Civilinė byla Nr. 2S-183-280/2007
Procesinio
sprendimo kategorija
(S)
118.3;122.2
Nuorašas

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 15 d.
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir
pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos teisėjų: Zinos
Mickevičiūtės ir Edmundo Valentino Jaro,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės
N. Š. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės
teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12-100/2007 pagal
ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei techninių paslaugų
kooperatinei bendrovei „Kotenas“ dėl taikos sutarties pripažinimo galiojančia
ir atsakovės techninių paslaugų kooperatinės bendrovės „Kotenas“ priešieškinį
ieškovei ūkininkei N. Š. dėl taikos sutarties pripažinimo
negaliojančia, ir
n u s t a
t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti galiojančia taikos
sutartį, sudarytą 2005-09-12 tarp jos, skolininkės, ir atsakovo, išieškotojo,
pagal kurios sąlygas konstatuota, kad jos skola išieškotojui 114 145 Lt ir ji
iki 2005-09-15 įsipareigojo išieškotojui sumokėti 80 000 Lt, o išieškotojas nuo
likusios 34 145 Lt įsiskolinimų dalies atsisako; taip pat jai, skolininkei,
sumokėjus 80 000 Lt, kreditorius įsipareigoja jokių turtinių reikalavimų ar
pretenzijų, susijusių su bet kokiais kreditoriaus ir skolininkės teisiniais
santykiais iki šios sutarties sudarymo, skolininkei ateityje nereikšti. Nurodė,
kad ji savo įsipareigojimą įvykdė – išieškotojui pervedė 80 000 litų, tačiau
išieškotojas elgėsi nesąžiningai ir toliau reikalavo jos, kaip skolininkės,
atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, grąžinti 34 145 Lt. Po pinigų
pervedimo į atsakovės sąskaitą, jos turtui nebuvo nuimtas areštas, todėl ji
taikos sutartį, sudarytą 2005-09-12, perdavė antstoliui, kurio žinioje buvo vykdomoji byla, kad šis perduotų ją tvirtinti teismui. Antstolis atsisakė
perduoti šią sutartį tvirtinti teismui. Antstolio atsisakymą ji apskundė
teismui, tačiau jos skundą dėl antstolio veiksmų Kauno miesto apylinkės ir
Kauno apygardos teismai atmetė. Taikos sutartis sudaryta abiejų šalių valia,
neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui,
nėra kitų šio sandorio negaliojimo pagrindų, todėl turi būti pripažinta
galiojančia.
Atsakovas priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį – tenkinti.
Nurodė, kad taikos sutartis, kurią prašo ieškovė pripažinti galiojančia,
prieštarauja suderintos šalių valios, interesų pusiausvyros, sąžiningumo,
teisingumo, sąžiningos verslo etikos principams. Sutartis nuostolinga
atsakovui, pažeidžiami jo teisėti interesai, ieškovė atsakovės sąskaita įgyja
didelį pranašumą ir nepagrįstai didelę naudą. Paaiškino, kad ieškovė pagal 2003
m. sutartį Nr. 22 iš bendrovės gavo kreditą (sėklas, trąšas, paslaugas) ir
įsipareigojo bendrovei užauginti rapsą. Tačiau ieškovė savo sutartinių
įsipareigojimų nevykdė, elgėsi nesąžiningai, derlių pardavė kitoms įmonėms, už
gautas iš jų bendrovės prekes neatsiskaitė. Ieškovei, kad ji galėtų grąžinti
skolą, buvo papildomai, be sutarties, pagal sąskaitas faktūras, duota prekių
kitų metų derliui, tačiau ieškovė, nežiūrint bendrovės geranoriškumo, savo
įsipareigojimų neįvykdė ir skolos negrąžino. Bendrovė kreipėsi į teismą. Kauno
apygardos teismas 2004-01-05 išdavė teismo įsakymą dėl 100 414,81 Lt skolos (be
bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo iš ieškovės. Su ieškove dėl skolos grąžinimo
buvo bandyta tartis geruoju, tačiau ji skolos negrąžino, todėl buvo pradėtas
net ikiteisminis tyrimas, siekiant susigrąžinti bendrovei priklausančius
pinigus, nes ieškovės nebuvo galima surasti. 2005-09-12 bendrovės direktorius
A. Kliunka, norėdamas, kad ieškovė skolą pradėtų grąžinti, nuvyko į jos namus
ir pasirašė taikos sutarties projektą – derybų dokumentą dėl skolos grąžinimo.
Ieškovė, pasitelkdama apgaulę, elgdamasi nesąžiningai, slėpdama savo tikruosius
ketinimus, pritarė, kad tai tik sutarties projektas, taip dėl esminių sutarties
sąlygų suklaidindama atsakovą. 2005-11-23 ieškovė šį derybų dokumentą pateikė
antstoliui Mariui Lekečinskui kaip taikos sutartį, kad šis pateiktų teismui jį
patvirtinti. Antstolis pagrįstai atsisakė pateikti teismui tvirtinti taikos
sutartį, nes sutartis neatitiko sutarties turinio reikalavimų, neatitiko šalių
valios ir prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad iš ieškovės paaiškinimų, kad į taikos
sutartį skolos sumos buvo įrašytos, remiantis 2004-10-19 skolų suderinimo aktu ir 2004-11-30 sąskaita faktūra, pagal kurią buvo grąžintos atsakovei prekės (b.
l. 85, 86), matyti, kad ieškovė taikos sutartimi siekia išspręsti ne tik Kauno
apygardos 2004-01-05 teismo įsakymo vykdymo klausimus, bet ir išvengti skolos, dėl
kurios dar nebuvo kilęs teisminis ginčas 2005-09-12 pasirašant sutartį. Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai, nagrinėdami ieškovės skundą
dėl antstolio veiksmų, ištyrė ir taikos sutarties pasirašymo aplinkybes bei
nustatę, kad antstoliui pateiktos sutarties sąlygos neatitiko tikrosios
išieškotojo valios, pripažino antstolio veiksmus teisėtais. Teismų nutartys
įsiteisėjusios. Ieškovė (skolininkė), kreipdamasi į teismą dėl 2005-09-12 taikos sutarties pripažinimo galiojančia, nepateikė įrodymų, paneigiančių
teismų nutartimis nustatytas 2005-09-12 sutarties pasirašymo aplinkybes (CPK 182 str. 1 d. 1 p.), t. y. ji tuo pačiu pagrindu ginčija teismų nustatytus
faktinius ir teisinius santykius dėl tos pačios taikos sutarties su tuo pačiu
išieškotoju (CPK 279 str. 4 d.). Atsakovės priešieškinis taip pat grindžiamas
tuo pačiu pagrindu, t. y. tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teismų
ištirtos nagrinėjant ieškovės skundą dėl antstolio M. Lekečinsko veiksmų.
Ieškovė N. Š. atskiruoju
skundu apeliacinės instancijos teismo prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo
2007-02-12 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Teismas,
nutraukdamas civilinę bylą CPK 279 str. 4 d. ir 293 str. 3 p. pagrindu, šiuos
civilinio proceso įstatymus neteisingai išaiškino ir pritaikė. Šie įstatymų
pažeidimai yra esminiai, sudarantys pagrindą teismo nutartį, kuria nutraukta
civilinė byla, panaikinti. Kauno apylinkės teismo 2006-02-11 nutartis ir Kauno
apygardos teismo 2006-05-16 nutartis, priimti Kauno miesto apylinkės teismo
civilinėje byloje Nr. 2-710-100/06 dėl antstolio veiksmų – nesudarė pagrindo
civilinę bylą Nr. 2-710-100/06 dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia
nutraukti, kadangi pirmoje civilinėje byloje buvo išnagrinėtas vienintelis
klausimas dėl antstolio veiksmų, tačiau nebuvo nagrinėjami jokie ieškinio
reikalavimai. Todėl CPK 279 str. 4 d. nuostatos neužkirto kelio ieškovei toliau
ginti savo teises, tik jau ieškinine, ginčo tvarka. Tai, kad teismo
nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog
procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos
sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius. Tokiu būdu Kupiškio rajono apylinkės
teismas, šioje civilinėje byloje neteisėtai ir nepagrįstai remdamasis LR 279 str. 4 dalimi bei 293 str.
3 punktu ir civilinę bylą nutraukdamas
ne tik neįvykdė savo institucinių pareigų ginti ieškovo teises, tai yra neįvykdė pareigų, numatytų LR CK 1.138
straipsnyje, tačiau ir grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kuriose nurodyta, jog teisingumą Lietuvos
Respublikoje vykdo tik teismai, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į
teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Teismas, nurodydamas, kad esą „ieškovė taikos sutartimi siekia
išspręsti ne tik Kauno apygardos 2004-01-05 teismo įsakymo vykdymo klausimus, bet ir išvengti skolos, dėl
kurios dar nebuvo kilęs
teisminis ginčas 2005-09-12 pasirašant sutartį", negalėjo nutraukti
šią civilinę bylą remdamasis
byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo priimta nutartimi.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas TPKB „Kotenas“ su atskiruoju
skundu nesutiko. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas ieškovės skundą
dėl antstolio veiksmų, ištyrė taikos sutarties pasirašymo aplinkybes, taikos
sutarties turinį, abiejų šalių valią, todėl ši nutartis tapo šalims privaloma
(res judicata). Ieškovė tuo pačiu pagrindu ginčija teismų nustatytus faktinius
ir teisinius santykius dėl tos pačios taikos sutarties ir tarp tų pačių šalių,
ir tai yra vienu iš motyvų, kuriuo remdamasis teismas nutraukė civilinę bylą. Ieškovė
nesikreipė į teismą dėl taikos sutartį nevykdančios šalies įpareigojimo šią
sutartį vykdyti, o kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 2005-09-12 taikos sutartį. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-02-12 nutartis nėra prieštaringa. Teismas dar kartą patvirtino faktą, kad ieškovė buvo nesąžininga
atsakovo atžvilgiu. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymas dėl skolos
išieškojimo buvo priimtas tik 2005-12-08, todėl ieškovė vykdomojoje byloje negalėjo sudaryti taikos sutarties dėl skolos, kuri nebuvo priteista bei dėl
kurios nebuvo vykdomas išieškojimas. Ieškovės argumentai, neva ji žodinio
nagrinėjimo metu norėsianti pateikti papildomus argumentus, o prireikus ir
papildomus įrodymus, negali būti atskirojo skundo žodinio nagrinėjimo būtinumo
pagrindu, nes neatitinka teisės normų reikalavimų.
Atskirasis skundas (CPK 337 str. 1 p.) tenkintinas iš dalies.
Teismas bylą išnagrinėjo, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų
bylos nagrinėjimo ribų, nenustatęs absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK
320 str,. CPK 338 str.). Ieškovė prašo visą nutartį panaikinti, iš esmės
ginčija nutarties dalį, kuria nutraukta byla pagal jos ieškinį. Ginčydama kitą
nutarties dalį, nurodo, kad priešieškinis yra nepagrįstas, jis turėjo būti
atmestas. Atskirajame skunde perrašytas priešieškinio turinys, nurodyti
teisiniai argumentai, dėl ko turėjo būti tenkinamas ieškinys.
Sprendžiant tai, ar teismas pagrįstai bylą pagal ieškovės ieškinį
nutraukė, būtina vadovautis CPK 293 str. 3 p., nustatančiu, kad teismas
nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo
tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo
nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos
sutartį.
Kreipdamasi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, ieškovė N. Š. prašė panaikinti antstolio M. Lekečinsko atsisakymą
perduoti pagal LR CPK 595 str. skolininko N. Š. ir
išieškotojo TPKB „Kotenas“ taikos sutartį tvirtinti Kauno miesto apylinkės
teismui; klausimą išspręsti iš esmės ir patvirtinti 2005-09-12 dienos taikos sutartį, sudarytą tarp N. Š. ir TPKB „Kotenas“ arba
įpareigoti M. Lekečinską sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ir perduoti
taikos sutartį patvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui. Teismas ieškovės
reikalavimų netenkino, konstatavęs, kad taikos sutartis vykdomojoje byloje Nr.
0022/05/07544 tarp šalių nėra sudaryta, nes pateikta taikos sutartis tik
bandymas susitarti su skolininke geruoju dėl skolos grąžinimo. Skolininkė šia
sutartimi bando išvengti visos skolos grąžinimo išieškotojui.
Ieškovės N. Š. ieškinyje šioje byloje jokių naujų
taikos sutarties sudarymo bei galiojimo patvirtinimo aplinkybių nenurodyta, tik
nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas
nutartimis nepagrįstai jos skundą dėl antstolio veiksmų su aukščiau nurodytais
reikalavimais atmetė nepagrįstai, nes pasirašyta taikos sutartis neprieštarauja
jokioms imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, sudaryta
abiejų šalių valia, nėra ir jokių kitų šio sandorio negaliojimo pagrindų. Net
nenurodyta, kodėl nepagrįstos teismų išvados, išreikštas tik nesutikimas su
jomis. Jeigu N. Š. skunde dėl antstolio veiksmų būtų
neprašiusi pripažinti taikos sutartį galiojančia, t. y. ją patvirtinti, o tik
būtų prašiusi įpareigoti antstolį vykdomają bylą sustabdyti ir kreiptis į
teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, tai CPK 293 str. 3 p. ir bylos
nutraukimo problema nekiltų. Tai, kaip reikalavimas suformuluotas: taikos
sutartį patvirtinti ar pripažinti ją galiojančia, neturi reikšmės, nes iš esmės
tai ir yra sutarties patvirtinimas. Esminės reikšmės neturi ir tai, kokia
teisena ginčas sprendžiamas. Aukščiausiojo Teismo išaiškinime nurodyta, kad
taikos sutarties patvirtinimo ar vykdymo klausimas gali būti sprendžiamas
keliais būdais, priklausomai nuo konkrečių ginčo aplinkybių. Tačiau tai
nereiškia, kad su tuo pačiu reikalavimu ir tuo pačiu pagrindu galima ginčą
spręsti visais būdais savarankiškai. Kauno miesto apylinkės teismas, savo
nutartyje nurodydamas teisę kreiptis į teismą ieškinio tvarka, turėjo mintyje
tas aplinkybes, kurios nebuvo skundo dėl antstolio veiksmų pagrindu.
Ieškovė nurodo ieškinio sumą 34 145 Lt, t. y. būtent tą sumą, dėl
kurios sumokėjimo tarp šalių kilo ginčas jau po taikos sutarties pasirašymo.
Tačiau tai irgi nėra nauja aplinkybė, naujas taikos sutarties patvirtinimo
pagrindas. Dėl ginčo šioje dalyje antstolis ir neperdavė tvirtinti taikos
sutarties teismui. Ginčijamoje taikos sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaroma
pagal teismo įsakymą 2004-01- 05 ir skolininkė kreditoriui skolinga 114 145 Lt.
Nepateiktas nei teismo įsakymas, nei skolą patvirtinantis dokumentas, nei skolų
suderinimo aktas, apie kurį kalbėjo teismo posėdyje šalys. Kaip nustatyta, 2004-01-05 dienos teismo įsakymu išieškoma ne nurodyta, o kita suma.
Ieškovai gali teisme ieškinio tvarka ginčijamą sutartį reikalauti
vykdyti kitomis aplinkybėmis, t. y. kitu ieškinio pagrindu, negu ši sutartis
įvertinta nurodytose Kauno teismų nutartyse. Kad yra kitų aplinkybių, liudija
šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu: skolų suderinimo aktas (pagal sutartis
ar teismo vykdomuosius dokumentus, iki galo nėra aišku), kad atsakovas iš
tikrųjų atsisakė dalies skolos, tačiau to atsisakymo nepatvirtinus akcininkams,
jo nebepripažino. Šių aplinkybių pagrindu ieškinys nebuvo reiškiamas, tam
neužkirstas kelias. Teismas pareikštus reikalavimus nagrinėja aplinkybių,
kurios nurodytos ieškinyje, kuriomis grindžiamas tas reikalavimas, pagrindu, o
kaip minėta, nagrinėjamojo byloje ieškovės ieškinyje nurodytos tik tos aplinkybės,
kurios teisme jau buvo įvertintos ankstesnėmis nutartimis.
Dėl priešieškinio
Reikalavimas pripažinti ginčo taikos sutartį negaliojančia nebuvo
pareikštas ankstesnėje byloje, nors aplinkybės, dėl kurių ji gali būti
negaliojanti, buvo nurodytos atsiliepimuose į skundą ir į atskirąjį skundą.
Todėl, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas pripažinti taikos sutartį negaliojančia
savarankiškai nebuvo nagrinėjamas, dėl jo teismas nepriėmė sprendimo ar
nutarties, tai Kupiškio rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 12 dienos nutartimi bylą šioje dalyje nutraukė nepagrįstai, šis reikalavimas turėjo būti
išnagrinėtas ir išspręstas. Dėl to Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 12 dienos nutartis dalyje dėl priešieškinio naikintina ir priešieškinio
reikalavimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,
nesant teismo nurodyto pagrindo bylai nutraukti. (CPK 293 str. 3 p.).
Atskirojo skundo argumentais išspręsti priešieškinio pagrįstumo negalima,
būtina tikrinti pateiktus įrodymus, pasiūlyti šalims juos papildyti, vertinti
aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos
teismo, kuris dėl procesinės teisės normų pažeidimo neteisingai išsprendė
reikalavimą (CPK 329 str. 1 d.).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso
337 str. 3 p., CPK 327 str. 2 d.,
n u t a r
i a :
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartį nutraukti bylą priešieškinio dalyje panaikinti ir atsakovo UAB
„Kotenas“ priešieškinį ieškovei N. Š. dėl taikos
sutarties pripažinimo negaliojančia perduoti nagrinėti iš esmės.
Kolegijos
teisėjai
Laimutė Sankauskaitė
Zina
Mickevičiūtė
Edmundas Valentinas Jaras