Baudžiamoji byla Nr. 1-94-389/2016

                                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51799-2015-2                                                                                

                                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                                                              1.2.5.4.; 2.3.6.4.5.;

                                                                                                                                                             1.1.7.2.7.                                                                                                                               

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016-02-29

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė,

sekretoriaujant Elonai Klemkienei, Ingai Madeikienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

gynėjai Reginai Butnevičienei,

vertėjai Jurgitai Stumbrienei,

nukentėjusiajai R. V.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vokietijos pilietis, siras, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 145 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs įrodymus baudžiamojoje byloje,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis F. M. R. 2015 m. rugsėjo 8 d., nukentėjusiajai R. V. pabėgus iš namų Vokietijoje ir atvykus į (duomenys neskelbtini), taip pat iš Vokietijos atvyko į (duomenys neskelbtini) ir nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., per R. V. giminaičius ieškojo R. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. V. baimę, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2015 m. rugsėjo 30 d., apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), daužė bei spardė savo sutuoktinės R. V. buto duris, šaukė, kad ją užmuš, dėl ko nukentėjusiajai R. V. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tokiu būdu jis terorizavo nukentėjusiąją R. V., grasindamas padaryti pavojingą veiką jos gyvybei, sistemingai R. V. baugino, naudodamas psichinę prievartą.

Kaltinamasis F. M. R. kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo buvusi sutuoktinė. R. anksčiau laikė žmona. Nei karto nebuvo panaudojęs peilio prieš šią moterį. Ji pasakė, jei jis atvyks į Lietuvą, ji jį išdurs (apgaus). Sirijoje pardavęs žemes, gavo 40 000 eurų. 2000 eurų išleido dokumentams, advokatams. Tai buvo pinigai ne iš banko, tai buvo juodi pinigai. Tuos pinigus parsinešė į namus. Žmona tuo metu nežinojo, kad jis turi pinigus. Namų raktus turėjo abu. Tie pinigai 6 dienas prabuvo namuose, jis apie juos nekalbėjo. Savo bosui pasakė, kad nori pirkti namą. Jis pasakė, kad už namą reiks 47 000 eurų mokėti, gal dar kažkiek nuleis. Tą namą būtų galėjęs pirkti tik žmonos vardu, kadangi norėjo moteriai padovanoti namą už kartu pragyventus metus. Sekmadienį su žmona vyko į turgų apsipirkti, ten viskas nebrangu, turėjo du kavos aparatus. R. paprašius pinigų važiuoti į Linksmerg, pasakė, kad neturi pinigų, tačiau ryt gaus iš boso ir duos. Banko kortelė buvo pas R.. Skambino R., tačiau niekas neatsiliepė. Vėliau atsiliepusi pasakė, kad važiuoja ne į Lietuvą. Pasakė, kad myli, jog grįžtų, tačiau ji pasakė, kad negrįš. Dar žmona pasakė, kad, jei jis atvažiuos į Lietuvą, ji jį išdurs. Nuėjęs pasižiūrėti pinigų, jų neberado. Į pakartotinius skambučius R. neatsakė. Per „skype“ bandė susisiekti, bet ji pasikeitė slaptažodį, nepavyko ir per „facebook“. Rašė jai žinutes, jei ji nori pinigų, jai duos daugiau pinigų. Atvažiavęs į Lietuvą, paskambino jos sūnui, kuris pasakė, kad mama Lenkijoje, jog važiuotų namo. Grįžęs namo, dirbo, skambino sūnui, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Paprašė draugo, kad šis vokiškai parašytų R. žinutę, kurioje nurodė, jog atvažiavęs į Lietuvą, duos jai 2000 eurų, paprašė jos banko sąskaitos. Nenori turėti jokių problemų, atvažiavo į Lietuvą, nes myli tą moterį. Paskambinęs kaimynui į duris, paprašė, kad jis paskambintų į R. duris ir ją pakviestų, jis pasakė, jog yra jos automobilis, gal išėjo į parduotuvę. Pasibeldus išgirdo spynų trekštelėjimą, tada pasakė R., kad atvažiavo pas ją. Buto durų nespardė. Nesakė, kad ją užmuš. Policija jo paklausė, ar atvažiavo nužudyti žmonos. 2015-09-12, 2015-09-30 atvyko į Lietuvą, norėdamas, kad žmona su visais pinigais grįžtų namo, nenorėjo problemų. Ikiteisminio tyrimo metu nekalbėjo apie pinigus, nes niekas jo nesiklausė. Spalio mėnesį, kai buvo skirtas suėmimas, nieko nesakė, nes myli savo žmoną. Jo pinigai yra jos pinigai. Jei R. pasakys ne, tai nieko nekalbės. Nenorėjo šeimoje jokių problemų, galvojo 10-15 dienų jį palaikys ir paleis. Paskutinį kartą, kai atvažiavo į Lietuvą ir buvo sulaikytas, atvažiavo vienas autobusu. Prie R. V. buto durų su savimi rankoje turėjo mažą tašytę, joje buvo telefonas, piniginė, taip pat turėjo 0,5 l talpos plastikinį vandens buteliuką, kurį pirko parduotuvėje „Maxima“ prie R. namų. Akistatos metu ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad R. rodė filmus, kuriuose matyti, kaip žudomi žmonės Sirijoje. Vieną kartą rodė ir pasakė R., kad žiūrėtų, kokios nesąmonės daromos Sirijoje. R. pasakė, kad jai nepatinka į tokius dalykus žiūrėti. Tai buvo gal du kartus. Vieną kartą rodė prie pusbrolio Z. I.. Kai R. vedė, pasakė, kad jam kitų moterų nereikia, tik jos. R. yra sakęs, kad ją labai myli ir, jei ji išeis, jis bus miręs. R. yra labai gera moteris, todėl mano, kad R. įtaką daro jos sesuo G., todėl ji davė parodymus prieš jį. Kai R. išvažiavo į Lietuvą, nesuprato, kad žmona jį paliko. Kai pirmą kartą atvažiavo jos ieškoti, nežinojo, kad R. grįžo į Lietuvą. Antrą kartą atvažiavo, nes norėjo pasikalbėti su R., paklausti, kodėl ji taip daro, norėjo pasakyti, kad ją myli. Atvykdamas su savimi turėjo Sirijos ir Vokietijos pasus. Iš Sirijos valstybės dokumentų turėjo tik Sirijos pasą. Kitas dokumentas yra Vokietijos pasas, išduotas trejiems metams. Visiems naujai atvykusiems žmonėms duoda leidimą trejiems metams. Lietuvoje leidimą gyventi turėjo vieneriems metams, paskui pratęsė, paskui išvyko į Vokietiją. Nepatiko Lietuvoje, mat negavo darbo, o Vokietijoje yra darbų. R. atidarydavo jam „skype“, „facebook“, jokių peilių neturėjo. Nesupranta anglų kalbos, nes jam per daug sunku.

              Nukentėjusioji R. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, susituokė Kipre, paskui įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini). Kai sudarė santuoką, jis sakė, kad nori, jog žmona visiškai nedirbtų. Jis norėjo dirbti ir išlaikyti ją. Iki atvykimo į Lietuvą susituokę trejus metus ir tris mėnesius gyveno Kipre. Važiavo į Turkiją, sutvarkė dokumentus ir atsivežė jį į Lietuvą. Pati du darbus turėjo, dirbo vyr. buhaltere. Vyras Lietuvoje apie tris mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini) statybininku už minimalų atlyginimą. Atlyginimą jai atnešdavo, rūbus pirko, dantis jam sutvarkė. Lietuvoje gyveno iš jos pinigų, Vokietijoje dirbo sutuoktinis. Pradžioje dar turėjo savų santaupų, paskui jis pirko maistą. Sakydavo, kad eina dirbti statybose. Kokios jo pajamos būdavo, nežino. Jis gaudavo pašalpą, duodavo pinigų maistui. Buvo kelis kartus nuvažiavę į turgų rūbų nusipirkti. Būnant Lietuvoje, taip pat ir Kipre, jam pakalbėjus su artimaisiais, jo aplinkos žmonėmis, užeidavo pyktis be priežasties. Atlėkdavo su peiliais, prikuldavo ir sakydavo, kad ją subjauros. Gyvenant Kipre, jai priėjus užsukti dujas, jis griebė jai už rankos, savo ranka suspaudė čiaupą taip, kad sutrupėjo. Sutuoktinis sakydavo, kad neva jam pyktis užėjo, jis nieko prieš ją neturėjo, sau norėdavo kažką bloga pasidaryti. Pirko jam B grupės vitaminus. Grįžus į Lietuvą, taip pat būdavo tokių pykčių. Jis pasiimdavo peilį ir bėgdavo į gatvę, jo neišleisdavo. Gyveno Lietuvoje 1,5 metų, per tą laikotarpį tokie atvejai buvo keli. Išvykus į Vokietiją, jis sakė, kad jo giminė ten gyvena, gaus darbą, statysis namus, planavo ten bendrą ateitį. Pagalvojusi, kad sutuoktiniai turi būti kartu, paliko darbą ir išvažiavo kartu su juo. Atvykus į Vokietiją, iš pradžių gyveno normaliai. 2015 metų gegužės mėnesį jis jau turėjo savo pasą. Po gegužės mėnesio jos atžvilgiu vyro elgesys pasikeitė. Nuomavosi keturis kambarius, iš kurių vienas buvo jo rūkomasis, ten jis interneto telefoninio ryšio programa „skype“ kalbėdavo su draugais, giminėmis. Kai pasišnekėdavo po kelias valandas su savo aplinkos žmonėmis, jam užeidavo pykčiai. Atlėkdavo pas ją, pradėdavo ieškoti priekabių, tačiau ji stengdavosi nesivelti į ginčus. Jis puldavo prie jos, einančios prie durų su į tašę sukrautais daiktais, traukdavo, nuplėšdavo rūbus, liepdavo krautis daiktus, stumdydavo, neišleisdavo. Pasiimdavo du didelius peilius, pripuldavo prie jos, sakydavo, kad jos ilgas liežuvis, jog jis jį nupjaus, tada rankas nukapos, kojas. Nuramindavo jį, sakydama, kad jį myli. Po to jis sakydavo, kad jį giminė sunervavo, jog jam blogai sekasi. Vieną kartą nutempė ją nuo durų, nutvėrė iš rozetės prailgintoją, apvyniojo jai aplink kaklą ir pradėjo smaugti, nutempęs į miegamąjį, smaugė rankomis. Būdavo, kad išėjęs į darbą, po pusvalandžio grįžta, sekdavo ją. Vieną dieną, po sutuoktinio pavartoto fizinio smurto jos atžvilgiu, kelis kartus matė vieną žmogų, sutuoktinis sakydavo, kad tai jo pusbrolis. Jį vadindavo Z.. Jis gyveno Vokietijoje, toliau nuo jų. Įtaria, kad jis ją stebėdavo. Buvo atvejis, kai jis atbėgęs užsimojo mažiuku peiliuku ir gal per sprindį tas peiliukas sustojo nuo jos. Pradėjo galvoti, kad vieną kartą ta ranka gali nebesustoti. Paskutinę savaitę beveik kasdien jis gaudavo smurtinio turinio vaizdo įrašus savo telefone su žmonių kankinimais, žudymu. Tuos vaizdus rodydavo ir jai. Pati tų vaizdų nežiūrėdavo, bet girdėdavo. Dažniausiai būdavo vaizdai, kur moterys kankinamos rėkdavo. Žiūrint tuos įrašus, atrodė, kad žiūrėdamas jautė malonumą. Jis juos rodydavo, norėdamas ją įbauginti. Kai tuos vaizdus pradėjo rodyti po kelias valandas, paklaustas, kaip galima žudyti žmones, vyras pasakė, kad pats penkis žmones yra nužudęs, bei paklausė, ko ji bijo, kai jis laksto su peiliais, juk vis tiek mirs. Sutuoktinis prieš ją naudojo fizinę jėgą, varydavo išeiti, bet paskui neišleisdavo, sakydavo, kad jei ji pabėgs, jis ją vis tiek papjaus. Jis sakė, kad ji jam priskirta kaip žmona, kad vedė visam laikui, kol gyva bus. Vieną sekmadienį, grįžusi iš turgaus, padarė kavos, sėdėjo virtuvėje, kitame kambaryje parūkęs sutuoktinis pradėjo jai sakyti, kad europiečiai blogi. Pasakė jam, kodėl tada europiečiai, o ne Azijos šalys padeda Sirijos žmonėms. Jis iš lėto pasiėmė arbatą, pasidėjo ant rankos ir jai visu smūgiu trenkė į akį. Arbata ištiško po visą koridorių, truputį pažeidė akį. Atsistojusi anglišku tekstu jam padėkojo ir nuėjo į kambarį. Tada galutinai nusprendė išvykti į Lietuvą. Suvaidino, kad lanko kursus, į kuriuos turėjo važiuoti pirmadienį. Naktimis iš baimės purtydavo šaltis. Pirmadienį, paruošusi pusryčius ir palaukusi, kol vyras išeis į darbą, apie 8.30 val. automobiliu išvažiavo į Lietuvą. Važiavo apie 160 km per valandą greičiu, turėjo navigaciją.  Grįžęs po darbo, sutuoktinis jai paskambino ir paklausė, kur ji yra. Pasakė sutuoktiniui, kad išvažiavo, jog jį palieka, kad tikrai negrįš, jog vienas kitam netinka ir nebegyvens kartu. Jis pasakė, kad atvažiuos į Lietuvą, o tada jau galės atvažiuoti policija. Suprato, ką jis jai norėjo pasakyti. Važiuodama paskambino sesers dukrai K., pasakė, kad atvažiuoja į Lietuvą. Grįžusi į (duomenys neskelbtini), susitiko su sese, buvo į kaimą nuvažiavusi. Tetai A. nesakė, kad grįžo į Lietuvą. Apie grįžimą žinojo sesers dukra, sūnus. Sesuo pamokė, kad prie savo namo nestatytų automobilio, taip ir padarė. 2015 m. rugsėjo 12 dieną, paskambinusi sūnaus draugui, paprašė, kad pakeistų spyną. Praėjus pusvalandžiui, išgirdo skambutį į duris. Prisėlinusi prie durų, pamatė, kad akutė uždengta. Labai išsigando. Paskambinusi sesei, paklausė ką daryti. Seseriai patarus, dar kartą pasižiūrėjo, tačiau nieko nebebuvo. Po kiek laiko paskambinusi sesuo pasakė, kad tikrai buvo sutuoktinis, nes kalbėjo telefonu su juo, jis sakė esąs pas A. (V.) kaime ir vėl ruošiasi pas ją atvažiuoti. Paskambino policijai ir paprašė pagalbos. Sesers dukrytė su drauge atlėkė jai į pagalbą ir pasisiūlė pabūti kartu. Tada atvažiavo policija. Su policijos pareigūnais bevažiuojant, pamatė jį ateinantį ir parodė pareigūnams. Policijos pareigūnai pasakė, kad kol nėra pareiškimo, jie negali jo sulaikyti. Persėdo į sūnaus draugo mašiną, jis nuvežė ją iki jos automobilio, paskambino dukterėčiai, kuri pakvietė važiuoti pas ją į kaimą. Kitą dieną grįžo į (duomenys neskelbtini) ir prabuvo savaitę pas K. (M.), tada parašė pareiškimą policijai. Buvo kurį laiką išvažiavusi pas sūnų. Išmetė telefono kortelę. Kai jis atvyko 2015-09-12, išvyko antradienį - 2015-09-14.  Pamatė, kad jis jos negali pasiekti vienas, tai išvažiavo pagalbos. Mano, kad jis buvo atvažiavęs vienas. 2015-09-30, grįžusi į namus, automobilį pastatė prie namų. Kažkas paskambino į duris, per akutę matė kaimyną, tačiau durų nerakino. Po kito skambučio matė per akutę kaimyną, valgantį obuolį, bandė atrakinti duris, vieną spyną jau atrakinusi ir tuo pačiu metu žiūrėdama per akutę, pamatė kaip iš už kaimynų durų tekinas iššoko sutuoktinis. Vėl užrakino tą spyną. Vienų durų buvo neatrakinusi. Jis paprašė atrakinti duris, kreipdamasis į ją „meile“. Tada, jis įsiutęs, pradėjo daužyti, spardyti duris, laužti už rankenos. Jis pasakė, kad tikrai ją nužudys. Tie grasinimai realūs buvo visą laiką. Jis gali vieną minutę sakyti, kad myli, kitą minutę su peiliais stovėti. Telefonu iškvietė policiją. Sesuo žiūrėjo per akutę ir sakė, kad jis turėjo kažkokį buteliuką, paskui išbėgo tekinas laiptais. Tada po kiek laiko atvažiavo policija. Antrą kartą jis buvo ne vienas atvažiavęs. Buvusi bendradarbė skambino ir pasakė, kad skambino jos (nukentėjusiosios) vyro draugas A. ir pasakė, kad jis dabar yra Lietuvoje prie Maximos. Tas žmogus neturi leidimo Vokietijoje gyventi. A. anksčiau gyveno Kipre. Jei būtų žinojusi, kad jis Vokietijoje, dar būtų pagalvojusi ar važiuoti į Vokietiją. Tas žmogus neigiamas savo elgsena. Policijos pareigūnai jį išsivežė, dar kartą parašė pareiškimą. Jis atvažiavo iš Vokietijos tikrai ją papjauti. Jis iš prigimties yra šykštus, nebūtų šiaip važiavęs. Gavusi 300 eurų pavedimą iš vyro, padarė atgalinį pavedimą. Apie 40 000 eurų sumą jokios kalbos nebuvo. Jis tokios pinigų sumos neturėjo. Vieną savaitę valgė tik baklažanus. Net valgyti nusipirkti nuvažiuodavo labai retai. Sūnus pervedė pinigų, kad atvažiuotų į Lietuvą. Anksčiau nepabėgo iš Vokietijos todėl, kad Vokietijoje buvo viena, nors ir turėjo sūnaus automobilį, tačiau anksčiau nebuvo taip toli važiavusi, be to, bijojo, kad sutuoktinis ją pagaus. Vokietijoje nesikreipė į policiją, nes bijojo.

Liudytoja A. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip dukterėčios R. (V.) vyrą. R. pasakojo, kad Vokietijoje nieko gero, buvo liūdna, verkė daugiau negu kalbėjo. 2015-09-12, apie 15.30 val., R. vyras atvažiavo su taksi į kiemą, su taksistu įbėgo į kiemą ir pradėjo šaukti kur yra R.. Nežinojo, kad R. grįžusi. Jai buvo šokas, visa purtytis pradėjo. Jis prašė duoti R. telefono numerį, tada ištraukė iš jos telefoną, tačiau taksistas paėmė iš jo telefoną. Su kaltinamuoju bendravo lietuviškai. Pasakė jam, kad pas ją nėra R.. Vakare jis vėl atvažiavo su kitu žmogumi. Jos (liudytojos) vyras nuėjo prie vartelių. Tas kitas vyriškis buvo vertėjas, vėl teiravosi R.. Vyriškis angliškai kalbėjo su kaltinamuoju, su vyru lietuviškai kalbėjo. Abu su vyru pasakė, kad R. nėra. 2015-09-14, važiuodama autobusu, pastebėjo jį sėdintį, todėl bėgo į autobuso galą, kad liktų nepastebėta. Išlipusi iš autobuso, paskambino ir perspėjo R. V.. Pati labai išsigando. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja K. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip tetos (R. V.) vyrą. Kai pasiskambindavo į Vokietiją, teta niekada nedejuodavo, tačiau būdavo liūdna, be nuotaikos. Pirma sužinojo apie tai, kad teta 2015-09-12 grįžo į Lietuvą. Pora dienų buvo ramu, paskui sužinojo, kad atsiveja jos vyras, tada bandė ją paslėpti pas save keletą dienų. Matė jos baimę, išgąstį. Daug kartų ją lydėdavo, nes ji labai bijojo. Ji pasakojo, kad buvo sutuoktinio smaugiama, jog peilius kilnojo prieš ją, grasino, kad nužudys, papjaus. Ji minėjo, kad sutuoktinis žiūrėdavo kažkokius vaizdus, kur rėkia kankinami žmonės, moterys klykia, kad jai pačiai siūlė žiūrėti. Giminių rate turėjo įtarimų, kad su R. kažkas blogai, bet R. nieko nesakė. Kai buvo grįžusi anksčiau, prašė tetos nebegrįžti į Vokietiją, bet ji išvažiavo, greičiausiai iš baimės. Kaltinamąjį gyvai buvo susitikusi du kartus. Su juo minimaliai bendravo, asmeniškai pažinojo, bet jo apibūdinti negali.

Liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip sesers (nukentėjusiosios R. V.) vyrą. Jis nori su seserimi susidoroti. Sesuo buvo atvažiavusi vasario mėnesį pasiimti automobilio, labai prašė nevažiuoti, bet ji išvažiavo, gal bijojo. Sesuo pasakojo, kad vyras rodydavo jai filmus, kaip kankina žmones, sakydavo, kad ji nežino kas jos laukia, tyčiojosi iš jos, bandė smaugti, skriaudė. Kai grįžo į Lietuvą, ji buvo didžiulėje baimėje, vis dairėsi ir bijojo. Kai sesuo sužinojo, kad atvažiavo jos sutuoktinis ir jos ieško, ji buvo labai įbauginta, matė, kad ji tikrai bijo. Kaltinamasis buvo pas ją (liudytoją) atvažiavęs 2015-09-12 vakare su kažkokiu žmogumi, buvo nervingas, sugniaužęs kumščius, ieškojo R.. Jis kalbėjo savo kalba ar angliškai, nesuprato, nes mokėsi vokiečių kalbą. Pati matė, kaip jis atvažiavęs daužė sesers buto duris, rėkė, kad ją nužudys. Su savimi jis turėjo kažkokį plastmasinį buteliuką, paskui kažko ieškojo, ir išbėgo iš laiptinės. R. visa drebėjo. Tai buvo 2015-09-30, apie 15 valandą dienos, tą pačią dieną, kai jį sulaikė policija.

Liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip tetos (R. V.) vyrą. Paskutinius metus teta gyveno baimėje, ji grįžo į Lietuvą, nes bijojo dėl savo gyvybės. Grįžusi rugsėjo mėnesio pradžioje, teta pasakojo, kad vyras labai grubiai elgdavosi su ja, grasindavo, bet teta nutylėdavo daug ką, ji būdavo liūdna. Ji pasakojo, kad grįžo, bijodama dėl savo gyvybės, atsiguldama nežinodavo, ar ji gyva atsikels, vyras jai grasindavo, yra sakęs, kad ją papjaus. Apie vyro grasinimus tetai žino tik iš tetos pasakojimų. Teta viena dirbo Lietuvoje, abu išlaikė. Kai atvažiavo tetai į pagalbą, ji (nukentėjusioji) drebėjo, buvo šoke, ji žinojo ko bijo, to negalima suvaidinti.

Liudytojas G. A. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta kaip kaimynus. Kai kaimynas atėjo, gali būti kad 2015-09-30, ir paskambino į duris, atidarė. kaltinamasis turėjo krepšiuką. Iš gestų pirštais suprato, kad kaimynas norėjo pasakyti, kad nėra žmonos. Nuėjęs prie virtuvės lango ir pamatęs, kad yra kaimynės automobilis, pasakė kaimynui, kad gal jo žmona išėjo į parduotuvę. Nuėjęs paskambino į kaimynės (R. V.) buto duris, kai nuspaudė mygtuką antrą kartą, išgirdo kaip viena spyna atsirakino, po to užsirakino, tada suprato, kad tai šeimos konfliktas, todėl išėjo pas save ir užsirakino. Paskui pamatė policiją. Anksčiau jie abu gražiai gyveno, jokio triukšmo nebūdavo.

Liudytojas B. G. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip kaimyną, su kuriuo pasisveikindavo ir viskas. 2015-09-30, eidamas iš parduotuvės, išgirdo triukšmą. Užlipęs į trečią aukštą, pamatė, kad jis spardo R. duris. Kaimynui pasakė, kad reiks kviesti policiją, tada jis nusikeikė ir išėjo. Kaimynas po pažastimi laikė su savimi turėjo 1,5 l skaidraus skysčio plastikinį butelį. Anksčiau jis buvo ramus, jokių tokių konfliktinių situacijų nėra buvę.

                                   Rašytinė bylos medžiaga

Iš 2015-09-16 R. V. pareiškimo (b.l. 5, t. 1) matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51799-15 pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., t.y. dėl grasinimo nužudyti. Pareiškime R. V. nurodė, kad prieš jai atvykstant į Lietuvą, F. M. R. jai buvo sakęs, jog labai paprasta nužudyti žmogų, kad jis nužudęs 5 žmones. Paskutiniu metu F. M. R. per savo mobiliojo ryšio telefoną žiūrėdavo vaizdus kaip prievartaujamos ir mėsinėjamos moterys ir tuos vaizdus rodydavo jai. Rodė filmuotą medžiagą, kaip elektriniu pjūklu vienam žmogui pjovė galvą.

            Iš 2015-09-30 R. V. pareiškimo (b.l. 60, t. 1) matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54449-15 pagal LR BK 145 str. 1 d. 2015-10-01 nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-51799-15 ir 01-1-54449-15 sujungti į vieną, paliekant bendrą bylos Nr. 01-1-51799-15.

           Iš 2015-09-30 įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 63-65, t. 1) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

            Iš 2015-10-21 akistatos protokolo (b.l. 45-48, t. 2) matyti, kad akistatos su F. M. R. metu nukentėjusioji R. V. patvirtino savo parodymus. F. M. R. akistatos metu aiškino, kad 2015-09-30 pas R. V. ėjo su gerais ketinimais, jokių grasinimų neišsakė. F. M. R., atsakydamas į R. V. parodymus, aiškino, jog smurtinius filmus Rimai rodydavo, kad ji pamatytų kaip žudomi žmonės Sirijoje, tuo jis jokio blogo tikslo neturėjo, peiliu negrasindavo, niekada žmonos nesmaugė, 2015-09-30 Rimos buto durų nespardė, negrasino.

            Iš santuokos liudijimo (b.l. 39, t. 1) matyti, kad 2012-08-08 Kipre registruota R. V. ir F. M. R. santuoka.

           Iš leidimo gyventi (b.l. 41, t. 1) matyti, kad 2014-08-14 F. M. R. buvo išduotas leidimas Nr. LT7350439 laikinai gyventi Lietuvoje, asmens kodas-(duomenys neskelbtini) šis leidimas galiojo iki 2015-08-14.

            Iš daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“ ir pakrovėjas, kurie sulaikant F. M. R. buvo iš jo paimti ir per Panevėžio apskr. VPK areštinės ir konvojaus skyriaus viršininką G. M. perduoti ikiteisminiam tyrimui, priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugyklą, kvitas BBB Nr. 048509 (b.l. 18-27, t. 1). 2015-09-30 įvykio vietos apžiūros metu paimtas biologinis pėdsakas, priduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugyklą, kvitas BBB Nr. 048510 (b.l. 63-67, t. 1). Byloje saugomas F. M. R. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7350439 (b.l. 101, t. 2).

              LR BK 145 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. LR BK 145 str. 2 d. įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. LR BK 145 str. 2 d. numatytų nusikaltimų sudėtis formalioji, dėl to nusikaltimai laikomi baigtais nuo konkrečių veiksmų atlikimo momento.

              Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą. Sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus. Sistemingo kito žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą sudėtyje psichinė prievarta suprantama ne vien kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.) vykdomas bauginimo procesas, objektyviai pasireiškiantis baimės jausmo sukėlimu kitam žmogui. Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą, psichologinį diskomfortą nukentėjusiajam. Bauginamasis poveikis gali būti išreikštas ir neteisėtu fiziniu poveikiu nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, turto sugadinimu ar sunaikinimu ir pan.

              Teisminio nagrinėjimo metu F. M. R. pripažino, kad du kartus buvo atvykęs į Lietuvą ieškoti savo žmonos R. V., kuri, jam iš anksto nepranešusi, išvyko iš jų bendrų namų Vokietijoje. Kaltinamasis neigė, kad yra naudojęs prieš nukentėjusiąją psichinę ar fizinę prievartą, neigė, kad 2015-09-30 spardė ir daužė jos buto duris bei grasino ją nužudysiąs. Savo atvykimo į Lietuvą priežastis nurodė meilę žmonai bei norą parsivežti ją atgal į Vokietiją su už parduotą žemę gautais pinigais, kuriuos ji neva iš jo pasiėmė. Kaltinamasis pripažino rodęs nukentėjusiajai smurtinio pobūdžio įrašus, tačiau tik tam, kad ji žinotų, kas vyksta Sirijoje. Taigi kaltinamasis visiškai nepripažino jam inkriminuoto kaltinimo. Tačiau jo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. F. M. R. kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis per R. V. giminaičius ieškojo R. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. V. baimę nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Nukentėjusioji R. V. nurodė, kad 2015-09-12, būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), sulaukė skambučio į duris, tačiau durų neatidarė, kadangi akutė iš kitos durų pusės buvo uždengta. Pamaniusi, kad tai gali būti iš Vokietijos atvykęs jos vyras, nuo kurio ji pabėgo, labai išsigando. Jos nuogąstavimus dėl vyro atvykimo patvirtino ir netrukus sesers G. S. telefonu pranešta informacija, kad kaltinamasis buvo žmonos nuvažiavęs ieškoti pas tetą A. V. ir vėl ruošiasi pas ją atvažiuoti, todėl nukentėjusioji paskambino policijai ir paprašė pagalbos. Kadangi labia bijojo, į pagalbą pasikvietė dukterėčią L. P. su drauge pabūti kartu. Liudytoja A. V. patvirtino, kad 2015-09-12 apie 15.30 val. kaltinamsis įbėgo į kiemą ir pradėjo šaukti, klausdamas, kur yra R. (nukentėjusioji). Jai buvo šokas, visa purtytis pradėjo. Jis prašė duoti R. telefono numerį, tada ištraukė iš jos telefoną, tačiau taksistas paėmė iš jo telefoną. Liudytoja taip pat parodė, kad 2015-09-14 mieste pamačiusi autobusu važiuojantį kaltinamąjį labai išsigando, netgi stengėsi slėptis, kad liktų jo nepastebėta bei telefonu perspėjo nukentėjusiąją. Liudytoja K. M. 2015-09-12 sužinojo, kad tetą R. V. atsiveja jos vyras, tada bandė ją paslėpti pas save keletą dienų. Matė jos baimę, išgąstį. Daug kartų ją lydėdavo, nes ji labai bijojo. Iš R. V. girdėjo, kad buvo sutuoktinio smaugiama, kad jis peilius kilnojo prieš ją, grasino, kad nužudys, papjaus. Ji minėjo, kad sutuoktinis žiūrėdavo kažkokius vaizdus, kur rėkia kankinami žmonės, moterys klykia, kad jai pačiai siūlė žiūrėti. Liudytoja G. S., nukentėjusiosios sesuo, parodė, kad R. V. pasakojo, kad vyras rodydavo jai filmus, kaip kankina žmones, sakydavo, kad ji nežino kas jos laukia, tyčiojosi iš jos, bandė smaugti, skriaudė. Kai grįžo į Lietuvą, ji buvo didžiulėje baimėje, vis dairėsi ir bijojo. Kai sesuo sužinojo, kad atvažiavo jos sutuoktinis ir jos ieško, ji buvo labai įbauginta, matė, kad sesuo tikrai bijo. Kaltinamasis buvo pas ją (liudytoją) atvažiavęs 2015-09-12 vakare ieškoti R. V. su kažkokiu žmogumi, buvo nervingas, sugniaužęs kumščius, ieškojo R.. Liudytoja L. P. patvirtino nukentėjusiosios žodžius dėl didelio jos išgąsčio į Lietuvą atvykus kaltinamajam, parodydama, kad kai 2015-09-12 atvažiavo tetai (R. V.) į pagalbą, ji (nukentėjusioji) drebėjo, buvo šoke, ji žinojo ko bijo, to negalima suvaidinti.

              Dėl 2015-09-30 sutuoktinio atvykimo į Lietuvą nukentėjusioji R. V. parodė, kad kažkas paskambino į duris, per akutę matė kaimyną, tačiau durų nerakino. Po kito skambučio matė per akutę kaimyną, valgantį obuolį, bandė atrakinti duris, vieną spyną jau atrakinusi ir tuo pačiu metu žiūrėdama per akutę, pamatė kaip iš už kaimynų durų tekinas iššoko sutuoktinis, todėl vėl užrakino tą spyną. Kadangi ji nesutiko atrakinti durų, jis įsiutęs pradėjo daužyti, spardyti duris, laužti už rankenos bei pagrasino, kad tikrai ją nužudys. Nukentėjusioji teismo posėdyje pabrėžė, kad kaltinamojo grasinimai realūs buvo visą laiką bei kad jis atvažiavo iš Vokietijos tikrai ją papjauti. Liudytoja G. S. teisme patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis 2015-09-30 daužė sesers buto duris bei rėkė, kad ją nužudys. Liudytoja nurodė, kad tuo metu nukentėjusioji visa drebėjo. Liudytojas B. G. M. patvirtino, kad 2015-09-30 išgirdęs triukšmą laiptinėje ir užlipęs į trečią aukštą, pamatė, kad F. M. R. spardo R. (V.) buto duris. Kaltinamajam pasakė, kad reiks kviesti policiją, tada jis nusikeikė ir išėjo.

              Nagrinėjamoje byloje F. M. R. inkriminuotas sistemingas, nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. vykdytas psichinės prievartos naudojimas (terorizavimas) prieš sutuoktinę R. V.. Vienu atveju psichinė prievarta reiškėsi tiesioginiais grasinimais atimti gyvybę (šaukiant išreikštu grasinimu nužudyti) bei neteisėtu fiziniu poveikiu jos turtui (buto durų daužymu bei spardymu), kitu atveju - bauginančios atmosferos kūrimu (antrą kartą atvykęs į Lietuvą ne pats skambino į nukentėjusiosios buto duris, tačiau paprašė tai padaryti kaimyno, bandydamas taip apgauti sutuoktinę, kad ši atidarytų duris, o jai pradėjus rakinti vieną spyną, staiga netikėtai iššoko iš už kaimyno durų, taip labai išgąsdindamas nukentėjusiąją), trečiu atveju – per trečiuosius, nukentėjusiajai artimus asmenis (nuvykęs pas A. V. šaukdamas klausė, kur yra nukentėjusioji, bei griebė jai iš rankų telefoną; nuvykęs R. V. ieškoti pas nukentėjusiosios seserį G. S. buvo nervingas, sugniaužęs kumščius). Iš visų šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais F. M. R. siekė sąmoningai sudaryti sutuoktinei baimės ir nerimo atmosferą. Toks elgesys netraktuotinas vien tik kaip sutuoktinių nesutarimai ir konfliktai, o pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį. Veikos pavojingumą rodo ir tai, kad minėti veiksmai buvo atliekami bauginant ne tik sutuoktinę, bet ir jos giminaičius – nukentėjusiosios teta A. V. parodė, kad dėl agresyvaus kaltinamojo elgesio su ja 2015-09-12, kai jis ant jos šaukė bei pagriebė iš rankų telefoną, ji patyrė šoką ir pradėjo purtytis, o 2015-09-14 pamačiusi jį mieste taip pat labai išsigando ir bandė slėptis. Nukentėjusiosios bei liudytojų K. M., G. S. bei L. P. parodymai patvirtina, kad R. V. buvo labai įbauginta savo sutuoktinio veiksmų ir realiai baiminosi dėl savo sveikatos ir gyvybės, todėl slapstėsi pas giminaičius bei prašė jų pagalbos stengiantis išvengti tiesioginio susitikimo su kaltinamuoju. Nors F. M. R. neigė, kad grasino nukentėjusiajai bei spardė jos buto duris, bei teigė atvykęs į Lietuvą neturėdamas blogų ketinimų, jo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, todėl jo parodymai vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2 d.

            Nors nukentėjusioji R. V. teisme parodė, kad gyvenant Vokietijoje F. M. R. jos atžvilgiu naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, tačiau byloje nesurinkta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad ir anksčiau (nei nurodytas kaltinime laikotarpis) jis grasindavo nužudysiantis R. V. ar sunkiai sutrikdysiantis jos sveikatą.

            Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo F. M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam F. M. R., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą (b.l. 97, t. 1), padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo (LR BK 11 str. 4 d.) priskiriama apysunkiems nusikaltimams, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra (b.l. 96, t. 1), psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas (b.l. 103, t. 1), todėl bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam artimą minimaliam terminui laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis LR BPK 94 str., 303-305 str., 307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

F. M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d., ir nubausti jį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimu.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-09-30 iki 2016-02-29 įskaitytinai ir F. M. R. laikyti atlikusiu jam paskirtą bausmę. Kardomąją priemonę-suėmimą-panaikinti, paleisti jį teismo salėje.

Daiktus: 2 mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ ir pakrovėją, perduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugyklą 2015-11-09, kvitas BBB Nr. 048509, grąžinti teisėtam savininkui - F. M. R.. 2015-09-30 įvykio vietos apžiūros metu paimtą biologinį pėdsaką, priduotą saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugyklą 2015-11-09, kvitas BBB Nr. 048510, sunaikinti. Byloje saugomą F. M. R. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7350439 persiųsti Panevėžio apskrities VPK migracijos skyriui, kaip nebegaliojantį.

Priteisti iš F. M. R. 10,36 Eur (dešimties eurų 36 ct) proceso išlaidų bei 532,68 (penkis šimtus trisdešimt du eurus 68 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą šiame teisme.

Teisėja                                                                                                                   Gražina Kazilionienė