ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. K.-Butkuvienės, Almos Jurgelienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. B. ir P. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11150-868/2024, kuriuo buvo atmestas ieškovų T. B. ir P. B. ieškinys.

2.       Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-760-657/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.       Teisme 2025 m. birželio 18 d. gautas patikslintas ieškovų ieškinys, kuriuo ieškovai prašo priteisti iš atsakovės ieškovo P. B. naudai 10 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo T. B. naudai 5 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo T. B. naudai 5 562,68 Eur turtinės žalos atlyginimo, ieškovams T. B. ir P. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškinyje nurodoma, kad kai P. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini).) suėjo (duomenys neskelbtini) metų, vaikas vis rečiau grįždavo pas mamą J. I., kuri jau ilgą laiką gyveno atskirai ir galiausiai vaikas pasiliko nuolat gyventi su tėčiu T. B.. Prasidėjus T. B. ir J. B. skyrybų procesui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, be kita ko, iš J. B. buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui P. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi buvo papildyta laikina J. B. ir P. B. bendravimo tvarka, be kita ko, nustatant, jog J. B. vieną kartą per savaitę, darbo dieną, bendrauja su nepilnamečiu P. B. dalyvaujant psichologui. Vaiko teisių tarnybos specialistai pradėjo reikalauti iš T. B., kad jis padarytų taip, jog (duomenys neskelbtini) metų paauglys tuoj pat norėtų bendrauti su motina, su kuria vaiko P. B. ryšys buvo jau ilgą laiką nutrūkęs. 2020 m. gruodžio 17 d. specialistė J. U. išsiuntė laišką T. B., kuriame nurodė, kad P. B. turi sunkumų su matematika ir nelanko pamokų. Ieškovas atsakė į minėtą laišką, paaiškindamas, kaip ši problema sprendžiama. Nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. vasario 14 d. T. B. intensyviai bendravo su specialiste J. U., kad būtų užtikrinti vaiko interesai. Tačiau 2021 m. kovo 4 d. vaiko teisių tarnybos specialistai priverstinai perdavė P. B. T. B. sesers A. K. žinion. 2021 m. balandžio 21 d. vaikas buvo priverstinai paimtas ir patalpintas į vaikui visiškai svetimą aplinką – perduotas globėjams. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021 buvo nutarta atsisakyti tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką. Tarnyba grąžino vaiką P. B. vaiko tėvui T. B. 2021 m. birželio 18 d. Tokiu būdu Tarnybos neteisėti veiksmai nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. birželio 18 d. sukėlė ieškovams jų patirtą žalą.

5.       Tarnybos neteisėtus veiksmus ieškovai grindžia tuo, kad: Tarnybos darbuotojai 2021 m. kovo 4 d. neteisėtai ir nepagrįstai ir 2021 m. balandžio 21 d. paėmė iš tėvo T. B. jo nepilnametį vaiką P. B., nustatė jam laikinąją globą, atskirdami vaiką nuo tėvo ilgiau nei trims mėnesiams. Tarnybos veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje vertintinas trimis aspektais: laikinosios priežiūros skyrimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos jam nustatymo neteisėtumas ir nepagrįstumas ir, nustačius vaikui laikinąją globą, neteisėtas ir nepagrįstas delsimas grąžinti vaiką tėvui.

6.       Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Tarnybos specialistai atlieka jiems pavestas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, 10.3. papunktyje: „galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertinti vaiko situaciją, inicijuoti atvejo nagrinėjimą, priimti sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų“.

7.       Atsiliepime nurodoma, kad Skyriaus specialistai atliko teisės aktuose nurodytus veiksmus dėl reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, t. y. 2021 m. sausio 27 d. išklausė nepilnamečio P. B. nuomonę, pabendravo su vaiko įstatyminiais atstovais bei priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją, o ją įvertinę – nustatė vaikui apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą taikyti P. B. laikiną priežiūrą pas tetą, buvo inicijuota mobili komanda darbui su šeima.

8.       Atsakovė pabrėžė, kad pagalbos šeimai metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo panaudotos, tačiau jos buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio ir toliau išliko realus pavojus vaiko fiziniam bei psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, todėl Skyrius paprašė išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi tenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti nepilnametį P. B. iš jo tėvų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškovui T. B. 5 562,68 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškovui P. B. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 322,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Teismas sprendė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, ieškovų kildinamos iš Tarnybos veiksmų, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

11.       Teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d. trečiojo asmens Vilniaus miesto socialinės paramos centro (šiuo metu pavadinimas – Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras) Pagalbos šeimai skyriuje buvo gautas Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas paskirti atvejo vadybininką T. B. ir J. B. šeimai, kadangi buvo nustatytas pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikis, ir nuo to laiko buvo taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Atsakovė sprendimą vertinti vaiko situaciją priėmė dėl J. B. 2020 m. birželio 15 d. rašto, atsižvelgiant į tai, jog vaikas galimai praradęs ryšį su motina, jo motina dėl to išgyvena ir tikisi pagalbos, tėvas taip pat neprieštarauja, kad šeimai būtų suteikta pagalba.

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametį vaiką P. B. iš jo motinos J. B. ir tėvo T. B.. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką.

13.       Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra išimtinė kraštutinė priemonė, dėl kurios taikymo pagrįstumo turi būti sprendžiama ne formaliai, bet išsamiai išanalizavus situaciją, vaiko individualias savybes, tik nustačius, kad tokių priemonių taikymas yra neišvengiamas, racionalus ir pateisinamas (nutarties 33 punktas). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020) (nutarties 34 punktas). Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) jam sukaks (duomenys neskelbtini) metų, tokio amžiaus paauglys jau pakankamai susiformavusi asmenybė, turinti savo nuomonę), į sveikatos būklę (jam pirmais metais yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), dėl kurios vaikas turi nuolat sportuoti, atlikti specialius pratimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vaiko tėvas T. B. motyvavo vaiką sportuoti, rūpinosi jo fizine sveikata (nutarties 35 punktas). Liudytojų parodymai patvirtina, kad vaikas nori grįžti gyventi pas tėvą, kad nenori bendrauti su motina (nutarties 36 punktas). Byloje esantys duomenys apie situaciją po vaiko paėmimo iš šeimos neįrodo esminių pokyčių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko būklės pablogėjimą įtakojo ne vaiko paėmimo iš šeimos faktas, o, kaip teigė pareiškėjas, tai, kad tėvas nesudarė sąlygų psichologo konsultacijoms (nutarties 37 punktas). Pareiškėjas prašymą dėl leidimo išdavimo grindžia prielaidomis – teigia, kad vaikas galimai yra įtrauktas į skyrybų procesą, jam galimai yra padarytas poveikis, galimai vaikui nediegiamos vertybės, formuojančios jo emocinę, socialinę ir elgesio raidą ir pan. (nutarties 38 punktas). Atsižvelgiant į tai, taip pat į vaiko nuomonę, teisėjų kolegija sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo leisti taikyti kraštutinę priemonę – vaiko paėmimą iš šeimos.

14.       Teismo vertinimu, vaiko paėmimas iš šeimos yra išimtinė kraštutinė priemonė, dėl kurios taikymo pagrįstumo turi būti sprendžiama ne formaliai, bet išsamiai išanalizavus situaciją, vaiko individualias savybes, tik nustačius, kad tokių priemonių taikymas yra neišvengiamas, racionalus ir pateisinamas.

15.       Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad tiek sprendimas dėl vaiko laikinosios priežiūros, tiek sprendimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos buvo priimti neatlikus išsamaus aplinkybių įvertinimo, neįsigilinus į situaciją, neatsižvelgus nei į vaiko nuomonę, nei į jo sveikatos būklę, tokių priemonių taikymas nebuvo nei neišvengiamas, nei racionalus, nei pateisinamas.

16.       Teismas nurodė, kad sprendimai taikyti vaiko laikinąją priežiūrą, o vėliau – paimti vaiką iš šeimos, buvo grindžiami tomis pagrindinėmis aplinkybėmis, jog vaikas nenori bendrauti su motina, taip pat suprastėjusiais vaiko mokslo rezultatais. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nevertino, kad šias aplinkybes galėjo lemti įvairios priežastys, nebūtinai susijusios su vaiko tėvo T. B. veiksmais ar, juo labiau, prieš vaiką naudotu psichologiniu smurtu.

17.       P. B. viso pagalbos šeimai proceso metu nuosekliai aiškino, jog su motina nenori bendrauti dėl praeityje patirtų smurtinių patirčių iš motinos, taip pat jog jam reikia laiko ryšiui su motina atkurti. Tą įrodo 2021 m. sausio 27 d. atsakovei bendraujant su vaiku P. B. šio nurodytos aplinkybės: berniukas nurodė, kad su tėčiu pradėjo gyventi nuo kovo mėnesio, vaikas nurodė, kad labiau norėjo gyventi su tėčiu, nes žinojo, kad nebus tų neigiamų patirčių, kurios susijusios su motina, berniukas išsakė, kad mama šią vasarą bandė palenkti jį į savo pusę, nupirko jam kompiuterį, nors anksčiau buvo prieš tokių dalykų pirkimą, taip pat berniukas išsakė, kad mama norėjo jį kartu vežiotis, o jis nenorėdavo, nes jų ryšys nutrūkęs, vaikas teigė, kad nenorėdavo važiuoti, tačiau mama jam sakydavo, kad jis turi, suduodavo jam per veidą ir jis važiuodavo.

18.       Ieškovų teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai, taip pat rašytinė bylos medžiaga, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas T. B. ragino sūnų bendrauti su motina ir psichologais: 1) T. B. 2021 m. sausio 18 d., t. y. dar iki vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymo pradžios, elektroninis laiškas atsakovei, iš kurio matyti, kad jis, rašydamas Lietuvos psichologų sąjungai, nurodė motyvuojantis vaiką eiti pas psichologą ir atkurti su motina ryšį; 2) T. B. J. B. skirtas 2021 m. balandžio 16 d. elektroninis laiškas, kuriame klausiama, kada bus suderintas laikas susitikimui su psichologu; 3) T. B. sūnui skirtas 2021 m. birželio 17 d. elektroninis laiškas, kuriame jis ragina sūnų bendrauti su mama ir psichologais, kt. 2021 m. balandžio 16 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, aprašytas atvejis, kuomet 2021 m. balandžio 8 d. P. B. konsultacija su psichologu neįvyko, jį prižiūrinti teta A. K. vaiko neatvežė, nurodė, kad vaikas nesutiko. Taigi vaikas atsisakė psichologo konsultacijų net ir jam laikinai gyvenant pas tetą A. K.. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jie buvo nuoseklūs, atitiko rašytinę bylos medžiagą. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nenustatė jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad ieškovas T. B. būtų nuteikinėjęs vaiką prieš motiną, padaręs kokį nors poveikį vaikui.

19.       Teismas nesivadovavo P. B. motinos liudytojos J. I. teismo posėdžio metu duotais parodymais, jog T. B. norėjo atkeršyti J. I. dėl to, kad skyrybų metu ji siekė gauti pusę turto, kadangi šie parodymai išreiškia subjektyvų liudytojos vertinimą, kuris nebuvo pagrindžiamas konkrečiais faktiniais duomenimis. Liudytoja parodė, kad su P. B. ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo jokio kontakto, todėl liudytojai iš esmės nėra žinomos ginčui teisiškai reikšmingos aplinkybės.

20.       Teismas iš Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėstomų aplinkybių sprendė, kad taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę nuspręsta vien dėl psichologinio smurto grėsmės, toks smurtas nėra konstatuojamas, o tik nurodoma, kad tėvai galimai jį naudoja. Atsakovė galimą tėvo psichologinį smurtą grindė iš esmės vien P. B. motinos nurodytu vertinimu, kad tėvas nuteikinėja P. B. prieš motiną. Tačiau ši P. B. motinos iškelta versija turėjo būti kruopščiai patikrina, prieš priimant trauminę patirtį vaikui sukėlusias vaiko laikinosios priežiūros ir vaiko paėmimo iš šeimos priemones, ypač įvertinus atsakovei žinomą aplinkybę apie vaiko tėvų skyrybų procesą. Tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė – paminėtos priemonės nuspręstos taikyti, nesurinkus jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovą T. B. naudojant psichologinį smurtą prieš savo vaiką. Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021 38 punkte, šiuo atveju nebuvo pateikta eksperto, turinčio specialių žinių, išvados apie tėvo/tėvų poveikį vaikui, kaip tas poveikis įtakoja vaiko nuomonę, ar toks poveikis daro žalą vaiko psichologinei būsenai.

21.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė itin kritiškai vertino ieškovų Tarnybai duotus paaiškinimus, o J. I. paaiškinimus priėmė kaip teisingus iš esmės be jokio kritiško įvertinimo. Tai atsispindi, pavyzdžiui, P. B. 2021 m. birželio 1 d. elektroniniame laiške tėčiui: „Tėti, vakar buvo atėjusi moteris iš vaikų teisių, mes kalbam o ji man sako, kad mama negalėjo prieš mane smurtaut..., įsivaizduoji? Kaip ji žino galėjo ar negalėjo, juk jos niekad nėr buvę šalia“. Įvertinus sprendimo 47–48 punktuose išdėstytas aplinkybes, remiantis byloje esančia medžiaga, teismas konstatavo, kad jokia reali grėsmė P. B. iš tėvo pusės nebuvo kilusi.

22.       Teismas sutiko su ieškovų advokatės vertinimu, kad šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į vaiko nuomonę, o vaiko laikinosios priežiūros ir vaiko paėmimo iš šeimos priemonės taikytos vien dėl rezultato – vaiko ryšio su motina atkūrimo – nepasiekimo, nevertinant, ar objektyviai toks rezultatas galėjo būti pasiektas, turint omenyje vaiko aiškiai ir nuosekliai išsakomą nenorą bendrauti su motina, taip pat ar šis rezultatas galėjo būti pasiektas per trumpą laiką.

23.       Teismo vertinimu, atsakovės pasirinktos taikyti priemonės buvo aiškiai neproporcingos, neatitiko geriausių vaiko interesų. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina egzistuojant visas sąlygas atsakovės civilinės atsakomybės taikymui: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

24.       Ieškovai patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovės ieškovo T. B. naudai 5 562,68 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaip detalizuota ieškovų pirminiame ieškinyje, prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 4 812,68 Eur dydžio išlaidos teisinėms paslaugoms, patirtos, siekiant susigrąžinti P. B., taip pat 750 Eur dydžio išlaidos abiem ieškovams teiktoms psichologo konsultacijoms. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nustatė, jog visa prašoma priteisti turtinė žala realiai patirta, susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl ieškovų prašymas priteisti iš atsakovės ieškovo T. B. naudai 5 562,68 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

25.       Teismas nurodė, kad ieškovų patirtos neturtinės žalos faktą patvirtina byloje esantys įrodymai: ieškovų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, patvirtinantys abiejų ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus dėl P. B. atskyrimo nuo tėvo. Ieškovas T. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad būtų sumokėjęs didesnę sumą nei prašoma priteisti ieškiniu neturtinės žalos, kad tik būtų nereikėję patirti visų išgyvenimų dėl ginčo situacijos. U. K. 2021 m. liepos 29 d. konsultuojančio psichologo išvadoje nurodyta, kad tuo laikotarpiu, kai sūnus buvo atskirtas nuo T. B., T. B. kilo įtampa, nerimas, liūdesys, pasimetimas. 

26.       Remiantis dr. med. psichologės O. M. 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. spalio 8 d. P. B. psichoemocinės sveikatos išvadomis, nustatytos tokios aplinkybės: „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovo P. B. patirti dvasiniai išgyvenimai nebuvo epizodiški, jam dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilo (duomenys neskelbtini), kuris, psichologės vertinimu, išliks visą gyvenimą.

27.       Teismas sprendė, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas P. B. itin jautriai išgyveno atskyrimą nuo tėvo. Ieškovo T. B. 2021 m. balandžio 25 d. skunde Tarnybos direktorei nurodoma, kad vaikas P. B. ypatingai jautrus. Vaiko P. B. išgyvenimai yra atskleisti tiesiogiai jo paties ranka rašytame laiške, kuris buvo perduotas atsakovei, kuriame P. B. atsiprašo, kad nuvylė tėtį dėl mokslų, nurodė, kad jaučiasi kaip kalėjime, labai nori grįžti pas tėtį, kuris padeda jam rasti motyvacijos. P. B. hospitalizuojant dėl (duomenys neskelbtini).

28.       Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas nurodė, kad turi būti atsižvelgta ir į P. B. fizinės sveikatos būklę (jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), dėl kurios vaikas turi nuolat sportuoti, atlikti specialius pratimus. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tam tikrų pratimų P. B. vienas atlikti negali fiziškai, jam pagalbą sportuojant suteikdavo tėvas T. B.. Be to, T. B. sūnui suteikdavo ir motyvaciją kasdien sportuoti. P. B. paėmus iš šeimos ir apgyvendinus budinčio globėjo šeimoje, ieškovai nebegalėjo kartu sportuoti, be to, P. B. prarado motyvaciją sportuoti (atsisakė lankyti sporto klubą kartu su budinčia globėja). Remiantis T. B. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, teismas sprendė, kad po sūnaus grąžinimo prireikė metų, kol P. B. fizinė sveikata atsistatė į tą padėtį, kuri buvo iki vaiko paėmimo.

29.       Teismas konstatavo, kad, nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovų teisės būti kartu šeimoje pažeidimo jiems sukeltos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į tai, kad P. B. dėl šio pažeidimo išbuvo atskirtas nuo tėvo tris su puse mėnesio; vaiko atskyrimas buvo nebūtinas (t. y. neteisėtas) visą šį laikotarpį; vaiko atskyrimas nuo pat vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymo pradžios buvo nepagrįstas reikšmingais ir pakankamais motyvais, taikomas neįvertinant ieškovo P. B. fizinės negalios, aplinkybės, kad vaikas itin jautrus; jis buvo atskirtas nuo sau įprastos saugios socialinės aplinkos, o tokio ryšio ribojimas ieškovui turėjo sukelti didelių nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų; atskyrimas nuo tėvo P. B. sukėlė (duomenys neskelbtini), dėl ko vaikas (duomenys neskelbtini).

30.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, todėl ieškovo P. B. naudai teismas priteisė 10 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo T. B. naudai – 5 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

31.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26139 1077/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

31.1.                      Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, o darydamas išvadas daugeliu atveju ignoravo atsakovės pateiktus įrodymus, atsižvelgė ne į tuos faktus ir aplinkybes, kurios  yra reikšmingos ir aktualios byloje, išvadas padarė remdamasis tik ieškovų pateiktais duomenimis, kurie, dažnu atveju, prieštarauja objektyviajai tiesai.

31.2.                      Teismas nesiekė nustatyti tikrųjų aplinkybių, rėmėsi išvadomis, kurios jau buvo paneigtos aukštesnės instancijos teismo, pvz. psichologės O. M., dėl kurių jau buvo pasisakęs apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-760-657/2025, bei Lietuvos Psichologų Sąjunga, kuri psichologės O. M. veiksmus pripažino pažeidusius Etikos kodeksą. Tuo tarpu teismas atsakovės pateiktą psichologės, profesorės J. S. nuomonę ignoravo.

31.3.                      Teismas, paminėdamas, kad atsakovė bei socialinių paslaugų įstaiga, teikianti Atvejo vadybos paslaugą šeimai, su ieškovais dirbo nuo 2020 m. liepos 14 d. neakcentavo ieškovo T. B. veiksmų bei vaiko interesų neatstovavimo iki 2021 m. kovo 4 d., t. y., teismas praleido 7 mėnesių laiko tarpą, ignoravo atsakovės pateiktus faktus, kad minimu periodu ieškovas T. B. ne tik nesiekė užtikrinti vaiko teisės bendrauti su motina, bet ir tam kliudė.

31.4.                      Teismas, apklausdamas liudytoją (motiną), atliko ne tik pasyvaus stebėtojo vaidmenį, bet ir neteisingai teigia, kad byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad vaiką ieškovas T. B. naudojo kaip įrankį turtiniams klausimams spręsti. Teismas visiškai ignoravo vaiko motinos pateiktą informaciją, kad vaiko tėvas trukdė vaiko ir motinos ryšio atkūrimui, nebendravo su motina, nebendradarbiavo ir niekada nesikreipė į ją dėl pagalbos ar motinai neteikė pasiūlymų, kaip būtų galima atstatyti vaiko ir motinos ryšį, kartu užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančia motina.

31.5.                      Tarnybos daugiau nei 9 mėnesius bandė padėti šeimai, inicijavo Atvejo vadybos paslaugos šeimai teikimą, dalyvavo Atvejo vadybos posėdžiuose, teikė rekomendacijas ieškovams, konsultavo vaiko tėvus, bendravo su ieškovus konsultavusiais psichologais, skyrė Mobiliosios Komandos paslaugas, t. y. veikė aktyviai, rūpestingai, vadovavosi teisės aktais, o visi veiksmai buvo nukreipti į geriausių vaiko interesų ir teisių užtikrinimą.

31.6.                      Teismas neanalizavo ieškovo T. B. veiksmų ir siekio apriboti vaiko ir motinos bendravimą, bet ir ignoravo atsakovės pateiktą medžiagą byloje, pagrindžiančią šio periodo atsakovo T. B. veiksmus, t. y. jo bendravimą su institucijomis, atsisakymą priimti teikiamą pagalbą, reiškiamas pretenzijas Atvejo vadybos paslaugas teikiantiems darbuotojams, vengimą vykdyti teismo nustatytą vaiko ir motinos bendravimo tvarką, pranešimus Tarnybai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos atsakovas T. B. pradėjo teikti tik po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė ieškovo prašymą visiškai apriboti vaiko ir motinos kontaktinį bendravimą ir kt.

31.7.                      Kaip teigiama sprendime, jog vykstant vaiko tėvų nesutarimams ir tėvams apsigyvenus atskirai, vaikas, vis rečiau grįždavo pas mamą J. I. (B.), ir galiausiai vaikas pasiliko nuolat gyventi su ieškovu T. B.. Teismas neanalizavo priežasčių, kodėl vaikas atsisakė gyventi pas motiną, tačiau daugelyje sprendimo vietų teismas konstatuoja, kad vaikas nebendravo su mama, nes esą buvo patyręs smurtą iš motinos. Teismas remiasi vien ieškovų pateikta nuomone, kuri nėra paremta jokiais kitais faktiniais įrodymais ir net prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-20052-1094/2020.

31.8.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20052-1094/2020 nenustatė, kad motina būtų smurtavusi prieš vaiką, todėl apeliantės vertinimu, sprendimo argumentavimas prieštarauja 2020 m. birželio 18 d. teismo nutartyje nustatytiems juridiniams faktams dėl tų pačių aplinkybių. 

31.9.                      2020 m. liepos 14 d. tiek Tarnyba, tiek Atvejo vadybos paslaugą teikianti institucija pradėjo teikti pagalbą šeimai, siekiant šeimai padėti išspręsti šeimoje kilusius sunkumus. Vadinasi, Tarnyba veikė atsakingai, profesionaliai, vadovavosi pagalbos šeimai teikimo principu. Šeimai buvo pradėta teikti atvejo vadybos paslauga, skirtas atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas, kurio viena iš funkcijų buvo lankytis šeimoje, bendrauti su vaiko tėvais, vaiku ir savo pastebėjimus/pasiūlymus teikti sudarant Atvejo vadybos pagalbos šeimai planą.

31.10.                      Tarnyba elgėsi teisėtai, teisingai ir rūpestingai, tinkamai reagavo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą – vaiko teisės apribojimą bendrauti su skyrium gyvenančia motina. Teismas sprendime dėl šio fakto nepasisakė.

31.11.                      Tiek Tarnyba, tiek BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras tinkamai identifikavo rizikas, dėl tėvų skyrybų kilusias problemas šeimoje, į kurias buvo įtrauktas vaikas P. (tą patvirtino ir ieškovas, ir vaiko motina bei psichologai), taigi, konstatuotina, kad ir institucijos tinkamai sureagavo į šeimos situaciją laiku pasiūlė pagalbą šeimai.

31.12.                      Teismas sprendime ignoravo Tarnybos pateiktą šeimos pagalbos planą, siūlomas pagalbos priemones, bei teikiamas konsultacijas, neanalizavo, kokias pagalbos plane numatytas priemones atsakovas T. B. įgyvendino. Tarnyba nurodė ir tai, kad ieškovas T. B. savo patikslintame ieškinyje pateikia elektroninį laišką, kuriame klausia, kokių pagalbos plane priemonių jis neįgyvendino, bet nutyli, kad išsamiai pagalbos šeimai planai ir jo priemonių įgyvendinimas buvo aptartas Atvejo vadybos posėdžiuose. Atvejo vadybos posėdžio metu (jame dalyvauja vaiko tėvai, atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, Tarnybos atstovas, esant reikalui kviečiami kiti specialistai, psichologai) yra aptariamas pagalbos šeimai planas, konsultuojama, dėl pagalbos plane numatytų priemonių įgyvendinimo, planas papildomas naujomis priemonėmis, atsižvelgiant į specialistų ir šeimos pageidavimus/pasiūlymus.

31.13.                      Teismas sprendime vadovavosi tik vaiko nuomone, kuri buvo tapati ieškovo T. B. nuomonei dėl vaiko noro bendrauti su mama. Toks selektyvus vaiko nuomonės parinkimas sprendime akivaizdžiai pažeidžia nešališko ir teisingo teismo principus.

31.14.                      Teismas sprendime ignoravo tą faktą, kad vaikas, 2020 m. liepos 13 d. bendraudamas su atsakovės specialistais (atliekant vaiko situacijos vertinimą) Tarnybos specialistams pasakė, kad “jei mama labiau stengtųsi, jis norėtų bendrauti su mama”. Būtent – norėtų bendrauti. Toje pačioje vaiko situacijos vertinimo anketoje pateikiama ir ieškovo T. B. nuomonė, išsakyta Tarnybos specialistams , kurioje jis teigia, kad “vaikas nenori bendrauti su mama”. Tai rodo, kad vaiko tėvas nuo pat 2020 m. liepos 13 d. stengėsi visus įtikinti, kad būtent vaikas nenori bendrauti su mama, neatsižvelgė į vaiko pageidavimus, nebendradarbiavo su vaiko motina ir nesistengė situacijos pakreipti vaiko ir motinos bendravimo linkme.

31.15.                      Teismas sprendime neatsižvelgė į atsakovės įrodymuose pateikiamą faktą, kad ieškovas, visaip stengdamasis apriboti vaiko ir motinos bendravimą, neatsižvelgdamas į vaiko nuomonę, kad jis norėtų bendrauti su motina, išsakytą 2020 m. liepos 13 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą siekdamas skubos tvarka pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir prašydamas 6 mėnesiams apriboti vaiko ir motinos kontaktinį bendravimą, bei nustatyti, kad vaiko motina su vaiku 6 mėnesius bendrauja 3 kartus per savaitę tik telefonu, susiskambinant 20 valandą. Teismas netenkino ieškovo prašymo.

31.16.                      Ieškovas T. B., siekiant apriboti socialinių darbuotojų vizitus į ieškovų namus ir jų bendravimą su vaiku, nuo 2020 m. lapkričio mėnesio atsisakė socialinius darbuotojus įsileisti į namus ir pareiškė, kad su jais bendraus tik nuotoliniu būdu. Tai rodo, kad ieškovas nesiekė bendradarbiauti su Atvejo vadybos paslaugą teikiančia institucija ir vaiką bandė apriboti nuo darbuotojų, kurie stengėsi padėti šeimai. Teismas šios medžiagos nevertino, nepasisakė, tuo būdu konstatuotina, kad pažeidė nešališkumo principą, nenustatė objektyvios tiesos byloje.

31.17.                      Situacijai negerėjant Tarnyba priėmė sprendimą nustatyti vaikui apsaugos poreikį, t. y. suintensyvinti pagalbos šeimai teikimą, vaiką apgyvendinant atskirai nuo tėvų, su juo artimu asmeniu (ne atskiriant nuo šeimos, kai teigiama tiek ieškovo patikslintame ieškinyje, tiek sprendime).

31.18.                      Vaikas laikinai priežiūrai buvo apgyvendintas pas vaiko tetą (tėvo seserį) neribojant vaiko ir tėvo/motinos pasimatymų skaičiaus. Taigi, vaikui buvo pradėta taikyti laikinoji priežiūra pas vaikui artimą asmenį – vaiko tetą (tėvo seserį) neribojant vaiko ir tėvo bendravimo, tačiau garantuojant, kad paslaugas teikiantys specialistai galės tiesiogiai bendrauti su vaiku, jam padėti. Tuo būdu šeimai buvo skirta Mobiliosios Komandos pagalba, kurią sudarė 2 psichologai ir socialinis darbuotojas. Taigi, Tarnyba elgėsi rūpestingai, atsakingai, atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus. Sprendimas buvo priimtas atlikus išsamų vaiko situacijos vertinimą.

31.19.                      Siekiant suintensyvinti pagalbos šeimai teikimą, vaikui buvo pakeistas laikinasis prižiūrėtojas – juo nuo 2021 m. balandžio 21 d. tapo socialines paslaugas teikianti įstaiga – SOS Lietuvoje vaikų kaimų draugija. Teismas sprendime konstatuodamas, kad vaikas 2020 m. balandžio 21 d. buvo perduotas globėjams, o ne prižiūrėtojams - neatitinka tikrovės ir tai rodo, kad nėra susipažinęs su byloje pateikta medžiaga, o remiasi tik klaidingai pateikta ieškovo informacija. Vaikui buvo pakeista laikinosios priežiūros vieta, ją nustatant SOS Vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje.

31.20.                      Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad būtent Tarnyba, reaguodama į (duomenys neskelbtini), ėmėsi operatyvių ir būtinių veiksmų siekiant užtikrinti vaikui reikalingą medicininę ir psichologinę pagalbą. Šios aplinkybės paneigia teismo daromą prielaidą apie neva netinkamus ar žalą lėmusius Tarnybos veiksmus ir dar labiau silpnina teismo nurodytą priežastinį ryšį. Vaikui prakalbus apie suicidą, buvo iškart kreiptasi į gydymo įstaigą. Remiantis ieškovo T. B. pateiktais raštiškais įrodymais, vaikui suicidinės mintys buvo kilusios ir anksčiau, bet jo manymu, į jas nereikėjo reaguoti, nes viskam padeda sportas. Šis pavyzdys rodo, kad ne Tarnyba, o būtent tėvas, žinodamas apie vaiko suicidines mintis, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai vaiko atžvilgiu.

31.21.                      Apeliantė kritiškai vertina teismo išvadą, jog vaiko išsakytos suicidinės mintys ir hospitalizacija buvo tiesioginė laikinosios priežiūros ir tariamo atskyrimo nuo tėvo pasekmė. Toks priežastinis ryšys teismo sprendime konstatuojamas deklaratyviai, neįvertinus esminių bylos aplinkybių. Pats tėvas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad vaiko suicidinės mintys pasireiškė ir iki Tarnybos intervencijos, todėl apeliantės vertinimu, akivaizdu, jog vaiko psichoemocinės būklės pablogėjimas negali būti automatiškai ir išimtinai siejamas su laikinosios priežiūros taikymu.

31.22.                      Teismas civilinėje byloje Nr. eS2-17180-897/2021 2021 m. balandžio 30 d. priėmė nutartį, kuria nutarė leisti paimti nepilnametį vaiką P. B. iš jo motinos J. B. ir tėvo T. B.. Taigi, nuo 2021 m. balandžio 30 d. Tarnyba vykdė teismo nutartį, todėl Tarnybos veiksmai nuo 2021 m. balandžio 30 d. negali būti traktuojami/vertinami kaip neteisėti, nes nuo šios datos tolimesni atsakovės veiksmai buvo sąlygoti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties.

31.23.                      2021m. gegužės 11 d. vaikas su budinčia globotoja lankėsi pas gydytoją reabilitologą, gavo rekomendacijas dėl sporto. Tarnybos žiniomis, vaikui buvo nustatyti įprasti tempimo pratimai, kurios galima atlikti ir kambaryje. Be to, vaikas 2021 m. gegužės 17 d. buvo užregistruotas pas reabilitologą ir vaikui pasiūlyta su budinčiais globotojais lankyti sporto klubą, tačiau tą daryti vaikas atsisakė, pareiškęs, kad neturi tam motyvacijos. Tai paneigia ieškovo teiginius, kad vaikui nebuvo sudarytos sąlygos sportuoti.

31.24.                      Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis, kad Tarnyba turėjo konstatuoti pažeidimus be žodžio „galimai“. Tarnyba rekomendavo ieškovui kreiptis į teismą dėl vaiko psichologinės/psichiatrinės ekspertizės įvertinimo, tačiau šia rekomendacija ieškovas nepasinaudojo, bijodamas, kad bus nustatytas vaiko tėvo poveikis vaikui.

31.25.                      Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neteisėti veiksmai kilo neteisėtai vaikui nustačius laikiną globą. Vaiko laikina globa vaikui buvo nustatyta tik po teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties, leidžiančios paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Vykdant teismo nutartį, atsakovė privalėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl laikinosios globos vaikui nustatymo.

31.26.                      Ieškovas T. B. nurodo patyręs 5562,68 Eur turtinės žalos, kurią prašo priteisti, tačiau teismas neanalizavo, kokias išlaidas ieškovas būtų patyręs, jei būtų pasinaudojęs Mobiliosios Komandos specialistų/psichologų nemokamomis paslaugomis ar atvejo vadybos siūlomo psichologo pagalba.

31.27.                      Teismas priteisė neturtinę žalą tėvui, ją kildindamas iš tų pačių aplinkybių, kurios buvo vertinamos vaiko atžvilgiu, tačiau neįvertino, kad vaiko ir suaugusio asmens patiriami išgyvenimai, jų pobūdis, intensyvumas ir teisinė reikšmė nėra tapačios. Toks požiūris prieštarauja individualizavimo principui, kuris yra esminis sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.

32.       Ieškovai P. B. ir T. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Iš 2020 m. spalio 26 d. T. B. elektroninio laiško, skirto socialinei darbuotojai I. Č. – Š., matyti, kad T. B. rašo apie tai, jog vaikas jam sako, kad išgyvena praeities skriaudas, nenori pas mamą grįžti, tačiau T. B. pavyko su P. susitarti, kad jis skirtų laiko bent telefoniniam pokalbiui ir tai būtų žingsnis į vaiko ir mamos draugystę, o socialinė darbuotoja jam atsakydama kitos dienos elektroniniu laišku parašė, kad džiaugiasi tuo ir nuoširdžiai tikisi, kad P. pavyks atkurti santykį su mama. Šie duomenys patvirtina, kad T. B. dėjo maksimalias pastangas, kad vaikas atkurtų ryšį su mama.

32.2.                      Iš vaiko teisių tarnybos byloje pateiktos 2021 m. sausio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, matyti, kad su vaiku bendrauta 2021 m. sausio 27 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini). Su vaiku bendrauta individualiai, kitiems asmenims nedalyvaujant. Šioje apklausoje atsispindi, kad vaikas išgyveno itin skausmingos patirties padarinius buvusiame santykyje su mama. Minėto bendravimo su vaiku metu, vaikas papasakojo, kad mama šaukdavo ant jo, o jis iš baimės apsišlapino.

32.3.                      Iš socialinės darbuotojos J. U. vykdyto 2021 m. vasario 9 d. tiesioginio pokalbio su vaiku, matyti, kad vaikas turi savo nuomonę dėl bendravimo su motina ir atsisako kalbėti su psichologu. Iš socialinės darbuotojos J. U. minėtą dieną (2021 m. vasario 9 d.) vykdyto pokalbio su P. B., matyti, kad socialinė darbuotoja J. U. klausė P. B., ar jis pasikalba su tėčiu apie tai, kad reikia lankytis pas psichologą; P. B. socialinei darbuotojai paaiškino, kad tėtis (T. B.) sakė, kad reikės važiuoti pas psichologą, be to, tėtis jam sakė ir tai, kad P. turės kartu su socialine darbuotoja vykti pas psichologę. Minėtame rašte nurodyta, kad iš P. pusės buvo kategoriškas neigimas, užsiblokavimas.

32.4.                      Ieškovas P. B. teisme taip pat paaiškino, kad jis pamena, kaip tėtis jį nuvežė į vaikų teisių tarnybą, atėjo moterys, prisistačiusios vaikų teisių specialistėmis, tėtis turėjo išeiti, o tos moterys jam nurodė, kad jis turi eiti pas mamą ir su ja būti. Jis tuomet suprato, kad jeigu jis to nepadarys pats geranoriškai, tai bus priverstinai patalpintas pas gydytoją psichologą. P. B. teisme paaiškino, kad vaikų teisių moterys, o tiksliau jų veidai jam įstrigo ilgam. Ir tuomet, po tų moterų iš vaikų teisių pokalbio, jis sau pažadėjo, kad niekas daugiau jo nemenkins – ir nei pas mamą, nei pas psichologą gydytoją jo neprivers nueiti. Tačiau tuo metu jis visiškai nesuprato, kodėl jo tėtis (T. B.) jį verčia eiti pas mamą, pas psichologą ir kodėl tėtis nesuprato, kad moterys iš vaikų teisių jį gąsdina ir nori jam blogo, nes pagal tuometinį vaiko supratimą jos norėjo vėl jį įkišti pas mamą, kad ant jo rėktų ir jį menkintų.

32.5.                      Nors Vaiko teisių tarnyba apeliaciniame skunde nurodė, kad tiek nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2025 m. kovo 4 d., tiek ir anksčiau – vaiko nuomonė nekito. Iš 2020 m. birželio 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog vaikas teigė, kad jis su mama niekada neturėjo artimo ryšio, daugiausiai laiko leisdavo su tėčiu [...] Berniukas atsiminė, kad jeigu savaitgalį leisdavo su mama, tai ji dažniausiai sėdėdavo prie kompiuterio [...] mama visada norėdavo jį kontroliuoti, pirkdavo rūbus, kurie jam nepatikdavo, mamą jis apibūdino kaip diktatorišką, norinčią viską reguliuoti, nepraleidžiančią laiką kartu.

32.6.                      Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė nurodė, jog su ieškovais dirbo nuo 2020 m. liepos 14 d, iki 2021 m. kovo 4 d., kas reiškia, kad šio laikotarpio pradžia iš esmės sutapo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-20052-1094/2020, kurioje buvo priteistas iš atsakovės J. B. laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui P. B. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

32.7.                      Psichologė J. S., vadovaudamasi tuo, kad P. B. atsisakė bendrauti su mama ir niekada nebendravusi su P. B. – padarė prielaidą – tai, kad tai yra prielaida – taip ir nurodė. Šia prielaida apeliaciniame skunde remiasi apeliantė. Kaip žinia, prielaidomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas.

32.8.                      Ieškovai nurodė, kad iki 2020 m. birželio 18 d. Tarnybos atlikti veiksmai šioje byloje neįeina į įrodinėjimo dalyką, be to, minėtu periodu Tarnybos dokumentuose buvo fiksuojama, kad vaiko tėvas T. B. patenkina vaiko poreikius visa apimtimi.

32.9.                      Apeliantė, neatsižvelgė į tai, kad teikiant pagalbą, buvo reikalauta vien tik skubaus vaiko elgesio pasikeitimo, t. y. buvo reikalaujama, kad vaikas tuoj pat pradėtų bendrauti su mama. Vaiko tėvas T. B. dėjo pastangas, tačiau beveik (duomenys neskelbtini) paauglys turėjo savo nekintančią nuomonę. Nepaisant to, Tarnybos atstovai primygtinai reikalavo rezultatų – vaikas privalo bendrauti su mama. Todėl vaiko tėvui ir kilo klausimai – jei vaikas šiai dienai nenori, - ar vaiko tėvas turi tai daryti prievarta? Akivaizdu, kad ieškovo T. B. tokio pobūdžio klausimas buvo pateiktas Tarnybos atstovams, ne tam, kad jis sužinotų, jog prievarta negalima, o iš bejėgiškumo ir nevilties, kadangi primygtinis Tarnybos atstovų reikalavimas skubaus rezultato suponavo išvadą, kad iš vaiko tėvo reikalaujama vaiko atžvilgiu prievartinių veiksmų, kurių T. B. niekada nebūtų atlikęs.

32.10.                      Vaiko tėvas T. B., tikėjo, kad tai laikinas momentas dėl perdavimo T. B. sesės A. K., vaiko teisių specialistams tokia priemonė būtina tam, kad specialistai būtent nustatinės situaciją, po ko objektyviai paaiškės, kad vaiko tėvo veiksmai nukreipti tik dėl geriausių vaiko interesų, kad vaiką įtikinti bendrauti su mama ir eiti pas psichologą, atsižvelgiant dar ir ypatingai jautrų šiuo atveju aspektą – paauglio vaiko neįgalumą.

32.11.                      Analizuojant rašytinius įrodymus, pateiktus byloje, matyti, kad posėdyje dalyvavo 5 vyriausieji specialistai, - iš kurių nebuvo nei vieno, kuriam būtų priskirta pagal funkcijas atlikti psichologinę analizę, pateikti psichologines išvadas. Be to, vaiko teisių tarnybos tinklapyje yra skelbiamos vyriausiųjų specialistų funkcijos. Išanalizavus visų vyriausiųjų specialistų funkcijas, matyti, kad nei vienam vyriausiajam specialistui nėra priskirta psichologinių darbo funkcijų, psichologinio vertinimo ar pan.

32.12.                      2021 m. balandžio 21 d. apie 14 val. vaikas buvo priverstinai paimtas ir patalpintas į vaikui visiškai svetimą aplinką. 2021 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021, pažymėjo, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra išimtinė kraštutinė priemonė, dėl kurios taikymo pagrįstumo turi būti sprendžiama ne formaliai, bet išsamiai išanalizavus situaciją, vaiko individualias savybes, tik nustačius, kad tokių priemonių taikymas yra neišvengiamas, racionalus ir pateisinamas bei akcentavo, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo.

32.13.                      Vaiko tėvui T. B., perėmus neįgalaus, paauglio vaiko rūpesčius, kurie buvo susiję pirmiausia su vaiko sveikata, vaiko negebėjimu judėti (kaip visi bendraamžiai paaugliai), - tokia situacija sukėlė itin išskirtinius iššūkius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Apeliacinis skundas atmestinas.

33.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

34.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų veiksmų. 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

35.       Bylos duomenimis T. B. ir J. B. (dabartinė pavardė I.) yra P. B. tėvai.

36.       T. B. ir J. B. (dabartinė pavardė I.) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

37.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei trečiasis asmuo BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras“ su ieškovų šeima dirbo nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.

38.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2021 m. kovo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog tėvai galimai naudoja psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu, todėl P. B. nuspręsta laikinai apgyvendinti pas ieškovo T. B. seserį.

39.       2021 m. balandžio 21 d. P. B. buvo apgyvendintas LPF SOS vaikų kaimai Lietuvoje draugijoje (2021 m. balandžio 21 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

40.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš šeimos išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-17180-897/2021 atsakovės prašymą tenkino bei išdavė leidimą paimti P. B. iš jo tėvų.

41.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1782-653/2021 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

42.       Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys.

43.       Civilinė atsakomybė kyla tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys preziumuojamas (CK 6.279 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi, netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011 ir kt.).

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovų pareikšto patikslinto ieškinio turinio matyti, ieškovai tiek turtinę, tiek neturtinę žalą kildino iš neteisėto nepilnamečio ieškovo T. B. sūnaus P. B. apgyvendinimo pas kitus asmenis (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 33 straipsnis), patirtų išgyvenimų, nepatogumų, o turtinę žalą siejo su patirtomis finansinėmis išlaidomis.

45.       Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija apibendrindama pažymi, kad esminiai skundo argumentai yra šie: 1) pirmosios instancijos teismo netinkamas situacijos dėl P. B. įvertinimas ir neatsižvelgimas į Tarnybos teiktus dokumentus, vadovavimasis tik P. B. nuomone; 2) vaiko bendravimo su motina aspektai ir tėvo neužtikrinimas sūnui bendrauti su motina; 4) pirmosios instancijos teismo neatsižvelgimas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktą šeimos pagalbos planą, siūlomas pagalbos priemones, bei teikiamas konsultacijas bei neanalizavimas, kokias pagalbos plane numatytas priemones ieškovas T. B. įgyvendino; 5) pirmosios instancijos teismo netinkamas įvertinimas ir neatsižvelgimas į tai, kad laikinoji priežiūra buvo organizuota vaikui artimoje, pažįstamoje ir saugioje aplinkoje – giminaitės (tetos) šeimoje; 6) pirmosios instancijos teismo sprendime neįvertinimas laiko periodo nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo datos 2021 m. birželio 18 d., kuria vaikas buvo sugrąžintas vaiko atstovams pagal įstatymą – vaiko tėvams. Teisėjų kolegija, tolimesniuose nutarties punktuose pasisako dėl nurodytų apeliantės argumentų.

Dėl P. B. situacijos vertinimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktų įrodymų vertinimo, vaiko bendravimo su motina aspektų

46.       Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neakcentavo ieškovo T. B. veiksmų bei vaiko interesų neatstovavimo iki 2021 m. kovo 4 d.; teismas praleido 7 mėnesių laiko tarpą, ignoravo Tarnybos  pateiktus faktus, kad minimu periodu ieškovas T. B. ne tik nesiekė užtikrinti vaiko teisės bendrauti su motina, bet ir tam ir kliudė.

47.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama Tarnybos nurodytus laikotarpius, pažymi, kad: 1) 2021 m. sausio 11 d. T. B. el. laišku nurodė, kad „Ar esant teismo nutarimui ir P. nesutinkant bendrauti su psichologu, ar aš privalau per prievartą, naudojant jėgą priversti vaiką susitikti su psichologu? Patikslinu, kad aš jam paaiškinu, kad ryšio atstatymas su motina yra labai svarbus jo paties laimei ateityje, tačiau P. nenori ir kategoriškai atsisako bendrauti su psichologu“ (kalba netaisyta); 2) 2021 m. sausio 28 d. gautame pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodyta, kad su vaiku P. B. bendrauta 2021 m. sausio 27 d., P. B. be kita ko, nurodė, kad su mama jį sieja neigiama patirtis, mama suduodavo per veidą, nugarą; pradėjus gyventi su tėčiu nejaučia tokio nerimo, koks buvo gyvenant su mama. P. B. nurodė, kad jo ryšys su mama yra silpnas nuo gimimo. Paklausus, ką mama galėtų ar turėtų padaryti, kad jis norėtų su ja bendrauti, berniukas nurodė, kad nelabai ką gali padaryti, bei pridūrė, kad jį mušė nuo mažumės, pridūrė, kad buvo davęs mamai šansą vasarą. Vaikas išsakė, kad gal jam atsiras noras bendrauti su mama po 3-4 metų, o šiuo metu jis to daryti nenori, net ir būnant psichologui. Vaikas nurodė, kad jį džiugina tai, kad tėtis turi draugę ir gali matyti, kaip vyksta santykiai tarp normalių žmonių, išsakė, kad jaučiasi turintis šeimą, gerai sutaria su tėčio drauge. Tą pačią dieną bendrauta ir su tėvu T. B., kuris nurodė, kad motyvuoja bendrauti vaiką su mama, kalba apie tai su vaiku. Be kita ko, nurodė, kad nesikiša į vaiko ir motinos bendravimą, teigė, kad motyvuoja vaiką, leidžia bendrauti su motina ir seneliais; 3) 2021 m. kovo 4 d. Vaiko situacijos anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 2021 m. sausio 14 d. BĮ Vilniaus mieto socialinės paramos centro atvejo vadybininkės J. B. atsakymas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „abu vaiko tėvai yra motyvuoti priimti specialistų pagalbą“; „Pasak tėvų, jie nuo 2020-04-28 iki 2020-05-19 lankė mediatorių konsultacijas, tačiau bendro sutarimo nepasiekta“; „T. B. įsipareigojimus vykdo nenuosekliai. 2020-11-26 T. dalyvavo VšĮ „Mano šeimos akademija“ tėvų savipagalbos ir savitarpio paramos grupės užsiėmimų cikle ,,Pozityvios tėvystes įgūdžių stiprinimas“, tačiau atsisakė lankyti siūlytas psichologo konsultacijas, nes nemato poreikio. T. B. bendradarbiauja su socialine darbuotoja, noriai palaiko ryšį telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau apsilankyti šeimoje yra sudėtinga. Nuo 2020-11-16 paslaugų gavėjo prašymu, dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje dėl paskelbto karantino, bendravimas su socialine darbuotoja vyksta tik nuotoliniu būdu“; „Socialinė darbuotoja J. U., nurodo, kad tėvas visapusiškai rūpinasi vaiko sveikata ir priežiūra, pokalbių metu su T. B., pastebi, kad vyras dviprasmiškai kalba apie vaiko motiną. T. B. teigimu, jis nuolat kalbasi su sūnumi dėl ryšio atstatymo su mama, tačiau dažnai vadina motiną smurtautoja bei siekia riboti motinos teisę bendrauti su sūnumi“; „Išsiaiškinta, kad J. B. suderino jos ir sūnaus P. konsultacijas pas psichologę J. S., kuri priėmė sprendimą pirma surengti konsultacijas atskirai kiekvienam šeimos nariui. Pirmoji J. konsultacija suplanuota 2021-01-12 16.00 val. T. asmeniškai su psichologe derins savo ir P. konsultacijų laiką. Posėdžio metu T. B. išsakė kategorišką savo nuomonę, jei P. nenorės lankyti psichologo konsultacijų, tėvas sūnaus nevers to daryti. Tėvas buvo motyvuotas vykdyti 2021-01-06 teismo nutartį, motyvuoti sūnų, pastiprinti jį ir padrąsinti, lankant psichologės J. S. konsultacijas su mama“ (kalba neredaguota). Vaiko situacijos anketoje taip pat pateiktas BĮ Vilniaus mieto socialinės paramos centro atvejo vadybininkės J. B. 2021 m. vasario 10 d. pranešimas: „Teikiant T. B. šeimai socialines paslaugas, stebimas tėvo nusistatymas prieš paslaugas teikiančius specialistus, socialinę darbuotoją, psichologę (pridedamas teismo nutartyje įrašytos psichologės J. S. atsisakymas teikti paslaugas). Galimai tėvas, su kuriuo gyvena nepilnametis P., vietoj to, kad palaikytų teigiamą atmosferą namuose, motyvuotų sūnų atstatyti ryšį su motina J. B., lankyti psichologo konsultacijas (vykdant teismo nutartį), užtikrintų galimai sudaro neigiamą psichologinę atmosferą namuose“(kalba neredaguota).

48.       Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad įvertinus pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo motyvus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime apibendrino didelį kiekį byloje esančių dokumentų, kas iš esmės pagrindžia pirmosios instancijos teismo visapusišką situacijos įvertinimą, be to, apibendrintas situacijos įvertinimas nereiškia faktinių aplinkybių ignoravimo, tačiau, priešingai, tik patvirtina, kad teismas atlikęs visuminę dokumentų analizę padarė konkrečias ir aiškias išvadas.

49.       Antra, įvertinus T. B. veiksmus, P. B. interesus iki 2021 m. kovo 4 d., matyti, kad Tarnyba neabejotinai siekė suteikti pagalbą šeimai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė iš esmės siekia akcentuoti būtent laikotarpį iki 2021 m. kovo 4 d., t. y. iki vaiko laikino perkėlimo pas T. B. seserį, vėliau į SOS vaikų kaimą. Pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje būtent Tarnybos taikytas priemones dėl vaiko laikino apgyvendinimo, vėliau vaiko paėmimo, laikė neproporcingomis ir iš jų kildino civilinę atsakomybę. Visgi, įvertinus Tarnybos  argumentus dėl jos specialistų veiksmų iki 2021 m. kovo 4 d., matyti, kad Tarnyba nepakankamai atsižvelgia į situacijos visumą. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad P. B. tėvų J. I. bei T. B. santykiai tuo metu buvo itin įtempti ir konfliktiški, tad vaikui teko gyventi tvyrant įtampai tarp abiejų tėvų. Pastebėtina, kad Tarnyba, vertindama nurodyto laikotarpio situaciją, išimtinai akcentuoja T. B. nenorą vykdyti pagalbos plano priemones, nurodo, kad P. B. yra nuteiktas prieš jo mamą, todėl bendravimas vyksta labai epizodiškai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje svarbi visų aplinkybių visuma, t. y. Tarnyba nevertina ir nutyli P. B. patirties su jo mama aspektus. Kaip matyti, nors Tarnyba ir teigia, kad neigiama vaiko nuomonė apie mamą buvo susiformavusi išimtinai dėl T. B. neigiamos įtakos mamos atžvilgiu, tačiau Tarnyba neatsižvelgė į aplinkybes, kad P. B. patirta įtampa su mama, jo nurodomas ryšio su mama neturėjimas nuo gimimo galėjo vaikui lemti jo vengimą bendrauti su mama. Be to, Tarnyba išimtinai akcentuoja fizinio smurto iš mamos pusės nebuvimą, tačiau iš esmės neįvertina vaiko emocijų mamos atžvilgiu. Pažymėtina, kad Tarnyba apsiriboja aplinkybėmis apie J. I. pagalbos plano vykdymą, psichologo konsultacijų ir seminarų lankymą, o dėl T. B. akcentuoja, kad jis veikia nuteikinėdamas vaiką nebendrauti su mama. Teisėjų kolegijos vertimu, Tarnybos  situacijos apibendrinimas daugeliu aspektų stokoja lygiaverčio aplinkybių vertinimo, t. y. Tarnyba P. B. ir J. I. santykį vertina išimtinai per neigiamą tėvo T. B. įtaką, o P. B. ir T. B. santykį vertina kaip itin paveikų motinos ir vaiko atžvilgiu. Visgi, Tarnyba neįvertina P. B. ir jo mamos santykio,  to santykio istorijos ir galimai likusių nuoskaudų mamos atžvilgiu.

50.       Šiame P. B. santykio su motina kontekste akcentuotina, kad vaiko santykis su abejais tėvais yra ypatingai svarbus, tačiau nagrinėjamu atveju vertinant Tarnybos veiksmus, motinos ir vaiko santykis yra vertinamas atsižvelgiant į Tarnybos specialistų veiksmų visumą ir tai, kad, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovai, Tarnyba siekė greitų vaiko ir motinos bendravimo rezultatų, o nesiekė laipsniško, nuosaikaus vaiko ir motinos ryšio kūrimo.

51.       Svarbu pažymėti, kad Tarnyba  nurodo, jog teismas sprendime ignoravo tą faktą, kad vaikas, 2020 m. liepos 13 d. bendraudamas su Tarnybos specialistais (atliekant vaiko situacijos vertinimą) Tarnybos specialistams pasakė, kad „jei mama labiau stengtųsi, jis norėtų bendrauti su mama“. Toje pačioje vaiko situacijos vertinimo anketoje pateikiama ir ieškovo T. B. nuomonė, išsakyta Tarnybos specialistams, kurioje jis teigia, kad „vaikas nenori bendrauti su mama“. Tarnyba šią situaciją vertina kaip išimtinai T. B. įtaką, nuteikiant vaiką nebendrauti su mama. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Tarnybos nurodyta situacija yra selektyvaus vertinimo pavyzdys, nes P. B. bendravimo su mama perspektyvą siejo su mamos elgesiu, t. y. nurodė, kad jo noras bendrauti su mama priklausytų nuo mamos pastangų, todėl Tarnyba be pagrindo vaiko nuomonę sugretina su tėvo nuomone ir padaro išvadą, kad tėvas nuteikia vaiką nebendrauti su mama.

52.       Tarnyba nurodo ir tai, kad T. B. neužtikrino vaiko susitikimų su mama, dalyvaujant psichologui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių procesinių dokumentų visumą, kuriuose yra nurodomi aspektai dėl psichologo, pažymi, kad psichologo poreikis šeimai buvo neginčytinai svarbus ir jis yra neneigtinas, tačiau P. B. griežtai atsisakydavo dalyvauti psichologo konsultacijose, o Tarnyba nepagrindžia, kaip tokiais atvejais, kai vaikas, kuris yra beveik (duomenys neskelbtini) metų paauglys ir turi jau iš dalies turi savo susiformavusią nuomonę, turėjo būti pristatytas į psichologo konsultaciją. Tarnyba psichologo konsultacijų, P. B. ir T. B. dalyvavimo psichologo konsultacijų kontekste akcentuoja išimtinai T. B. neigiamą įtaką, tačiau, kai T. B. el. paštu kreipiasi į Tarnybą su klausimu, kaip jam elgtis tokioje situacijoje, Tarnyba T. B. kreipimąsi vertina kaip perteklinį ir nurodo, kad tėvas turi motyvuoti vaiką susitikimams su motina dalyvaujant psichologui, tačiau būdama vaikų teises užtikrinanti ir įgyvendinanti profesionalė nenurodo realių patarimų ir veiksmų tėvui, kaip jam realiai įvykdyti vaiko atvežimą pas psichologą.

53.       Tarnyba taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo P. B. motinos liudytojos J. I. teismo posėdžio metu duotais parodymais, jog T. B. norėjo atkeršyti J. I. dėl to, kad skyrybų metu ji siekė gauti pusę turto. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie parodymai išreiškė subjektyvų liudytojos vertinimą, kuris nebuvo pagrindžiamas konkrečiais faktiniais duomenimis.

54.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu atskirti kelis aspektus: pirma, tai, kad liudytojos J. I. parodymų turinys iš tiesų sudaro subjektyvų liudytojos situacijos vertinimą, ypač atsižvelgiant į įtemptus ieškovo T. B. ir jo buvusios sutuoktinės santykius. Antra, Tarnyba išimtinai išskiria T. B. trukdymą bendrauti su P. B. motina ir J. I. paaiškinimus laiko kaip labiau patikimus. Pažymėtina, kad Tarnyba taip pat akcentavo J. I. tėvo paaiškinimus, pateiktus Tarnybai, kuriuos įvertinus matyti, kad tiek J. I., tiek jos tėvo situacijos vertinimas yra subjektyvus, nulemtas tvyrojusios konfliktinės įtampos. Atitinkamai T. B. paaiškinimus Tarnyba laiko kaip mažiau patikimus, nors Tarnyba visą situaciją turėjo vertinti lygiavertiškai, pasverdama, kiekvieno iš tėvų poziciją. Tai reiškia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog P. B. ir T. B. emocinis ryšys buvo stiprus, vaikas su tėvu jautėsi saugiai, tačiau Tarnyba į šiuos aspektus nepakankamai atsižvelgė, ypač spręsdama dėl vaiko laikinosios priežiūros, vaiko paėmimo taikymo.

Dėl laikinosios priežiūros nustatymo, vaiko paėmimo priemonių proporcingumo

55.       Pagal VTAPĮ 33 straipsnio 4, 5 dalis atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaiką iš šeimos, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis).

56.       Tarnyba nurodo, kad situacijai negerėjant, t. y. vaikui ir toliau nebendraujant su motina, vaiko tėvui nesiekiant, kad vaiko ir motinos ryšys būtų atkurtas, kartu vaikui būtų užtikrintas vaiko teisių įgyvendinimas pilna apimtimi, Tarnyba nutarė suintensyvinti pagalbos šeimai teikimą, vaiką apgyvendinant atskirai nuo tėvų, su juo artimu asmeniu. Tarnyba pažymi, kad teismas visiškai nevertino tokių Tarnybos pateiktų įrodymų, kurie rodė, kad vaikas yra įtrauktas į suaugusių konfliktą, o atsižvelgiant į vaiko senelio išsakytą nuomonę, Tarnybai pagrįstai kilo abejonių, ar vaiko tėvas tinkamai užtikrina ir užtikrins saugumą vaikui. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Tarnyba, kaip minėta, didesnį dėmesį teikė vaiko mamos ir senelio paaiškinimams, o ne visuminiam situacijos įvertinimui.

57.       2021 m. kovo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti šie rizikos veiksniai: VSV 30.1. p. - vaikas patyrė savo abiejų atstovų pagal įstatymą bet kokios formos smurtą (galimai psichologinį bei fizinį iš motinos pusės ir psichologinį iš tėvo pusės) arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje (psichologinį), arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas (psichologinio) ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; 30.7. vaikas turi sveikatos sutrikimų (serga, karščiuoja ar kt.) ir negydomas ar vaiko atstovai pagal įstatymą nemato poreikio gydyti arba gydo priemonėmis, kurios kenkia vaikui; 30.11. - kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, kurie galimai kelia grėsmę vaiko psichiniam bei fiziniam saugumui (dėl galimai turėtų suicidinių minčių); 30.11. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu (dėl vaiko teisės į mokslą užtikrinimo); 30.11. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko tėvu, kurie galimai daro neigiamą įtaką vaiko psichiniam saugumui (Vaikui teismo paskirtas psichologas dėl ryšio su mama atstatymui, bei vaiko emocinės būklės, o tėvas nevykdo numatytų įsipareigojimų); 30.11. Kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko tėvu, kurie galimai daro įtaką vaiko psichiniam ir fiziniam saugumui (dėl bendradarbiavimo su socialinės priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais).

58.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šio dokumento visumą, atkreipia dėmesį į šiuos esminius aspektus: pirma, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba tėvo psichologinį smurtą grindė iš esmės vien P. B. motinos nurodytu vertinimu, kad tėvas nuteikinėja P. B. prieš motiną, o šie motinos teiginiai nebuvo patikrinti ir įvertinti. Be to, ir pati Tarnyba neneigė, kad spręsdama dėl laikino vaiko apgyvendinimo, itin rėmėsi vaiko senelio nuomone; antra, Tarnybos akcentuojamas vaiko tėvo T. B. požiūris į teikiamą psichologų ar socialinės priežiūros paslaugas teikiančių specialistų pagalbą yra gana dviprasmiškas, t. y. nors akcentuojama, kad T. B. nevykdo įpareigojimų dėl bendravimo su psichologu, tačiau T. B. atliekant šį vertinimą buvo paaiškinęs, kad „2021-01-11 sutarėme su Psichologe J. atlikti 3 sesijas (su J./Manimi ir P.) nuotoliniu būdu. Su manimi ir J. atskiros sesijos jau įvyko, tačiau, kaip paaiškėjo 2021-01-15, išsikalbėjus su Psichologe J., J. pageidauja, kad P. per karantiną gyvai bendrautų su psichologu pas ją kabinete, kas reiškia, kad turėtų vykti į susitikimą karantino metu, kai P. sveikata yra rizikos grupėje susirgti COVID19“ (kalba netaisyta). Be to, 2021 m. sausio 14 d. BĮ Vilniaus mieto socialinės paramos centro atvejo vadybininkė J. B. nurodė, kad įpareigojimus vykdo nenuosekliai, atsisako lankyti psichologo konsultacijas, apsilankyti T. B. šeimoje sudėtinga, tačiau galiausiai yra konstatuojama, kad 2021 m. sausio 14 d. J. B. pateiktame rašte nurodoma, kad T. B. bendradarbiauja su socialine darbuotoja, noriai palaiko ryšį telefonu ir elektroniniu paštu; trečia, vertinant šio laikotarpio kontaktinio bendravimo aspektus dėl pandemijos, jie nevienareikšmiškai apibrėžiami ir pačios Tarnybos, t. y. akcentuojamas P. B. nepristatymas psichologams, tačiau Tarnyba komentuodama vėlesnę situaciją apie tėvo bendravimą vaiką perkėlus į SOS vaikų kaimą, nurodo, kad 2020-2021 šalyje buvo Covid-19 ligos protrūkis ir tik dėl vaikų sveikatos ir saugumo buvo ribojimai gyvi pasimatymai institucijose, įskaitant ir SOS vaikų kaimą, vaiko tėvas su vaiku neribotai galėjo bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis. 

59.       Pabrėžtina ir tai, kad 2021 m. kovo 4 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, P. B. laikinai priežiūrai buvo apgyvendintas pas vaiko tetą (tėvo seserį) neribojant vaiko ir tėvo/motinos pasimatymų skaičiaus. Vėliau Tarnyba nurodo, kad ji kaip institucija, ginanti vaiko teises ir interesus, negalėjo ignoruoti surinktos informacijos ir nustatytų rizikos veiksnių, kylančių iš atsakovo T. B. ir turinčio tiesioginės įtakos vaiko psichinei sveikatai, todėl siekiant suintensyvinti pagalbos šeimai teikimą, vaikui buvo pakeistas laikinasis prižiūrėtojas – juo nuo 2021 m. balandžio 21 d. tapo socialines paslaugas teikianti įstaiga – SOS Lietuvoje vaikų kaimų draugija. Taigi, kaip matyti iš Tarnybos paaiškinimų dėl laikinosios priežiūros, matyti, kad Tarnyba, siekdama užtikrinti specialistų bendravimą su P. B., jį apgyvendino pas tetą ir, nors vaiko tėvo bendravimas nebuvo ribojamas, tačiau tolimesni Tarnybos specialistų veiksmai leidžia spręsti, kad vaiko laikinas apgyvendinimas nebuvo proporcingas dėl šių priežasčių: Tarnyba, skirdama laikinąją priežiūrą T. B. ir apgyvendindama jį pas tetą, o vėliau SOS vaikų kaime, nurodo veikusi geriausių vaiko interesų labui, tačiau iš esmės motyvavo per didele tėvo įtaka vaikui, Tarnybos vertinimu, tėvui nevykdant nustatytų priemonių kurti vaiko ryšį su motina. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors tėvas į priemonių įgyvendinimo procesą įsitraukė tik iš dalies, Tarnyba stokojo vaiko ir tėvo ryšio, santykio vertinimo ir to, kokias galimas pasekmes sukels vaiko laikinas apgyvendinimas svetimoje vietoje. Perkėlimas į svetimą aplinką vaikui sukelia traumą, o Tarnyba siekdama santykio kūrimo su motina, nevertino, ar šie jos veiksmai tik dar labiau nesustiprins P. B. gynybinės reakcijos ir priešiškumo motinai.

60.       Be to, būtent taip konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartyje, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – atsisakyta tenkinti pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką. Teismas sprendė, kad liudytojų (budinčios globėjos I. Č. – Š. bei globos centro vadovo A. Z. ) parodymai patvirtina, kad vaikas nori grįžti gyventi pas tėvą, kad nenori bendrauti su motina. Pareiškėjas (nagrinėjamoje byloje Tarnyba) nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokia beveik (duomenys neskelbtini) metų vaiko nuomonė (jei ji ir buvo įtakota vaiko tėvo) pasikeistų paėmus vaiką iš šeimos, kad šiuo konkrečiu atveju vaiko paėmimas iš šeimos nepadarytų vaikui didesnės žalos, nepakenk tų jo fizinei ir psichologinei būklei.

61.       Taip pat akcentuotina, kad Tarnyba nurodo, jog vaiko savižalos mintys kilo ne dėl jos veiksmų. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad nors pats T. B. yra nurodęs, jog vaikas yra išreiškęs tam tikras minėtas mintis anksčiau, tačiau vaiko laikinasis apgyvendinimas, kaip matyti iš visų P. B. laiškų, paaiškinimų, jam neabejotinai sukėlė labai neigiamas mintis. Be to, P. B. hospitalizuojant dėl (duomenys neskelbtini), kas iš esmės patvirtina, kad Tarnybos pasirinkta priemonė apgyvendinti P. B. atskirai nuo tėvo, P. B. sukėlė didelį stresą ir atitinkamai dėl to (duomenys neskelbtini). Tarnyba neabejotinai turėjo vertinti savo pasirinktos priemonės proporcingumą vaiko emocijų, turimo santykio su tėvu bei siekio kurti ryšį su motina kontekste. Pažymėtina, kad nors  Tarnyba akcentuoja, kad jos veiksmai nelėmė šių minčių, tačiau šiuo atveju buvo itin svarbus kompleksinis situacijos įvertinimas, kokį poveikį laikinas apgyvendinimas gali sukelti vaikui, tačiau Tarnyba tam tikrų tėvo priemonių nevykdymą iškėlė aukščiau galimos neigiamos psichologinės būsenos, vaiką laikinai apgyvendinus kitoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba iš esmės siekia švelninti situaciją, akcentuodama, kad pirminis vaiko apgyvendinimas vyko tetos, t. y. vaikui pažįstamo asmens šeimoje, tačiau neabejotina, kad vaikui, turinčiam ryšį su tėvu, jo gyvenamosios vietos pasikeitimas į kitą gyvenamąją vietą kelia neabejotiną stresą ir išgyvenimus.

62.       Teisėjų kolegija, taip pat atkreipia dėmesį į Tarnybos argumentus, jog aplinkybė, kad vaikas atsisakė lankyti sporto klubą kartu su budinčia globėja, savaime neįrodo Tarnybos ar globos aplinkos veiksmų neteisėtumo ar tiesioginio neigiamo poveikio vaiko fizinei sveikatai. Tokie vaiko elgesio pokyčiai gali būti nulemti subjektyvių veiksnių, emocinės reakcijos į pasikeitusią aplinką ar asmeninių motyvacinių sunkumų, tačiau negali būti automatiškai priskiriami Tarnybos veiksmams kaip priežastinis veiksnys. Akcentuotina, kad Tarnybos nurodomi subjektyvūs veiksniai, jog vaiko emocinės būsenos pasikeitimas nėra jos veiksmų pasekmė, neatitinka Tarnybos siekio atliepti vaiko geriausius interesus ir būtent vengti tokių situacijų, kai vaiko emocinė būklė gali išimtinai pakisti dėl Tarnybos specialistų pasirinktų priemonių, tokių kaip laikinas vaiko apgyvendinimas. Teisėjų kolegija pakartotinai akcentuoja, kad laikinas vaiko apgyvendinimas neabejotinai gali būti tinkama priemonė esant sudėtingoms didelę grėsmę vaiko sveikatai (emocinei ar fizinei) keliančioms situacijoms, tačiau Tarnybos specialistų užduotis iš esmės yra tinkamas visų aplinkybių vertinimas, o ne formalus tam tikrų priemonių vykdymas.

63.       Pažymėtina, jog nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju Tarnybos specialistai šios teisės neužtikrino. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

64.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės pasirinktos taikyti priemonės buvo aiškiai neproporcingos, neatitiko geriausių vaiko interesų ir atitinkamai konstatavo egzistuojant visas sąlygas atsakovės civilinės atsakomybės taikymui: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo

65.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

66.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

67.       Tarnyba akcentuoja, kad teismas priteisė neturtinę žalą tėvui, ją kildindamas iš tų pačių aplinkybių, kurios buvo vertinamos vaiko atžvilgiu, tačiau neįvertino, kad vaiko ir suaugusio asmens patiriami išgyvenimai, jų pobūdis, intensyvumas ir teisinė reikšmė nėra tapačios; toks požiūris prieštarauja individualizavimo principui, kuris yra esminis sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.

68.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Tarnybos argumentų akcentuoja, kad byloje esančių duomenų visuma neabejotinai patvirtina ieškovo P. B. neigiamus išgyvenimus, kuomet pats P. B. ranka rašytame laiške išlieja savo išgyvenimus jam laikinai nebegyvenant su tėčiu T. B.. Pažymėtina, kad nors Tarnyba išreiškė kritinį vertinimą, jog teismas nesiekė išsiaiškinti, ar šie laiškai rašyti paties P., tačiau pažymėtina, kad Tarnyba savo teiginius turi pagrįsti, o ne deklaratyviai nurodyti savo abejones. 

69.       Kaip jau minėta, P. B. hospitalizuojant dėl (duomenys neskelbtini), kas taip pat pagrindžia ieškovo P. B. sunkius išgyvenimus, kilusius dėl Tarnybos specialistų veiksmų neproporcingumo.

70.       Dėl T. B. patirtų išgyvenimų, priešingai nei teigia Tarnyba, pirmosios instancijos teismas rėmėsi U. K. 2021 m. liepos 29 d. konsultuojančio psichologo išvada, kurioje nurodyta, kad tuo laikotarpiu, kai sūnus buvo atskirtas nuo T. B., T. B. kilo įtampa, nerimas, liūdesys, pasimetimas. Šioje išvadoje taip pat akcentuota, kad T. B. pasižymi geru psichologiniu atsparumu, taigi, nors tėvas dėl stresinės situacijos nebuvo hospitalizuotas, tačiau neturtinė žala šiuo kilo iš Tarnybos veiksmų, laikinai apgyvendinant, vėliau paimant vaiką, šių veiksmų trukmės neapibrėžtumo, nežinomybės ir neabejotino T. B. išgyvenimo dėl vaiko, jam gyvenant atskirai nuo tėvo, su kuriuo ryšys buvo stiprus ir saugus.

71.       Tarnyba taip pat akcentuoja, kad teismas, vertindamas Tarnybos veiksmus, atskirai neįvertino laiko periodo nuo 2021 m. balandžio 30 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškimas paimti P. B. iš jo tėvų) iki apeliacinio teismo nutarties priėmimo datos 2021 m. birželio 18 d., kada buvo panaikinta minėta teismo nutartis ir vaikas buvo sugražintas vaiko atstovams pagal įstatymą – vaiko tėvams. Tarnybos vertinimu, veiksmai nuo 2021 m. balandžio 30 d. negali būti traktuojami/vertinami kaip neteisėti, nes nuo šios datos tolimesni Tarnyba veiksmai buvo sąlygoti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties.

72.       Teisėjų kolegija nesutikdama su šiuo vertinimu, pažymi, kad Lietuvos Respublikoje veikianti instancinė teismų sistema užtikrina, kad žemesnės instancijos teismo padarytos klaidos būtų ištaisytos. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. priėmė nutartį leisti paimti P. B. iš jo tėvų, nereiškia, kad Tarnybos specialistų pertekliniai veiksmai buvo pagrįsti, nes esminis yra galutinis teismo procesinis sprendimas, kuris šiuo atveju buvo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. priimta nutartis, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės nutartis, konstatuojant nepagrįstą ir neproporcingą vaiko paėmimo priemonės taikymą.

73.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Tarnybos argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas  nepagrįstai rėmėsi dr. med. psichologės O. M. 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. spalio 8 d. P. B. psichoemocinės sveikatos išvadomis ir neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos psichologų sąjunga nustatė, kad jos profesiniai veiksmai pažeidė Etikos kodekse apibrėžtus profesinės etikos principų „Profesinė kompetencija“, „Profesinis garbingumas“ bei „Pagarba asmens teisėms ir orumui“ įvardintus standartus“. Tarnyba pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-760-657/2025, kuria ieškovų skundas tenkintas ir byla grąžinta pirmos instancijos teismui, 12 punkte pasisakė dėl psichologės O. M. 2024 m. balandžio 17 d. išvados dėl vaiko P. B..

74.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad priešingai nei teigia Tarnyba, minimos Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. 12 punkte yra aprašomi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, o ne pateikiamos paties Kauno apygardos teismo išvados. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl minimos psichologės 2024 m. balandžio 17 d. išvados, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. 2020 m. lapkričio 24 d. gavo Lietuvos psichologų sąjungos komisijos sprendimą dėl Lietuvos psichologų sąjungos narės psichologės O. M. teikiamų išvadų, kuriame buvo pripažinta, kad O. M. pažeidė profesinės etikos principus. Visgi, jokių duomenų, kad O. M. 2024 m. balandžio 17 d. parengta išvada yra taip pat pažeidžianti psichologų profesinės etikos standartus byloje nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi dr. med. psichologės O. M. 2024 m. balandžio 17 d., taip pat ir 2024 m. spalio 8 d. P. B. psichoemocinės sveikatos išvadomis.

75.       Atsižvelgiant į nurodytus aspektus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinę žalą abiem ieškovams, o jos mažinti ar nepriteisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

76.       Dėl turtinės žalos priteisimo Tarnyba akcentavo, kad teismas nevertino, ar visos ieškovų minimos teisinės paslaugos buvo būtinos, ignoravo faktą, kad paslaugos buvo teikiamos kelių skirtingų advokatų, nevertino situacijos per protingumo ir sąžiningumo principų prizmę.

77.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas apibendrintai konstatavo, kad visa prašoma priteisti turtinė žala realiai patirta, susijusi su neteisėtais veiksmais, todėl ieškovų prašymas priteisti iš atsakovės ieškovo T. B. naudai 5 562,68 Eur tenkintas. Pažymėtina, kad ieškovai patirtas išlaidas detalizavo ir pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovų turėtos teisinės pagalbos išlaidos būtų perteklinės ir akivaizdžiai nebūtinos veiksmingai ieškovų teisių gynybai užtikrinti. 

78.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarnyba nurodo, jog teismas neatsižvelgė, jog ieškovai naudojosi kelių advokatų paslaugomis, tačiau kreiptis dėl teisinės pagalbos pas norimus advokatus ir norint juos keisti, yra kiekvieno asmens teisė, todėl šie argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad argumentai dėl patirtos turtinės žalos yra nekonkretizuoti, nenurodant, kurios, Tarnybos vertinimu, išlaidos yra nepagrįstos ir dėl kokių priežasčių.

79.       Tarnyba taip pat nurodo, kad ieškovas T. B. patyrė 5562,68 Eur turtinės žalos, kurią prašo priteisti, tačiau teismas neanalizavo, kokias išlaidas ieškovas būtų patyręs, jei būtų pasinaudojęs Mobiliosios Komandos specialistų/psichologų nemokamomis paslaugomis ar atvejo vadybos siūlomo psichologo pagalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, po vaiko laikino apgyvendinimo ir paėmimo, abu ieškovai patyrė nerimą, įtampą, stresą ką patvirtina ir pateiktų psichologų išvados, taigi, kuriai jiems abiem buvo reikalinga terapinė pagalba, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai pasirinko privačių specialistų paslaugas ne dėl noro padidinti išlaidas, o dėl būtinybės gauti skubią, konfidencialią ir jų pačių noru nuo Tarnybos nepriklausomą pagalbą.

Dėl bylos procesinės baigties

80.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisinių taisyklių, teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

81.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

82.       Apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovai pateikė prašymą ir įrodymus dėl 3025 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, ieškovų prašymas dėl 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės yra tenkinamas ir ši suma priteisiama ieškovams iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). Mokėjimą advokatei atliko P. B., todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos P. B..

 Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188752021, 3025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                             Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

               Alma Jurgelienė

                                     Irena Stasiūnienė