie veiksmai nesukuria jokių nuosavybės teisių nei į šiuos daiktus, nesuteikia teisės naudotis valstybės nuosavybės teise valdomu (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. Pačios pareiškėjos kartu su savo prašyme atnaujinti procesą yra pateikusios 2013 m. sausio 9 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-130109-00011, kuriuo komisija atliko statinio Prekybos pastato-turgaus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras. Tačiau nurodytas statinys yra visiškai kitame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris net nesiriboja su (duomenys neskelbtini) statybos sklypo teritorija. Jokie UAB „Posūkis“ nurodomi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) statybos sklype, nėra registruoti VĮ Registrų centre ir šis pareiškėjas jokių statinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) statybos sklype neturi ir niekada neturėjo.
43. Gatvės tvarkymo darbai pagal leidimą yra vykdomi teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) suplanuotoje teritorijoje ir šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių nepažeidžia, o įvažiavimo į sklypą klausimas turi būti sprendžiamas kitais būdais, planuojant jau pačios UAB „Valmo“ valdomą sklypą, nes minima detaliojo plano korektūra UAB „Valmo“ valdomas sklypas nebuvo planuojamas. Tokia aplinkybė yra nesusijusi su proceso atnaujinimo pagrindais, nustatytais CPK, o UAB „Valmo“, jei mano, kad jos teisės yra pažeidžiamos, tokias savo teises turi galimybę ginti kitais teisės aktuose nustatytais būdais.
44. Pareiškėjos pateikė prašymą dėl atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prie prašymo pridėjo papildomus įrodymus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos
46. Apeliantės pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
47. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos atskirajam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas atmestinas (CPK 322 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
48. Apeliantės prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus ir prašė juos priimti.
49. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
51. Vertinant, ar egzistuoja būtinybė priimti teikiamus duomenis, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos, nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme, dalyką sudaro teismo nutarties, kuria teismas netenkino apeliančių prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pažymėtina, kad visus įrodymus, susijusius su proceso atnaujinimu pareiškėjos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjos iš esmės nenurodo vėlesnio įrodymų pateikimo priežasčių, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pareiškėjos iš esmės nepaaiškino, kokią reikšmė bylai turi naujai teikiami įrodymai, gauti po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl ginčo esmės
52. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apeliančių prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
53. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas, peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.
54. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
55. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitas iš proceso atnaujinimo pagrindų – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Būtent nurodytais pagrindais apeliantės grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
56. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
57. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
58. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
59. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą dėl apeliančių nurodytų, naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes tokių nenustatyta.
60. Pareiškėjos nurodė, kad faktinė aplinkybė, kurios pagrindu prašoma proceso atnaujinimo, yra detaliojo planavimo procedūrų pažeidimas, dėl kurios padaryta sklypų Nr. 15 ir 16 detaliojo plano korekcija yra akivaizdžiai neteisėta. Pareiškėjos išdėstė, kokius procedūrinius pažeidimus jų vertinimu padarė Vilniaus miesto savivaldybė koreguodama detalųjį planą. Pareiškėjos taip pat nurodė, kad darant ypatingo statinio projektą yra būtina projekto ekspertizė. Teigė, kad statyba leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėto detaliojo plano korekcijos pagrindu. Ši faktinė aplinkybė teismo nebuvo tiriama.
61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendime nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A30-2036/19 „Dėl Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano sprendinių koregavimo, keičiant (duomenys neskelbtini) dalies raudonąsias linijas, sklypo (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdą ir plotą, nustatant teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentus, tvirtinimo“ patvirtino Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 ,,Dėl Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano tvirtinimo“ sprendinių koregavimą, keičiant (duomenys neskelbtini) dalies raudonąsias linijas, sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir plotą, nustatant teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) teritorijų planavimo dokumentas (TPD) Nr. K-VT-13-19-43) (TPDRIS Nr. T00083959). Pagal komentuojamą teritorijų planavimo dokumentą, yra nuspręsta pertvarkyti ir (duomenys neskelbtini), be kita ko, įrengiant ir žiedines sankryžas. Iš detaliojo plano brėžinio matyti ir tai, kad detaliojo plano riba neperžengia ieškovės anksčiau nuomos teise valdyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, tad jokios ieškovės teisės, kurias tariamai pažeidžia vėliau šio detaliojo plano pagrindu išduotas Leidimas, nėra pažeidžiamos. Pažymėjo ir tai, kad nurodytas teritorijų planavimo dokumentas yra viešas administracinis aktas ir paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka viešame registre, ir bet kas gali su juo susipažinti.
62. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. A30-2036/19 buvo žinomas priimant sprendimą, o detalusis planas yra galiojantis. Detalusis planas ir jo patvirtinimas nebuvo civilinės bylos, kuria prašoma atnaujinti, nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjų argumentai dėl detaliojo plano korektūros neteisėtumo, neturi įtakos išnagrinėtai bylai, ypač, kai detaliojo plano tvirtinimo procedūros nebuvo ginčijamos ir yra galiojančios.
63. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad argumentai apie detaliojo plano „galiojimą/negaliojimą“ nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Pati ieškovė savo ieškinyje dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad viešai prieinamuose registruose nėra pakeisti aktualios teritorijos detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 „Dėl Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano tvirtinimo“ sprendiniai, todėl skundžiamas statybos leidimas išduotas pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentus bei prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo (19, 20, 31, 39 ir kitų straipsnių) bei Statybos įstatymo nuostatoms. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šie ieškovės argumentai buvo žinomi bylos nagrinėjimo metu ir teismo vertinami.
64. Atskirajame skunde pareiškėjos nurodė, jog į bylą pateikė įrodymus kokią būtent faktinę aplinkybę jiems atskleidė specialias žinias turinčio asmens paaiškinimas, kurios, neturėdami specialių žinių dėl teritorijų planavimo procedūrų ir inžinerinių žinių gatvių tiesimo ir žemės sklypų formavimo srityje, jie negalėjo žinoti, nežiūrint į tai, kad faktinė aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo metu.
65. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog veiksmų surinkti įrodymus pareiškėjos ėmėsi tik teismui išnagrinėjus bylą, o teisminio proceso metu nedėjo pakankamai pastangų įrodymo pareigai tinkamai atlikti, pareiškėjos nenurodo kas joms bylos nagrinėjimo metu sutrukdė pasinaudoti specialias žinias turinčio asmens (asmenų) paaiškinimas ar kt. Dėl šios priežasties daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad matininko paaiškinimai, vertinimai ar po bylos išnagrinėjimo atlikta analizė nagrinėjamu atveju neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių, nes matininko paaiškinimai yra aplinkybių vertinimas, interpretavimas, bet ne pati aplinkybė.
66. Pareiškėjos nurodė, kad į bylą dėl proceso atnaujinimo pateikė Panerių seniūno potvarkį, kuriuo buvo leista UAB „Jurgena“ statyti laikinuosius statinius. Laikinieji statiniai yra pažymėti detaliojo plano brėžinyje. Teismas dėl nurodyto leidimo ir statinių fiksacijos detaliajame plane nepasisakė.
67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos nepaaiškino, kodėl Panerių seniūno potvarkio, kuriuo buvo leista UAB „Jurgena“ statyti laikinuosius statinius, jos neteikė į prašomą atnaujinti civilinę bylą. Apie Panerių seniūno potvarkį UAB „Jurgena“ žinojo iki prašomos atnaujinti civilinės bylos išnagrinėjimo, todėl nurodyto dokumento pateikimas taip pat negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Tas pat pasakytina apie statybos teritorijoje esančius inžinerinius statinius.
68. Taigi, negalima daryti išvados, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės joms negalėjo būti žinomos teismui byloje priimant sprendimą. Todėl apeliančių nurodomų aplinkybių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis. Proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galimas tik tuo atveju, kai nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu pareiškėjoms iš tikrųjų nebuvo ir negalėjo būti žinomos.
69. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendime nurodė, jog pagal Projektą gatvės tiesimas vyksta nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype, o tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-210524-00830 pagrindu (duomenys neskelbtini) statybos darbai yra vykdomi žemės sklype, kurio ieškovė niekada nevaldė jokiais teisiniais pagrindais, todėl neturi teisinio pagrindo ginčyti statybos leidimą ir negatorinio ieškiniu. Ieškovės 2020 m. birželio 4 d. pažyma, kuria ieškovė konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype pastatyti statiniai priklauso jai nuosavybės teise, nesant statybą leidžiančių dokumentų, nesudaro pagrindo nustatytų aplinkybių vertinti kitaip.
70. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės neįrodė, jog jų nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, t. y. egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, apeliantėms nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir apeliantėms tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei turi esminę reikšmę bylos išsprendimui.
71. Šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliančių nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl pagrįstai atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu
72. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas).
73. Vertinant proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu teismų praktikoje pažymima, jog pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
74. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).
75. Pareiškėjos nurodė, kad 2009 m. kovo 24 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Posūkis“ buvo pasirašyta sutartis Nr. A326-28-(2.9.4.1-UK4), pagal kurią UAB „Posūkis“ įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinierinių tinklų už sklypo ribų pagal išduotas susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas, patvirtintą projektavimo ir plėtros darbų projektą ir darbų rezultatą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Vadovaujantis Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. SP1-4325 buvo pripažinti tinkamais naudoti UAB „Posūkis“ ir UAB „Jurgena“ pastatyti pastatai ir aplink juos esantys infrastruktūros objektai: gatvė, šaligatviai, apšvietimo infrastruktūra, žaliosios zonos, aikštelės, esantys Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (duomenys neskelbtini) A teritorijoje. Darbai yra padaryti, tačiau pastatyti objektai iki šiol nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei ir šiai dienai visos komunikacijos, esančios (duomenys neskelbtini) pagal Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktą nuosavybės teise priklauso UAB „Posūkis“. Teigė, kad savivaldybės veiksmai ardant UAB „Posūkis“ priklausančius daiktus, išraunant želdinius, pažeidžia UAB „Posūkis“ teises.
76. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Posūkis“ 2009 m. kovo 24 d. pasirašytą sutartį galima vertinti kaip sutartį dėl tam tikrų darbų rezultato, kurį UAB „Posūkis“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu, savivaldybės valdomame žiemės sklype – miesto gatvėje. Aplinkybė, kad UAB „Posūkis“ pastatytų objektų, komunikacijų iki šiol nėra perdavusi Vilniaus miesto savivaldybei, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nesudarė pagrindo spręsti, kad pastatyti objektai ir komunikacijos yra UAB „Posūkis“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų įrodymų, išskyrus aplinkybė, jog pareiškėjos vertinimu pagal 2009 m. kovo 24 d. sutartį, ginčo sklype esantys komunikacijos objektai priklauso pareiškėjai, pareiškėja nepateikė. Pastebėtina, kad UAB „Posūkis“ nuosavybė į inžinierinius statinius nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimas pažeidžia UAB „Posūkis“ teises ar įstatymo saugomus interesus.
77. Pareiškėjos teigia, kad iki projekto Nr. P19-031.1 pagrindu išduoto statybos leidimo UAB „Valmo“ turėjo patogų įvažiavimą į nuomos teise valdomą žemės sklypą. Pagal projektą Nr. P19-031.1 UAB „Valmo“ įvažiavimo į nuomos teise valdomą žemės sklypą neturi. Toks įvažiavimas iš viso nenumatytas.
78. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Valmo“ išnuomotas 1,2806 ha valstybinės žemės sklypas Vilniuje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta, jog 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiantis dokumentas išduotas dėl kito valstybinės žemės sklypo. Taigi, UAB „Valmo“ valdomas sklypas 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiančiu dokumentu nebuvo planuojamas ir tvarkomas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad UAB „Valmo“ negalėtų kreiptis dėl įvažiavimo į valdomą sklypą nustatymo ar kitokiu būdu ginti savo teises. Pastebėtina, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ginčas kilo iš esmės dėl nukeliamų kilnojamųjų daiktų, tačiau ne dėl įvažiavimo į UAB „Valmo“ valdomą sklypą.
79. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendime ar apeliacinės instancijos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjų UAB „Posūkis“ ir/ar UAB „Valmo“ teisių ar jų pareigų, ar kad minimi teismų procesiniai sprendimai sukuria joms teisių ar pareigų arba kad šiais procesiniais teismų sprendimais jų teisės ar įstatymo saugomi interesai būtų buvę pažeisti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog šios pareiškėjos savo interesų negalėtų ginti bendra CPK nustatyta tvarka.
80. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ar teisėtumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
81. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantės nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82. Atmetus apeliančių atskirąjį skundą, trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 98 straipsnis). Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
83. Pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas yra 0,4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2023 m. liepos 4 d. teisinių paslaugų apmokėjimo dieną Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1959,90 Eur. Taigi maksimali už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme priteistina suma galėtų būti 783,96 Eur. Taigi trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius ir mažinamos iki 783,96 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, atskirojo skundo netenkinus, iš pareiškėjų trečiojo asmens naudai priteisiamos 783,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno po 261,32 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“, juridinio asmens kodas 111791015, iš pareiškėjų UAB „Jurgena“, juridinio asmens kodas 122769753, UAB „Posūkis“, juridinio asmens kodas 122570783, ir UAB „Valmo“, juridinio asmens kodas 120441665, 783,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 261,32 Eur.
Teisėja Eglė Surgailienė