Nuorašas                                                                                                                                                                                                                   

Skundas Nr. 1S-910-562/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17.;

(S)

                                                                                                             2.5.19.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                               2015 m. liepos 3 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. prašymas dėl bausmės sušvelninimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1613-536/2011 A. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 3 d., ir nuteistas subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-724-270/2012 A. S. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (2 veikos), 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1745-111/2013 A. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. (3 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir nuteistas subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d nutartimi paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2591-497/2013 A. S. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir nuteistas subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktąja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi (1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų) ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. balandžio 17 d. buvo gautas nuteistojo A. S. prašymas peržiūrėti baudžiamąsias bylas Nr. 1-1613-536/2011, Nr. 1-724-270/2012, Nr. 1-1745-111/2013, Nr. 1-2591-497/2013 ir pritaikyti naujus BK pakeitimus, taip pat BK 75 str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi nuteistojo A. S. prašymo netenkino.

Skundu nuteistasis A. S. prašo iš esmės peržiūrėti jo baudžiamąsias bylas ir atsižvelgiant į BK 641 str. ir 190 str. pakeitimus sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę; taip pat pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Nurodo, kad apylinkės teismas  visų jo ankstesnių prašymų taikyti BK 641 str. ir 190 str. nuostatų pakeitimus netenkino, taip pat nurodė, kad BK 75 str. nuostatų pakeitimas neturi įtakos už A. S. padarytas nusikalstamas veikas galutinės bausmės skyrimui. Nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas taip ir neatkreipė dėmesio, kad jis bausmę atlieka jau nuo 2012 m. ir pradedant nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio daugiau nei pusę jo padarytų nusikalstamų veikų atitinka BK 641 str. ir 190 str. numatytus kriterijus.

Nuteistojo A. S. skundas netenkintinas.

BPK 3621 str. 1 d. numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 3621 str. 5 d.).

Nuteistasis A. S. skunde prašo iš esmės peržiūrėti jo baudžiamąsias bylas ir atsižvelgiant į BK 641 str. ir 190 str. pakeitimus sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę; taip pat pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju BK 641 str. (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija), kuris įsigaliojo 2013-07-13. BK 641 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Pažymėtina, jog BK 641 straipsnis neturi grįžtamosios galios. Aiškinant, ar BK 641 straipsnis galioja atgal, esminę reikšmę turi straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, jog bausmė mažinama tuo pačiu nuosprendžiu, iš ko seka, kad bausmės mažinimas galimas tik priimant nuosprendį toje pačioje baudžiamojoje byloje. Toks straipsnio aiškinimas atitinka ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 641 straipsniu įstatymo aiškinamąjį raštą, kuriame straipsnio priėmimo tikslu įvardintas praktinių galimybių taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą bei pagreitintą procesą padidinimas, akcentuojamas siekis plačiau taikyti BPK įtvirtintus paprastesnius procesus, siekis paskatinti įtariamąjį ar kaltinamąjį patį siekti greitesnio proceso, kas neabejotinai rodo įstatymo leidėjo valią teisės normą taikyti nagrinėjamoms baudžiamosioms byloms, bet ne jau išnagrinėtoms iki BK 641 straipsnio įsigaliojimo. Taigi, BK 641 straipsnio taikymas siejamas su tuo, kada yra priimamas nuosprendis baudžiamojoje byloje, o ne su tuo, kada padaryta veika (iki įstatymo įsigaliojimo ar po jo įsigaliojimo). Toks baudžiamojo įstatymo aiškinimas neprieštarauja baudžiamosios teisės normoms ir principams bei atitinka šiuo metu formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-153/2013, 1N-179/2013, 1N-208/2013).

Šiuo atveju A. S. atžvilgiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1613-536/2011 buvo priimtas 2011 m. gruodžio 27 d., t. y. dar iki BK 641 straipsnio įsigaliojimo, todėl jam bausmė vienu trečdaliu negali būti mažinama. Klausimas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-724-270/2012 A. S. paskirtos bausmės sumažinimo pagal BK 641 str. jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. įsiteisėjusia nutartimi, todėl pakartotinai šis klausimas nesprendžiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1745-111/2013 skiriant bausmes A. S. BK 641 str. nuostatos buvo pritaikytos, todėl šios nuostatos pakartotinai A. S. netaikytinos. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2591-497/2013 matyti, kad A. S. dėl nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino, byla nebuvo nagrinėjama nei pagreitinto proceso tvarka, nei atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šioje byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas ir priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. BK 641 straipsnis taikytinas tik tiems asmenims, kurie atitinka BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas sąlygas, todėl nėra pagrindo šioje byloje nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 641 str. nuostatas.

Nuteistojo A. S. prašymas peržiūrėti baudžiamąsias bylas Nr. 1-1613-536/2011, Nr. 1-724-270/2012, Nr. 1-1745-111/2013, Nr. 1-2591-497/2013 ir atsižvelgiant į BK 190 str. pakeitimus sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. įsiteisėjusia nutartimi, todėl pakartotinai šis klausimas nesprendžiamas.

Nuteistasis skunde taip pat prašo pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2591-497/2013 A. S. pripažintas kaltu už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymą ir nuteistas subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktąja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi (1 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų) ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje, skirdamas bausmę A. S. atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, jis teistas, teistumai neišnykę. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, kad A. S. buvo nuteistas 11 kartą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, patvirtina, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kaltininko asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančius duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai A. S. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realias laisvės atėmimo bausmes, todėl nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. 

           Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,  

n u t a r ė:

nuteistojo A. S. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                        Rosita Patackienė

            Nuorašas