Civilinė byla Nr. e2S-213-368/2022

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00252-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.; 3.1.18.1.1.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Bartynco“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-332-883/2022.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kreditorė S. T. ve H. G. I. T. P. S. ve T.L. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (po pateiktų skolininko prieštaravimų teismo įsakymas panaikintas, priėmus ieškinį nagrinėti ginčo teisena), prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Bartynco“ 59 000,00 Eur skolą, 17 641,81 Eur delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kartu su pareiškimu išduoti teismo įsakymą kreditorė (šiuo metu procese - ieškovė) pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, t.y. areštuoti UAB ,,Bartynco“ priklausančias pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, o nesant pakankamai lėšų reikalavimo užtikrinimui, areštuoti skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad susidariusi skolos suma yra itin didelė, skolininkė vengia įvykdyti prievolę ir gali nuslėpti savo turtą, todėl kreditorė mano, kad kyla reali grėsmė teismo įsakymo įvykdymui ir nesiėmus šių priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

2.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkės UAB ,,Bartynco“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar jo neužtenkant – pinigines lėšas, esančias skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 76 641,81 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti tik įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus, įskaitant darbo užmokestį, taip pat atsiskaityti su kreditore.

3.       Teismas nurodė, kad prašoma priteisti 76 641,81 Eur suma yra pakankamai didelė. Kreditorės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolininkė gera valia ilgą laiką vengia atlyginti kreditorei 59 000 Eur skolą, kuri susidarė skolininkei nepristačius prekių pagal pirkimo – pardavimo sutartį, už kurias kreditorė sumokėjo, taip pat kreditorė yra paskaičiavusi 17 641,81 Eur delspinigių. Nors teismui nėra pateikti įrodymai apie skolininkės finansinę padėtį, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis per pastaruosius keletą metų skolininkei buvo pareikšti kitų kreditorių piniginiai reikalavimai, viešai skelbtinais duomenimis skolininkės pelnas 2020 m. sudarė 5326,00 Eur, nuosavas kapitalas – 327 444 Eur (neigiamas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 989 967 Eur. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad skolininkės finansinė padėtis nėra itin gera, todėl, atsižvelgiant į reikalavimo sumą, yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausantį turtą kreditorės pareikšto reikalavimo ribose, tai yra neviršijant 76 641,81 Eur  sumos (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

4.       2022 m. vasario 22 d. skolininkė UAB ,,Bartynco“ pateikė byloje prieštaravimus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 8 d. išduoto teismo įsakymo. 2022 m. kovo 14 d. teismo įsakymas panaikintas, priėmus teisme ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Bartynco“ ginčo teisenos tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Skųsdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutartį, apeliantė (skolininkė ir šiuo metu procese - atsakovė) UAB „Bartynco“ prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės (šiuo metu- ieškovės) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1.                      Kreditorė nepateikė tikėtinų reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, nurodo, kad įmonės apyvarta metinė 1161760,00 Eur., nors galimai ji ir mažesnė nei 2016 metais, tačiau vis tiek yra virš vieno milijono Eurų. Įmonė turi nekilnojamojo turto, o teismo taikytos laikinos apsaugos priemonės neatitinka teismų formuojamos praktikos dėl tokio pobūdžio areštų taikymo. Teismo nustatytos mokėtinos sumos UAB „Bartynco“ prie daugiau nei milijoninės įmonės metinės apyvartos, tikrai nėra pagrindas konstatuoti dėl galimo įmonės nemokumo ir riboti tokia apimtimi skolininko teises, areštuojant tiek turtą, tiek sąskaitas.

5.2.                      2021 metų pabaigoje, reorganizacijos metu, prijungiant įmonę UAB „Expogalvijai“ prie UAB „Bartynco“ buvo perimtas ir šios įmonės nekilnojamasis turtas, todėl UAB „Bartynco“ vien šio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pastato fermos su gyvenamosiomis patalpomis, balansinė vertė buhalterinėje apskaitoje yra 322 713,04 Eur. Taigi UAB „Bartynco“ turint pakankamai nekilnojamojo turto, turint didelę apyvartą, kreditoriui neįrodžius pagrindų, dėl kurių būtina būtų trikdyti įmonės veiklą areštuojant turtą, nebuvo pagrindo taikyti laikinas apsaugos priemones, kurios naikintinos, nes gali būti padaryta nepataisoma žala, kurios UAB „Bartynco“ iš užsienio piliečio tikėtinai neturės galimybės atgauti.

5.3.                      Šiuo konkrečiu atveju negalima laikyti, kad kreditorius tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kas sudarytu pagrindą remiantis LR CPK 144 str., taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.4.                      UAB „Bartynco“, vykdydama savo ekonominę veiklą, be savo turimo turto, 2021 metų reorganizavimo proceso metu, prijungus UAB „Expogalvijai“ įmonę, įsigijo dar ir papildomo nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo laikyti, kad busimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas įvykdyti, dėl skolininko turtinės padėties.

6.       Atsiliepimu į apeliantės (atsakovės) UAB „Bartynco“ atskirąjį skundą, ieškovė S. T. ve H. G. I. T. P. S. ve T. L. S. prašo jį atmesti. Atsiliepimas  į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.                      Skolininkė prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teismui nepateikia jokių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių Skolininkės dabartinę ekonominę ir turtinę padėtį. Skolininkė nurodo, kad jos pajamos 2020 metais sudarė 1161760 eurus, ir Skolininkės supratimu, atsižvelgiant Skolininkės 2020 metais mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarančius 989 967 eurus, tai tariamai turėtų pagrįsti gerą finansinę Skolininkės būklę. Šiuo atveju Skolininkės apyvarta nėra reikšminga, kadangi ne ji, o Skolininkės pelnas parodo, ar įmonė apskritai galėtų įvykdyti jai nepalankų teismo sprendimą šioje civilinėje byloje. visas 2020 m. Skolininkės pelnas yra beveik 16 kartų mažesnis nei Kreditorės teisme pareikšti reikalavimai.

6.2.                      Skolininkės įmonėje egzistuoja neigiamas 327444 Eur nuosavas kapitalas. Skolininkės įmonėje kelių šimtų tūkstančių eurų neigiamas kapitalas egzistuoja jau nuo 2016 m. Skolininkės vadovas, užsienio pilietis B. v.d. B., kuris kartu yra ir vienintelis Skolininkės akcininkas piktybiškai neinicijuoja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo numatytų veiksmų atkurti teigiamą bendrovės nuosavą kapitalą. Faktas, jog bendrovėje ilga laiką egzistuoja neigiamo nuosavo kapitalo situacija, kuri Skolininkės vadovo niekaip nekoreguojama, rodo prastą finansinę Skolininkės būklę. Skolininkės vadovo veiksmai grubia pažeidžia Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, ir Skolininkės kreditorių interesus.

6.3.                      Skolininkės atstovė taip pat pateikia argumentus, jog prie Skolininkės įmonės 2021 m. buvo prijungta dar viena Skolininkės vadovo ir vienintelio akcininko įmonė UAB „Expogalvijai“. Skolininkės atstovė nepateikia jokių įrodymų ar argumentų kaip šis įmonės prijungimas finansiškai paveikė Skolininkę, kadangi prijungiant kitą įmonę Skolininkė perėmė ne tik prijungiamos įmonės turtą bet ir visus jos įsipareigojimus. Jokie Įmonės finansiniai dokumentai už 2021 metus nepatekti teismui.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

  Atskirasis skundas tenkintinas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės  prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

9.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, kt.).

11.       Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą: buhalterinę pažymą, reorganizavimo sąlygas, vienintelio akcininko sprendimus, duomenis apie UAB „Expogalvijai“ išregistravimą po reorganizacijos, VĮ Registrų centro išrašą apie turtą su nuotraukomis.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pridėtų įrodymų turiniu, vadovaudamasis nutartyje aptartais kasacinio teismo išaiškinimais dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, pažymi, kad atsakovės teikiami nauji įrodymai turi teisinės reikšmės, siekiant nustatyti aplinkybes, susijusias su sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, be to, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos nepranešus atsakovei apie pareiškimą dėl teismo įsakymo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taigi atsakovė pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ir jai pagrįsti reikalingų įrodymų. Ieškovė su atsakovės prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais galėjo susipažinti ir dėl jų savo poziciją išdėstyti atsiliepime į atskirąjį skundą. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai priimami ir vertintini, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

13.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

15.       Atsakovė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.

16.       Nors ginčo nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kreditorės reikalavimų tikėtino pagrindimo, tačiau iš pareiškimo dėl teismo įsakymo matyti, kad kreditorė išsamiai nurodė, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas, vėliau byloje teikė ieškinį, prie kurio pateikti įrodymai, kuriais jos reikalavimai grindžiami, todėl atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra pagrindo teigti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų. Aplinkybę, jog kreditorius buvo pasirinkęs tinkamą teisių gynimo būdą pagrindžia tai, kad buvo išduotas teismo įsakymas, kuris vėliau panaikintas teisme priėmus ieškovės ieškinį ginčo teisenos tvarka. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovė pagrindė, o ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadai, jog ieškovė pasirinko aiškiai neleistiną ar neįmanomą teisių gynimo būdą ir/ar pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus šalių pateiktų įrodymų visumą. Be to, akcentuotina ir tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

17.       Konstatavus, kad ieškovė savo reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.

18.       Pirmosios

19.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas įvykdyti dėl atsakovės turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta pagrįstais.

20.       CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

21.       Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

22.       Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021).

23.       Pirmosios

24.       Siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti įrodinėjami atsakovės veiksmai, rodantys siekį išvengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pagrįsti nepakanka remtis vien tik atsakovės finansiniais rodikliais, nes, kaip jau minėta nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovės vadovas nesiima veiksmų koreguoti atsakovės nuosavo kapitalo situacijos, nepagrindžia aplinkybių dėl skolininkės nesąžiningumo ir neteikia pakankamo pagrindo vertinti, kad atsakovė ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo, jeigu šiuo bus patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje ieškovė nepateikė tikėtinų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. apie jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, imtis kitokių nesąžiningų veiksmų tam, jog išvengtų arba apsunkintų būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jokių motyvų dėl atsakovės nesąžiningumo taip pat nenurodyta. Ieškovei nepagrindus tikėtinų nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio suma, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, taip pat negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nenustačius antrosios būtinos sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos.

26.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas apskųstą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės (kreditorės) S. T. ve H. G. I. T. P. S. ve T. L. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius