Civilinė byla Nr. 3K-3-36/2011 (S)
Procesinio sprendimo kategorija:
87
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus
Grabinsko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos
pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Japonijos
bendrovės Daiichi Sankyo Company, Limited ir atsakovo Čekijos
bendrovės Zentiva k.s. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo
2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo Japonijos bendrovės Daiichi Sankyo Company, Limited ieškinį
atsakovui Čekijos bendrovei Zentiva k.s., dėl prekių ženklo registracijos
pripažinimo negaliojančia ir atsakovo priešieškinį dėl prekių ženklo
registracijos panaikinimo; trečiasis asmuo - Lietuvos Respublikos valstybinis
patentų biuras.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė
pripažinti atsakovui priklausančio žodinio prekių ženklo MEXCAR (tarpt. reg.
Nr. 906411) tarptautinę registraciją negaliojančia Lietuvoje (Prekių ženklų
įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Ieškovas yra žodinio prekių ženklo MESAR (reg. Nr. 44280)
savininkas Lietuvoje. Paraiška ženklui registruoti buvo paduota 2001 m. kovo 21
d., ženklas registruotas žymėti 5, 35, 42 klasių prekėms ir paslaugoms.
Konkrečiai 5-oje klasėje ženklas registruotas žymėti prekėms „farmaciniai
preparatai; dietiniai produktai (medicinos reikmėms)“. Atsakovui priklausančio
prekių ženklo konvencinio prioriteto data – 2006 m. kovo 1 d.; ženklas skirtas
žymėti 5 klasės prekėms „nesteroidiniai antiadrogenai, sudaryti iš aktyviosios
medžiagos bikalutamido (skirti prostatos auglių gydymui)“. Atsakovo prekių
ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovui priklausantį ankstenį prekių ženklą,
o 5 klasės prekės, kurioms žymėti registruoti lyginamieji prekių ženklai MESAR
ir MEXCAR yra tapačios arba panašios pagal rūšį, paskirtį bei realizavimo
sąlygas ir skirtos tiems patiems vartotojams.
Atsakovas
priešieškiniu prašė panaikinti ieškovo žodinio prekių ženklo MESAR (reg. Nr.
44280) registraciją 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai, išskyrus kraujospūdį
mažinančius vaistus, sudarytus iš aktyviosios medžiagos olmesartanum; dietiniai
produktai (medicinos reikmėms)“ žymėti (PŽĮ 47 straipsnio 2 dalis, 48
straipsnis). Ieškovo ženklas nenaudojamas penkerius metus nuo prekių ženklo
registracijos liudijimo išdavimo (2002 m. balandžio 15 d.), todėl jo
registracija turi būti panaikinta. Ieškovas ginčijamąjį prekių ženklą naudoja
tik iš dalies, t. y. 5 klasės prekėms „kraujospūdį mažinantys vaistai, sudaryti
iš aktyviosios medžiagos olmesartanum“ (jį Lietuvoje naudoja Vokietijos
bendrovė Berlin-Chemie AG, iš kurios 2005 m. balandžio 4 d. sutartimi ieškovas
perėmė prekių ženklą MESAR).
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino
negaliojančia žodinio prekių ženklo MEXCAR (tarpt. reg. Nr. 906411) tarptautinę
registraciją Lietuvoje; priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo
122,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė,
kad yra pagrindas šioje byloje taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir
pripažinti negaliojančia atsakovo prekių ženklo registraciją (ieškovo ženklas
yra ankstesnis negu atsakovo ženklas; ženklai panašūs vizualiai, fonetiškai;
semantiškai nelygintini, nes yra dirbtiniai žodžiai; pagal bendrą suvokimo
įspūdį atsakovo ženklas panašus į ieškovo prekių ženklą). Vertindamas 5 klasės
prekes, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, teismas pažymėjo, kad
ieškovo prekių ženklu žymimų prekių sąrašas yra platesnis, negu atsakovo prekių
ženklu žymimų prekių sąrašas. Ieškovo ženklas realiai naudojamas žymėti 5
klasės prekėms „kraujospūdį mažinantys vaistai, sudaryti iš aktyviosios
medžiagos olmesartanum“; atsakovo ženklu žymimos 5 klasės prekės
„nesteroidiniai antiadrogenai, sudaryti iš aktyviosios medžiagos bikalutamido
(skirti prostatos auglių gydymui)“. Šios prekės pagal Nicos klasifikaciją
formaliai yra vienarūšės. Nepriklausomai nuo to, kokiai farmacinių preparatų grupei
priklauso konkreti prekė, ji vis tiek yra tos pačios rūšies farmacijos prekė,
turinti tą pačią paskirtį arba naudojimą sveikatos sutrikimų gydymui, skirta
tiems patiems vartotojams pacientams ir medicinos srities specialistams, yra
platinama per vaistines ar skiriama gydytojo gydymo įstaigoje. Konkrečių farmacinių
preparatų skirtumai dėl jų sudėties ir paskirties konkrečiam susirgimui gydyti
nesudaro pagrindo juos vertinti kaip nepanašius. Teismas pažymėjo, kad vidutinis
vartotojas negali būti apribotas vien tik gydytojais, išduodančiais receptus,
nes prekės, kurios žymimos lyginamaisiais ženklais, yra išduodamos pagal
receptus. Suklydimo galimybė išlieka tiek vaistinėje parenkant vaistus pagal
išrašytą receptą, tiek gydymo įstaigoje parenkant vaistus pagal gydytojo
paskyrimą, tiek ir galutiniam vartotojui – ligoniui, jeigu jam skiriami tiek
vieni, tiek kiti vaistai. Atmesdamas priešieškinį, teismas pažymėjo, kad
atsakovas savo priešieškinio reikalavimą formuluoja taip, lyg būtų savaime
suprantama, jog bet kuri 5 klasės prekė, kuriai naudojamas registruotas ženklas,
gali būti vertinama kaip atskiras ir savarankiškas tos klasės porūšis, kuriai
prekių ženklai gali būti registruojami atskirai. Praktikoje prekių sąrašas
susiaurinamas iki konkrečios prekės, tačiau tai yra dėl paties ženklo savininko
valios: teisės aktams tai neprieštarauja. Kartu, kaip pažymėjo teismas,
atsakovo siekis panaikinti ieškovo prekių ženklo teisinę apsaugą atitinkamoms
prekėms, galinčioms būti priskirtoms „farmacinių preparatų“ klasei, nesukelia
tokių padarinių, kokių priešieškiniu siekia atsakovas, t.y. ženklai nebus
vertinami kaip žymintys skirtingas prekių rūšis.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka
pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas
ieškinys, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė;
dėl kitos dalies sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas,
skirtingai negu pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad nėra pagrindo
taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir pripažinti negaliojančia atsakovo
prekių ženklo registraciją (lyginamieji žodiniai ženklai yra skirtingi
vizualiai, fonetiškai (dėl žodžių viduryje skirtingų raidžių XC ir S, skirtingo
kirčiavimo); pagal prasmę žodžiai nelygintini, nes yra dirbtiniai; bendras
ženklų suvokimas yra pakankamai skirtingas). Kolegija taip pat pažymėjo, kad
vaistai yra išduodami pagal receptą, skirti sunkiems susirgimams gydyti ir
vartotojas bus atidus (galiausiai, vaistų, pažymėtų atsakovo prekių ženklu,
vartotojai bus vyrai). Lyginamieji prekių ženklai gali koegzistuoti. Sutikdama
su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priešieškinio, kolegija pažymėjo,
kad Nicos klasifikacijos 5 klasės antraštė yra „Farmacijos ir veterinarijos
preparatai; higienos preparatai medicinos reikmėms; dietiniai produktai
(medicinos reikmėms), kūdikių maistas; pleistrai, tvarsliava; dantų plombavimo
ir dantų išlajų gamybos medžiagos; dezinfekavimo preparatai; kenkėjų naikinimo
preparatai; fungicidai, herbicidai“; prekės, kurios žymimos ieškovui
priklausančiu prekių ženklu, priskirtinos šiai klasei. Prekių sąrašas nebūtinai
turi atitikti klasių antraštę ar sutapti su abėcėliniame sąraše pateiktomis
prekėmis nei tiesioginiu pavadinimu, nei jo apibūdinimu. Teisės aktai nenumato
asmeniui pareigos detalizuoti konkrečiai klasei priskirtas prekes ir (arba)
paslaugas. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nėra pagrindo
panaikinti ieškovo prekių ženklo registraciją farmacinių preparatų grupei,
atsakovo reikalavimas panaikinti registraciją ir dietinių produktų grupei tapo
teisiškai nereikšmingu. Kartu kolegija nurodė, kad atsakovas nėra suinteresuotas
asmuo ginčyti ieškovo prekių ženklo registraciją „dietinių produktų (medicinos
reikmėms)“ grupei.
III. Kasacinių skundų
ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas Čekijos bendrovė Zentiva k.s. prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 24 d.
sprendimą dėl priešieškinio dalies ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą
– priešieškinį patenkinti.
Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kai yra
keliamas reikalavimas panaikinti prekių ženklo registraciją dėl nenaudojimo iš
dalies, teismas (ne tik ženklo savininkas pagal PŽĮ 24 straipsnio 1 dalies 4
punktą) gali priimti sprendimą dėl prekių, kurioms žymėti yra įregistruotas
prekių ženklas, sąrašo susiaurinimo. Prekių ženklo registracija dėl ženklo
nenaudojimo gali būti panaikinta ne tik dėl visų, bet ir dėl dalies prekių,
kurioms žymėti ženklas buvo įregistruotas (PŽĮ 24 straipsnio 1 dalies 2
punktas, 47 straipsnio 2 dalis, 48 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai,
nustatę, kad ieškovas prekių ženklą naudoja ne visoms 5 klasės prekėms, kurioms
ženklas buvo įregistruotas, žymėti, turėjo teisinį pagrindą panaikinti ženklo
registraciją iš dalies (inter alia 5 klasės prekėms „dietiniai produktai
(medicinos reikmėms)“).
2. Bylą
nagrinėję teismai, nustatę, kad ieškovo prekių ženklas yra naudojamas tik
konkretiems farmaciniams preparatams žymėti (kraujospūdį mažinantiems
vaistams, sudarytiems iš veikliosios medžiagos olmesartanum), turėjo pagrindą
priešieškinį tenkinti. Farmacinių preparatų sąvoka yra plati, apimanti įvairius
preparatus, beisiskiriančius savo indikacijomis, veikliosiomis medžiagomis,
platinimo būdais ir pan., o atsakovo nurodytas 5 klasės prekių sąrašas turėjo
būti pripažintas kaip tinkamai išskirta pakategorė, atitinkanti prekių
paskirties ir tikslo kriterijus. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami
priešieškinį, neatsižvelgė į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau –
Bendrasis Teismas) sprendimuose esančius išaiškinimus (Bendrojo Teismo 2009 m.
rugsėjo 23 d. sprendimas GlaxoSmithKline SpA ir kiti v. Vidaus rinkos
derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), T-493/07,
T-26/08 ir T-27/08, Rink. 2009, p. II-00175; 2007 m. vasario 13 d. sprendimas Mundipharma
AG v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui),
T-256/04, Rink. 2007, p. II-00449). Ieškovo prekių ženklas yra naudojamas
kraujospūdį mažinantiems vaistams žymėti; šių vaistų pagrindinė veiklioji
medžiaga yra olmesartanas, taigi toks prekių pakategorės išskyrimas atitinka
prekių tikslo ir paskirties kriterijų.
3. Atsakovas
turi teisę prašyti panaikinti ieškovo prekių ženklo registraciją (iš dalies)
dėl nenaudojimo PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasatoriaus teigimu, ši PŽĮ
nuostata, skirtingai negu PŽĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata,
nereikalauja ieškinį šiuo pagrindu reiškiančio asmens suinteresuotumo sąlygos.
Kasaciniu
skundu ieškovas Japonijos bendrovė Daiichi Sankyo Company, Limited prašo
panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys.
Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas, taikydamas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiek
lyginamųjų žodinių ženklų panašumą, tiek ir prekių, kurioms žymėti skirti
ženklai, panašumą vertino neteisingai bei nukrypdamas nuo Europos Sąjungos
Teisingumo Teismo (toliau ir – ETT), Bendrojo Teismo praktikoje suformuluotų
taisyklių, Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam
dizainui) (toliau ir – VRDT) praktikos (pvz., ETT 2007 m. balandžio 26 d.
sprendimas Alcon Inc. v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir
pramoniam dizainui), C-412/05 P, Rink. 2007, p. I-03569; Bendrojo Teismo
2005 m. lapkričio 17 d. sprendimas Biofarma SA v. Vidaus rinkos derinimo
tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), T-154/03, Rink. 2005, p.
II-04743; 2004 m. spalio 6 d. sprendimas Vitakraft-Werke Würmann & Sohn
GmbH & Co. KG v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir
pramoniniam dizainui), T-356/02, Rink. 2004, p. II-03445; 2006 m. spalio 17
d. sprendimas Armour Pharmaceutical Co. V. Vidaus rinkos derinimo tarnyba
(prekių ženklams ir dizainui), T-483/04, Rink. 2006, p. II-04109; kt.). Vertinant
prekių ženklų klaidinamą panašumą, būtina atsižvelgti į prekių panašumą (o ne
tik apsiriboti teiginiu, kad pagal savo bendrąją paskirtį visi farmaciniai
preparatai įsigyjami ir naudojami tuo pačiu tikslu, todėl lyginamaisiais prekių
ženklais žymimos prekės taip pat yra tam tikra prasme panašios). Teismas, vertindamas
prekių ženklų panašumą, nenagrinėjo prekių ženklų kaip visumos, o aptarė ženklų
detales, preziumuodamas, kad vartotojas mato ir gali tiesiogiai palyginti
prekių ženklus, taip pat nepagrįstai ženklus vertino kaip vizualiai ir
fonetiškai nepanašius (suabsoliutinant X raidės buvimą atsakovo prekių ženkle).
2. Apeliacinės
instancijos teismas, apibrėždamas vidutinį farmacinių prekių vartotoją, nukrypo
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė Sanofi-Synthelabo v. Vengrijos
bendrovė Egis Gyogyszergyar RT, bylos Nr. 3K-3-202/2006). Apeliacinės instancijos
teismas neturėjo sutapatinti vidutinio vartotojo su gydytojais ar farmacijos
specialistais, o lyginamuosius ženklus turėjo vertinti taip pat ir paprasto
pakankamai informuoto, protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo atžvilgiu
(nesureikšminant tos aplinkybės, jog vaistų, pažymėtų atsakovo prekių ženklu,
vartotojai bus vyrai). Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartyje pažymima, kad vidutiniu farmacinių preparatų vartotoju yra
pripažįstami ne tik asmenys, kurie vartoja vaistus, bet ir tie, kurie juos
perka, ar, prižiūrėdami kitus sergančius asmenis, rūpinasi, kad jie tinkamai
vartotų tam tikrus vaistus.
3. Apeliacinės
instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės sprendė klausimą tik dėl
vartotojo suklaidinimo renkantis vaistus, tačiau visiškai neanalizavo klausimo
dėl vartotojo suklaidinimo dėl prekių kilmės šaltinio (Bendrojo Teismo sprendimas
Alcon Inc. v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniam
dizainui). Nepaisant to, kad ginčijamasis prekių ženklas yra skirtas
sunkiems susirgimams gydyti, vartotojas vis dėlto gali būti suklaidintas ir
pamanyti, jog prekės kilo iš tos pačios įmonės ar ekonomiškai susijusių įmonių.
Atsiliepimu į
atsakovo kasacinį skundą ieškovas Japonijos bendrovė Daiichi Sankyo Company,
Limited prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Atsiliepime
nurodomi šie argumentai:
1. Byloje
nebuvo ginčo dėl PŽĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, todėl atsakovo
argumentai, susiję su šios teisės normos pažeidimu, yra nepagrįsti.
2. Bylą
nagrinėję teismai įvertino visas aplinkybes, susijusias su priešieškiniu ir
tinkamai taikė teisę: atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas susiaurinti ieškovo
prekių ženklo apsaugą dėl nenaudojimo (PŽĮ 47 straipsnio 2 dalis, 48 straipsnis,
CPK 178 straipsnis). Kitais žodžiais tariant, vaistus žyminčių prekių ženklų apsauga
negali būti skirstoma į pakategores pagal veikliąją medžiagą. Bylą nagrinėjusių
teismų išvada atitinka ETT, Bendrojo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktiką (pvz., Bendrojo Teismo sprendimas Mundipharma AG v. Vidaus rinkos
derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui), sprendimas GlaxoSmithKline
SpA ir kiti v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam
dizainui), Lietuvos Aukščiausijo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Roschen
v. Ferrero S.p.A., bylos Nr. 3K-3-391/2010).
3. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra suinteresuotas asmuo
ginčyti kito asmens prekių ženklo registracijos 5 klasės prekėms „dietiniai
produktai (medicinos reikmėms)“ (PŽĮ 47 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 49
straipsnis). Atsakovas neturi teisės prašyti panaikinti prekių ženklo
registracijos tai prekių grupei, kuri nepažeidžia kasatoriaus interesų.
Atsiliepimu į
ieškovo kasacinį skundą atsakovas Čekijos bendrovė Zentiva k.s. prašo atmesti
ieškovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalies, kuria ieškinys buvo
atmestas, panaikinimo, ir dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismo
sprendimą palikti galioti. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovo
atsakovo patirtas 4833,92 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti už kasacinio
skundo surašymą, 6905,6 Lt už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą paruošimą,
bei 133 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepime
nurodomi šie argumentai:
1. Lietuvos
teismai, nagrinėdami bylas, neprivalo vadovautis VRDT praktika net ir
analogiškose bylose (Bendrojo Teismo 2004 m. birželio 30 d. sprendimas Norma
Lebensmittelfilialbetrieb GmbH & Co. KG v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba
(prekių ženklams ir dizainui), T-281/02, Rink. 2004, p. II-01915).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenukrypo taip pat nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė
Sanofi-Synthelabo v. Vengrijos bendrovė Egis Gyogyszergyar RT, bylos Nr.
3K-3-202/2006 išdėstytų išaiškinimų, nes nurodytosios ir nagrinėjamosios bylų ratio
decidendi skiriasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S.K.
v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-202/2006).
2.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenukrypo nuo ETT
praktikoje suformuluotų prekių ženklų, prekių, kurioms žymėti skirti
lyginamieji prekių ženklai, panašumo vertinimo (ETT 1997 m. lapkričio 11 d.
prejudicinis sprendimas Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport,
C-251/95, Rink. 1997, p. I-6191; 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas
Lloyd Schuhfabrik Meyer and Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, C-342/97,
Rink. 1999, p. I-3819; ETT sprendimas Alcon Inc. v. Vidaus rinkos derinimo
tarnyba (prekių ženklams ir pramoniam dizainui); Bendrojo Teismo sprendimas
Vitakraft-Werke Würmann & Sohn GmbH & Co. KG v. Vidaus rinkos
derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui); Bendrojo Teismo
sprendimas Biofarma SA v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir
pramoniniam dizainui); Bendrojo Teismo sprendimas Alcon Inc. v. Vidaus
rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniam dizainui); Bendrojo
Teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimas Krüger GmbH &
Co. KG v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui), T-273/02, Rink. 2005, p. II-01271; Bendrojo Teismo sprendimas Mundipharma
AG v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui);
Bendrojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimas Commercy AG
v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui), T-316/07, Rink. 2009, p. II-00043; Bendrojo Teismo 2010 m.
gruodžio 15 d. sprendimas Novartis AG v. Vidaus rinkos derinimo
tarnyba (prekių ženklams ir dizainui), T-331/09, p. 00000).
3.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai išaiškino dėl
farmacinių preparatų vidutinio vartotojo sąvokos ir vartotojo atidumui keliamų
reikalavimų; vartotojo suklaidinimo ir suklaidinimo pobūdžio, taigi tinkamai
išaiškino bei taikė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą.
Teismo aiškinimai atitinka Bendrojo Teismo aiškinimus (Bendrojo Teismo
sprendimas GlaxoSmithKline SpA ir kiti v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių
ženklams ir pramoniniam dizainui), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė
Sanofi-Synthelabo v. Vengrijos bendrovė Egis Gyogyszergyar RT, bylos Nr.
3K-3-202/2006).
Kitų atsiliepimų į
kasacinius skundus nepateikta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio nagrinėjimo
dalykas šioje byloje yra trys teisės klausimai: 1) vidutinio vartotojo samprata
ir prekių panašumo vertinimas, kai lyginamieji prekių ženklai yra skirti
farmaciniams preparatams žymėti; 2) prekių ženklų panašumo vertinimas (PŽĮ 7
straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas ir taikymas); 3) prekių ženklo
registracijos panaikinimas iš dalies dėl nenaudojimo (PŽĮ 47 straipsnio 2
dalies, 48 straipsnio aiškinimas ir taikymas).
Dėl PŽĮ 7
straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo
Dėl PŽĮ 7 straipsnio
1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo nagrinėjamosios bylos kontekste, minėta,
yra svarbūs šie klausimai: a) vidutinio vartotojo samprata ir prekių panašumo
vertinimas, kuomet lyginamieji prekių ženklai yra skirti žymėti farmaciniams
preparatams, ir b) prekių panašumo vertinimas.
a) vidutinio
vartotojo samprata ir prekių panašumo vertinimas, kai lyginamieji prekių
ženklai yra skirti farmaciniams preparatams žymėti
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Tarptautinės prekių ir paslaugų
klasifikacijos prekių ženklų registravimo reikmėms (pagal 1957 m. birželio 15
d. Nicos sutartį) 5 klasės prekių „farmaciniai preparatai žmonėms“ vidutiniai
vartotojai neapsiriboja asmenimis, turinčiais specialių žinių farmacijos srityje
(gydytojai, farmacijos specialistai, pan.) (nors atsižvelgiant į prekių
specifiką, dalis asmenų, turinčių specialių žinių farmacijos srityje, taip pat
sudarys tam tikrą dalį vidutinių šių prekių vartotojų). Didžioji dalis šios
kategorijos prekių vidutinių vartotojų, nors ir protingai gerai informuotų,
atidžių ir apdairių, tačiau neturinčių kokių nors specialių žinių farmacijos
srityje, bus asmenys, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių tam tikri
vaistai yra reikalingi: jie juos perka, vartoja patys ar, prižiūrėdami kitus
sergančius asmenis, rūpinasi, kad jie tinkamai vartotų tam tikrus vaistus, ir
pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė
Sanofi-Synthelabo v. Vengrijos bendrovė Egis Gyogyszergyar RT, bylos Nr.
3K-3-202/2006; taip pat žr., pvz., ETT sprendimo Alcon Inc. v. Vidaus rinkos
derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniam dizainui) 57 punktą; Bendrojo
Teismo sprendimo Biofarma SA v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių
ženklams ir pramoniniam dizainui)) 46 punktą; Bendrojo Teismo sprendimo Novartis AG v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba
(prekių ženklams ir dizainui) 21 punktą, kt.). Bendrojo Teismo
praktikoje taip pat pažymėta, kad, kalbant apie galutinių vartotojų pastabumo
ir žinių lygį, dėl ligos, kuria jie serga, sunkumo jis yra aukštesnis nei
vidutinis, kartu atkreipiant dėmesį į ribotas galutinių vartotojų medicinos
žinias (žr., pvz., Bendrojo Teismo sprendimo Mundipharma AG v. Vidaus rinkos
derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui) 59 punktą).
Apeliacinės
instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vaistai, kuriais žymimi lyginamieji
prekių ženklai, yra išduodami pagal receptą, skirti sunkiems susirgimams
gydyti, ir vartotojas bus atidus; galiausiai, vaistų, pažymėtų atsakovo prekių
ženklu, vartotojai bus vyrai. Vis dėlto kasacinio teismo teisėjų kolegija
pažymi, kad šie apeliacinės instancijos teismo argumentai nesudaro pagrindo
prekes, kurios žymimos lyginamaisiais prekių ženklais, vertinti kaip
skirtingas, kitaip tariant, teisiškai nutolusias. (Šiuo atveju kalbama
konkrečiai apie ieškovo ženklu žymimas prekes „kraujospūdį mažinantys vaistai,
sudaryti iš aktyviosios medžiagos olmesartanum“, dėl kurių nėra ginčo, ir atsakovo
ženklu žymimas prekes „nesteroidiniai antiadrogenai, sudaryti iš aktyviosios
medžiagos bikalutamido (skirti prostatos auglių gydymui)“). Kitais žodžiais
tariant, ši aplinkybė pati savaime neeliminuoja PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2
punkto taikymo. Farmaciniai preparatai vien dėl to, kad jie yra skirti
skirtingiems (sunkiems) susirgimams gydyti, prekių ženklų teisės požiūriu nėra
skirtingos prekės (taip pat žr., pvz., Bendrojo Teismo sprendimo GlaxoSmithKline
SpA ir kiti v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam
dizainui) 65 punktą). Ši taisyklė yra taikytina ir vaistams pagal receptą.
Priešinga logika vadovaujantis, prekių ženklai, skirti žymėti vaistams,
pavyzdžiui, skydliaukei ir kepenų cirozei gydyti; neurastenijai ir sąnariams
gydyti ir pan., niekada negalėtų būti laikomi kaip konfliktuojantys PŽĮ 7
straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (vaistų skirtingumas savaime eliminuotų
visuomenės suklaidinimo galimybę). Be abejo, besigydantis asmuo, jeigu jis
nesiekia sau pakenkti, vaistus (ypač skirtus sunkiems susirgimams gydyti)
vartos atidžiai, ir sąmoningai vietoj vieno jų nevartos kito. Vis dėlto, kaip
teisingai kasaciniame skunde pažymi ieškovas, visuomenės suklaidinimo galimybė inter
alia apima ir suklaidinimą dėl prekių komercinės kilmės šaltinio (žr.,
pvz., ETT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinio sprendimo Canon Kabushiki
Kaisha v. Metro-Golwyn-Mayer Inc., C-39/97, Rink. 1998, p. I-5507, 26-30
punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Zakrytoje
akcionernoje obščestvo „TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVČIKA DVORA EGO
IMPERATORSTOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOV (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH
AMERICA, Inc. (GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) (Jugtinės Amerikos Valstijos)
ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr.
3K-3-167/2003).
b) prekių ženklų
panašumo vertinimas
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad prekių ir paslaugų ženklų
registracijai nustatyti reikalavimai, keliami ženklams, tarp jų ir
įtvirtintasis 1993 m. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte
(atitinkamai tai būtų šiuo metu galiojančio PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2
punktas), nėra savitiksliai: jų teisinė prigimtis tiesiogiai išplaukia iš
ženklo sampratos. Taigi ir sprendžiant dėl ženklo registracijos teisėtumo pagal
pirmiau nurodytą pagrindą, tai turi būti sprendžiama per ženklo funkcijos
prizmę: ar konkretus prekių ir paslaugų ženklas geba atskirti vienam asmeniui
priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens
teikiamas paslaugas nuo kito asmens teikiamų paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „TORGOVYJ DOM
POTOMKOV POSTAVČIKA DVORA EGO IMPERATORSTOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOV (Rusijos
Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. (GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.)
(Jugtinės Amerikos Valstijos) ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų
biuras, bylos Nr. 3K-3-167/2003).
Apeliacinės
instancijos teismas skundžiamajame sprendime teisingai atkartojo ETT bei
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluotas pagrindines taisykles,
reikšmingas sprendžiant dėl prekių ženklų panašumo ir visuomenės suklaidinimo
galimybės vertinimo, tačiau, spręsdamas dėl ženklų panašumo konkrečiu šioje
byloje kilusiu atveju, tomis taisyklėmis tinkamai nesivadovavo. Apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1
dalies 2 punktą ir pripažinti negaliojančia atsakovo prekių ženklo
registraciją, ženklų panašumą vertino taip, tarsi vartotojas skirtų tam tikrą
laiką, įdėmiai analizuodamas dviejų, vienas šalia kito esančių ženklų panašumus
bei skirtumus, vaistų veikliųjų medžiagų pavadinimus, vaistų gamintojus ir
turėdamas galvoje rimtus susirgimus, kuriems gydyti yra skirti lyginamaisiais
prekių ženklais pažymėti vaistai. Realybė yra kitokia. Kaip pažymėta Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia
kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Vidutinis vartotojas tik retais
atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi
patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos jis išlaikė
savo atmintyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Zakrytoje
akcionernoje obščestvo „TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVČIKA DVORA EGO
IMPERATORSTOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOV (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH
AMERICA, Inc. (GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) (Jugtinės Amerikos Valstijos)
ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr.
3K-3-167/2003) (taip pat žr., pvz., ETT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinio sprendimo
Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, C-251/95, Rink. 1997, p.
I-6191, 23 punktą; 1999 m. birželio 22 d. prejudicinio sprendimo Lloyd
Schuhfabrik Meyer and Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, C-342/97, Rink. 1999,
p. I-3819, 25, 26 punktus). Be abejo, kaip jau buvo minėta, vartotojas – ypač
kalbant apie vaistus skirtingiems (sunkiems) susirgimams gydyti – bus ypač
atidus, ir negali būti apsiribojama tik vertinimu, kokia tikimybė, kad
vartotojas vietoje kraujospūdį mažinančių vaistų pavartos vaistus, skirtus
prostatos augliams gydyti, ir priešingai. Žodžių MESAR ir MEXCAR viduryje
esančių skirtingų priebalsių S ir XC nepakankama, ženklus vertinti kaip
nepanašius (yra tiek vizualinis, tiek ir fonetinis panašumas), jog neegzistuotų
visuomenės suklaidinimo galimybė (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėta,
vidutiniais farmacinių preparatų vartotojais yra ne tik asmenys, turintys
specialių žinių farmacijos srityje (gydytojai, farmacijos specialistai, pan.),
bet ir asmenys, kuriems vaistai yra reikalingi (neturintys kokių nors specialių
žinių farmacijos srityje).
Apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia
atsakovo prekių ženklo registraciją, PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą šioje
byloje aiškino ir taikė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
dalis, kuria atmestas ieškinys, panaikintina ir dėl šios dalies paliktinas
galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1
punktas, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Dėl
atsakovo suinteresuotumo ginčyti ieškovo ženklo registraciją 5 klasės prekėms
„dietiniai produktai (medicinos reikmėms)“
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl
to, jog atsakovas nėra suinteresuotas ginčyti ieškovo prekių ženklo
registracijos 5 klasės prekėms „dietiniai produktai (medicinos reikmėms)“, yra
nepagrįsta. Teisės normos, įtvirtintos PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies
konstrukcijoje, expressis verbis nekalbama apie suinteresuotą asmenį,
tačiau bet kokiu atveju taikytina bendroji civilinio proceso taisyklė,
nustatyta CPK 5 straipsnio 1 dalyje (kiekvienas suinteresuotas turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar
ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas). Priklausomai nuo
konkrečių susiklosčiusių materialinių teisinių santykio pobūdžio, gali skirtis
ir asmens suinteresuotumo vertinimas.
Šios bylos
atveju akivaizdu, kad atsakovas ieškovo prekių ženklo registraciją ginčijo,
siekdamas „sumažinti“ tikimybę, jog jam priklausančio prekių ženklo
registracija bus pripažinta negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2
punktą (lyginamieji ženklai būtų saugomi tik skirtingiems susirgimams gydyti
skirtiems vaistams). Tokia atsakovo pasirinkta pozicija yra logiška, ir
nepriklausomai nuo to, ar šios konkrečios bylos atveju tai lemia atsakovo
ženklo registracijos pripažinimą negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2
punkto pagrindu, nereiškia, kad atsakovas, kurio ženklas registruotas žymėti 5
klasės prekėms „nesteroidiniai antiadrogenai, sudaryti iš aktyviosios medžiagos
bikalutamido (skirti prostatos auglių gydymui)“ negali būti laikomas
suinteresuotu asmeniu ginčyti dėl nenaudojimo ieškovo ženklo registracijos inter
alia 5 klasės prekėms „dietiniai produktai (medicinos reikmėms)“. Kartu
pažymėtina, jog tam, kad būtų galima prašyti panaikinti ženklo registraciją dėl
nenaudojimo, negali būti keliama privaloma sąlyga ginčijančiam asmeniui būti
tam tikro prekių ženklo, įregistruoto žymėti tapačioms ar panašioms prekėms,
kaip ir ginčijamasis prekių ženklas, savininku.
Dėl prekių ženklo
registracijos panaikinimo iš dalies dėl nenaudojimo (PŽĮ 47 straipsnio 2
dalies, 48 straipsnio aiškinimo ir taikymo)
Teisės normų,
reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimą dėl nenaudojimo, ratio
legis yra ta, kad išimtinių teisių pagrindu nebūtų saugomi „miegantys“
prekių ženklai. Ženklas savo funkcijas, iš kurių pagrindinė yra skiriamoji,
gali atlikti tik tada, jeigu yra naudojamas. Kai registruotas prekių ženklas nenaudojamas,
reiškia, kad realiai apsauga yra suteikta teisinei fikcijai. Šiai fikcijai
pašalinti ir yra numatyta galimybė ženklą panaikinti dėl nenaudojimo. Nurodyta taisyklė
yra taikoma ir tais atvejais, kai ženklo registraciją dėl nenaudojimo prašoma
panaikinti iš dalies.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje pagrindinės taisyklės dėl prekių ženklo
naudojimo (iš dalies) vertinimo suformuluotos 2010 m. spalio 19 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Konditerijos fabrikas „Roshen“ (Ukraina) v.
Ferrero S.p.A. (Italija), bylos Nr. 3K-3-391/2010. Šioje nutartyje Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, remdamasis ETT bei Bendrojo Teismo praktika, inter
alia nurodė, kad jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas pakankamai didelei
prekių ar paslaugų kategorijai, kad ją būtų galima suskirstyti į kelias
autonomiškas pakategores, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų žymint dalį šių
prekių ar paslaugų įrodymas apima tik vieną ar kelias pakategores, kurioms
priklauso prekės ar paslaugos, kurioms žymėti realiai naudojamas prekių
ženklas. Priešingai, jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas prekėms ar
paslaugoms, apibrėžtoms taip tiksliai ir išsamiai, kad neįmanoma atitinkamos
kategorijos suskirstyti į akivaizdžias pakategores, prekių ženklo naudojimo iš
tikrųjų žymint minėtas prekes arba paslaugas įrodymas apima visą šią kategoriją
(Bendrojo Teismo 2006 m. spalio 17 d. sprendimo Armour Pharmaceutical Co. v. Vidaus rinkos derinimo
tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), T-483/04, Rink. 2006, p.
II-04109, 26-27 punktai; 2005 m. liepos 14 d. sprendimo Reckitt Benckiser (Espa?a), SL v. Vidaus rinkos derinimo
tarnyba (prekių ženklams ir dizainui), T-126/03, Rink. 2005, p. II-02861,
44-45 punktai; 2007 m. vasario 13 d. sprendimą Mundipharma AG v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių
ženklams ir pramoniniam dizainui), T-256/04, Rink. 2007, p. II-00449, 23
punktas).
Tačiau,
atliekant tokį vertinimą, kartu būtina turėti galvoje, kad iš tiesų nors
„naudojimo iš dalies“ sąvokos tikslas – nepanaikinti prekių ženklų, kurie
nebuvo naudoti žymint konkrečią prekių kategoriją, panaudojimo galimybių, vis
dėlto dėl jo iš prekių ženklo savininko negalima atimti bet kokios prekių,
kurios, nors ir nėra absoliučiai tapačios prekėms, kurių naudojimas iš tikrųjų
buvo įrodytas, nėra iš esmės ir skirtingos bei priklauso tai pačiai grupei,
kuri gali būti suskirstyta tik savavališkai, apsaugos. Šiuo aspektu pažymėtina,
kad praktikoje prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo
naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis.
Dėl to „prekių ar paslaugų dalies“ sąvoka negali apimti visų parduodamų panašių
prekių ar paslaugų atmainų, o tik tas, kurios yra pakankamai skirtingos, kad
sudarytų logiškas kategorijas arba pakategores (Bendrojo Teismo sprendimo Reckitt
Benckiser (Espa?a), SL v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir
dizainui) 46 punktas; Bendrojo Teismo sprendimo Mundipharma
AG v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) 24
punktas).
Bylą
nagrinėję šios aplinkybės tinkamai netyrė. Apeliacinės instancijos teismas
pažymėjo, kad prekių sąrašas nebūtinai turi atitikti klasių antraštę ar sutapti
su abėcėliniame sąraše pateiktomis prekėmis nei tiesioginiu pavadinimu, nei jo
apibūdinimu. Teisės aktai nenumato asmeniui pareigos detalizuoti konkrečiai
klasei priskirtas prekes ir (arba) paslaugas. Tokia teismo išvada yra teisinga,
tačiau neatskleidžia, ar, kaip minėta pirmiau pateiktuose išaiškinimuose, yra
galimybė 5 klasės prekes, kurioms žymėti įregistruotas ieškovo prekių ženklas ”farmaciniai
preparatai; dietiniai produktai (medicinos reikmėms)” suskirstyti į kelias
autonomiškas pakategores. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas
savo priešieškinio reikalavimą formuluoja taip, lyg būtų savaime suprantama,
jog bet kuri 5 klasės prekė, kuriai naudojamas registruotas ženklas, gali būti
vertinama kaip atskiras ir savarankiškas porūšis tos klasės, kuriai prekių
ženklai gali būti registruojami atskirai. Ši pirmosios instancijos teismo
išvada taip pat yra teisinga, tačiau irgi neatsako į klausimą dėl galimybės
platų sąrašą, kuriam žymėti registruotas ieškovo ženklas, suskirstyti į
autonomiškas pakategores. Taigi, bylą nagrinėję teismai nepateikė tinkamo šios
aplinkybės vertinimo.
PŽĮ
24 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta procedūrinė nuostata,
reglamentuojanti Valstybinio patentų biuro veiksmus tais atvejais, kai teismo
sprendimu ženklo registracija yra pripažinta negaliojančia ar panaikinta. Ši
nuostata taikoma ir tada, kai ženklo registracija pripažįstama negaliojančia ar
panaikinama iš dalies. Šioje byloje nekeliama klausimo dėl Valstybinio patentų
biuro veiksmų, todėl atsakovo kasaciniame skunde esantys argumentai dėl šios teisės
normos taikymo neturi teisinės reikšmės.
Pirmosios
bei apeliacinės instancijų teismų sprendimų dalys, kuriomis atmestas
priešieškinis, panaikintinos, ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai
tinkamai neištyrė aplinkybių, reikšmingų atsakant į klausimą dėl priešieškinio
pagrįstumo (ar nepagrįstumo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.
spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje
Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kilminė“ v. AB „Vilniaus
prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-483/2004; 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Beecham Group p.l.c. (Jungtinė
Karalystė) v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1103/2003; 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Roschen
v. Ferrero S.p.A., bylos Nr. 3K-3-391/2010).
Dėl bylinėjimosi
kasaciniame teisme išlaidų
Kasaciniame procese valstybė patyrė 61,70 Lt procesinių dokumentų
įteikimo išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92
straipsnis). Kadangi byla dalyje grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų valstybės naudai šioje proceso
stadijoje nepriteisiama (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo
valstybės naudai turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs
bylos dalį pakartotinai. Pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti ir dėl
atsakovo prašomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo (4833,92 Lt
advokato pagalbai apmokėti už kasacinio skundo surašymą, bei 133 Lt žyminio
mokesčio). Ieškovo kasacinis skundas buvo tenkintas, todėl atsakovo prašymas
dėl 6905,6 Lt priteisimo iš ieškovo už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą
paruošimą yra atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1
dalimi,
nutaria:
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 24 d.
sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys atsakovui, dėl prekių ženklo
MEXCAR (tarpt. reg. Nr. 906411) registracijos pripažinimo negaliojančia
Lietuvoje, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio
24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo
dalis, kuriomis atmestas atsakovo priešieškinis ieškovui, dėl prekių ženklo MESAR
(reg. Nr. 44280) registracijos panaikinimo, panaikinti ir dėl šios dalies bylą
grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Virgilijus Grabinskas
|
|
|
Sigita Rudėnaitė
|
|
|
Janina Stripeikienė
|