Administracinio nusižengimo byla Nr. II-42-729/2023
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00159-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4
(S)
N U T A R T I S
2023 m. sausio 19 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,
sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos bendrijos „Trušeliai“ atstovui A. B.,
suinteresuotam asmeniui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bendrijos „Trušeliai“, juridinio asmens kodas 304429904, adresas: Klaipėdos rajono savivaldybė, Trušeliai, Gryneidės g. 38, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22188431989).
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22188431989), vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. M. atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad R. M. veiksmais, kuriais jis nusuko bendrijai „Trušeliai“ priklausantį apšvietimo stulpą, nepadaryta nei esminė, ne neesminė žala bendrijai ar jos narių interesams, be to, jis nesiruošė ir neplanavo savavaliauti bei tyčia įgyvendinti savo tariamą teisę ir galimai jo veiksmai buvo spontaniški, nesiekiant tyčia pažeisti kitų bendrijos narių interesų. Institucija atsižvelgdama į tai padarė išvadą, kad R. M. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjos bendrijos „Trušeliai“ skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, įpareigoti Instituciją pradėti administracinių nusižengimų teiseną, išnagrinėti bendrijos „Trušeliai“ pareiškimą iš esmės ir patraukti administracinėn atsakomybėn R. M. pagal ANK 518 straipsnį. Skundą motyvuoja tuo, kad R. M. savavališkai nusuko apšvietimo stulpą, kuris yra ne šalia jo gyvenamosios vietos, o šalia kitų kaimyninių sklypų, nederinęs su šių sklypų savininkais. Kvartale įrengiant kelių apšvietimą, jų švietimo kryptis buvo numatyta, kad jie apšviestų kelius ir, kad patenkintų kvartalo gyventojų poreikius. Tai buvo aptarta visuotiniame bendrijos „Trušeliai“ susirinkime, visi tai žinojo. Minėtas stulpas, kurį nusuko R. M. buvo įrengtas, kad apšviestų Tilžės gatvės atkarpą, kas buvo suderinta su šių sklypų savininkais. Trušelių kaimo, Tilžės gatvės nuo 8 iki 18 namų sklypai taip pat priklauso bendrijos „Trušeliai“ administruojamam kvartalui. Šių sklypų savininkai, kaip ir kiti kvartalo sklypų savininkai turi tas pačias teises kaip ir kitų gatvių sklypų savininkai, todėl jų teisės teisinio pagrindo negali būti pažeistos ar varžomos kitų asmenų. R. M. prieš pasukdamas apšvietimo stulpą, to su bendrija, visuotinio susirinkimo metu nedarė, o savo veiksmus atliko savavališkai. Be to, liudytojai A. P. ir A. B. nurodė ir priežastį kodėl R. M. nusuko apšvietimo stulpą, tai yra tam, kad galėtų daryti kitą administracinį nusižengimą, tai yra vedžiojant šunį nesurinkti šuns paliekamų ekskrementų, kas prieš tai buvo užfiksuota vaizdo kamera ir paviešinta Bendrijoje. R. M. savavaldžiavo ne pirmą kartą (savavaldžiavo prie jam priklausančių sklypų), ne kartą buvo dėl savavaldžiavimo įspėtas tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau išvadų nepadarė ir šių veiksmų nenutraukė. Visi apklausti liudytojai nurodė, kad jau ne pirmą kartą tarp R. M. ir bendrijos kvartalo gyventojų kyla konfliktai dėl R. M. neteisėtų veiksmų. R. M. galėjo kreiptis į bendriją ir privalėjo tai daryti, kad būtų priimtas sprendimas pasukti apšvietimo stulpą jo prašoma kryptimi, tačiau to nepadarė. Pareigūnas nepatraukė administracinėn atsakomybėn R. M. galimai dėl to, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje dirba galimai R. M. giminaitis arba galimos korupcijos apraiškos. Pareigūnas priėmęs skundžiamą nutarimą tyrimo metu buvo šališkas, tyrimas buvo vykdomas kryptingai, kad nepradėti administracinės teisenos. Nutarimas priimtas nesivadovaujant jokiomis teisės normomis, jo nemotyvavus, neištyrus administracinio nusižengimo aplinkybių. Nutarime nėra nurodyti pagrindai, aplinkybės ir motyvai darantys administracinę teiseną negalimą.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2022 m. gruodžio 6 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Aiškinantis aplinkybes dėl apšvietimų stulpų, A. B. nurodė, kad apšvietimo stulpai yra sustatyti tinkamai, bendrijos prižiūrimi. Galimai kai kurie apšvietimo stulpai kliba, nes per laiką yra atsilaisvinę varžtai. Dėl to bendrijos nariams jokių nepatogumų nėra sudaryta, nes be R. M., niekas dėl to nesikreipė. Gyventojai žino, kad gali apšvietimo stulpus esančius prie jų namų, priveržti patys. Taip pat A. B. paaiškino, kad apšvietimo stulpai yra skirti apšviesti gatvę ir minėtas stulpas, kurį pasuko R. M. tuo metu buvo nusuktas taip, kad apšviestų Tilžės g., kuri patenka į bendrijos teritoriją. Apie tai, kad minėtas stulpas šviestų netinkamai, bendrijos pirmininkas informuotas nebuvo, todėl mano, kad toks asmens veiksmas yra savavališkas ir pažeidžiantis bendrijos narių interesus.
2. Apklaustas R. M., paaiškino, kad 2022-10-21 18:54 val. su sūnumi ir šunimi vaikščiojo bendrijos keliu ir pasuko šviestuvą į pirminę padėtį, kaip buvo nutarta bendrijos planuose. R. M. nurodo, kad didžioji dalis bendrijos šviestuvų blogai įrengti, klibantys, nestabilūs ir jis kaip bendrijos narys ir atsakingas pilietis pasuko šviestuvą, kad apšviestų bendrijos taką, o kas jį nusuko prieš tai kitaip nežino, savo veiksmuose kaltės nemato, bendrijos turto nesugadino. Taip pat nurodė, jog jis ne kartą kreipėsi dėl šviestuvų būklės į bendrijos pirmininką, tačiau problema spręsta nebuvo.
3. Įvykio liudininkas, A. P., pateikęs vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip R. M. nusuka apšvietimo stulpą, papildomai nurodė, kad asmuo savavališkai elgiasi ne pirmą kartą. Kaip tokį jo elgesį nurodė vaikščiojimą tam neskirtose kvartalo vietose, per žalią veją, bei gyvūno vedžiojimo pažeidimą, t. y. vedžiodamas šunį nesurenka ekskrementų. Tačiau minėtų asmens padarytų pažeidimų nefiksavo ir į policiją dėl to nesikreipė. Vaizdo kamera, kuri įrengta ant jam priklausančio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), užfiksavo tik įvykį, kurio metu R. M. pasuko apšvietimo stulpą.
4. Tiriant įvykio aplinkybes bendrauta su V. K. ir M. E., kurie nurodė, kad asmeniškai su R. M. jokių konfliktinių situacijų neturėjo, tačiau yra girdėję apie netinkamą jo elgesį vedžiojant šunį, taip pat girdėjo situaciją, dėl nusukto apšvietimo stulpo, tačiau reikšmingų aplinkybių nurodyti negali. Apie tai, kad bendrijos teritorijoje yra netinkamai pritvirtinti apšvietimo stulpai asmenys taip pat žino, kažkada bendrijos susirinkime apie tai buvo užsiminta, tačiau tai kažkokių nepatogumų galimai gyventojams nesudarė, situacijos nesureikšmino ar į pastabą bendrijos pirmininkas atsižvelgė nežino. Paklausus asmenų ar gyventojai patys prižiūri apšvietimo stulpus ir reikalui esant juos priveržia, nurodė, kad patys to nedaro ir apie tai, kad tai darytų kiti bendrijos gyventojai, nežino. Daugiau reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo.
5. Paaiškinimai dėl R. M. elgesio vertinami kaip bendro pobūdžio informacija. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad tarp R. M. ir bendrijos pirmininko A. B. bei kai kurių bendrijos narių, yra kilę nesutarimų dėl įvairių situacijų, susijusių su bendrijos reikalais. Taip pat kai kurie nesutarimai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka, teisme. Iš pateiktų aplinkybių matoma, kad į bendrijos pirmininką su pretenzija dėl klibančių apšvietimo stulpų buvo kreipęsis ir R. M., tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Esant tokiai situacijai, tarp asmenų nuolatos kyla nesutarimai, dėl ko asmenys įsivelia į asmeninio pobūdžio konfliktines situacijas. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir kylančius konfliktus, su R. M. pavestas prevencinis pokalbis dėl pagarbaus elgesio kitų bendrijos narių atžvilgiu ir racionalių konflikto sprendimo būdų. Vertinant situaciją, kurios metu buvo pasuktas apšvietimo stulpas, matyti, kad R. M. nesikreipė dėl netinkamai šviečiančio stulpo į bendrijos pirmininką ir pats jį pasuko, tačiau taip pasielgė, nes jo manymu apšvietimo stulpas buvo nusuktas netinkama kryptimi. Kadangi bendrijoje esantys stulpai nėra pritvirtinti tinkamai, tai patvirtina ir pateiktas R. M. vaizdo įrašas, todėl manydamas, kad stulpas dėl kažkokių priežasčių buvo nusuktas, pasuko jį taip, kad šviestu tinkamai į bendrijos teritoriją. Be to, nustatyta, kad Tilžės g., Trušelių k., Klaipėdos r., nėra įrengto nei vieno apšvietimo stulpo, kuris apšviestų gatvę, priešingai nei kitose, bendrijos teritorijose, esančiose gatvėse. Pagal R. M. paaiškinimą, matyti, kad šiuo atveju tokiu savo elgesiu asmuo nesiekė pažeisti bendrijos narių interesų, o priešingai, norėjo, kad bendrijos teritorija būtų apšviesta tinkamai.
6. Atliekant pareiškimo tyrimą buvo vertinamos aplinkybės dėl įvykio, kurio metu R. M. nusuko apšvietimo stulpą, dėl kitų nurodytų aplinkybių ar galimų teisės pažeidimų tyrimas nebuvo atliekamas, nes nėra gauta jokių objektyvių duomenų patvirtinančių R. M. įvykdytų teisės pažeidimų, nepateikta duomenų apie nusižengimų padarymo tikslų laiką ar vietą, negauta administracinius nusižengimus patvirtinančių įrodymų.
7. Iš administracinėje byloje pateikto vaizdo įrašo matoma, kad stulpas R. M. buvo pasuktas mechaniškais rankų judesiais, tam nenaudojant specialių įrankių, kurias reikėtų atsukti stulpą prilaikančius varžtus ir panašiai. Tai parodo, jog asmuo nesiruošė ir neplanavo savavaliauti bei tyčia įgyvendinti savo tariamą teisę ir galimai veiksmai buvo spontaniški, nesiekiant tyčia pažeisti kitų bendrijos narių interesų. Taip pat nustatyta, kad tokiais savo veiksmais R. M. nepadarė nei esminės nei neesminės žalos bendrijai ar jos narių interesams. Taip pat nėra galimybės objektyviai įvertinti kurias vietas pagal nustatytą tam tikrą tvarką turi apšviesti šviestuvai, nes bendrija nepateikė jokių dokumentų, kurie tai patvirtintų. Apie tai, kad stulpas švietė tinkamai prieš jį pasukant R. M., žinoma iš subjektyvių paaiškinimų. Apie tai, kad asmenys būtų supažindinti su tam tikra apšvietimo stulpų švietimo schema, duomenų negauta. Vaizdo įraše taip pat matoma, jog po R. M. apšvietimo stulpo pasukimo matoma beveik visa teritorija, kas paneigia skunde nurodytą aplinkybę, jog apšvietimo stulpas buvo nusukamas siekiant nuslėpti R. M. kitą daromą administracinį nusižengimą.
8. Dėl šių priežasčių, Institucijos nuomone, R. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl, peržiūrėjus visą surinktą administracinio nusižengimo bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, t. y. asmenų paaiškinimus, tarnybinį pranešimą, vaizdo medžiagą ir kt., buvo priimtas sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Pareiškėjo atstovas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrija eilę kartų kreipėsi į R. M., nepasitelkiant policijos, teismo ar kitų institucijų, tačiau išvadų nepadarė. Buvo raštiškai įspėtas. Pirmiausiai perkasė kelią prie savo sklypo, šiuo atveju nusuko šviestuvus prie svetimų sklypų. Susidaro situacija, kad jeigu jam pasirodys, kad ne taip šviečia kiti šviestuvai, jis nueis ir juos nusukti. Arba bet koks kitas bendrijos narys galvodamas, kad moka už bendrijos šviesą, nuspręs nusisukti šviestuvą, kad šviestų į jo kiemą. Neįsivaizduoja kaip kitaip užtikrinti kitų bendrijos narių teises, todėl ir kreipėsi. Bandė susitarti geruoju, bet asmuo ignoruoja įstatymus, su kitais bendrijos nariais nesiskaito. Apklausti keturi liudytojai patvirtino, kad R. M. nuolat konfliktuoja su kitais bendrijos nariais, tyčiojasi, rodo nepagarbą visuomenei. Anksčiau nesikreipė, nes bandė susitarti geruoju, bet dabar nesugebėdami apginti savo teisių kitais būdais, kreipėsi į teisėsaugą. Teisėsauga vietoje to, kad gintų viešąjį interesą, galimai dėl giminystės ryšio priėmė niekuo nepagrįstą sprendimą ir apgynė pažeidėją, o ne kitus 95 bendrijos narius ir jų teises. Bendrija viešas asmuo, bus informuota apie priimtą sprendimą, negali prognozuoti kaip elgsis kiti gyventojai, jeigu jie padarys išvadas, kad gali savavališkai daryti kaip nori. R. M. pats ne kartą kreipėsi į bendriją ir jam buvo visuotiniu bendrijos sprendimu suteikta teisė atlikti kažkokius veiksmus. Jis tą aplinkybę žinojo, bet ją ignoravo. Kaip sunkinanti aplinkybė turėtų būti vertinama tai, kad jis nusuko stulpą tam, kad paslėptų kitą savo administracinį nusižengimą, tai yra vedžiojo šunį bendrijos teritorijoje ir buvo užfiksuota vaizdo kamera, kad nesusirenka šuns ekskrementų. Jam buvo pateikta pastaba. Tai buvo paviešinta bendrijos tinklapyje. Jis kreipėsi į teisėsaugą, apšmeiždamas žmogų, kad jį neva persekioja. Taip pat šuo būna vedžiojamas be pavadžio, be antsnukio. Pagrindinė problema, kad R. M. nesiskaito su žmonėmis. Nebaudžiamumas skatina nusikalstamumą ir pažeidimus. Bandė situaciją spręsti geruoju, tai yra bendravo pats su juo asmeniškai, kaimynai bandė bendrauti, bet kiekvieną kartą necenzūriškais žodžiais jis (A. B.) ir kaimynai buvo iškolioti. Kaimynai bijo, todėl kreipėsi jis, kaip bendrijos pirmininkas. Susirinkime buvo kalbama dėl stulpų, aptarta, kad stulpai bus skirti apšviesti bendrijos kelius, apkalbėta maždaug kuria kryptimi švies. Pats R. M. šiame susirinkime nedalyvavo, pretenzijų dėl šio žibinto švietimo krypties nereiškė. Apšvietimo schema nebuvo sudaryta, stulpų išdėstymas ir žibintų švietimo kryptys buvo nustatytos bendru sutarimu. Įrengiant šviestuvus buvo tikslas apšviesti gatves, šviestuvų įrengimas buvo derinamas su kiekvienu šalia šviestuvo esančio sklypo savininku. Derinimas buvo atliekamas internetinėje erdvėje. Apšvietimas buvo įrengtas 2020 m. gruodžio mėnesį ir jo kryptis nebuvo keičiama, kol R. M. Tilžės gatvę apšviečiantį stulpą nusuko į priešingą nuo kelio pusę, į laukus. Pripažįsta, kad šio stulpo įtvirtinimo varžtai buvo šiek tiek atsilaisvinę, nors kas kažkiek laiko jie yra priveržiami. Materialinių išlaidų bendrija nepatyrė, patys savo jėgomis, su bendrijos nario pagalba, šalia kurio įrengtas stulpas, atstatė stulpą į vietą ir jį suveržė, iš esmės R. M. veiksmais padaryta moraline žala, parodyta nepagarba visuomenei, bendrijai, pažeistos jos narių teisės ir teisėti interesai turėti apšviestą kelią, naudotis šalia savo namų įrengtu apšvietimu pagal paskirtį. Vidaus tvarkos taisyklės nustato, kad bet koks sprendimas su bendrijos turtu yra derinamas su bendrija, o R. M. ne pirmą kartą nesikreipdamas į bendriją atlieka su bendrijos turtu tam tikrus veiksmus. Po šio įvykio jis elektroniniu paštu buvo raginamas atstatyti šviestuvą, bet į raginimą nereagavo. Vaizdo įrašą padarė bendrijos narys, siekdamas užfiksuoti pažeidimą, nes vis rasdavo nesurinktus šuns ekskrementus. R. M. gyvena maždaug 400 metrų nuo šviestuvo, kuris buvo pasuktas. Institucija atsiliepime nenurodė jokių naujų argumentų, nurodyti tokie patys argumentai, kaip ir nutarime, neatsakant į skundo motyvus, neatsiliepta į išsakytas pastabas.
Suinteresuotas asmuo R. M. prašė skundo netenkinti. Jis nurodė, kad gyverna šioje bendrijoje, vaikšto jos teritorijoje ir mato, kad apšvietimo stulpai yra išklibę, judantys, todėl elektroniniu paštu prašė Bendrijos pirmininką, kol nebuvo pasibaigęs garantinis laikotarpis, kad sutvirtintų visus stulpus, bet šis jo prašymas buvo ignoruojamas. Oficialios apšvietimo stulpų išdėstymo schemos nėra, kai buvo įrengti šviestuvai, bendrijos pirmininkas su A. iš drono padarė bendrą nuotrauką, bendrijos narių buvo paklausta, ar juos tenkina tokia situacija 9stulpų išdėstymas, apšvietimo kryptys); niekas nepasakė, kad netenkinta ir šviestuvų kryptis buvo palikta tokia. Jis, vaikščiodamas su vaiku ir šunimi, aptikęs judantį į visas puses stulpą, jį pasuko kad šviestų taip, kaip buvo nufotografuota dronu, kad jis šviestų į bendrijos teritoriją. Bendrame plane yra palikta teritorija, kad eitų susisiekti su Tilžės gatve, jis šia niekam nepriklausančia teritorija, kurią šviestuvas turėjo apšviesti, vaikščiodavo vedžiodamas šunį, todėl nustatęs, kad žibintas šviečia nebe ta kryptimi, jį pasuko ir sutvirtino. Netiesa, kad vedžiojant šunį nesurenka ekskrementų. Užfiksuotas faktas, kad jo šuo tuštinasi, bet neužfiksuota, kad jis nesurenka. Neturėjo tikslo pasukti šviestuvą, kad nesurinktų šuns ekskrementų. Vedžioja šunį teritorijoje, kur leistina tą daryti, nes tai bendrijos žemė, o jis yra bendrijos narys. Nustatęs, kad šviestuvas šviečia netinkama kryptimi, į bendriją nesikreipė, kad tai būtų pakeista. vedžiojo šunį ir pamatęs šį šviestuvą, jį spontaniškai pasuko. Po šio įvykio į jį buvo kreiptasi, kad jis atstatytų šviestuvą, bet tuo metu jis buvo išvykęs į darbą Norvegijoje, o kai grįžęs po apie dviejų savaičių nuėjo į tą vietą, pamatė, kad jis jau atstatytas. Jis dirba Norvegijoje, ir kai į jį kreipėsi, jis buvo išvykęs. Jam šviestuvo švietimo kryptis į Tilžės gatvę trukdė, nes jis vaikšto su šunimi ir norėjo, kad būtų apšviesta visa ta perėja, taip, kaip turėjo būti. Žino, kad prieš veikdamas turėjo kreiptis į bendriją, bet ne kartą buvo kreipęsis, jokio rezultato tai nedavė, todėl mano, kad kreiptis į bendriją yra beprasmiška. Savo įnašą už šviestuvų įrengimą yra sumokėjęs visiškai.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu iš esmės motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia administracinę atsakomybę. Pažymėtina, kad pagrindinė aptariama norma saugoma vertybė yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisės vykdymo savavališkumas, darant aptariamą teisės pažeidimą, pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tuo pačiu būtina pabrėžti, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą normą. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu (manytina, kad ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo pavojingumą apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022).
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-415-485/2021).
Asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Kita vertus, teismų praktika formuojama ta linkme, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama, taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad 2022 m. spalio 21 d., apie 18.54 val. tarp (duomenys neskelbtini) sklypų, Trušelių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, R. M. nusuko bendrijai „Trušeliai“ priklausantį apšvietimo stulpą. Šios aplinkybės neginčija ir pats R. M..
Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, būtina nustatyti, kad asmens veika padaryta žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Bendrijos pirmininkas paaiškino, kad R. M. savavališkai nusuko apšvietimo stulpą į priešingą pusę negu stovėjo prieš tai, dėl jo veiksmų bendrija išlaidų nepatyrė, tai yra materialinė žala nepadaryta, daugiausiai padaryta moralinė žala – išreikšta nepagarba visuomenei, bendrijai, pažeistos teisės (turėti apšviestą kelią, naudotis šalia savo namų įrengtu apšvietimu pagal paskirtį) ir teisėti interesai. R. M. parodė, kad apšvietimo stulpą nusuko spontaniškai, tą darydamas siekė atstatyti jį į vietą, kad šviestų tinkama kryptimi, nesiekė pažeisti teisėtų kitų asmenų interesų. Pažymėtina, kad teismui nebuvo pateikti pakankami duomenys, kuriuose atsispindėtų bendrijos „Trušeliai“ teritorijoje įrengto apšvietimo išplanavimas, nustatytos apšvietimo kryptys. Bendrijos pirmininkas ir R. M. patvirtino, kad bendrija neturi apšvietimo schemos (plano), šviestuvų apšvietimo kryptis buvo derinama žodžiu su gretimų sklypų savininkais. Apšvietimo išplanavimo ir krypčių negalima nustatyti ir iš dronu darytos fotonuotraukos, nes fotonuotraukos raiška nedidelė, fotografuota naktį (nėra galimybės identifikuoti gatvių) ir kampu (izometriškai), fotografijoje nefiksuota jos padarymo data. Įvertinęs byloje pateiktą informaciją, teismas negali vienareikšmiškai konstatuoti, ar iki 2022 m. spalio 21 d. šviestuvas švietė tinkama kryptimi ar ne ir ar R. M. veiksmais šviestuvas buvo atstatytas tinkama kryptimi ar priešingai – nusuktas ne pagal bendrijoje sutartą kryptį, todėl nėra galimybės nustatyti ar buvo pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Teismo vertinimu, iš byloje surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti ir to, ar R. M. veiksmai buvo savavališki, padaryti tyčia siekiant pažeisti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad byloje nėra duomenų, kad R. M. iš anksto ruošėsi padaryti veiką, pavyzdžiui, pasiėmė tam įrankių. R. M. parodė, kad bendrijoje įrengti apšvietimo stulpai kliba ir kad dėl to ne kartą kreipėsi į bendriją. Šią aplinkybę patvirtina R. M. pateiktas vaizdo įrašas, elektroninių laiškų kopijos. 2022 m. spalio 21 d. įraše matyti, kad R. M. stulpą pasuko rankomis, nepanaudodamas įrankių, tuo metu, kai su vaiku vedžiojo šunį. Duomenų, patvirtinančių, kad R. M. nusuko apšvietimo stulpą, kad galėtų daryti administracinį nusižengimą – nesurinkti vedžiojamo šuns ekskrementų, byloje nepateikta, R. M. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus administracinių nusižengimų tvarka nebaustas, policijoje pareiškimų dėl tokių pažeidimų negauta, teismas negali grįsti išvados apie tokių pažeidimų padarymą vien liudininko paaiškinimais. Šių aplinkybių pagrindu, vadovaujantis in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), galima teigti, kad labiau tikėtina, kad R. M. pasielgė spontaniškai, siekdamas atstatyti šviestuvą jo manymu tinkama kryptimi, o ne siekdamas pažeisti kitų asmenų teises ir interesus.
Sutiktina su pareiškėja, kad R. M. nepaisė bendrijos įstatais nustatytos tvarkos, nes jis, manydamas, kad esama problemų su bendrijai priklausančiu turtu, turėjo ne pats imtis veiksmų išspręsti šias problemas, o kreiptis į bendriją. Tą pripažino ir pats R. M. teismo posėdžio metu nurodydamas, kad žino bendrijos tvarką, kad turėjo kreiptis į bendriją. Tačiau pažymėtina, kad vien to nepakanka, kad būtų konstatuota asmens veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas pripažįsta teisingu Institucijos priimtą sprendimą prevenciškai išaiškinti R. M. pagarbaus elgesio kitų bendrijos narių atžvilgiu ir racionalių konfliktų sprendimo būdų paieškos būtinybę ir nepradėti dėl to administracinio nusižengimo teisenos dėl nepakankamo šios teisenos pradėjimui šio asmens veiksmų pavojingumo ir nepakankamo kiekio jos subjektyvinę pusę pagrindžiančių įrodymų.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22188431989) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o bendrijos „Trušeliai“ skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
n u t a r i a :
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22188431989) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė