Civilinė byla Nr. 2A-127/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2; 121.18; 121.21; 128.17.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-407-265/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui J. G. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. G. 102 638,67 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. gruodžio 13 d. tarp ieškovo AB SEB banko ir atsakovo J. G. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 0760518071136-11 prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Kredito sutartimi bankas neprieštaravo dėl perkamų patalpų nuomos, o atsakovas įsipareigojo nuomos mokestį už patalpų nuomą pervesti į savo sąskaitą AB SEB banke. Pradžioje atsakovas vykdė įsipareigojimus ir į sąskaitą pervedamais nuompinigiais dengdavo eilines įmokas, tačiau nuo 2009 m. balandžio mėn. pradėjo nemokėti eilinių įmokų pagal Kredito sutartį, todėl AB SEB bankas buvo priverstas inicijuoti sutarties nutraukimą ir priverstinio išieškojimo procedūras pagal hipotekos lakštą. Nurodė, kad atsakovas ne tik nevykdė įsipareigojimų padengti įsiskolinimus, bet ir ėmė nesąžiningai slėpti gaunamas pajamas iš nuomos. Antstolė V. Š. 2010-05-21 nustatė, kad patalpos yra nuomojamos UAB „Lupra“, UAB „Dailės prekės“ ir UAB „Langvirus ir Ko“. Atsakovas patalpas nuomoja, o gautais nuompinigiais įsiskolinimų ieškovui nemažina, sukeldamas nuostolius. Nepriklausomai nuo Kredito sutarties galiojimo, atsakovas J. G. sukėlė nuostolius, pažeisdamas pareigas, kylančias iš patalpų hipotekos sandorio. Atsakovas patalpas turėjo nuomoti tik su banko žinia, nuomos mokesčiu mažinant įsiskolinimus pagal Kredito sutartį. Ieškovas dėl atsakovo J. G. neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius apskaičiavo pagal turimus duomenis (spręsdamas pagal paskutinius mokėjimus). Nurodė, kad nuostolius sudaro 100 100 Lt. Nuo laiku į AB SEB banką nepervestų ar kitaip neperduotų patalpų nuomos mokesčio sumų atsakovas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas, kurios sudaro 2 538,67 Lt. Viso AB SEB banko nuostoliai kartu su palūkanomis sudaro 102 638,67 Lt.
Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad neneigia fakto, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra nuomojamos, tačiau pats nuomos faktas nebūtinai reiškia realių pajamų gavimą. UAB „Langvirus ir Ko“ jau seniai (nuo 2009 m. pradžios) nuomos mokesčio praktiškai nemoka, dėl ko atsakovui tenka nuolat kreiptis į teismą ir prisiteisinėti nesumokėtas sumas. Neatitinka tikrovės ieškovo skaičiuojamas nuslėptų pajamų dydis. Sutiko, kad UAB „Dailės prekės“ už 2010 m. kovo mėn. pervedė tik 68 Lt, tačiau taip yra todėl, kad tą mėnesį nuomininkas iš nuomos mokesčio išskaičiavo atitinkamo dydžio nekilnojamojo turto mokestį valstybei už nuomotoją. Visos turto duodamos pajamos yra surenkamos į J. G. sąskaitą, esančią AB SEB banke ir pajamos nėra slepiamos. Be nuomos pajamų ieškovas gauna ir kitas atsakovo pajamas, pavyzdžiui, iš darbo teisinių santykių, kurios taip pat yra pervedamos į tą pačią atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB SEB banke. Nurodė, kad ieškovui nėra padaryta jokia žala. Ieškovo teigimu, jis patyrė nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos (nuompinigiai). Būtina teisiškai įvertinti, ar ieškovas turi teisę į nuompinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovo AB SEB banko ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo J. G. 96 693 Lt nuomos mokesčio, 2 538,67 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 976,93 Lt žyminio mokesčio ir 4 500 Lt išlaidų advokato pagalbai.
Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio mėnesio įskaitytinai J. G. iš nuomininkų gavo viso 97 968 Lt. Nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. balandžio mėnesio nebevykdė savo prievolių, prisiimtų Kredito sutartimi ir 2007-12-27 susitarimu. Susidarė situacija, kad atsakovas, už banko suteiktą paskolą įsigijęs negyvenamas patalpas, jas nuomoja nuomininkams, gauna pajamas, tačiau ne tik daugiau kaip du metus nebevykdo prisiimtų įsipareigojimų ieškovui AB SEB bankui, tačiau asmeniškai gauna pajamas iš patalpų nuomos, kurias panaudoja išimtinai savo interesais. Teismas sprendė, kad aptariamų atsakovo J. G. veiksmų negalima pripažinti sąžiningais (CK 6.158 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad ieškovo AB SEB banko prašymu Šiaulių m. apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi įkeistas turtas buvo areštuotas, o 2009 m. gruodžio 3 d. priimta nutartis parduoti areštuotą turtą iš varžytynių, todėl sutinkamai su CPK 561 str. nuostatomis, visos po arešto gautos patalpų nuomos pajamos turėjo būti įtrauktos į apskaitą ir naudojamos išimtinai kreditoriaus AB SEB banko, kuriam ginčo pastatas įkeistas, reikalavimams tenkinti. Atsakovas J. G., Šiaulių m. apylinkės teismui 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi areštavus įkeistą bankui turtą, neturėjo teisės asmeniškai panaudoti gaunamų negyvenamųjų patalpų nuomos 97 968 Lt dydžio pajamų. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį tenkino iš dalies, prašomą priteisti sumą dar sumažindamas atsakovo J. G. sumokėtu 1 275 Lt dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu ir priteisė 96 693 Lt pajamų, gautų iš įkeisto turto nuomos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas J. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CPK 561 str. norma neatsiejama nuo CPK 558 str., kuris reglamentuoja priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto daikto, todėl turi būti aiškinama bendrai. CPK 558 str. numato, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Ieškovas iš numatytų alternatyvų pasirinko kreipimąsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl jo reikalavimas turi būti tenkinamas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Priverstinio skolos išieškojimo atveju pajamos, gautos iš įkeisto turto, nelaikytinos kreditoriaus nuosavybe, todėl teismas tokias pajamas priteisdamas ieškovui, kaip patirtus nuostolius, neteisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto.
2. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1149-845/2011 pripažino AB SEB banko Kredito sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu. Konstatavus faktą, kad ieškovas nepagrįstai pradėjo išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus, dėl ko neteisėtai buvo areštuotas atsakovo turtas, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo turėjo būti atmestas.
3. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, iš 97 968 Lt sumos išskaičiavo tik atsakovo sumokėtą 1 275 Lt dydžio nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau ieškovas laikotarpiu nuo 2009-12-28 iki 2010-03-10 nurašė nuo atsakovo sąskaitos 1 968 Lt nuompinigių kredito dengimui, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė šią sumą ieškovui.
4. Ieškovas pateikė teismui 1 881 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, kurį jau anksčiau buvo pateikęs kitoje Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3711-845/2010. Kad ieškinys nėra visiškai apmokėtas žyminiu mokesčiu atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį, tačiau teismas dėl šios aplinkybės sprendime nepasisakė. To paties žyminio mokesčio sumokėjimo kvito keliose bylose pateikti negalima. Esant tokiai situacijai, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
Ieškovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1. Apeliantas klaidingai aiškina CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Hipotekos teisėjo nutartis areštuoti įkeistą turtą, priimama vadovaujantis CPK 558 str., sukelia ne vien turto valdymo, naudojimosi ar disponavimo apribojimus, bet ir sukelia priverstinio išieškojimo procedūrą inicijavusiam kreditoriui tam tikras procesines teises. Viena šių teisių įtvirtina CPK 561 str. Šios teisės normos taikymas su jokiais juridiniais faktais nesiejamas, todėl CPK 561 str. taikytinas tiek tuo atveju, kai kreditorius reikalauja priverstinai išieškoti skolą, parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, tiek pateikus pareiškimą dėl teisės administruoti įkeistą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad visą nuomos laikotarpį patalpos buvo areštuotos hipotekos teisėjo nutartimi, apelianto gautos pajamos iš areštuoto turto turėjo būti apskaitomos remiantis CPK 561 str.
2. Tai, kad Kredito sutarties nutraukimo teisėtumas yra ginčijamas teisme, negali būti pagrindas apeliantui atlikti neteisėtus veiksmus ir veikti priešingai banko interesams. Nepaisant pareikšto ieškinio dėl sutarties nutraukimo ginčijimo, įkeisto turto areštas jau buvo pritaikytas ir nuo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties, kuria turtas areštuotas, įsiteisėjimo momento apeliantas neturėjo teisės bankui įkeistu areštuotu turtu disponuoti.
3. Nėra pagrindo pripažinti, kad bankui priteista suma turėtų būti mažinama laikotarpiu nuo 2009-12-28 iki 2010-03-10 nuo apelianto sąskaitos nurašyta 1 968 Lt suma. Bankas lėšas nurašė vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 5.3 p. pagrindu, neidentifikuodamas apelianto sąskaitoje esančių piniginių lėšų šaltinio.
4. Apeliantas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad banko teismui pateiktas žyminio mokesčio apmokėjimo kvitas yra negaliojantis. Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas Nr. 585889 buvo pateiktas Vilniaus m. 3 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-3711-845/2011 kartu su banko priešieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Vilniaus m. 3 apylinkės teismui 2010 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakius priimti priešieškinį, bankas Panevėžio apygardos teisme pareiškė savarankišką ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir mokėti žyminio mokesčio iš naujo neprivalėjo. Teismui su ieškiniu pateiktas žyminio mokesčio kvito originalas tik patvirtina, jog žyminio mokesčio bankas dar nesusigrąžino.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantui nuo 2009 m. balandžio mėn. nustojus mokėti eilines įmokas pagal su banku 2005 m. gruodžio 31 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 0760518071136-11, bankas 2009 m. liepos 25 d. šią sutartį nutraukė ir inicijavo priverstinio išieškojimo iš kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto, t. y. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi bankui įkeistas turtas areštuotas, žyma apie įkeistų patalpų areštą hipotekos registre įregistruota 2009 m. rugsėjo 16 d. Pažymėtina, kad šie banko veiksmai atitinka CK 4.192 straipsnyje nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūrą, reglamentuojamą CPK 558 str.
Akivaizdu, kad hipotekos teisėjo nutartis areštuoti įkeistą turtą, priimama vadovaujantis minėtu CPK 558 str., sukelia ne vien turto valdymo, naudojimosi ar disponavimo apribojimus, bet ir suteikia priverstinio išieškojimo procedūrą inicijavusiam kreditoriui tam tikras teises. Viena iš jų, įtvirtinta CPK 561 str., numato, kad pajamos, gautos iš įkeisto turto po šio turto arešto, yra įtraukiamos į apskaitą atskirai ir naudojamos visų kreditorių, kuriems šis turtas įkeistas, reikalavimams tenkinti. Įstatyme šios teisės normos taikymas nėra ribojamas jokiais juridiniais faktais.
Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi areštuotas bankui įkeistas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), apeliantas nuomavo tretiesiems asmenims UAB „Lupra“, UAB „Langvirus ir Ko“ bei UAB „Dailės prekės“ ir iš šių patalpų nuomos gavo 97 968 Lt pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad visą nuomos laikotarpį patalpos buvo areštuotos hipotekos teisėjo nutartimi, apelianto gautos pajamos iš areštuoto turto turėjo būti apskaitomos remiantis CPK 561 str. Kadangi vienintelis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditorius yra bankas, ką patvirtina hipotekos registro duomenys, visos iš areštuotų įkeistų patalpų gautos pajamos turėjo būti skirtos apelianto reikalavimams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas neturėjo teisės asmeniškai panaudoti iš areštuotų bankui įkeistų patalpų nuomos gautų pajamų.
Apeliantas nurodė, kad Vilniaus m. trečiasis apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. sprendimu pripažino AB SEB banko kredito sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu. Konstatavus faktą, kad ieškovas nepagrįstai pradėjo išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus, dėl ko neteisėtai buvo areštuotas atsakovo turtas, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo turėjo būti atmestas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu panaikino apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą - ieškovo J. G. ieškinį AB SEB bankui atmesti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 26 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto bei šio pažeidimo kvalifikavimo esminiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, t. y. esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Byloje nustatyta, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta banko teisė nutraukti vienašališkai sutartį prieš 15 dienų įspėjus kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1-4.8 punktuose nustatytų kredito gavėjų įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, o būtent pagal 4.1 punktą ieškovas įsipareigojo vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas pagal grafiką, tačiau ieškovas šią pareigą pažeidė.
Kolegija atmetė kasatoriaus argumentą, kad, esant skolininko prašymui keisti sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu, kreditorius dėl sutarties nutraukimo privalėjo kreiptis į teismą ir negalėjo jos nutraukti vienašališkai. Kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, - kreditorius gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Nagrinėjamoje byloje kreditorius taikė savo sutartyje numatytą teisių pažeidimo gynimo būdą - vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu pagrindu. Kolegija pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog viena sutarties šalis pasiūlė kitai šaliai keisti sutartį, netrukdo pasiūlymą gavusiai sutarties šaliai ginti savo pažeistas teises visais teisių gynimo būdais, jeigu pasiūlymą keisti sutartį pateikusi šalis sutarties nevykdo ar vykdo ją netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. civilinė byla Nr. 3K-7-306/2012).
Atsižvelgiant į šiuos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimus apelianto argumentai, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo turėjo būti atmestas, yra nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad dalį skundžiamu teismo sprendimu priteistos nuostolių sumos bankas yra nurašęs nuo apelianto sąskaitos kredito dengimui. Pažymėtina, kad bankas šias lėšas nurašė vadovaudamasis su apeliantu sudarytos Kreditavimo sutarties 5.3. punkto pagrindu, neidentifikuodamas apelianto banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų šaltinio. Priteistas nuomos mokestis apelianto skolos bankui nepadengia, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad bankui priteista suma turėtų būti mažinama laikotarpiu nuo 2009-12-28 iki 2010-03-10 banko nuo ieškovo sąskaitos banke nuskaityta skolos dengimui suma.
Nepagrįstas ir J. G. aiškinimas, kad banko ieškinys netinkamai apmokėtas žyminiu mokesčiu. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad pateiktas žyminio mokesčio kvitas yra negaliojantis, nes buvo pateiktas kitoje byloje, kurioje AB SEB bankas reiškė priešieškinį, tačiau teismas atsisakė jį priimti. Pažymėtina, kad teismui su ieškiniu buvo pateiktas žyminio mokesčio kvitas (b. l. 8, T. 1).
Apelianto teiginiai dėl žyminio mokesčio išdėstyti atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai išaiškino bei taikė materialines bei procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikęs atsiliepimą į J. G. apeliacinį skundą, patyrė 1 747,83 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovas prašo šias išlaidas priteisti iš apelianto. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, ieškovui yra priteistina 1 275 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui akcinei bendrovei SEB bankui (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 275 Lt (tūkstantis du šimtus septyniasdešimt penkis kitus) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Danutė Milašienė
Vytas Milius
Alvydas Poškus