(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. M., advokatei B. V.,

atsakovo atstovams J. Z. ir Š. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ZOOM programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal Asociacijos medžiotojų klubo „Ašva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. AS-125 patvirtino 2021 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-1378 dėl pareiškėjai mokėtino 10 515 Eur mokesčio didesniu tarifu už deklaracijų nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2018 metus. 

2. Pareiškėja  kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. AS-125 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjai asociacijai medžiotojų klubui „Ašva“ apskaičiuotas 10 515 Eur mokėtinas mokestis didesniu tarifu už tai, kad pareiškėja asociacija medžiotojų klubas „Ašva“ iki teisės aktuose nustatyto termino nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos už 2018 m.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėjai apskaičiuotas 10 515 Eur mokėtinas mokestis už nedeklaruotą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 2018 m., padaugintas iš koeficiento 10, yra nepagrįstas, neproporcingas ir neprotingas, nes mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos už 2018 metus nepateikimas nebuvo sąmoningas pareiškėjos veiksmas, šiuo pažeidimu pareiškėja nesiekė ir negavo jokios naudos, kadangi mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius už 2018 metus buvo sumokėtas laiku, t. y. 2019 m. sausio 31 d., nurodant įmokos kodą 1001 ir buvo įskaitytas į VMI sąskaitą.

2.2. Teigia, kad Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracija už 2018 metus buvo laiku užpildyta, t. y. vadovas R. S. deklaraciją užpildė ir pasirašė 2019 m. sausio 22 d., t. y. parengė ją pateikimui, tačiau dėl žmogiškosios klaidos deklaracijos formos VMI nepateikė. Žmogiškoji vadovo R. S. klaida buvo sąlygota aplinkybių, susijusių su 2019 metų pradžioje pradėjusia blogėti vadovo R. S. sveikata, kai ligai progresavus R. S. 2019 m. kovo 28 d. pateko į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur jam diagnozuota smegenų kraujagyslių liga. Dėl ypatingai daug dėmesio ir laiko pareikalavusių pastangų sveikatos problemoms išspręsti vadovas R. S. paprasčiausiai per neapsižiūrėjimą pamiršo pasirūpinti, kad deklaracija būtų pateikta VMI iki patikrinimo pradžios. Tuo tarpu vadovą jo ligos metu pavadavę asmenys nežinojo apie deklaracijos nepateikimo faktą. Beje, iki 2018 metų (įskaitant 2018 metus) deklaracijas VMI teikdavo ne medžiotojų klubai, o asociacija Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugija, juridinio asmens kodas 177385015, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), kuriai visi medžiotojų klubai priklauso, todėl nauja deklaracijų pateikimo tvarka kitiems darbuotojams netgi nebuvo žinoma.

2.3. Pažymi, kad nors mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracija už 2018 m. nebuvo pateikta laiku, tačiau reali žala valstybės biudžetui padaryta nebuvo, kadangi mokestis už 2018 m. medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą buvo sumokėtas įstatyme nustatytais terminais. Pareiškėjai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu būtų nepakeliama finansinė našta, nes pareiškėja nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, o yra išlaikoma tik iš medžiotojų klubo narių mokamų nario įmokų, pareiškėja nesamdo jokių darbuotojų pagal darbo sutartis, o vadovas pareigas eina visuomeniniais pagrindais. Pareiškėja iš mokesčių administratoriaus negavo jokio pranešimo apie deklaracijos nepateikimą, o po atlikto patikrinimo sužinojusi apie nepateiktą deklaraciją už 2018 metus, nedelsdama ją pateikė, kas reiškia, jog pareiškėja yra pašalinusi pažeidimą. Todėl mokestis didesniu tarifu, dauginant iš koeficiento 10, apskaičiuotas nepagrįstai, nes pažeidimą sąlygojo ne sąmoningas siekis išvengti mokesčių mokėjimo, o dėl formalaus veiksmo neatlikimo. Pareiškėja yra ne pelno siekianti organizacija, toks mokestis nagrinėjamu atveju yra neproporcingas bei pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

2.4. Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

3. Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnas atlikęs pareiškėjos planinį (2021 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktas Nr. PA78-PA- 1378) dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius) (2018-2020 metais) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą nustatė, kad pareiškėja 2018 metais VMI iki teisės aktuose nustatytų terminų nepateikė mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų, o 2019 metais deklaruodamas IV kategorijos plotų dydį, deklaravo vienu hektaru mažiau nei turėjo, tai yra pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. išduotą leidimą Nr. LG2-50 yra 565,1 ha, o deklaravo 564,1 ha, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1, 3, 4 dalis, todėl vadovaujantis minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu - 10 519 Eur. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorius Sprendimu patvirtino Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūno 2021 m. birželio 4 d. patikrinimo aktą Nr. PA78-PA-1378 ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 10 519 Eur mokestį.

3.1. Teigia, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis ir mokamas, 15 dienos. Pareiškėjas mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formų KIT709 už 2018 nepateikė iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Mokestinis laikotarpis už 2018 m. medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 4 dalimi, privalėjo pateikti deklaracijas ir tada sumokėti mokesčius: už 2018 metus iki 2019 m. vasario 15 d. Todėl mokesčio mokėtojas turi pareigą būti atidus, rūpintis ir užtikrinti tinkamą apskaitos tvarkymą, deklaracijų teikimą ir mokesčių sumokėjimą. Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o mokesčių mokėtojas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai.

3.2. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad už 2018 metus nepateikė už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų VMI, tačiau 2019 m. sausio 31 d. sumokėjo mokestį. Pripažįsta ir tai, jog dėl aritmetinės klaidos neteisingai 2019 metais deklaravo IV kategorijos plotų dydį, atskirai sumokėjo papildomą mokestį. Paaiškino, jog dėl prastėjančios vadovo sveikatos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracija nebuvo pateikta, tačiau vėliau ji pateikta. Pareiškėjo pateiktas mokėjimo nurodymas su bendru įmokos kodu (1001), neįrodo, jog buvo sumokėti mokesčiai būtent už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Kaip minėta, pareiga teisingai registruoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius už valstybinius gamtos išteklius vadovaujantis Įstatymu yra nustatyta mokesčio mokėtojui, todėl pareiškėja privalėjo deklaraciją pateikti laiku, kaip to reikalauja įstatymo normos.

3.3. Teismo posėdyje atsakovo atstovai su skundu nesutiko,  prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismas

konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. AS-125, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas,  taikytas padidintas tarifas, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2021 m. balandžio 27 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-1378 dėl pareiškėjai mokėtino 10 515 Eur mokesčio didesniu tarifu už deklaracijų nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2018 metus, t. y. pažymėjo, kad pareiškėja 2018 metais iki teisės aktuose nustatytų terminų nepateikė mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos, o 2019 metais deklaruodami IV kategorijos plotų dydį, deklaravo vienu hektaru mažiau nei turėjo, t. y. pagal leidimą yra 565,1, o deklaravo 564,1, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis.

6. Departamentas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. AS-125 patvirtino patikrinimo aktą.

7. Pareiškėjos teigimu, nors mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracija už 2018 m. nebuvo pateikta laiku, tačiau reali žala valstybės biudžetui padaryta nebuvo, nes mokestis už 2018 m. medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą buvo sumokėtas įstatyme nustatytais terminais.

8. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau - Įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) ir kt.

9. Pagal Įstatymo 1 straipsnio nuostatas, šis įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas. Pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatas, mokesčio objektas yra medžiojamieji gyvūnai, kurie apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus.

9.1. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

9.2. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį. Taip pat šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

10. Šioje byloje ginčo, kad pareiškėja naudojo pagal Įstatyme mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, tarp proceso šalių nėra, todėl pareiškėja yra šio mokesčio, nurodyto Įstatyme, mokėtoja, turėjo pareigą nustatyta tvarka jį mokėti, laiku teikti deklaracijas. Taigi pareiškėja turėjo prievolę kiekvienais kalendoriniais metais užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo) deklaraciją, ją pateikti mokesčių administratoriui ir sumokėti mokestį per Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

11. Nagrinėjamu atveju Departamentas nustatė, kad pareiškėja 2019 metais VMI iki teisės aktuose nustatytų terminų nepateikė mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos už 2018 metus, deklaraciją pateikė tik 2021 m. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėja pažeidė anksčiau paminėtas Įstatymo nuostatas, ir, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis, taikant didesnio mokesčio tarifą, apskaičiavo iš viso 10 515 Eur mokesčio sumą.

12. Pareiškėjas teigia, kad deklaracijos nebuvo pateiktos laiku dėl žmogiškos klaidos, t. y. vadovas R. S. deklaraciją užpildė ir pasirašė 2019 m. sausio 22 d., t. y. parengė ją pateikimui, tačiau dėl žmogiškosios klaidos deklaracijos formos VMI nepateikė. Žmogiškoji vadovo R. S. klaida buvo sąlygota aplinkybių, susijusių su 2019 metų pradžioje pradėjusia blogėti vadovo R. S. sveikata, kai ligai progresavus R. S. 2019 m. kovo 28 d. pateko į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur jam diagnozuota smegenų kraujagyslių liga. Dėl ypatingai daug dėmesio ir laiko pareikalavusių pastangų sveikatos problemoms išspręsti vadovas R. S. paprasčiausiai per neapsižiūrėjimą pamiršo pasirūpinti, kad deklaracija būtų pateikta VMI iki patikrinimo pradžios. Tuo tarpu vadovą jo ligos metu pavadavę asmenys nežinojo apie deklaracijos nepateikimo faktą. Beje, iki 2018 metų (įskaitant 2018 metus) deklaracijas VMI teikdavo ne medžiotojų klubai, o asociacija Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugija, juridinio asmens kodas 177385015, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), kuriai visi medžiotojų klubai priklauso, todėl nauja deklaracijų pateikimo tvarka kitiems darbuotojams netgi nebuvo žinoma. Tuo tarpu mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius už 2018 metus buvo sumokėtas laiku, t. y. 2019 m. sausio 31 d., nurodant įmokos kodą 1001 ir buvo įskaitytas į VMI sąskaitą, todėl  mokėtinas mokestis už ginčo laikotarpį buvo sumokėtas laiku.

13. Iš pareiškėjos pateikto teismui 2019 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad medžiotojų klubas „Ašva“ mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą sumokėjo į  VMI sąskaitą 1 050 Eur, o deklaraciją už 2018 metus VMI pateikė 2021 m. gegužės 26 d., t. y. pavėluotai. Teismo posėdyje atsakovo atstovai pripažino, jog mokėtina suma buvo sumokėtos laiku.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo naujausioje praktikoje, iš esmės nagrinėdamas tapatų ginčą (t. y. pareiškėjui mokestį sumokėjus laiku, tačiau pavėlavus pateikti deklaraciją), yra pažymėjęs, kad taikant Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą siekiama apmokestinti mokesčiu naudojamus valstybinius gamtos išteklius. Mokesčių mokėtojai, pagal šio Įstatymo reikalavimus, privalo per Įstatyme nustatytą terminą deklaruoti ir mokėti mokestį už naudojamus valstybinius gamtos išteklius. Įstatymo 6 straipsnis nustato teisines pasekmes – pagal savo pobūdį griežtą sankciją, būtent įtvirtina reikalavimą už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, taikyti didesnį mokesčio tarifą (dauginant iš nustatyto mokesčio koeficiento 10). Ši sankcija už Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pažeidimą gali būti taikoma, kai nustatoma, kad Įstatymas yra pažeistas, kai mokesčių mokėtojas pagal šį Įstatymą nevykdo esminių savo pareigų – nemoka mokesčių už naudojamus valstybinius gamtos išteklius arba moka mokesčius už mažesnį naudojamų valstybinių gamtos išteklių kiekį ir nevykdo su esminėmis mokesčių mokėjimo sąlygomis susijusių formalių reikalavimų – deklaruoti mokestį už naudojamus valstybinius gamtos išteklius. Sankcijos taikymas vien dėl formalių reikalavimų pažeidimo neatitiktų Įstatymo paskirties bei tikslo – apmokestinti mokesčiu naudojamus valstybinius gamtos išteklius, ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, ir būtų neproporcinga priemonė (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020). LVAT konstatavo, kad mokesčio sumokėjimas laiku, o tik deklaracijos laiku nepateikimas yra formalus reikalavimų neatitikimas, kuris neleidžia taikyti Įstatymo nuostatų dėl didesnio mokesčio tarifo skaičiavimo. Konkrečiai LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjui, remiantis Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsniu, taikytas didesnis mokesčio tarifas vien dėl formalių reikalavimų pažeidimo negali būti pripažįstamas tinkamu, bei panaikino skundžiamą sprendimą.

15. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu tinkamai ir laiku sumokėjo mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, tačiau laiku nepateikė deklaracijos už 2018 metus. Taigi, šioje byloje taikytinas minėtas LVAT nutartyje suformuotas teisės precedentas ir pripažintina, kad pareiškėjo vien tik formalaus reikalavimo – laiku deklaruoti mokestį už naudojamus valstybinius gamtos išteklius – neįvykdymas, nors mokesčiai sumokėti laiku, nesudaro pagrindo pareiškėjui skaičiuoti mokestį padidintu tarifu. Todėl už deklaracijų nepateikimą laiku atsakingiems subjektams yra nustatyta administracinė atsakomybė, tačiau tai savaime negali lemti mokesčio didesniu tarifu skaičiavimo.

16. Atsakovo teigimu, pareiškėjai nepateikus laiku deklaracijos sumokėti mokesčiai negalėjo būti užskaityti VMI. Teismas pažymi, kad šis atsakovo teiginys nepaneigia šioje byloje padarytos išvados, jog pareiškėja realiai mokesčius buvo sumokėjusi tinkamai ir  laiku.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad  byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų siekusi nuslėpti mokesčius ar klaidingai juos deklaruoti, būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus, valstybės biudžetui nėra padaryta jokios žalos. Todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Todėl, teismas, nustatęs, kad pareiškėjai, remiantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pritaikytas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas vien dėl formalių reikalavimų pažeidimo, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, yra neteisėtas ir nepagrįstas iš esmės, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra pagrindas panaikinti ginčijamą  sprendimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Asociacijos medžiotojų klubo „Ašva“ skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. AS-125 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas 2021 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktas Nr. (7.8)-PA-1378 ir patvirtinta 10 515 Eur mokėtino mokesčio suma.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                     Tomas Blinstrubis

                                                                                                                           Rūta Miliuvienė

                                                                                                                       Henrikas Sadauskas