Administracinė byla Nr. A-2387-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00645-2013-5

                                          Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), neturtinės žalos atlyginimą po 1 MGL – 130 Lt už kiekvieną laikymo Kauno TI dieną (b. l. 4–7, 16–18).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. Kauno TI neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laikymo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniškai teko mažiau nei 3,6 kv. m. Taigi kameros, kuriose jis buvo kalinamas, dažniausiai neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 numatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto normos. Pareiškėjas yra neįgalus, vaikšto tik su ramentais, todėl jam reikalinga neįgaliajam pritaikyta fizinė aplinka. Būdamas dėl neįgalumo labiau socialiai pažeidžiamas, dėl mažo tenkančio ploto ir nepritaikytos fizinės aplinkos patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą.

Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą (b. l. 47-49) su pareiškėjo skundo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. buvo kalinamas Kauno TI įvairiose kamerose. Pareiškėjas buvo kalinamas iš viso 647 pilnas paras, iš jų – 577 esant didesnio nustatyto ploto normos sąlygomis ir 70 parų, kai teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui. Nurodė, jog 89 procentus suėmimo Kauno TI laiko pareiškėjas buvo kalinamas nepažeidžiant nustatytų vienam asmeniui ploto normų. Kauno TI pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių apie 10 procentų laiko Kauno TI pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Įvairiais periodais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo, teismui sąmoningai nenurodė, kad jis didžiąją laiko dalį buvo kalinamas kamerose nepažeidžiant ploto normos. Pareiškėjas nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. birželio 18 d. nesikreipė į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovas nurodė, jog Kauno TI pareiškėjas laisvai galėjo naudotis pasivaikščiojimo kiemu, pasinaudoti sporto kiemeliu, teniso kambariu, kiek tai leidžia jo sveikata, biblioteka, koplyčia, Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba, t. y. visomis priemonėmis kompensuoti per ankštos kameros sukeliamus nepatogumus. Kauno TI pareigūnų veiksmai A. Ž. atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 1 MGL (130 Lt) neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną laikymo Kauno TI dieną yra nepagrįstas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, jog nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1R-85 Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo pakeitimo (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 11-1.1 punktai nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 punktai – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. Nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 343, kurios plotas 18,56 kv. m, ir joje buvo laikomi 4 asmenys, kiekvienam teko – 4,64 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. vasario 8 d. – kameroje Nr. 162, kurios plotas 15,59 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 6 asmenys, kiekvienam teko – 2,60 kv. m ploto (trūko – 1 kv. m ploto); nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 29 d. – kameroje Nr. 162, kurios plotas 15,59 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 6 asmenys, kiekvienam teko – 2,60 kv. m ploto (trūko – 1 kv. m ploto); nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. liepos 19 d. – kameroje Nr. 141, kurios plotas 14,16 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 6 asmenys, kiekvienam teko – 2,36 kv. m ploto (trūko – 1,24 kv. m ploto); nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. – kameroje Nr. 129, kurios plotas 20,30 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 7 asmenys, kiekvienam teko – 2,9 kv. m ploto (trūko – 0,7 kv. m ploto); 2011 m. rugsėjo 19 d. – kameroje Nr. 350, kurios plotas 16,59 kv. m ir buvo laikomi 4 asmenys, kiekvienam teko – 4,15 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); 2011 m. rugsėjo 20 d. – kameroje Nr. 348, kurios plotas 16,53 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 4 asmenys, kiekvienam teko – 4,13 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. – kameroje Nr. 231, kurios plotas 15,48 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 4 asmenys, kiekvienam teko – 3,87 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki 2012 m. sausio 25 d. – kameroje Nr. 206, kurios plotas 15,44 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 3 asmenys, kiekvienam teko – 5,15 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. – kameroje Nr. 157, kurios plotas 14,55 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 4 asmenys, kiekvienam teko – 3,64 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. balandžio 29 d. – kameroje Nr. 154, kurios plotas 13,99 kv. m ir buvo laikomi 2 asmenys, kiekvienam teko – 7,0 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. gegužės 8 d. – kameroje Nr. 157, kurios plotas 14,55 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 4 asmenys, kiekvienam teko – 3,64 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2012 m. rugpjūčio 26 d. – kameroje Nr. 157, kurios plotas 14,55 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 6 asmenys, kiekvienam teko – 2,43 kv. m ploto (trūko – 1,17 kv. m ploto); nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. lapkričio 18 d. – kameroje Nr. 223, kurios plotas 21,50 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 6 asmenys, kiekvienam teko – 3,58 kv. m ploto (trūko – 0,02 kv. m ploto); nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. – kameroje Nr. 245, kurios plotas 16,07 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 3 asmenys, kiekvienam teko – 5,36 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. – kameroje Nr. 204, kurios plotas 15,96 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 4 asmenys, kiekvienam teko – 3,99 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. sausio 3 d. – kameroje Nr. 204, kurios plotas 15,96 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 4 asmenys, kiekvienam teko – 3,99 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 8 d. – kameroje Nr. 204, kurios plotas 15,96 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 6 asmenys, kiekvienam teko – 2,66 kv. m ploto (trūko – 0,94 kv. m. ploto); nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. vasario 10 d. – kameroje Nr. 204, kurios plotas 15,96 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 4 asmenys, kiekvienam teko – 3,99 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. vasario 28 d. – kameroje Nr. 210, kurios plotas 16,50 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 4 asmenys, kiekvienam teko – 4,13 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 19 d. – kameroje Nr. 228, kurios plotas 13,99 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 3 asmenys, kiekvienam teko – 4,66 kv. m ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. – kameroje Nr. 228, kurios plotas 13,99 kv. m ir buvo laikomi daugiausiai 4 asmenys, kiekvienam teko – 3,50 kv. m ploto (trūko – 0,1 kv. m ploto); nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. – kameroje Nr. 147, kurios plotas 8,62 kv. m ir buvo laikomas 1 asmuo (ploto norma pažeista nebuvo (b. l. 143-160)).

Nurodytų duomenų pagrindu akivaizdu, jog pareiškėjas laikotarpiais (nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. vasario 8 d. trūko 1 kv. m ploto; nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 29 d. trūko 1 kv. m ploto; nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. liepos 19 d. trūko 1,24 kv. m ploto; nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. trūko 0,7 kv. m. ploto; nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2012 m. rugpjūčio 26 d. trūko 1,17 kv. m ploto; nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. lapkričio 18 d. trūko 0,02 kv. m ploto; nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 8 d. trūko 0,94 kv. m ploto; nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. trūko 0,1 kv. m ploto) buvo kalinamas kamerose, kurių plotai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu neginčijo fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką buvo pažeisti. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nebuvo patalpintas į kamerą Nr. 343, yra nepagrįstos. Atsakovo pateikti duomenys – kameros kortelės kopija, 2015 m. kovo 3 d. pažyma Nr. 11-1285, 2015 m. kovo 3 d. raštas Nr. 11-1294 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 343, o nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. kovo 29 d. – kameroje Nr. 162 (b. l. 142-160).

Akivaizdu, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas kalėdamas perpildytose Kauno TI kamerose galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą, galėjusį pasireikšti pablogėjusia sveikata. Byloje esantys pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašai patvirtina, kad pareiškėjas jo buvimo Kauno TI laikotarpiu kreipėsi į psichiatrą dėl nemigos (b. l. 37), kreipėsi į gydytojus dėl nugaros, kojos skausmų (b. l. 23-45). Byloje nėra duomenų, neginčijamai paneigiančių, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėjo būti iš dalies sąlygoti netinkamų kalinimo Kauno TI sąlygų. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų ir dėl to patirtų nepatogumų, išgyvenimų pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo ligotas (b. l. 10, 25-45, 141). Nors nėra jokių objektyvių duomenų, jog jo sveikatos būklę lėmė atsakovo veiksmai (neveikimas), tačiau dėl jo sveikatos būklės (invalidumo) pareiškėjo judėjimo laisvė buvo suvaržyta labiau negu sveiko asmens, ir jis daugiau laiko dėl savo sveikatos būklės praleido gyvenamojoje patalpoje, todėl darytina išvada, jog net ir nežymus ploto nukrypimas nuo normos sąlyginai neilgą laikotarpį jam sukėlė didesnių neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą negu būtų sukėlę sveikam asmeniui.

Teismui pripažinus tai, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis buvo pažeista, atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, pareiškėjas buvo kalinamas Kauno TI pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, į pareiškėjo sveikatos būklę, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo konkrečiu atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.) – 500 Eur, ir ši suma priteista iš atsakovo.

III.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir jo skundo reikalavimą tenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra visiškai neadekvati pažeidimo mastui ir prieštarauja teisingumo principui. Teismas netinkamai įvertino pažeidimo mastą, trukmę, nepriteisė teisingos satisfakcijos už padarytus pažeidimus, kurie truko labai ilgą laiką. Paaiškina, jog skundo netenkinimo atveju bus priverstas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, jog pareiškėjas atskirais laikotarpiais (nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. vasario 8 d. trūko 1 kv. m ploto; nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 29 d. trūko 1 kv. m ploto; nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. liepos 19 d. trūko 1,24 kv. m ploto; nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. trūko 0,7 kv. m. ploto; nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2012 m. rugpjūčio 26 d. trūko 1,17 kv. m ploto; nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. lapkričio 18 d. trūko 0,02 kv. m ploto; nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 8 d. trūko 0,94 kv. m ploto; nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. trūko 0,1 kv. m ploto) buvo kalinamas kamerose, kurių plotai neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą, galėjusį pasireikšti pablogėjusia sveikata, ir priteisė jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, mano, kad jis yra neadekvatus pažeidimo mastui ir neatitinka teisingumo principo.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kalinimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. periodiškai pareiškėjas buvo laikomas kamerose, neužtikrinant jam minimalaus ploto, nustatyto vienam asmeniui, taip pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo 1.3.1 punktą, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus, pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista ir pareiškėjas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno TI atskirais laikotarpiais buvo kalinamas nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. Byloje esančia Kauno TI 2015 m. kovo 3 d. pažyma Nr. 11-1285 Apie A. Ž. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje (plotas, tenkantis asmeniui 8 val. ir 20 val.) (b. l. 143–157) patvirtinta, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. vasario 8 d. pareiškėjui 15 parų nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (tenkantis plotas buvo nuo 2,60 kv. m iki 3,12 kv. m); nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 29 d. pareiškėjui 17 parų nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (tenkantis plotas buvo nuo 2,60 kv. m iki 3,12 kv. m); nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. liepos 19 d. pareiškėjui 47 paras nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (tenkantis plotas buvo nuo 2,36 kv. m iki 3,54 kv. m); nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui 54 paras nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (tenkantis plotas buvo nuo 2,90 kv. m iki 3,38 kv. m); nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2012 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjui 50 parų nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (tenkantis plotas buvo nuo 2,43 kv. m iki 2,91 kv. m); nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. lapkričio 18 d. pareiškėjui 31 parą nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (tenkantis plotas buvo 3,58 kv. m); nuo 2013 m. sausio 5 d. iki 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjui 3 paras nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (tenkantis plotas buvo 2,66 kv. m); nuo 2013 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. pareiškėjui 3 paras nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (tenkantis plotas buvo 3,50 kv. m). Taigi iš išdėstytų duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. balandžio 10 d., kuomet pareiškėjas buvo kalinamas Kauno TI, 220 parų pareiškėjui nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m kameros plotas. Be to, įvertinus Kauno TI 2015 m. kovo 3 d. pažymos Nr. 11-1285 Apie A. Ž. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje (plotas, tenkantis asmeniui 8 val. ir 20 val.) duomenis matyti, jog 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkantis plotas pareiškėjui nebuvo užtikrinamas ir tam tikromis paros dalimis (pvz., 2011 m. rugsėjo 15 d., 2012 m. gegužės 2 d., 2012 m. birželio 18 d. ir kt.). Tačiau taip pat dėmesys atkreiptinas į tai, jog net 58 paras pareiškėjui teko plotas, kuris buvo artimas minimaliai 3,6 kv. m ribai: 3,54 kv. m plotas teko laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. liepos 11 d., t. y. 25 paras, 3,58 kv. m plotas teko laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. spalio 30 d., t. y. 30 parų, ir 3,5 kv. m plotas teko laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. balandžio 8 d., t. y. 3 paras.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į visas pareiškėjo kalinimo aplinkybes, tai, jog tam tikru laikotarpiu buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, o atskirais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m (pvz., laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjui teko 2,90 kv. m ploto, nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2012 m. liepos 10 d. pareiškėjui teko 2,43 kv. m ploto, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 11 d. iki 2012 m. rugpjūčio 5 d. jam teko 2,91 kv. m ploto), konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus ir dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra proporcingas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, to pasekmes, į tai, jog pareiškėjas yra neįgalus (Darbingumo lygio pažyma Nr. 0748716 patvirtinta, jog pareiškėjui nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2014 m. vasario 6 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, b. l. 10) ir labiau socialiai pažeidžiamas dėl mažo tenkančio ploto, į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, taip pat tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, bei į tai, kad į teismą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo pradžios, t. y. 2013 m. birželio 18 d. (b. l. 13), kuomet nuo 2010 m. gruodžio 21 d. atskirais laikotarpiais pareiškėjas buvo kalinamas neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas 1 200 Eur.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama