Civilinė byla Nr. 2A-2335-582/2011;
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01484-2010-2
Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Audrius Grauželis
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.18; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dmitrijaus Korsakovo, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-161-644/2011 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui S. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė A. G. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą prašydama pakeisti 2007-01-24 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo S. M. išlaikymą nepilnametei dukrai P. M. periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą, paskiriant ieškovę uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja, Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojant priteistą pinigų sumą (b. l. 2-4). Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2007-01-24 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti dukters išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Lt. Dukrai augant, pakito ir jos poreikiai, atsakovo turtinė padėtis. Gera valia atsakovas dukrai didesnio išlaikymo neteikia, jos išlaikymui per mėnesį ieškovė skiria apie 960 Lt.
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2007-01-24 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu iš S. M. priteisto nepilnametei dukrai P. M. išlaikymo dydį priteisiant iš atsakovo S. M. išlaikymą jo nepilnametei dukrai P. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojo pinigus pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, padidintą išlaikymą priteisė nuo 2010 m. gruodžio 3 d, paskyrė P. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja – jos motiną A. G., priteisė iš atsakovo S. M. ieškovei A. G. 700 Lt bei valstybei 82,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad po 2007-01-24 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, nes jis savo nuosavybėn įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (dovanojimo būdu), o vaikui paaugus, jo poreikiai natūraliai padidėjo, be to šalių dukra turi sveikatos problemų (b. l. 9), dėl kurių ieškovė turi papildomų išlaidų. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, jog vaikui išleidžia 961 Lt per mėnesį, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies.
Atsakovas S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad žemės sklypą ir namą gavo dovanų, tačiau šis turtas pajamų neduoda. Apelianto nuomone teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes nesiaiškino aplinkybių ar atsakovo atlyginimas nuo 2007 metų pasikeitė, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi mažametį vaiką, jo sutuoktinė nedirba. Iš tiesų atsakovo pajamos tesudaro 1200 Lt, šeimoje yra trys nariai. Apeliantas teigia, kad nevengia išlaikyti vaiko, tačiau jo finansinės galimybės yra menkos, nurodo, kad perka dukteriai drabužių, ji dažnai būna pas atsakovą, tomis dienomis ją maitina, duoda pinigų pramogoms (b. l. 174-175).
Ieškovė A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, sprendimo nekeisti. Nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, priteistas išlaikymo dydis atitinka teismų praktiką ir ekonomines šalių galimybes (b. l. 181-182).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje - CK 3.192 straipsnio 2 dalyje - nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. Volkovas, bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto iš jo dukteriai išlaikymo dydžiu - 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės nurodydamas, kad teismas pažeidė proporcingumo principą, nes priteistas išlaikymas neatitinka dukters poreikių ir tėvų turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analizuodamas šalių dukters poreikių turinį ir apimtį teismas atsižvelgia į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. dukters poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinti. Ieškovės nurodomą 961 Lt dukters išlaikymą per mėnesį pirmosios instancijos teismas sumažino atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neįrodė kai kurių išlaidų dydžio ir būtinumo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė A. G. turi darbovietę ir gauna 1087 Lt dydžio atlyginimą (išskaičiavus privalomus mokesčius) (b. l. 10), gyvena kartu su dukra P. M. (b. l. 21). Atsakovas S. M. turi du nepilnamečius vaikus: A. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 71), ir P. M., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Atsakovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nedirba, nes yra tėvystės atostogose, gauna 1 427 Lt pašalpos (b. l. 80), kad į darbą grįš birželį (b. l. 97), iš 2011-08-06 pažymos matyti, kad S. M. dirba ir 2011 m. liepos mėn. gavo 1 211,88 Lt pajamų (išskaičiavus privalomus mokesčius) (b. l. 110). S. M. teismui paaiškino, kad jo sutuoktinė nedirba, registruota darbo biržoje (b. l. 72, 170). Byloje nustatyta, ir apeliantas neginčija tų aplinkybių, kad dovanojimo sutarties pagrindu įgijo žemę ir namą (b. l. 14-18), tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad motina padovanojo jam namus, kuriuose jis gyvena su savo šeima ir motina (b. l. 68).
S. M. turi du vaikus, gyvena šeimoje su sutuoktine ir vienu iš vaiku nuosavame name. Kitas S. M. vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri vaiką augina viena, savo gyvenamojo ploto neturi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis nepagėrėjo, nes po santuokos nutraukimo, 2009 m. jam gimė sūnus, jis turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinė bedarbė. Ieškovė ir atsakovas gauna panašaus dydžio atlyginimus, turi gyvenamąją vietą, tačiau ieškovė turi išlaikyti vieną vaiką, o atsakovas turi išlaikyti du vaikus. Atsakovas turi nuosavą gyvenamąją vietą, o ieškovė nuosavos gyvenamosios vietos neturi. Nors atsakovas nuosavybėn įgijo nekilnojamąjį turtą, tačiau byloje nenustatyta, kad iš šio gauto turto jis gali gauti papildomų pajamų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo dukters poreikiai natūraliai padidėjo jai išaugus, tačiau pažymėtina, kad teismas nepasisakė apie tai, kad atsakovas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Atsakovas turi mokėti tokį išlaikymą, kad jis būtų pakankamas tenkinti bent minimalius abiejų vaikų poreikius. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtina nukrypti nuo lygybės principo. Nustačius minimalų 800 Lt išlaikymą abiems vaikams, būtų pažeistos atsakovo teisės, nes jis gautų mažiau pajamų, nei gautų jo vaikai (1212 Lt-800 Lt=412 Lt).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 800 Lt dydžio išlaikymo ieškovės ir atsakovo dukrai teikti nėra pajėgi nei viena šalis. Teismas mano, kad nepilnametės Paulinos Matusevičiūtės išlaikymui būtina 600 Lt suma kas mėnesį, todėl iš atsakovo proporcingai priteistina 300 Lt suma dukters išlaikymui. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, padarė neteisingą išvadą dėl nurodytos apelianto dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai, todėl teismo sprendimas keistinas, o apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai iki 300 Lt per mėnesį mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (CPK 178 - 185, 328, 330 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, pasikeitus ar neatsiradus tam tikroms aplinkybėms, gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 700 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 5), valstybė patyrė 82,65 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, apeliantas išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisti neprašė. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, sumažinus priteistiną išlaikymo dydį iki 300 Lt, t. y. patenkinus 40 proc. ieškinio reikalavimų, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš atsakovo ieškovei priteisiant 280 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei priteisinat 33,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą, sumažinti iš atsakovo S. M. priteistą išlaikymą dukrai P. M. (gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. gruodžio 3 d. po 300 Lt mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.
Iš atsakovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti 33,06 Lt (trisdešimt tris litus, 6 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų ieškovei A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Kitos sprendimo dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkas: Dmitrijus Korsakovas
Kolegijos teisėjai: Dalė Burdulienė
Nijolia Indreikienė