Administracinė byla Nr. eA-37-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03173-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas S. I. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-546 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) S. I.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       2019 m. spalio 24 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, tačiau ši 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu atsisakė ją išduoti. Sprendime buvo remiamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktais. Nesutikdamas su aptariamu sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. vasario 27 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino Ambasados 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam nacionalinę vizą.

2.2.       Ambasada 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pakartotinai nusprendė atsisakyti suteikti pareiškėjui nacionalinę vizą. Sprendimas grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2–3 punktais. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Ambasados atsisakymas išduoti nacionalinę vizą negalėjo būti grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, taip pat ir 19 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kadangi atsakovas siejo pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę su dokumentų nepatikimumu. Pareiškėjas pažymi, jog naujų aplinkybių nagrinėjamoje situacijoje neatsirado, todėl Ambasada nesilaiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, turinčio res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. 

3.       Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas atsiliepime pažymi:

4.1.        Sprendimas grindžiamas šiais motyvais: 1) pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. prašyme išduoti nacionalinę vizą deklaravo kelionės į Lietuvos Respubliką tikslą – darbą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; 2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendime konstatavo, kad profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijai keliamas tik reikalavimas turėti C, CE kategorijas. Tokiu būdu, siekiant nustatyti, ar užsienietis atitinka tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo kategorijai keliamus reikalavimus, reikia įvertinti užsieniečio pateiktus C, CE kategorijų turėjimą patvirtinančius dokumentus; 3) pareiškėjas kartu su 2019 m. spalio 24 d. prašymu išduoti nacionalinę vizą kaip C, CE kategorijų turėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo kopiją, kurios tikrumas nėra paliudytas dokumentų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Pareiškėjas taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) institucijos pažymą apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą; 4) pareiškėjas nepateikė (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo originalo arba notarine tvarka paliudyto jo nuorašo, o pateikta (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) institucijos pažyma apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą nėra patvirtinta pažyma (Apostille), taigi pareiškėjo dokumentai neatitinka vizos išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų, todėl pareiškėjas nepagrindė galiojančių C, CE kategorijų turėjimo fakto; 5) 2020 m. liepos 27 d. uždaroji akcinė bendrovė „Hegelmann transporte“ (toliau – ir Bendrovė) viešame informaciniame pranešime nurodė, kad asmenų iš (duomenys neskelbtini) atvykimas į Bendrovę yra laikinai sustabdytas.

4.2.       Pareiškėjas pripažįsta, kad „jokių naujų aplinkybių bei įrodymų nebuvo, kai Ambasada iš naujo nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo“. Tad pareiškėjas nei pateikdamas 2019 m. spalio 24 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą, nei iki Sprendimo priėmimo, nepateikė (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo originalo arba notarine tvarka paliudyto jo nuorašo. Pareiškėjas pateikė tik (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) institucijos pažymą apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą, nepatvirtintą pažyma (Apostille). Pagal galiojančius teisės aktus, užsienio valstybių išduoti pažymėjimai patvirtinami pažyma (Apostille). Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos internetinėje svetainėje yra patalpinta informacija, kad (duomenys neskelbtini) dokumentai turi būti patvirtinami pažyma (Apostille). Pareiškėjas nurodytų reikalavimų nesilaikė, kadangi pateikė tik vairuotojo pažymėjimo kopiją ir pažymą iš buvusios darbovietės. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu nurodė, kad Bendrovė ne visada informavo Migracijos departamentą apie neatvykusius įsidarbinti užsieniečius ar nutraukus sutartį su jais.

5.       Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsiliepimą. Atsikirtime nurodė, jog pažyma (Apostille) neatlieka patvirtinimo funkcijos, jog pareiškėjas turi galiojančią C, CE kategoriją, kadangi ji tik patvirtina dokumento kilmę, asmens parašo ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumą, taip pat pasirašiusio asmens pareigas. Atsakovas pirmą kartą atsisakydamas išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, rėmėsi tuo pačiu argumentu dėl pažymos (Apostille). Apeliacinės instancijos teismas nelaikė pagrįstais tokius atsakovo argumentus ir juos atmetė. Pareiškėjas pateikė informaciją, kurios patikimumas buvo patvirtintas svarbiais ir patikimais dokumentais, jog jis turi galiojančią C, CE kategoriją. Teisės aktuose yra įtvirtinta tik vizų tarnybos teisė, bet ne pareiga pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą, tai nėra imperatyvus nurodymas. Iš pradžių Ambasada pati pripažino ir nekilo abejonių, jog pareiškėjas kategoriją CE gavo 2019 m. gegužės 18 d., tačiau vėliau Ambasada pakeitė savo nuomonę ir šioje byloje pateikė Užsieniečių registro vizų modulį, kuriame jau teigia, jog pareiškėjas neturi reikiamos C, CE kategorijos. Atsakovas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog 2020 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas nurodė, kad Bendrovė ne visada informuoja apie neatvykusius įsidarbinti užsieniečius ar nutraukus darbo sutartį su užsieniečiu, kadangi tarp Ambasados motyvų dėl Sprendimo neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos nėra nurodyta, jog buvo remiamasi šia informacija. 2020 m. liepos 27 d. Bendrovės pranešimas dėl laikino neįdarbinimo yra tik laikinas sprendimas ir tik dėl naujai įdarbinamų darbuotojų. Dėl pareiškėjo jau yra seniai pradėtas įdarbinimo procesas, pateikti visi reikalingi dokumentai įdarbinimui, trūksta tik nacionalinės vizos. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo nurodoma teismų praktika skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo šios nagrinėjamos bylos, todėl šiuo atveju tokia teismų praktika negalima remtis.

6.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į atsikirtimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsikirtime pateiktais argumentais. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu įpareigojo ne suteikti pareiškėjui vizą, o iš naujo išnagrinėti jo prašymą. Dokumentų legalizavimo ar tvirtinimo pažyma (Apostille) nereikalaujama, kai pagal Lietuvos Respublikos ar tarptautines sutartis, ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo ar tvirtinimo minėta pažyma.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

8.       Teismas nustatė, jog byloje ginčas kilęs dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009 (toliau – ir Vizų kodeksas), Įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vizų išdavimo tvarkos aprašas), taip pat aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

10.       Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas, kviečiantis asmuo – Bendrovė. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė kelionės draudimo liudijimą, banko pažymą, darbovietės pažymą, vairuotojo pažymėjimo kopiją, autoinspekcijos raštą, darbo sutartį, įmonės tarpininkavimo raštą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registravimo pažymėjimą, sutikimą, lėktuvo bilietų rezervaciją, pasų kopijas. Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (58.4.3.2)NV58-1079 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) S. I.“ atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą remdamasi trimis pagrindais: jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių; pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

11.       Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1567-811/2020 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3997-552/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino Ambasados 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir įpareigojo Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

12.       2020 m. rugpjūčio 31 d. priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2–3 punktais. Sprendime jo priėmimo faktinis pagrindas nenurodytas, tačiau jo priėmimo motyvai išdėstyti Ambasados rašte („Motyvai“) „2020-08-31 sprendimo dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Nr. (58.4.3.2)NV58-546“. Šiame rašte nurodyta, jog Ambasados patarėjas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti jam nacionalinę vizą. Pareiškėjo papildomai teismui kartu su skundu teikti dokumentai vertinti nebuvo, kadangi jie nebuvo pateikti Ambasadai kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą. Motyvuose nurodyta, jog nagrinėjant pareiškėjų (duomenys neskelbtini) pateiktus prašymus išduoti vizą, yra nustatoma nemažai galimai padirbtų ar suklastotų dokumentų, todėl visi pateikiami dokumentai yra tikrinami dėl jų tikrumo ar juose pateiktos informacijos autentiškumo, įvertinant visą Ambasadoje turimą ir (ar) pasiekiamą informaciją. (Duomenys neskelbtini) išduodamų dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille) konsuliniam pareigūnui leidžia įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu, tačiau pareiškėjas nepateikė (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo originalo arba notarine tvarka paliudyto jo nuorašo, o pateikta (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų Ministerijos (duomenys neskelbtini) institucijos pažyma apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą nėra patvirtinta pažyma (Apostille). Pateiktoje (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo kopijoje nurodytas vairuotojo pažymėjimo numeris nesutampa su (duomenys neskelbtini) institucijos pažymoje apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą nurodytu pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo numeriu. Tokiu būdu nurodyti dokumentai neatitinka Vizos išdavimo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, todėl konstatuota, jog pareiškėjas nepagrindė galiojančių C, CE kategorijų turėjimo fakto, o pateikti dokumentai kelia abejonių dėl jų autentiškumo arba jų turinio teisingumo. Be to, motyvuose taip pat nurodyta, jog 2020 m. liepos 27 d. Bendrovės paskelbtame informaciniame pranešime nurodyta, kad asmenų iš (duomenys neskelbtini) atvykimas į Bendrovę yra laikinai sustabdytas.

13.       Teismas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vizos jam išdavimo, nesuponuoja besąlygiškos Ambasados pareigos išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. eI2-1567-811/2020 išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Ambasados 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriame buvo atsisakyta suteikti jam nacionalinę vizą. Aptariamoje byloje vertinta, jog skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2–3 ir 10 punktais. Teismas nustatė, jog Bendrovės pateikti dokumentai nepatvirtino, jog nekilnojamasis turtas prašymo nagrinėjimo metu priklausė Bendrovei. Teismas taip pat vertino, jog pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių. Tokia išvada buvo padaryta internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) patikrinus informaciją apie įmonę „Regional Equipment Engineering“, kuri išdavė pažymą apie pareiškėjo darbą, ir nustačius, kad jos veikla yra pramonės technikos ir įrenginių montavimas. Teismas taip pat pažymėjo, jog pažyma patvirtinta, kad pareiškėjas vairuotoju dirbo nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., tačiau sunkiasvorius automobilius su priekaba leidžiančią vairuoti kategoriją CE įgijo tik 2019 m. gegužės 18 d. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje skundžiamą sprendimą vertino būtent šių aplinkybių kontekste, o nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės negali būti pakartotinai vertinamos (atitinkamai pareiškėjo skundas ir negali būti patenkintas remiantis šiais argumentais).

14.       Teismas padarė išvadą, kad Ambasadai iškilus klausimų dėl pareiškėjo turimų profesinių įgūdžių ir (ar) jo pateiktų dokumentų, yra galimybė iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą. Atsakovas turėjo reikiamus dokumentus, tačiau netinkamai juos vertino, neprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus ar dokumentus, todėl ginčijamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Ambasada tinkamai nepagrindė abejonės dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, nereikalavo iš jo papildomų paaiškinimų ir (ar) dokumentų bei nepagrįstai nurodė, jog nesutampa pareiškėjo vairuotojo pažymėjime ir (duomenys neskelbtini) institucijos pažymoje nurodyti vairuotojo pažymėjimo numeriai. Aplinkybė, jog Bendrovė yra sustabdžiusi naujų užsieniečių priėmimą į darbą, yra teisiškai nesusijusi su nagrinėjama pareiškėjo situacija.

III.

15.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

16.       Apeliaciniame skunde pažymima:

16.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, kadangi teismas netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidė bylos esmės, netyrė esminių bylos faktinių aplinkybių. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nepateikė (duomenys neskelbtini) institucijos pažymos apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą, o pateikė nepatvirtintą pažymą (Apostille). Konsulinis pareigūnas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė galiojančių C, CE kategorijų turėjimo fakto. Remiantis teisės aktais, užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille).

16.2.       Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, kaip vizų tarnyba, pareiškėjams – (duomenys neskelbtini) piliečiams yra viešai pateikusi reikalavimą pateikti (duomenys neskelbtini) valstybės oficialius dokumentus patvirtintus pažyma (Apostille). Pareiškėjas turėjo pareigą pateikti konsului (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo originalą arba notarine tvarka paliudytą jo nuorašą. Pareiškėjas turėjo pareigą pateikti konsului (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) institucijos pažymą apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą patvirtintą pažyma (Apostille). Konsulas neturėjo pareigos prašyti pareiškėjo pateikti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo originalą arba notarine tvarka paliudytą jo nuorašą bei (duomenys neskelbtini) institucijos pažymą apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą patvirtintą pažyma (Apostille), nes tokia pareiškėjo pareiga yra nustatyta teisės aktais.

16.3.       Pirmosios instancijos teismas, imdamasis aiškinti Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78.14 punkto sąvoką „vizų tarnyba turi teisę pareikalauti“ kaip konsulinio pareigūno pareigą pareiškėją pakviesti pokalbiui ir (ar) kaip prašymą pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, nepagrįstai ignoravo tą aplinkybę, jog pagal Įstatymo 21 straipsnio 9 dalį dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru, o Vizų išdavimo tvarkos aprašą patvirtino Lietuvos Respublikos  ministras kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra valstybė, kurios išduodami oficialūs dokumentai tvirtinami pažyma (Apostille). Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsuliniai pareigūnai, Lietuvos Respublikos ambasadose nagrinėdami vizos išdavimo užsieniečiams klausimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sprendimu. Pareiškėjas žinojo teismo sprendimą ir galėjo pateikti papildomus dokumentus.

16.4.       Pagal ABTĮ administracinis teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Sprendimą, faktiškai perėmė konsulinio pareigūno, kaip viešojo administravimo subjekto, funkciją dėl vizos išdavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo pakartotinai atsisakyta pareiškėjui S. I. išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ambasadą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti nacionalinę vizą.

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Ambasada turėjo galimybę iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą. Ambasada turėjo reikiamus dokumentus, tačiau netinkamai juos vertino, neprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus ar dokumentus, todėl Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

19.       Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų normas ir neatskleidė bylos esmės. Konsulas neturėjo pareigos prašyti pateikti (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) institucijos pažymą apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą, patvirtintą pažyma (Apostille).

20.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1?d.). 

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

22.        Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, sudarytos 1961 m. spalio 5 d. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 9-ojoje sesijoje ir ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymu Nr. I-1529, 1 straipsnyje įtvirtinta, kad ši konvencija taikoma dokumentams, išduotiems vienos iš susitariančiųjų valstybių teritorijoje ir pateikiamiems kitos susitariančiosios valstybės teritorijoje (pagal viešai prieinamus duomenis, paskelbtus Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra viena iš minėtos konvencijos susitariančiųjų valstybių). Pagal šios konvencijos 3 straipsnį, vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija. Tačiau 1 dalyje paminėto formalumo negalima reikalauti, kai pagal įstatymus, taisykles ar praktiką, galiojančią valstybėje, kurioje pateikiamas dokumentas, arba kai pagal dviejų ar kelių susitariančiųjų valstybių susitarimą jis yra panaikintas ar supaprastintas, arba dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo. Šios konvencijos 5 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad tinkamai užpildyta pažyma (Apostille) patvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą. Teisėjų kolegija iš aptartų konvencijos nuostatų sprendžia, jog šios nuostatos nepatvirtina atsakovo teiginio, kad pareiškėjas privalėjo pats savanoriškai, be pareikalavimo, pateikti konsului dokumentus, patvirtintus pažyma (Apostille) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2360-629/2021).

23.       Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dokumentų vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimo, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir atšaukimo, kvietimo ir tarpininkavimo rašto pateikimo, konsultacijų dėl vizos išdavimo vykdymo bei kitų su vizos išdavimu susijusių klausimų, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuoja Vizų išdavimo tvarkos aprašas. Dokumentai, kuriuos turi pateikti užsienietis daugkartinei vizai gauti, išvardyti Aprašo 78 punkte, tarp jų, šio aprašo 70.13 papunktyje nurodytu atveju (t. y. atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis) – darbo sutartį ar jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (78.14 p.). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja savo interneto svetainėje paskelbtą informaciją apie dokumentų tvirtinamą pažyma Apostille“, toks informacinio pobūdžio pranešimas savaime neturi teisinės galios, todėl jo nuostatų nesilaikymas negali būti savarankišku pagrindu neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti.

25.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

26.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

27.       Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

28.       Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010).

29.       Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą (25-28 p.) teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėjas žinojo apie reikalavimą pateikti tinkamai patvirtintą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą arba jo originalą bei (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtintą pažyma (Apostille), nes šis reikalavimas buvo aptartas nagrinėjant ankstesnę administracinę bylą, yra nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjo pareiga pateikti atitinkamai patvirtintus dokumentus ginčui aktualiu laikotarpiu buvo siejama su Ambasados pareikštu reikalavimu pateikti atitinkamai patvirtintus dokumentus, tačiau šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad Ambasada nepareiškė pareiškėjui tokio reikalavimo, nebuvo pakvietusi jo pokalbiui ar panašiai. Atsakovas neįrodė savo apeliaciniame skunde išreikštos pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, netinkamai suvokė bylos esmę ir jos neatskleidė ar peržengė kompetencijos ribas.

30.        Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo skundo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis

         Vaida Urmonaitė-Maculevičienė