Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-300/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05327-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8;

(S)

2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,

gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 72 (septyniasdešimt dviem) paroms, bausmę atliekant areštinėje.

            Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į D. D. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 4 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

D. D. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 2 d., apie 11 val. 30 min, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės V. L. kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė V. L. į veidą bei peiliu įbrėžė jai į smakrą, tuo V. L. sukėlė fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, nes pirmiau jam buvo skirta švelnesnė bausmė.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas D. D. už padarytą nusikaltimą paskyrė tinkamą bausmę, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.  

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įvertino tai, kad nuteistasis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių (BK 140 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, teistumui neišnykus. Taigi apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad D. D. už nusikaltimo padarymą skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam ir nustatydamas jos dydį, BK 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam D. D. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirta bausmė – areštas 72 (septyniasdešimt dviem) paroms – nėra griežčiausia iš jo padarytos veikos sankcijoje numatytų bausmių rūšių (griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 2 metų). Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Dėl to nuteistojo skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konstatuoja, kad vien tik simbolinės ir nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. 

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmiau jam buvo skirta švelnesnė bausmė, įvertinus tai, kad pats nuteistasis nesutiko su jo atžvilgiu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu (91 b. l.), apeliantui neturėjo būti procesinė staigmena, nes jis apie tokias teisines pasekmes buvo informuotas (83 b. l.).

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir sušvelninti D. D. skirtą bausmę nėra pagrindų. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

            nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Vidmantas Mylė

Teisėjai                                                                                        Raimundas Jurgaitis

                                                                                        Zigmas Kavaliauskas