Civilinė byla Nr. e2-6489-907/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02798-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.4.1.6; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant

ieškovo atstovui Arimui Bagavičiui,

atsakovo atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,

trečiajam asmeniui L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. S. nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3424-03/2003 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš A. S. išlaikymą G. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su L. M. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos G. S. nustatymo (b. l. 1-4).

2.       Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2019-08-21 teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas A. S. turi nepilnametę dukterį G. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2004-07-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. S. bei iš A. S. priteistas išlaikymas G. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 36 Eur (125 Lt) iki vaiko pilnametystės. Mergaitės motina V. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 2017-09-12 L. M. kreipėsi į Šiaulių Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu paskirti ją G. S. laikinąja rūpintoja, nes vaiko tėvas A. S. gyvena (duomenys neskelbtini), su dukterimi bendrauja epizodiškai, išlaikymo neteikia bei neketina dukters auginti. 2017-09-13 G. S. raštu sutiko, kad jos rūpintoja būtų paskirta teta L. M. bei nurodė, kad su tėvu bendrauja porą kartų per metus, kiek save pamena, visą laiką gyveno su mama. 2017-09-15 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1206 nuo 2017-09-12 G. S. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta L. M.. 2017-10-23 globojamo vaiko aplankymo akto 4.1 punkte nurodyta, kad kalbant su G. S. ji nurodė, kad su tėvu A. S. bendrauja epizodiškai. Iki mamos mirties tėvas paskambindavo du kartus per metus. Mirus mamai paskambino du kartus, nurodė, kad paskambins vėliau, bet taip ir nepaskambino. 2018-02-01 globojamo vaiko aplankymo akto 4.1 punkte nurodyta, kad kalbant su G. S. ji paaiškino, kad su tėvu bendravo prieš šv. Kalėdas, jis klausė, kokios dovanos ji norinti, kadangi ji nežinojo, tėvas jai pervedė 110 Eur. Taip pat G. S. paaiškino, kad bendraujant su tėvu jis pasakė, kad ji gali bet kada pas jį atvykti, tačiau paklausus jo gyvenamosios vietos adreso, tėvas jo nepasakė ir po to nebeskambino. 2019-02-06 globojamo vaiko aplankymo akto 4.1 punkte nurodyta, kad kalbant su G. S. ji nurodė, kad su tėvu paskutį kartą bendravo 2018 metų kovo mėnesį, nuo to laiko jokio ryšio nepalaiko. 2019-01-15 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai tarnyboje vykusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo A. S. atžvilgiu, kadangi tėvas su vaiku nebendrauja, vaiko sveikata, ugdymu visiškai nesidomi, išlaikymo vaikui neteikia. Tarp tėvo ir dukters emocinio ryšio nėra. 2019-02-06 L. M. skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašo kreiptis į teismą dėl nuolatinės rūpybos G. S. nustatymo. 2019-02-06 G. S. skyriui pateikė sutikimą, kad teta taptų jos nuolatine rūpintoja. 2019-04-11 skyriaus specialistams susisiekus telefonu su A. S., jis nurodė, kad sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia dukters G. S. atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad elektroniniu paštu atsiųs savo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų bei nurodys savo gyvenamosios vietos adresą. Nuo 2019-04-11 iki šiol A. S. nei elektroninėmis ryšio priemonėmis, nei kitais būdais susisiekęs nebuvo, nuomonės nepateikė. Atsakovas nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo dukterimi G. S., dukterimi nesidomi, neišlaiko, bendrauja epizodiškai, į skyrių su prašymu susigrąžinti G. S. kreipęsis nėra. Atstovas mano, jog šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvo valdžia A. S. jo dukters G. S. atžvilgiu apribotina neterminuotai, G. S. gyvenamoji vieta nustatytina su L. M.. Kadangi, apribojus tėvo valdžią, išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, atstovas mano, jog tikslinga padidinti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Tai, kad atsakovas neturėjo dukters sąskaitos, nėra pagrindas neteikti išlaikymo. Į skyrių atsakovas nei karto nesikreipė, kad jam sąskaitos numeris nėra nurodomas ir dėl to jis negali mokėti išlaikymo dukrai. Galėjo paimti dukrą ir auginti, galėjo jai teikti išlaikymą per senelį ar mergaitės krikšto tėvą – savo brolį. Rūpinimasis vaiku nėra tik išlaikymo teikimas, jis faktiškai nebendrauja su dukra, nežino, kokioje mokykloje mergaitė mokosi, nėra lankęsis mokymo įstaigoje, neturi prisijungimo prie dienyno, nesidomėjo mergaitės sveikata, nežino, pas kokią šeimos gydytoją ir kokioje gydymo įstaigoje dukra lankosi, nežino, kokia mergaitės užklasinė veikla, kokius būrelius ji lanko, ką mėgsta veikti. Du kartus per metus su dukra bendrauja, o tai nėra įrodymas, jog tarp jų yra emocinis ryšys. Be to, bendrauja per socialinį tinklą per jo sutuoktinę, t. y., per trečiąjį asmenį, slepia savo adresą, nenurodo mergaitei telefono numerio.

3.       Atsakovo A. S. atstovė advokatė Vitalija Mataitė su ieškiniu sutiko iš dalies, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 60-63). 2019-08-21 teismo posėdyje paaiškino, kad iki atsakovo buvusios sutuoktinės mirties problemų dėl bendravimo su dukra ir jos išlaikymo nebuvo. Atsakovas pervedinėdavo pinigų tiek, kiek buvusi sutuoktinė pasakydavo per MoneyGram sistemą. Motinai mirus, atsakovo bendravimas su dukra nenutrūko, ji buvo nuvykusi pas tėvą į Angliją pasisvečiuoti. Darbo metu atsakovas negali skambinėti. Be to, mergaitė nėra labai bendraujanti, nekalba, uždara. Po teismo posėdžio dukra su juo nesusisiekė, neatvyko pas jį per atostogas. Atsakovas po skyrybų įsikūrė Aglijoje, turi kitą šeimą, vaiką – 2-3 metų sūnų, grįžti į Lietuvą neketina. Jis dirba, kur, pasakyti negalėjo. Turi gyvenamąjį namą įsigijęs išsimokėtinai, ar turi transporto priemonę, atstovė pasakyti negalėjo. G. S. nemoka tiek anglų kalbos, kad galėtų tęsti mokslus ten, kai mokslus baigs, tėvo yra laukiama, gali atvykti ir toliau gyventi Anglijoje. Emociniai ryšiai su dukra nėra nutrūkę, pas atsakovą namuose ant sienos kabo dukters nuotraukos. Atsakovas nesutinka su reikalavimu jam neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu, su kitais reikalavimais sutinka.  

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, L. M. su ieškiniu sutiko ir 2019-08-21 teismo posėdyje paaiškino, kad yra G. S. teta, jos mirusios motinos sesuo. G. S. gyvena pas ją po motinos mirties. Jos sesuo V. S. ir atsakovas santuoką nutraukė, kai mergaitei buvo gal vieneri metukai, nes atsakovas vartojo alkoholį, rūkė, smurtavo, nuolat kalbėjo pakeltu tonu, ji visada padėjo seseriai ir mergaitei. Kai mirė V. S., apie tai iš karto informavo mergaitės tėvą A. S.. Mergaitė norėjo, kad ji taptų jos rūpintoja. Po motinos mirties mergaitei buvo labai sunku, prasidėjo ligos, emocijos, įvairūs draugai, depresija susirgo, tėvo nebuvo, kad jai padėtų su tuo susitvarkyti, o ji buvo šalia ir mergaitei padėjo. Po mamos mirties tėvo palaikymo nebuvo, tik keli skambučiai. Lankėsi pas psichologą, gulėjo stacionare, gydėsi sanatorijose, tėvas tuo nesidomėjo. Tėvas nesilankė mokykloje, nežino, kokie dukros pažymiai. Pažįsta A. S. dar nuo 1998 metų, buvo traktoristas toje įmonėje, kur ir ji dirbo. Epizodiškai skambindavo, priteisto išlaikymo mergaitei nemokėjo, dovanas mergaitė gaudavo gimtadienio ir Kalėdų proga, nėra šiltų santykių su vaiku. Kai atsakovas sužinojo, kad ji tampa mergaitės rūpintoja, labai apsidžiaugė, su tuo sutiko. Atsakovas jokios banko sąskaitos neprašė, kad pervestų pinigus mergaitei, o ji neprašė iš jo pinigų. Kai mergaitei buvo 16 metų, darė jos gimtadienio šventę, pakvietė senelius, per šių metų Kalėdas mergaitę nuvežė pas senelius, tėvas mergaitę su gimtadieniu pasveikino per Facebook. Mergaitė tėvo ilgai nemačiusi, neprisimena, jis jai svetimas žmogus. Pas tėvą užsienyje yra buvusi su mama ir dabar antrą kartą – po mamos mirties viena, tėvas nupirko bilietą, skrido, buvo apie mėnesį laiko, grįžo su lauktuvėm. Šią vasarą jos tėvas kaip ir nekvietė į Angliją. Po motinos mirties tėvas vieną kartą pervedė 200 svarų ir viskas. Per telefoną santykiai nesukuriami. Kai pavartodavo alkoholį, skambindavo V. S., sakydavo, kad myli. Taip ir mergaitei išgėręs paskambinęs pasako. Daug žada, bet mažai daro. Jis neprieštaravo, kad ji taptų rūpintoja, nei karto nesakė, kad prieštarauja, kad grįš ir paims mergaitę, pats augins. Gabijos emocinis ryšys yra didesnis su čia esančiais giminėmis, nei su tėvu. Ji vis sakydavo, kad mergaitė skambintų tėvui, bendrautų, o ji sako, kad ir tėvas turi rodyti iniciatyvą: skambinti, rašyti. Sutinka, kad būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia, nustatyta G. S. gyvenamoji vieta su ja ir priteistas išlaikymas siekiantis 100,00 Eur. 

Ieškinys tenkintinas. 

Dėl tėvo valdžios apribojimo

5.       Iš byloje esančio gimimo liudijimo ir gimimo įrašo kopijų (b. l. 5, 6) matyti, kad G. S. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina V. S., kuri (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7-8), o tėvas – atsakovas A. S. (b. l. 9). Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3424-03/2003 (b. l. 10-11) matyti, kad V. S. ir A. S. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, nepilnametės dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. S., A. S. nepilnametės dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2004 m. birželio 1 d. įsipareigoja kas mėnesį pervesti po 36 Eur (125 Lt) į V. S. asmeninę sąskaitą. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A-1306 dėl G. S. laikinosios rūpybos nustatymo matyti, kad L. M. prašymu ir G. S. sutikimu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. G. S. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintinės laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta L. M., rūpintinės gyvenamoji vieta nustatyta su rūpintoja (b. l. 12, 13, 14).

6.       Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 23 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. GAVT – 263 (b. l. 15-17) matyti, kad, kalbant su G. S., ji nurodė, kad su tėvu A. S. bendrauja epizodiškai. Iki mamos mirties tėvas paskambindavo du kartus per metus. Mirus mamai paskambino du kartus, nurodė, kad paskambins vėliau, bet taip ir nepaskambino (4.1 punktas). Pasak globėjos, tėvas mergaitei neskambina, ja nesidomi, šiuo metu dukters neišlaiko (5.3 punktas). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 2 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. GAVT – 43 (b. l. 18-21) matyti, kad, kalbant su G. S., ji paaiškino, kad su tėvu bendravo prieš šv. Kalėdas, jis klausė, kokios dovanos ji norinti, kadangi ji nežinojo, tėvas jai pervedė 110,50 Eur. Taip pat G. S. paaiškino, kad bendraujant su tėvu jis pasakė, kad ji gali bet kada pas jį atvykti, tačiau paklausus jo gyvenamosios vietos adreso, tėvas jo nepasakė ir po to nebeskambino (4.1 punktas). Pasak globėjos, tėvas mergaitei neskambina, ja nesidomi, jos neišlaiko, teismo sprendimu priteisto išlaikymo nemoka, nors jam sudarytos sąlygos visapusiškai bendrauti su dukra (5.3 punktas).

7.       Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. vasario 6 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 6GVA – 115 (b. l. 22-24) matyti, kad, kalbant su G. S., ji nurodė, kad su tėvu visiškai nebendrauja, paskutinį kartą bendravo 2018 metų kovo mėnesį, nuo to laiko jokio ryšio nepalaiko, bendraujant dažnai konfliktuodavo (4.1 punktas). 2019 m. sausio 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai tarnyboje vykusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo A. S. atžvilgiu, kadangi tėvas su vaiku nebendrauja, vaiko sveikata, ugdymu visiškai nesidomi, išlaikymo vaikui neteikia, tarp tėvo ir dukters emocinio ryšio nėra (b. l. 25-28). 2019 m. vasario 6 d. L. M. skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašo kreiptis į teismą dėl nuolatinės rūpybos G. S. nustatymo (b. l. 29). 2019 m. vasario 6 d. G. S. skyriui pateikė sutikimą, kad teta taptų jos nuolatine rūpintoja (b. l. 30). 2019 m. balandžio 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams susisiekus telefonu su A. S., jis nurodė, jog sutinka, kad jo nepilnametei dukrai G. S. būtų nustatyta nuolatinė rūpyba tetos šeimoje ir pažadėjo Skyriui atsiųsti rašytinį sutikimą (b. l. 34). Iš VĮ Registrų centro 2019 m. birželio 17 d. gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.4A-1119 (b. l. 52) matyti, jog atsakovas A. S. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su G. S., iš šalių paaiškinimų ir G. S., liudytojų J. S. ir A. S. parodymų matyti, jog jis turi nepilnametį sūnų.

8.       Atsakovas A. S. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), kur jau daug metų gyvena ir dirba. Iš atsakovo atstovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas A. S. dirba, tačiau kur ir kuo, nėra žinoma, jo valandinis įkainis yra 9,30 svarų, metinis atlyginimas sudaro 20553 svarus (b. l. 78-79). Liudytojas J. S., atsakovo tėvas, teismo posėdžio metu parodė, jog sūnus A. S. jau keturi metai yra vedęs, turi trejų metukų sūnų O., dirba gamykloje operatoriumi, yra pasiėmęs paskolą būstui įsigyti, turi nekilnojamojo turto – gyvenamąją namą ir transporto priemonę – lyg tai automobilį (duomenys neskelbtini). Tačiau pats atsakovas tokių duomenų nenurodė, jo atstovė to patvirtinti negalėjo, duomenų apie tai teismui nepateikė.

9.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, jog A. S. savo dukters G. S. neaugina, ja nesirūpina, su dukra ryšius palaiko epizodiškai, išlaikymo neteikia, nežino, nei kokią mokyklą jo dukra lanko, nei koks jos pažangumas, neturi prisijungimo prie dienyno, nežino apie dukters sveikatą, kokioje gydymo įstaigoji ji lankosi, ką mėgsta veikti laisvalaikiu, kokios jai kyla problemos ar rūpesčiai kamuoja, kokius būrelius ji lanko, t. y., jis yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auginimo. Nors praeito teismo posėdžio metu gavo dukters banko sąskaitą, tačiau iki šiol nesugebėjo sumokėti jai turimo teikti išlaikymo įsiskolinimo, o sumokėjo tik 200 Eur. Dukra nenori su tėvu gyventi. Atsakovas nei karto neatvyko į Lietuvą pasidomėti, kaip gyvena jo dukra. Kvietė atvykti pas save pasisvečiuoti, bet slėpė gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį. Su savo tėvu ir broliu bendrauja dažniau, nei su savo dukra. Vaiku domisi tik per trečiąjį asmenį, akivaizdu, jog atsakovo emocinio ryšio su dukra nėra išlikusio. Trečiasis asmuo L. M. su ieškiniu sutiko, patvirtino ieškovo atstovo nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog kai mire mergaitės mama, tėvas labai apsidžiaugė, kad ji sutiko tapti mergaitės rūpintoja. Su mergaite bendravo epizodiškai, išlaikymo, net priteisto teismo sprendimu, nemokėjo, o ji neprašė, retkarčiais skambindavo, nesiteiravo nei apie mergaitės mokslus, nei apie ligas, nežinojo, jog mergaitė po motinos mirties susirgo depresija, nėra šiltų santykių su vaiku, mergaitė tėvo faktiškai nemačiusi, neprisimena. Per telefoną santykių nesukursi. Be to, dažniausiai skambindavo, kai būdavo neblaivus.

10.       Atsakovo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad atsakovas su reikalavimu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nesutinka, kol V. S. buvo gyva, problemų dėl bendravimo su dukra ir jos išlaikymo nebuvo, atsakovas pervedinėdavo pinigus per MoneyGram sistemą. V. S. mirus, atsakovo bendravimas su dukra nenutrūko, ji buvo nuvykusi pas tėvą į Angliją pasisvečiuoti. Pati mergaitė nėra labai bendraujanti, nekalba, uždara. Po teismo posėdžio dukra su juo nesusisiekė, neatvyko pas jį per atostogas. Atsakovas po skyrybų įsikūrė (duomenys neskelbtini), turi kitą šeimą, vaiką – 2-3 metų sūnų, gyvenamąjį namą yra įsigijęs įsimokėtinai, grįžti į Lietuvą neketina. G. S. nemoka tiek anglų kalbos, kad galėtų tęsti mokslus (duomenys neskelbtini), todėl geriau bus, jeigu mokslus ji baigs čia. Baigus mokslus tėvo yra laukiama, gali atvykti ir toliau gyventi (duomenys neskelbtini), tėvas priims. Emociniai ryšiai su dukra nėra nutrūkę, pas atsakovą namuose ant sienos kabo dukters nuotraukos.

11.       Nepilnametė G. S. ne kartą aiškiai išreiškė savo nuomonę, jog su tėvu gyventi nenori, tai patvirtino ir apklausiama 2019-08-21 teismo posėdyje. Parodė, jog tėvas jai skambino per dvejus metus tik tris kartus, vasarą pas jį į (duomenys neskelbtini) nenuvyko, nes jo gyvenamosios vietos adreso nežino, telefono numerio neturėjo, nepavyko susisiekti, kvietė, o po to dingo. (duomenys neskelbtini) pas tėvą buvo pora kartų: vieną kartą buvo su mama, o kitą kartą – viena. Kai buvo viena, su tėvu nelabai sutarė, daug pykosi, tėvas be progos vartojo alkoholį keletą kartų, kartu gerdavo ir jo sutuoktinė. Vieną kartą jo sutuoktinė automobilį vairavo neblaivi, jos važiavo į turgų. Su tėvu neturi apie ką kalbėtis, su juo nejauku, nenorėtų gyventi. Labiau turėtų apie ką pasikalbėti ir norėtų kalbėtis su rūpintoja, gyventi norėtų su rūpintoja. Po motinos mirties ją išlaiko tik rūpintoja, tėvas per dvejus metus tik vieną kartą paštu atsiuntė 150 Eur, ji jo neprašė atsiųsti pinigų, vieną kartą pasveikino per gimtadienį. Ji bandė skambinti tėvui, bet neprisikambino, nes ne tą telefono numerį davė. Neseniai krikšto tėvo paprašė, kad duotų jos tėvo telefono numerį, bet taip pat neprisiskambino, šiandien iš senelio gavo tėvo tikrą telefono numerį, dabar tik per teismo posėdį iš senelio telefono pavyko su tėvu susisiekti ir pasikalbėti. Rašė jo sutuoktinei per Facebook, bet beveik neatrašė. Tėvas nekvietė atvykti ir gyventi pas jį (duomenys neskelbtini), tik lyg tarp kitko pasakė: “atvažiuok, jei nebus, kur gyventi”. Visi jo skambučiai dažniausiai būdavo jam esant neblaiviam, būna, kad pasiteirauja apie mokyklą, banko sąskaitos numerio nei karto neprašė, ją turi jau gal dvejus metus. Tėvas nežino, nei kokioje mokykloje ji mokosi, nei pas kokį gydytoją lankosi, kokius būrelius lanko. Nori gyventi su teta Lietuvoje, su ja santykiai šiltesni, čia mokytis geriau, o (duomenys neskelbtini) tėvo šeima vartoja alkoholį. Rašė jam SMS žinutes, kad atskambintų, nes jis nemokamai gali skambinti į Lietuvą, bet neatskambino. Nėra artimo ryšio su tėvu, nejauku važiuoti, nuolat pykčiai būdavo dėl brolio priežiūros. Jeigu tėvas neslėptų numerio, tai ji gautų atsakymą nors per kelias dienas, o ne visai negautų. Be to, norėtų, kad paskambinęs tėvas ne apie save pasakotų, o apie ją paklaustų.

12.       Liudytojas J. S. 2019-08-21 teismo posėdyje parodė, jog yra atsakovo tėvas. Anūkė buvo gal du kartus nuvykusi į (duomenys neskelbtini) pas tėvą, o dabar negali jam prisiskambinti, dvejus metus negali susiskambinti. Jam sūnus sakė, kad išlaikymo nemoka, nes mergaitės banko sąskaitos neturi. Jam pinigų nesiuntė, prašydamas, kad perduotų juos mergaitei. Po V. S. mirties į Lietuvą atvykęs nebuvo. Jis tik per gimtadienį mergaitės buvo pas ją nuvykęs L. M. kvietimu, o per šv. Kalėdas ji pas juos mergaitę atvežė. Jis su mergaite palaiko draugiškus ryšius, bendrauja su ja per Skype, telefonu. Jis pats su atsakovu kas savaitę susisiekia. Mergaitė bendraujanti, kodėl negalėjo su tėvu susisiekti, nežino. Sūnus neklausia apie mergaitę, neprašo pas ją nuvykti. Liudytojas A. S. parodė, kad yra atsakovo broils ir mergaitės krikšto tėvas. Jo brolis išvykęs į (duomenys neskelbtini) gyventi gal jau 15 metų, į Lietuvą grįžti neketina. Turi tris vaikus: pilnametę dukrą G. 22 metų amžiaus, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nepilnametę dukrą G. ir nepilnametį sūnų O. 3 metų amžiaus. Jo brolis gal prieš 7-8 metus buvo grįžęs į Lietuvą, G. pas jį į (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavusi gal prieš dvejus metus, nežino, ar brolis mergaitę remia materialiai. Brolis paskambina jam per Skype per mėnesį kartą ar dažniau. Jis pats pas brolį (duomenys neskelbtini) buvo seniai. Nepastebėjo, kad brolis piktnaudžiautų alkoholiu. Brolis teiraujasi apie dukrą. Matė brolio bendravimą su dukra tik kai maža buvo, tada tėvas smurto jos atžvilgiu nevartojo. Gal prieš metus jis pats su mergaite gyvai tik buvo susitikęs. Žino, kad mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini). Pasakoja broliui apie mergaitę. 

13.       Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų – svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Taip pat teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis šeimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str.).

14.       Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 str., 23 str., CK 3.161 str. 2 d., 3 d.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str.), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme (CK 3.160 str. 2 d.) nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 str. 2 d.) (žr., pvz.: Lietuvos Aaukščiausio Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.).

15.       Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

16.       Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir LR vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; kt.). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; kt.).

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 str. 2 d.).

18.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. S. nesutiko, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia vaiko G. S. atžvilgiu, tačiau nenurodė, kokių priemonių ketina imtis, kad susigrąžintų vaiką, nei į vieną teismo posėdį neatvyko, savo uomonės tiesiogiai teisme neišreiškė, veikė tik per atstovą - advokatę, kurią teismas jam paskyrė savo iniciatyva, kaip valstybės remiamam asmeniui, nors jis toks ir nėra, kol su juo nesusisiekė advokatė, teismui jokio dokumentų nepateikė, net prieštaravimo neišreiškė, nors teismo siųstus procesinius dokumentus gavo jo nurodytu ir naudojamu elektroniniu paštu (b. l. 39). Nors atsakovas per atstovę tvirtino, jog nieko iš teismo negavo, tačiau iš minėtų dokumentų matyti, jog jie buvo siunčiami atsakovo nurodytu elektroninio pašto adresu, kuriuo jis vėliau savo atstovei siuntė dokumentus dėl bylos (b. l. 64, 89), todėl jo argumentas apie tai, kad iš teismo procesinių dokumentų negavo ir apie bylą nežinojo, atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, užsienyje dirbdami asmenys gauna mažiausiai dvi savaites atostogų ir kviečiami atvyksta į teismo posėdžius, pasiderina dėl to su teismu, tačiau atsakovas tokio noro neišreiškė ir teismo posėdžiuose nepasirodė, iš to galima spręsti apie dukters vaidmenį jo gyvenime ir jos svarbą jam. Beje, jis sutinka, kad mergaitės nuolatine rūpintoja būtų paskirta teta ir mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad neapribojus jo, kaip tėvo valdžios, mergaitės nuolatine rūpintoja L. M. paskirti nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, tokiu atveju - vaiką pasiimti auginti turėtų pats tėvas, bet jis tokio noro neišreiškė nei anksčiau, nei dabar.

19.       Taip pat atsakovui primintina, kad CK 3.180 straipsnio 2 dalis numato, kad kai šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte (kuris numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui) nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą), tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. Atsakovo dukrai laikinoji rūpyba nustatyta ne 60 dienų, o jau beveik dveji metai, o atsakovas iki šiol nieko dėl vaiko nesprendė, jį tenbkina esama padėtis. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku.

20.       Iš ieškovo atstovo ir trečiojo asmens L. M. paaiškinimų, nepilnametės G. S. parodymų, liudytojų J. S. ir A. S. parodymų matyti, kad mirus V. S. atsakovui apie tai buvo pranešta, tačiau jis neišreiškė noro pasiimti ir toliau auginti mergaitę, neatvyko į Lietuvą, nepasidomėjo, kaip jo dukra gyvena, kokiomis sąlygomis, ar jai nieko netrūksta. Priešingai, jis labai apsidžiaugė, kai sužinojo, kad jo dukra gyvens su teta. Kad atsakovas Lietuvoje nebuvo seniai, nurodė tretysis asmuo L. M., pati G. S., tai patvirtino liudytojai J. S. ir A. S.. Dukra pas jį į (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti buvo nuvykusi tik porą kartų: su mama ir viena. Motinai mirus, atsakovas mergaitei vengė skambinti, bijodamas, kad ji neatvyktų pas jį ir neapsigyventų. Mergaitės teigimu, jis ją kvietė apsigyventi (duomenys neskelbtini), bet tik tuo atveju, jeigu ji visai neturės kur gyventi, kvietė atvykti per atostogas, tačiau nenurodė nei savo adreso, nei telefono numerio, sakė, kad dar paskambins, bet dingo. G. S. savo turimu tėvo telefono numeriu jam neprisiskambino, prašė telefono numerio savo krikšto tėvo, bet ir jo duotu negalėjo tėvui prisiskambinti, tik kai senelis J. S. atvyko į teismo posėdį apklausai, iš jo telefono numerio prieš teismo posėdį pavyko tėvui prisiskambinti ir mergaitei pavyko su juo pasikalbėti, minėtas aplinkybes patvirtino L. M., liudytojai J. S. ir A. S.. Tačiau su broliu atsakovas kalba nuolat, kaip nurodė liudytojas A. S. – 2-3 kartus per mėnesį, su tėvu J. S. atsakovas taip pat susiskambina kas savaitę, tai nurodė liudytojas J. S., tačiau su dukra jis negali susisiekti faktiškai dvejus metus, t. y., atsakovas su dukra beveik nebendrauja. Bendravimu su dukra jis matyt vadina tai, kad apie savo dukrą klausia brolio, tėvo net neklausia, tačiau jie su mergaite taip pat retokai bendrauja, daugiausia elektroninio ryšio priemonėmis, o gyvai – tik L. M. iniciatyva, todėl, teismo nuomone, faktiškai neturi jokios informacijos apie mergaitę ir nelabai ką gali papasakoti. Nei senelis, nei krikšto tėvas nežino, nei kokioje mokykloje mergaitė mokosi, nei kaip mokosi, nei kokioje gydymo įstaigoje lankosi, nei apie jos sveikatą ar laisvalaikį. Mergaitė teigė, jog tėvas dažniausiai jai skambindavo būdamas neblaivus ir pasakodavo apie save, o ji norėtų, jog tėvas ne tik apie save pasakotų, bet ir ją išklausytų. Tai patvirtino trečiasis asmuo L. M.. Nors liudytojai J. S. ir A. S. tvirtino priešingas aplinkybes, tačiau jų argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, nes jie nemato vaiko bendravimo su tėvu, negirdi, kaip jie tarpusavyje bendrauja, patį atsakovą abu yra matę labai seniai, pačią mergaitę – gal tik prieš metus laiko, todėl nelabai ką ir galėjo pasakyti.

21.       Atsakovas taip pat neišlaiko savo dukros, jis teisinasi, jog neturi jos banko sąskaitos numerio. Tačiau laikinoji mergaitės rūpintoja nurodė, jog jis niekada mergaitės banko sąskaitos ir neprašė jos pasakyti, savo sąskaitą banke mergaitė turėjo jau tada, kai antrą kartą viena vyko pas tėvą pasisvečiuoti į (duomenys neskelbtini), bet jis to neklausė. V. S. esant gyvai išlaikymą jis mokėjo tik epizodiškai, jai mirus, jis padarė tik vieną pašto perlaidą – 150 Eur kitai mergaitės tetai, išlaikymo neteikė, o jo pinigų neprašė nei laikinoji rūpintoja, nei pati mergaitė. Minėtas aplinkybes patvirtino ir G. S.. Kad atsakovas mergaitei išlaikymo neteikė, nes neturėjo jos banko sąskaitos, minėtą aplinkybę patvirtino ir jo tėvas liudytojas J. S.. Nors mergaitės banko sąskaitos neturėjo, atsakovas dėl to nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos skyrių, neprašė, kad pinigus perduotų ar sąskaitą banke sužinotų jo artimieji giminaičiai – tėvas ir brolis. Liudytojai J. S. ir A. S. patvirtino, jog per juos atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, pinigų perduoti niekada neprašė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvedus eurą ir padidėjus prekių ir paslaugų kainoms, 36 Eur išlaikymui per mėnesį yra aiškiai per maža suma paauglei, tačiau ir tokio mažo dydžio teismo sprendimu priteisto išlaikymo atsakovas nesugebėjo mokėti dukrai. Teismo posėdžio metu jo atstovei sužinojus iš pačios G. S. jos banko sąskaitą, tėvas mergaitei pervedė tik 200 Eur, t. y., nesumokėjo net susidariusios išlaikymo skolos už tuos dvejus metus. 

22.       Iš nepilnametės G. S. ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovas tik kartą mergaitę pasveikino su gimtadieniu, jokių dovanų gimtadienio dienos proga ar per šv. Kalėdas mergaitė iš tėvo negauna. Tai įrodo ir paties atsakovo į bylą pateikti kvitai (b. l. 66-69, 90). Be to, tėvas su ja faktiškai nebendrauja, ji tėvą pasveikina ir pokalbius bando užmegzti per jo sutuoktinę Facebook pagalba, tačiau atsakymų nesulaukia po kelis mėnesius ar visai niekas jai neatrašo, o mergaitė norėtų juos gauti tuoj pat arba bent kelių dienų laikotarpyje, beje, minėtas aplinkybes patvirtina ir paties atsakovo pateiktas susirašinėjimas (b. l. 65). Mergaitės fotonuotraukos (b. l. 91, 92), pakabintos ant sienos kažkuriame iš atsakovo kambarių, neįrodo atsakovo bendravimo su dukra, jo išlaikymo dukrai teikimo, jo rūpinimosi dukra bei šiltų santykių su dukra. Mergaitė aiškiai nurodė teismo posėdyje, jog toliau gyventi nori tik su teta L. M., su tėvu nenorėtų gyventi, nes nėra artimo ryšio su juo, nejauku važiuoti, ji nenori gyventi šeimoje, kurioje nuolat vartojamas alkoholis, bendravimą lydi nuolatiniai konfliktai, nors ji su tėvu pabuvo tik vos mėnesį laiko, tačiau jau apsisprendė. G. S. nurodė, jog tėvas nieko nežino apie jos mokyklą, pažymius, lankomus būrelius, laisvalaikį, sveikatą, lankomas gydymo įstaigas, nes niekada nesiteiravo. Nors abu liudytojai J. S. ir A. S. nurodė, kad atsakovui apie mergaitę pasakoja, kai jis paklausia, tačiau ir patys negalėjo nurodyti, nei kur mergaitė mokosi, kokius būrelius lanko ir t. t., tai ką jie atsakovui gali tada papasakoti apie mergaitę, jeigu patys nieko nežino.  

23.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas A. S. nesiekia tinkamai rūpintis vaiku, yra jam pasyvus ir abejingas, ryšius palaiko epizodiškai, išlaikymo faktiškai neteikia, dėl vaiko grąžinimo su prašymu nesikreipė, į teismo posėdį neatvyko, nenurodė, ką ketina daryti ateityje, t. y. nededa jokių pastangų ir nesiekia, kad vaikas grįžtų pas jį, vien dėl to, kad jis dirba ir galimai turi turto, nesudaro pagrindo neapriboti jo, kaip tėvo valdžios, vaiko atžvilgiu, nes jis sąmoningai vengia rūpintis vaiku, su juo bendrauti. Be to, nepilnametis vaikas G. S. ne kartą aiškiai išdėstė savo nuomonę, nurodydama, jog su tėvu gyventi nenori, jog tarp jų nėra šiltų santykių, jai nejauku, ir tai logiška, nes tėvas dukros beveik nėra matęs, jie bendrauja labai mažai, nes tėvas slepia net savo telefono numerį. Teismo nuomone, nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji rūpyba negali tęstis iki pat jos pilnametystės, telefonu emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo negali būti sukurtas, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.

24.       Teismo

25.       Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas A. S. dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko G. S. atžvilgiu: rūpintis ja, jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jai tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, dėl ko jo nepilnamečiui vaikui G. S. buvo įsteigta laikinoji rūpyba tetos šeimoje. Teismo nuomone, tėvo, nevykdančio savo pareigų šiam nepilnamečiui vaikui, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 str., nesirūpina nepilnamečiu vaiku, bendrauja epizodiškai, vengia nurodyti vaikui savo gyvenamąją vietą ir telefono numerį, yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo, savo elgesio keisti nenori, nors su ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau nenurodė, ar ketina vaiką auginti, mano, jog vaikui geriau pas tetą, nerodo nei noro, nei pastangų rūpintis vaiku, galbūt net neturi tam tinkamų sąlygų. Atsakovas savo elgesiu bei veiksmais (žada paskambinti ir nepaskambina, kviečia per atostogas pas jį pasisvečuoti ir dingsta, vartoja alkoholį kartu su sutuoktine vaiko akivaizdoje, nebando rasti su vaiku bendrą kalbą, atkurti ryšį, bet konfliktuoja, skambina būdamas neblaivus, kuo dar labiau atitolina nuo savęs vaiką) daro ir ateityje darys žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jo elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovui taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnamečio vaiko G. S. atžvilgiu (CK 3.180 str.).

26.       Išaiškintina atsakovui, kad apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 str. 4 d.). Įsiteisėjus sprendimui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3.219 str. 2 d.). Tačiau neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko perdavimas rūpybai rūpintojai yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (turint pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą vaikui augti ir vystytis, nevartojant alkoholio, esant įrodymams, kad tėvas gali pradėti tinkamai rūpintis vaiku), vaikas tėvo rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą, jeigu šis vaikas dar nebus įvaikintas (CK 3.181 str., 3.182 str. 4 d.), t. y. tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja vaiko interesams ir jei vaikas neįvaikintas.        

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo

27.       CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

28.       Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. A-1306 dėl G. S. laikinosios rūpybos nustatymo nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. G. S. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintinės laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta L. M., rūpintinės gyvenamoji vieta nustatyta su rūpintoja (b. l. 12, 13, 14). Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su laikinąja rūpintoja L. M. jos gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo, tam neprieštarauja atsakovas ir trečiasis asmuo, todėl nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje vaiko buvimo vietoje su laikinąja rūpintoja jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

29.       CK 3.183 str. 4 d. numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

30.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas faktiškai neteikia vaikui išlaikymo, šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas, nurodydamas, jog banko sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigus, neturėjo, sutikdamas su ieškinio reikalvimu dėl vaiko išlaikymo priteisimo, su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

31.       Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

32.       Atsakovas A. S. sutiko, kad iš jo vaikui būtų priteistas išlaikymas, sutiko su jo dydžiu. Jis dirba, per mėnesį jo gaunamos pajamos sudaro apie 1713 svarų, galimai turi savo vardu įgytą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę, tačiau apie tai teismui duomenų neteikė nei pats tiesiogiai, nei per atstovę, nors teismas jį buvo įpareigojęs, turi nepilnametį sūnų, apie kurį atsakovas teismui taip pat duomenų neteikė, galimai yra paėmęs iš banko paskolą, bet tokių duomenų teismui taip pat nėra pateikta (b. l. 78-79), yra darbingas, duomenų byloje, kad jis būtų neįgalus, nėra, nepilnametis vaikas šiuo metu yra 17 metų amžiaus, turintis sveikatos problemų, specialių poreikių neturi, teismo nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovo yra nedidelė, galinti patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius, atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę teikti dukrai tokio dydžio išlaikymą.

33.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3424-03/2003 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti išlaikymą iš atsakovo vaikui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintinas, išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y., nuo 2019 m. gegužės 3 d., iki vaiko pilnametystės, nes šios kategorijos bylose teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 ir 4 dalys), nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis), o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kaip kad prašo ieškovas, nes vaikui išlaikymas reikalingas dabar ir kiekvieną dieną, o duomenų, kad atsakovas jį mokėtų, byloje nėra. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti trečiajam asmeniui – rūpintojai L. M. uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis). Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

34.       Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko nuolatinio rūpintojo paskyrimo (CPK 4961 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo A. S. valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, atsakovui suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 53), į tai, kad prioritetas teiktinas jo turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iš atsakovo nepriteistinos, taip pat bylinėjimosi išlaidos (advokatės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos) valstybei iš atsakovo taip pat nepriteistinos, visos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 376, 400-407, straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 4961 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinąja rūpintoja L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3424-03/2003 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų, 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-05-03) iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vykdyti skubiai.

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja                                                              Asta Čebatoriūtė