Civilinė byla Nr. 2YT-2556-979/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00730-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. 

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 14 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad po J. M. mirties, liko asmeninės nuosavybės teise jai priklausantis nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) bei, kai kuris kilnojamas turtas t. y. baldai, namų apyvokos ir buities daiktai. Dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po J. M. mirties, niekas į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl notarinėje kontoroje paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Santuokoje su J. M. susilaukė sūnaus R. M., kuris į notarinę kontorą per įstatymo numatytą laiką nesikreipė ir palikimo atsisako pareiškėjo naudai. Pareiškėjas yra solidaus amžiaus, silpnos sveikatos, neturi teisinio išsilavinimo, todėl nei į teismą, nei į palikimo atsiradimo vietos notarą per įstatymo numatytą laiką nesikreipė, bet visą laiką po sutuoktinės J. M. mirties jos palikimą faktiškai valdo, toliau gyvena gyvenamajame name, esančiame Pavasario g. 7, Simne, Alytaus r. sav., naudojasi ir prižiūri visą gyvenamąjį namą su visais jo priklausiniais bei naudojuosi po sutuoktinės J. M. mirties baldais ir kitais namų apyvokos ir buities daiktais, rūpinuosi žemės sklypais, moka visus mokesčius.

Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, jokių pretenzijų į motinos palikimą neturi ir į jį nepretenduoja. Patvirtino, kad po sutuoktinės J. M. mirties jos palikimą faktiškai valdo pareiškėjas. Prašo palikimo paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. po savo sutuoktinės J. M. mirties priėmė visa jos palikimą t. y. pradėdamas jai priklausiusį turtą faktiškai valdyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. M. ir palikėja J. M. buvo sutuoktiniai, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Palikėja J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Po palikėjos J. mirties liko palikimas: 0.1877 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2.1325 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2.5032 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei kilnojamas turtas - baldai, namų apyvokos ir buities daiktai. Duomenų, kad palikėja būtų sudariusi testamentą, nėra. 2019 m. vasario 26 d. notarės M. B. liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po palikėjos mirties neužvesta (b. l. 8). Suinteresuotas asmuo R. M. yra palikėjos J. M. ir pareiškėjo R. M. sūnus, kuris atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos palikimą po jos mirties faktiškai valdo pareiškėjas (b. l. 7, 22-23). Pareiškėjo pateiki AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjas moka mokesčius už palikėjos likusį turtą (b. l. 17).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos J. M. mirties momento 2018 m. lapkričio 12 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po sutuoktinės J. M. mirties jos palikimu, likusiu paveldimu turtu – gyvenamuoju namu, žemės sklypais, asmeniniais daiktais faktiškai naudojosi, juos valdo palikėjos sutuoktinis A. M.. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas A. M. po sutuoktinės J. M. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                        Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė