Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3788-606/2015

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03267-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.

Registro objektas ROIK: 15049752551

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. spalio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,

sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Lijanai Ereminaitei – Krivdai,

dalyvaujant atstovui advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P.,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

A. P. 2015 m. rugpjūčio 7 d., 16.00 val. adresu Liepojos g. 10, Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Be to, A. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222, punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. P. neprisipažino padaręs pažeidimus ir parodė, jog iš tiesų 2015 m. rugpjūčio 7 d. automobiliu važiavo į parduotuvę „Maxima“ ir automobilių aikštelėje buvo pastatęs automobilį. Minėtoje aikštelėje stovėjo daug automobilių, jam iš stovėjimo vietos buvo sunku išvažiuoti, iš visų pusių reikėjo žiūrėti, kad išvažiuojant nekliudytų šalia stovinčių automobilių, gale stovėjęs automobilis buvo labai arti, tačiau nepajuto, kad būtų jį kliudęs, nors girdėjo kaip suveikė minėto automobilio signalizacija. Išlipęs iš automobilio nuėjo apžiūrėti ar buvo padaryti apgadinimai. Matė, jog ant kito automobilio priekinio bamperio dviejuose vietuose buvo įlenkimai, tačiau, jo automobilio šonai yra platsmasiniai, todėl negalėjo minėtų įlenkimų padaryti savo automobiliu. Neradęs kitų apgadinimų iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nukentėjusysis E. S. parodė, jog automobilis „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) yra jo ir paaiškino, kad jam išėjus iš parduotuvės prie jo priėjo žmogus ir pasakė, kad girdėjo dviejų automobilių atsitrenkimo garsą, matė kaip kitas automobilis kliudė jo automobilį, po ko, kliudžiusio automobilio vairuotojas iš jo išlipo, apsižiūrėjo ir vėl sėdęs į automobilį išvažiavo. Liudytojas matęs eismo įvykį taipogi jam perdavė kliudžiusio automobilio valstybinius numerius. Jis kartu su liudytoju apžiūrėjo savo automobilį, matė, jog yra apgadinti automobilio apsauginiai rėmai, mano, kad apgadinimai galėjo atsirasti atsitrenkiant su kito automobilio kabliu. Tuomet jis iškvietė policijos pareigūnus, pastariesiems atvykus, perdavė liudytojo duomenis, t. y. vardą ir telefono numerį, paties liudytojo tuo metu jau nebuvo. Su pareigūnais kartu taipogi apžiūrėjo ir jo automobilį, pastariesiems parodė apgadinimo vietą. Fotonuotraukoje (b. l. 20) apgadinimas yra apibrauktas ir nurodytas rodykle, ant rėmo esantys du įlenkimai, tai nėra apgadinimai.

Liudytojas E. S. paaiškino, jog eismo įvykio metu jo automobilio signalizacija nesuveikė, kadangi signalizacija yra ne smūginė, o suveikia tik atidarius automobilio duris, nurodė, kad iki eismo įvykio ant automobilio apsauginio rėmo apgadinimų nebuvo.

Liudytojas V. P. parodė, jog automobilis „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, šis automobilis dieną prieš eismo įvykį buvo naudotas su priekaba. Atvykus į policiją jam buvo parodytos apgadinto automobilio nautraukos, mano, jog jo automobilis negalėjo padaryti nuotraukoje užfiksuotus apgadinimus. Liudytojas paaiškino, jog automobilio „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), metalinis kablys yra skirtas priekabai, kuomet priekaba tvirtinasi, ant kablio užsispaudžia tvirtinimo varžtas, fotonuotraukoje (b. l. 24) užfiksuoti apgadinimai padaryti prieš tris metus.

Liudytoja policijos pareigūnė E. K. parodė, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. buvo atsakinga už registruotus eismo įvykius Klaipėdos mieste ir rajone. Buvo gauta bylos medžiaga dėl pasišalinimo iš eismo įvykios vietos, esančios parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės, adresu Liepojos g., Klaipėdoje. Buvo nurodyta, kad automobilis „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kito automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekį, po ko, išlipo važiavusio automobilio vairuotojas, apsižiūrėjo ir išvažiavo, buvo įrašyti važiavusio automobilio valstybiniai numeriai. Bylos medžiagoje taipogi buvo ir nukentėjusio automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininko paaiškinimas, nurodytas liudytojo vardas ir telefono numeris. Automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkas eismo įvykio metu nebuvo, jis visas eismo įvykio aplinkybes sužinojo iš liudytojo, kurio nurodytomis aplinkybėmis ir buvo surašytas automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininko paaiškinimas. Su minėtu liudytoju ji keletą kartų tarėsi, jog pastarasis atvyks į policiją, bet taip ir neatvyko, vėliau su juo susisiekti ir kitų liudytojų surasti nepavyko. Po to, buvo nustatytas pasišalinusio automobilio savininkas, atėjo A. P. sūnus ir parašė pasiaiškinimą, kad automobilį vairavo jo tėvas, po ko, buvo iškviestas ir pats A. P..

Liudytoja nurodė, jog buvo apžiūrėti automobiliai „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atlikti apibraižymų matavimai, padarytos fotonuotraukos. Automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) geležinis priekis buvo įlenktas, apgadinimas užfiksuotas fotonuotraukoje ir apibrėžtas, automobilio „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kablys ir bamperio šonai buvo apibraižyti. Fotonuotraukoje (b. l. 20) matyti, jog apgadinimas per vidurį padarytas 47 cm aukštyje, įlenkimai iš šonų yra „gnybtukai“, tai ne apgadinimai. Fotonuotraukoje (b. l. 23) matyti, jog automobilio „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apibraižyto kablio aukštis nuo 40 cm iki 45 cm. Kadangi matuojant apibraižymus, liniuotė ant automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo padėta toliau nuo automobilio, kadangi ji atsiremia į bamperį arba turi ją užkišti už bamperio, todėl apgadinimo aukštis - 47 cm yra su paklaida.

Liudytojas policijos pareigūnas L. L. parodė, jog jis įvykio vietoje bendravo su automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kuris nurodė, kad kažkoks automobilis kliudė jo automobilį, buvo padarytas nežymus apgadinimas, eismo įvykį matė vienas liudytojas. Matė, jog ant minėto automobilio priekinio bamperio buvo vienas apgadinimas padarytas šio eismo įvykio metu, kitas apgadinimas likęs iš anksčiau.

Liudytojas policijos pareigūnas M. U. parodė, jog jam dirbant, iš Klaipėdos VPK budėtojo buvo gautas pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, adresu Liepojos g., Klaipėda, prie parduotuvės „Maxima“. Nuvykus į eismo įvykio vietą buvo apžiūrėtas automobilis „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarytos fotonuotraukos, paimtas minėto automobilio vairuotojo paaiškinimas, eismo įvykį betarpiškai stebėjusio liudytojo nebuvo. Pastarasis nurodė, jog automobilį buvo pastatęs parduotuvės „Maxima“ automobilių aikštelėje, vėliau eismo įvykį matęs liudytojas jam pasakė, kad jo automobilio priekinę dalį kliudė kitas automobilis, po ko, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Apgadinto automobilio vairuotojas rodė automobilio apsauginius lankus priekyje, tačiau apgadinimų nekonkretizavo.

2015 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos AVPK PR 1 kuopos 1 būrio vado L. L. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2015 m. rugpjūčio 7 d., 16.08 val., jam dirbant kartu su patrule R. S. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Liepojos g. 10 yra autoįvykis. Nustatyta, jog jam atvykus minėtu adresu, pamatė stovintį automobilį „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nurodė, kad buvo palikęs automobilį aikštelėje, o grįžus prie automobilio priėjo žmogus, kuris paaiškino, kad matė, kaip į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), po ko pasišalino, automobilis „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas (b. l. 7).

Autoavarijos vietos chemomis nustatyta, jog eismo įvykio data - 2015 m. rugpjūčio 7 d., 16.00 val., vieta – Liepojos g. 10, Klaipėda. Nustatyta, jog schemose nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos yra galima nustatyti transporto priemonės „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymą po autoavarijos (b. l. 14-15).

2015 m. rugpjūčio 7 d. E. S. paaiškinimu nustatyta, jog 2015 m. rugpjūčio 7 d. savo automobilį paliko automobilių stovėjimo aikštelėje, esančios prie parduotuvės „Maxima“, Liepojos g. Nustatyta, jog 16.00 val., jam išėjus iš parduotuvės, priėjo asmuo vardu Paulius, kurio tel. nr. (8 628) 02 611, ir pasakė, kad į jo automobilį prieš keletą minučių atsitrenkė kitas mėlynos spalvos automobilis „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipęs vairuotojas pasižiūrėjo į automobilių susidūrimą, po ko, nuvažiavo (b. l. 16).

2015 m. rugpjūčio 19 d. V. P. paaiškinimu nustatyta, jog 2015 m. rugpjūčio 7 d., apie 16.00 val., jam priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo. Nustatyta, jog minėtą automobilį vairavo jo tėvas A. P. (b. l. 17).

Fotolentele užfiksuotas automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas, kuris apibrėžtas ir parodytas rodykle (b. l. 20).

Fotolentelėmis užfiksuotas automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas (b. l. 70, 72-73).

Fotolentelėmis užfiksuotas automobilis „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio ir iš galo, minėto automobilio apgadinimas apibrėžtas (b. l. 21).

Fotolentele užfiksuotas automobilio „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), galas (b. l. 22, 39).

Fotolentelėmis užfiksuotas automobilio „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apibraižytas kablys (b. l. 23, 39, 56-59).

Fotolentele užfiksuotas automobilio „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), abibraižytas bamperis (b. l. 24, 39).

Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, jog eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

A. P. teisminio nagrinėjimo metu neneigė 2015 m. rugpjūčio 7 d. automobiliu „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs atbuline eiga aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Maxima“, adresu Liepojos g. 10, Klaipėda, tačiau neigia kliudęs kitą stovėjusį automobilį „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vienok tokia pažeidėjo pozicija traktuotina vienareikšmiai tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apsauginis metalinis rėmas buvo apgadintas. Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, jog eismo įvykį betarpiškai stebėjęs liudytojas vardu Paulius automobilio „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkui atkreiptina itin detaliai nurodė ne tik eismo įvykio aplinkybes, jog girdėjo automobilių susidūrimo garsą, po ko, matė, kaip automobilio „Renault Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš automobilio buvo išlipęs ir apžiūrėjo tiek savo automobilį, tiek automobilį „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) po ko iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tačiau tiksliai nurodė ir kliudžiusio automobilio spalvą - mėlyna, modelį - „Renault Espace“, valstybinius numerius - (duomenys neskelbtini). Nors nukentėjusiojo E. S. parodymai yra išvestiniai, tačiau jo parodymai pagrįsti eismo įvykį betarpiškai stebėjusio liudytojo vardu Pauliaus parodymais. Taigi abejoti šio nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, jog eismo įvykį betarpiškai stebėjęs liudytojas vardu Paulius dėmesį į eismo įvykį atkreipė išgirdęs automobilių susidūrimo garsą, ši aplinkybė vienareikšmiškai suponuoja pagrįstą išvadą, kad tarp automobilių kontaktas buvęs ir buvęs pažymėtina pakankamas. Taigi logiška, kad A. P. turėjo girdėti ir pajusti, kaip jo vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį. Tai, kad A. P. juto, kad kliudė kitą automobilį, patvirtina ir tolimesni jo veiksmai, išlipus iš automobilio ir apžiūrėjus abu automobilius. Aplinkybę, jog išlipo ir apžiūrėjo abu automobilius, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pats A. P.. Taigi remiantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais A. P. privalėjo nedelsdamas apie eismo įvykį pranešti policijai. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. P., logiškai įvertinęs aplinkybes ir tokiu būdu neabejotinai suvokdamas, kad būtent jis, vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, nesilaikydamas saugaus atstumo ir atsitrenkdamas į stovinčią transporto priemonę „Nissan“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu siekdamas aiškiai suvokiamo ir apibrėžto tikslo - nuslėpti eismo įvykio aplinkybes, ir išvengti administracinės atsakomybės. Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, jog A. P. veiksmai, išvažiuojant iš eismo įvykio vietos, vienareikšmiai buvę suvokti, apgalvoti, taigi tyčiniai. 

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

A. P. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį - padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai savo pobūdžiu, tai yra vairuojant automobilį ir atsitrenkiant į kitą transporto priemonę, po ko dargi tikslingai pasišalinant iš eismo įvykio vietos, traktuotini kaip itin šiurkštūs, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – A. P. baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, kad administracinių nuobaudų tikslai A. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam minimalias, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas, jas subendrinant apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1, 2 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u t a r ė :

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, administracinę nuobaudą – 28,00 Eur baudą;

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, administracinę nuobaudą – 868,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. P. už šiuos pažeidimus skirti galutinę nuobaudą – 868,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-3788-606/2015, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Edita Lapinskienė