Civilinė byla Nr. e2-8715-996/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04193-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Steponavičienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sargasas“ atstovei advokatei Indrei Mažeikaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sargasas“ dėl darbo ginčo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sargasas“ priešieškinį ieškovui A. P. dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. P. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, l. 3–12, t. IV, l. 76–84) uždarajai akcinei bendrovei „Sargasas“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, UAB „Sargasas“), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2024 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. DGKS-1408 darbo byloje Nr. APS-131-25835/2023 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria jo prašymas buvo nepatenkintas, prašo panaikinti atsakovės 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą atleisti jį iš darbo ir grąžinti jį į staklių operatoriaus pareigas, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 4 235,61 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, 3 000 Eur neturtinę žalą, netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad 2018 m. gegužės 4 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu jis buvo priimtas įmonėje į staklių operatoriaus pareigas; 2023 m. liepos 30 d. įmonėje įvyko gaisras, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padegimo; 2023 m. spalio 3 d. jis buvo sulaikytas ir jam buvo pareikšti įtarimai dėl įmonėje kilusio gaisro bei taikytas 15 parų areštas, po kurio 2023 m. spalio 18 d. jam atvykus į darbą tęsti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, įmonės vadovai E. Ž. ir A. B. jam dirbti neleido, o įkalbinėjo išeiti iš darbo pagal prašymą dėl darbo santykių nutraukimo abipusiu susitarimu ir išmokant 3 mėnesių dydžio išmoką, tačiau jis nesutiko, todėl šalys sutarė, kad jis 8 dienas atostogaus; 2023 m. spalio 30 d. jis atvyko į darbą vykdyti savo darbines funkcijas, tačiau ir vėl jam buvo daromas spaudimas išeiti iš darbo, jam ir šį kartą nesutikus, prasidėjo gąsdinimai, jog atsakovė jį atleis savo iniciatyva, tačiau atsakovė savo grasinimų neįvykdė; po šio įvyko jis išdirbo ramiai apie 6 savaites, t. y. nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d., per kurias gavo atsakovės direktoriaus skirtą priedą; 2023 m. gruodžio 4 d. iš atsakovės gavo reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl gauto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau – Vilniaus apskrities VPK) rašto dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29852-23 (toliau – ikiteisminis tyrimas) medžiagoje, kuriame nurodyta, kad jam 2023 m. spalio 4 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, jis apklaustas įtariamuoju dėl 2023 m. liepos 30 d. kilusio gaisro įmonės patalpose, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį dėl padegimo; 2023 m. gruodžio 6 d. jis pateikė pasiaiškinimą, kuriame akcentavo konfliktinius santykius su įmonės vadovais E. Ž. ir A. B., kurie vykstančiame ikiteisminiame tyrime davė paaiškinimus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, nurodė, kad jis nepadarė jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo dėl ko būtų pagrindas jį atleisti iš užimamų pareigų; atsakovė 2023 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą dėl darbo santykių nutraukimo su juo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, toks atsakovės sprendimas buvo grindžiamas 2023 m. gruodžio 1 d. gautu Vilniaus apskrities VPK raštu. Ieškovo manymu, pats faktas, jog jis ikiteisminio tyrimo byloje buvo apklaustas kaip įtariamasis, dar nepatvirtina aplinkybės, kad jis padarė rašte nurodytą nusikalstamą veiką. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė tiesiog siekia susidoroti su juo, pasinaudoti situacija, todėl atsakovė ne tik sumanė dėl to jį apkaltinti, bet ir sudarė situaciją atleisti jį iš darbo, atsakovė darbo sutartį nutraukė neišsiaiškinusi aplinkybių, nesurinkusi jokių faktų, neįvertinusi visos esamos situacijos dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, dar nesant teismo sprendimo dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino jį kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, tokiu būdu padariusi jį darbuotojų, jo giminaičių ir kitų asmenų akyse kaltu. Ieškovas pažymėjo, jog jis patyrė didelius emocinius sukrėtimus, naktimis neužmiega, nes pergyvena dėl savo ateities, atsakovė jį paliko be vienintelio pragyvenimo šaltinio, dėl patirto psichologinio spaudimo, pažeminimo, įtemptų darbo santykių pablogėjo jo sveikata, todėl teko vartoti raminamuosius ir medikamentus nuo nemigos, už šiuos patirtus dvasinius išgyvenimus jis siekia 3 000 Eur neturtinės žalos prisiteisimo. Kartu pažymėjo, jog atsakovė su juo neatsiskaitė, t. y. liko neišmokėtas 2 435,48 Eur darbo užmokestis, todėl pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbdavė privalo mokėti netesybas nuo 2023 m. gruodžio 11 d.
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį (el. b. t. I, l. 82–90, t. III, b. l. 16–25), prašo ieškinį atmesti, o jeigu teismas pripažintų ieškovo atleidimą neteisėtu, negrąžinti ieškovo į darbą, nes dėl prarasto pasitikėjimo tolesnis ieškovo darbas įmonėje būtų neįmanomas.
Atsakovė paaiškino, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pasireiškusį darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinčia veika, žalos darbdavei padarymu ar bandymu padaryti žalą bei pasitikėjimo praradimu, darbuotojas veikė tiesiogine tyčia – veiksmus atliko sąmoningai ir apgalvotai, buvo pakankamas pagrindas vertinti, kad darbuotojas sukėlė ir/ar padėjo sukelti gaisrą įmonės patalpose, jis siuntė kitiems įmonės darbuotojams grasinančias žinutes, todėl atsakovė prarado pasitikėjimą darbuotoju, dėl darbuotojo atliktų neteisėtų veiksmų įmonė patyrė preliminariai apie 500 000 Eur žalą, todėl įmonė teisėtai atliko išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio. Atsakovė pažymėjo, kad prieš darbuotoją nebuvo naudojamas psichologinis smurtas, jis nebuvo žeminamas, todėl ieškovas neturtinės žalos nepatyrė. Atsakovė paaiškino, kad darbuotojas 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo supažindintas su įmonėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis, o 2023 m. liepos 10 d. susipažino su darbuotojų elgesio (etikos) taisyklėmis, todėl žinojo, kad įmonėje yra draudžiamas asmeninis įžeidinėjimas, orumo žeminimas. Nurodė, kad ieškovas 2023 m. vasario 21 d. pademonstravo netinkamą elgesį su kolegomis, elgėsi nepagarbiai ir pažemino kitą darbuotoją, kai išspardė kito darbuotojo sušluotas šiukšles ir trikdė jo darbui; 2023 m. vasario mėnesį buvo konstatuota, kad darbuotojo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, darbuotojo darbu skundėsi ir kiti kolegos, sakė, kad yra nusivylę jo darbu; darbuotojas 2023 m. liepos 20 d. paprašė įmonės suteikti jam neplanuotas kasmetines atostogas, nurodęs žodžiu, kad vyks atostogauti į Jūrmalą (Latviją), tačiau nenuvyko ir buvo Vilniuje; 2023 m. liepos 30 d. apie 2 val. nakties įmonės patalpose kilo gaisras, įtariama, kad gaisrą sukėlęs asmuo tyčia atjungė priešgaisrinę signalizaciją, ieškovas žinojo įmonės patalpų išdėstymą, įmonės žiniomis anksčiau yra dirbęs su signalizacijomis, todėl tikėtina, kad tai ieškovas atjungė priešgaisrinę signalizaciją, netrukus po gaisro, jis pradėjo siuntinėti grasinančias žinutes įmonės darbuotojams E. Ž. (gamybos operacijų skyriaus vadovas) ir A. B. (vykdomasis direktorius), kad su jais ir jų artimaisiais bus susidorota, turtui bus padaryta žala bei nurodoma atvežti pinigus, išeiti iš darbo, išvažiuoti, įmonė numanė, kad tas žinutes siuntė būtent ieškovas, o ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga tai patvirtino; 2023 m. spalio 3–17 d. ieškovas nepasirodė darbe, nes buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo įstaigoje, tačiau įmonė tuomet jokios informacijos negavo, jai nebuvo pranešta nei kad ieškovas yra įtariamasis dėl gaisro, nei dėl kokių priežasčių jis buvo sulaikytas; 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovei buvo pateikta dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos susipažinimui, kurioje nurodyti įvairūs duomenys apie ieškovo padarytus veiksmus prieš įmonę ir jos darbuotojus, t. y. duomenys apie įmonės patalpų padegimą, grasinančias žinutes; tik 2023 m. gruodžio 1 d. įmonė oficialiai gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK ir visiškai įsitikino, kad ieškovas yra susijęs su įmonėje kilusiu gaisru ir siųstomis grasinančiomis žinutėmis bei, kad jis yra įtariamas baudžiamojoje byloje, todėl paprašė ieškovo pateikti pasiaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad kaltės nepripažįsta ir kuriuo kaltino įmonės darbuotojus E. Ž. ir A. B. neva davusius melagingus parodymus prieš jį; 2023 m. gruodžio 8 d. įmonė priėmė sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir tos pačios dienos įsakymu atleido darbuotoją iš darbo. Atsakovė pažymėjo, kad ji pasiūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį su 6 mėnesių išeitine išmoka, tačiau pokalbis nebuvo nei agresyvus, nei konfliktiškas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad darbuotojas jo nurodytu laikotarpiu negavo jokio priedo už gerą darbą, o tik 100 Eur pastovų priedą, kaip buvo nurodyta jo darbo sutartyje.
Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės priešieškiniu, pateikė atsiliepimą į priešieškinį (el. b. t. IV, l. 66–75), prašo atmesti atsakovės priešieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad atsakovės teiginiai apie tai, jog jis pradėjo demonstruoti netinkamą elgesį su kolegomis, elgėsi nepagarbiai ir pažemino kitą darbuotoją, kai išspardė kito darbuotojo sušluotas šiukšles ir trikdė jo darbui, yra nepagrįsti, nes jis to nedarė, šie kaltinimai nebuvo įrodyti, susidarė konfliktinė situacija tarp įmonės vadovų ir jo. Dėl to, kad atsakovė buvo nepatenkinta jo darbo rezultatais, kad juo skundėsi ir kiti kolegos, nurodė, jog atsakovė bando klaidinti teismą dėl neva kitų darbuotojų skundų jo atžvilgiu, nes nėra pateiktas nei vienas darbuotojo raštiškas skundas jo atžvilgiu dėl neva jo blogai atliekamo darbo. Šią aplinkybę paneigia ir teismui pateikta 12 mėnesių jo atlyginimo išklotinė, kuri įrodo, kad jam buvo mokamas didelis atlyginimas su priedais. Atsakovė klaidina teismą dėl to, kad neva jis buvo nurodęs, jog atostogų vyks į Jūrmalą, nors vėliau paaiškėjo, kad buvo Vilniuje. Pateiktame prašyme nėra nurodyta, kad jis ima atostogas tam, kad galėtų išvykti į kitą šalį, o tai, jog tuo metu įvyko gaisras, tai buvo tik sutapimas ir jis niekaip su tuo nesusijęs, nes jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Pažymėjo, kad jis niekaip nesusijęs su įmonėje kilusiu gaisru, jis ne vienintelis įmonėje, kuris žino patalpų išdėstymą, o susidariusia gaisro situacija E. Ž. ir A. B. pasinaudojo kaip galimybe atleisti jį iš darbo. Ieškovas nurodė, kad jis niekada niekam negrasino ir jokių žinučių nerašinėjo, jam patinka dirbti įmonėje, jis neturi tikslo kenkti įmonei, nes darbas joje yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Atsakovė tikrai žinojo, kad jis yra sulaikytas, nes įmonės vadovai patys davė parodymus prieš jį, jis po sulaikymo prašė pakeisti darbo laiką. Sprendimas atleisti jį iš užimamų pareigų yra neteisėtas, nes atsakovė nepagrindė visų būtinų sąlygų tokiam sprendimui priimti. Įtariamojo statusas nereiškia, kad asmuo yra kaltas ir jo kaltė yra įrodyta. Atsakovė išskiria tik neteisėtus veiksmus, tačiau vien šių neteisėtų veiksmų buvimo neužtenka, jog atlikta tam tikra darbuotojo veika būtų pripažinta šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, įrodančių likusių būtinų šiurkščių darbo pareigų pažeidimui būtinų sąlygų, nėra jokių konkrečių duomenų apie galimą jo atliktą nusikalstamą veiką, todėl mano, kad jis iš darbo atleistas nepagrįstai. Nurodė, kad jo namuose buvo rasti fejerverkai ir lėto degimo knatas fejerverkams sujungti. Jeigu ir buvo kokia replika, tai ji susijusi su per TV rodoma transliacija. Nurodė, kad jo atžvilgiu kaltinimai dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra pareikšti visai kitu pagrindu, o ne pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Grasinti darbuotojams galėjo ir kiti buvę darbuotojai ar šiuo metu esami, kurie nesutaria ar yra nepatenkinti įmonės vadovais. Nurodė, kad nesutinka su tuo, jog atsakovė teisėtai iš jo atliko 2 435,48 Eur išskaitą žalos dengimui, nes žala atsirado ne dėl jo kaltės ir tai patvirtina jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad gyvena vienas ir jo namuose padaryti garso įrašai galimai dėl jo žaidžiamų kompiuterinių žaidimų ir tai nesusiję su UAB „Sargasas“.
Ieškinys atmetamas. Priešieškinis tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo, atsiskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 133 su priedais, pagal kurią ieškovas pas atsakovę nuo 2018 m. gegužės 7 d. buvo įdarbintas CNC staklių operatoriaus pareigoms (el. b. t. I, l. 91–100), ieškovas buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis ir jų pakeitimu bei pasirašė darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnale ir prie įsakymo (el. b. t. I, l. 101–122), su darbuotojų elgesio (etikos) taisyklėmis ir pasirašė susipažinimo žurnale (el. b. t. I, l. 123–128); darbuotojas kreipėsi į darbdavę su 2023 m. vasario 21 d. pretenzija (el. b. t. I, l. 62), su 2023 m. vasario 21 d. aiškinamuoju raštu (el. b. t. I, l. 63–65); K. K. pateikė atsakovei 2023 m. vasario 22 d. raštą dėl darbuotojo A. P. elgesio, kuriame pranešė apie ieškovo netinkamą elgesį darbe (el. b. t. I, l. 129), dėl šio įvykio įmonės Gamybos operacijų skyriaus vadovas E. Ž. pateikė įmonės direktoriui 2023 m. vasario 22 d. tarnybinį pranešimą dėl darbuotojo elgesio, kuriuo informavo apie ieškovo netinkamą elgesį (el. b. t. I, b. l. 130); Vilniaus apskrities VPK 2023 m. gruodžio 1 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-29852-23“ pranešė atsakovės direktoriui, kad įtariant nusikalstamos veikos padarymu yra sulaikytas ieškovas, kuriam 2023 m. spalio 4 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir apklaustas įtariamuoju (el. b. t. I, l. 132–133); atsakovės Gamybos operacijų skyriaus vadovas E. Ž. 2023 m. spalio 4–6 d., 9–13 d., 16–18 d., pateikė įmonės direktoriui tarnybinius pranešimus dėl A. P. neatvykimo į darbą (el. b. t. II, l. 131–141), ieškovas pateikė atsakovei 2023 m. spalio 18 d. pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, kuriame nurodė, kad nuo 2023 m. spalio 3 d. iki spalio 17 d. neatvyko į darbą ir apie tai neinformavo vadovo, nes buvo sulaikytas (el. b. t. II, l. 130); darbuotojas pateikė darbdavei 2023 m. spalio 18 d. prašymą, kuriame išdėstė aplinkybes (el. b. t. I, b. l. 137–138); įmonės darbuotojai pateikė įmonės direktoriui paaiškinimus dėl ieškovo darbo, kuriuose informavo apie netinkamą ieškovo elgesį (el. b. t. III, l. 66, 71–73); akcinė bendrovė „Grigeo“ pateikė atsakovei 2023 m. spalio 3 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. 010-SK/2023-112, kurioje nurodyta, kad dėl įvykusio gaisro patalpų remonto sąmata sudaro 145 643,91 Eur + PVM (el. b. t. II, l. 101); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2023 m. spalio 26 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą dėl to, kad įmonės darbuotojai E. Ž. ir A. B. davė parodymus prieš atsakovą ir jis tapo įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29852-23 (el. b. t. I, l. 33–37); Vilniaus apskrities VPK 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. J. R. 2023 m. rugsėjo 29 d. surašė veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolą (el. b. t. IV, l. 9–12); Vilniaus apskrities VPK 2-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja R. A. 2023 m. lapkričio 6 d. surašė veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolą Nr. IBPS-V-3011166-23 (el. b. t. IV, l. 3–5); Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė G. M. 2023 m. lapkričio 8 d. surašė specialisto išvadą Nr. 89TPK-370/2023 (el. b. t. IV, l. 6–8), kurioje konstatavo, kad ieškovui reikalingas ilgalaikis psichikos būsenos stebėjimas stacionaro sąlygomis ir jam tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę; Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė specialisto išvadą (el. b. t. IV, l. 25–31), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktose pirotechnikos gaminiuose esančios sprogstamosios medžiagos kiekio užtenka sprogstamosios medžiagos savadarbio sprogmens gamybai, kurio sprogimas padarytų žalą žmogaus sveikatai, gyvybei ar kitiems objektams; atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. reikalavimu pateikti pasiaiškinimą pareikalavo iš ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką (el. b. t. I, l. 77), ieškovas pateikė 2023 m. gruodžio 6 d. pasiaiškinimą (el. b. t. I, l. 75–76), atsakovė priėmė 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą dėl darbo santykių nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriuo nusprendė nutraukti su darbuotoju darbo sutartį nuo 2023 m. gruodžio 8 d. (el. b. t. I, l. 72–74) ir darbuotojas 2023 m. gruodžio 8 d. bendrovės direktoriaus įsakymu „Dėl A. P. atleidimo iš darbo“ Nr. DS-23/74 buvo atleistas iš darbo 2023 m. gruodžio 8 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (el. b. t. I, l. 146); darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2023 m. gruodžio 20 d. prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo (el. b. t. I, l. 54–59), kuri sprendimu jo prašymą tenkino iš dalies, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovę neteisėtu, nusprendė laikyti, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimo jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, išieškoti darbuotojui iš darbdavės 5 709,97 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. vasario 20 d. bei po 116,53 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, nuo 2024 m. vasario 21 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus ir 2 435,48 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, prašymą dėl 105 Eur darbo užmokesčio už gruodžio mėn., dėl neturtinės žalos ir netesybų atmetė (el. b. t. II, l. 220–243); Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą įtariamojo ieškovo atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą (el. b. t. IV, l. 39–55).
DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
DK 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
DK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.
Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.
DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.
Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiu pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
Pagal 58 straipsnio 6 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 133 su priedais, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į CNC staklių operatoriaus pareigas (el. b. t. I, l. 91–100); ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis ir jų pakeitimu (el. b. t. I, l. 101–122), pagal kurias šias pareigas einantis darbuotojas įsipareigojo: laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir tarpusavio santykių reikalavimų, bendrabūvio taisyklių (45.22 punktas); pagarbiai bendrauti su klientais ir kitais darbuotojais (kolegomis) (45.23 punktas); atlyginti dėl darbuotojo kaltės Bendrovei padarytus nuostolius sugadinus ar praradus darbo priemones ar kitą įmonės turtą, spec. aprangą, įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka atsakyti už padarytą žalą (45.24 punktas); bendraujant su klientais ir bendradarbiais laikytis etikos principų (45.29 punktas); tinkamai elgtis su kolegomis, palaikyti gerą psichologinę atmosferą; gerbti kitą asmenį, laiku atlikti užduotis, nesiimti veiksmų, kurie gali būti laikomi diskriminacija, priekabiavimu, garbės ir orumo žeminimu ir pan. (45.30 punktas); vykdyti kitas pareigas, kurias numato teisės aktai, Bendrovės vidaus ir kiti norminiai dokumentai (45.33 punktas); nekelti konfliktinių situacijų, neskatinti nepasitikėjimo bendradarbiais ir vadovais (46.10 punktas). Ieškovas taip pat pasirašytinai buvo supažindintas su darbuotojų elgesio (etikos) taisyklėmis (el. b. t. I, l. 123–128), pagal kurias šias pareigas einantis darbuotojas įsipareigojo: rūpintis emociškai palaikančio tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo tobulinimu, tarpusavio pakantumu, santykius su bendruomenės nariais grįsti savo paties mandagiu elgesiu, dėmesingumu, atjauta, geranoriškumu, domėjimusi savijauta ir sunkumais (2.2.1 punktas); mažinti dėl sprendžiamų problemų kylančią įtampą, spręsti konfliktus, neleisti palaikyti tarpusavio priešiškumo ar nuteikti darbuotojus prieš kitus kolegas (2.2.2 punktas); darbu ir bendravimu siekti kolektyvo gerovės, Įmonės tikslų (2.4.1 punktas); vengti tokio elgesio ir pasisakymų, kurie galėtų diskredituoti darbuotojo ar Įmonės vardą, silpninti pasitikėjimą darbuotoju ar Įmone (2.4.2 punktas); savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai, su visais įmonės darbuotojais būti pagarbus, tolerantiškas ir paslaugus, konfliktines situacijas spręsti taikiai ir mandagiai (2.7.2 punktas). Pagal minėtas taisykles darbuotojų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami mandagumu, taktiškumu, sąžiningumu, draugiškumu ir pasitikėjimu (3 punktas). Smurtas ir (arba) priekabiavimas prie kolegų laikomas šiurkščiu etikos ir darbo pareigų pažeidimu (10 punktas). Ieškovas taip pat pasirašytinai buvo supažindintas su įmonėje galiojančia smurto ir priekabiavimo prevencijos tvarka (el. b. t. III, l. 95–105), pagal kurią įmonėje griežtai draudžiamas bet koks smurtas ir/arba priekabiavimas, smurto ir/ar priekabiavimo grėsmė, neetiškas elgesys, dėl lyties, amžiaus, šeimyninės padėties, seksualinės orientacijos, rasės, tikėjimo, tautybės, užimamų pareigų ir pan. (6 punktas). DK 30 straipsnio 2 dalies nuostatų analizė patvirtina, kad smurtu ir priekabiavimu, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimu dėl lyties, yra laikomas bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, kai nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai yra siekiama padaryti ar padaromas fizinis, psichologinis, seksualinis ar ekonominis poveikis, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas ar sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado ar gali atsirasti dėl to žala.
Byloje nustatyta, kad įmonės darbuotojas K. K. pateikė atsakovei 2023 m. vasario 22 d. raštą dėl darbuotojo A. P. elgesio, kuriame pranešė apie ieškovo netinkamą elgesį darbe (el. b. t. I, l. 129–122), atsakovė gavo jos darbuotojo Gamybos operacijų skyriaus vadovo E. Ž. 2023 m. vasario 22 d. tarnybinį pranešimą dėl darbuotojo elgesio, kuriame nurodyta, kad jis 2023 m. vasario 22 d. gavo iš CNC staklių operatoriaus K. K. pranešimą dėl ieškovo elgesio, kad 2023 m. vasario 21 d. CNC staklių operatorius K. K. tvarkėsi savo darbo vietą ir šlavėsi, sušlavė krūvą, o tuo metu link savo darbo vietos ėjęs ieškovas paspyrė šiukšlių krūvą, todėl CNC staklių operatoriui K. K. reikėjo tvarkytis pakartotinai, jis įsitikinęs, kad niekas kitas to padaryti negalėjo, nors ieškovas sušlavė viską, ką buvo išspardęs, tačiau toks ieškovo elgesys pažemino jį ir visą komandą (el. b. t. I, l. 130). UAB „Sargasas“ Pardavimų skyriaus vadovė K. P. pateikė atsakovei 2024 m. balandžio 2 d. paaiškinimus dėl A. P. darbo, kuriuose paaiškino, kad nuo pat darbo įmonėje pradžios girdėjo nusiskundimus dėl ieškovo darbo ir elgesio, kad 2021 m. sulaukė netinkamo turinio SMS žinučių, kurios buvo siunčiamos iš jai nežinomo telefono numerio, žinučių turinys buvo nepriimtinas ir netinkamas, kėlė jai susirūpinimą dėl asmeninio saugumo, prašė nesiųsti, tačiau žinutės buvo ir toliau siunčiamos maždaug kartą per mėnesį, vėliau paaiškėjo, kad šias žinutes siuntė ieškovas, nes po vienos atsiųstos žinutės jis ją užkalbino (el. b. t. III, l. 66). UAB „Sargasas“ l. e. p. Inovacijų skyriaus vadovas S. S. pateikė atsakovei 2024 m. balandžio 3 d. paaiškinimus apie darbą kartu su A. P., kuriuose paaiškino, kad nuo 2019 m. iki 2021 m. buvo tiesioginis ieškovo vadovas, jo elgesį laikė netinkamu, neigiamai veikiančiu vidinę komandos darbo atmosferą, nurodė, kad ieškovas nepakankamai bendravo su kolegomis, nesidalino informacija, darbo zonoje konfliktavo su kolega dėl ieškovo netvarkos, nedarbo ir nepagarbaus elgesio, vėliau buvo gautas iš ieškovo žodinis nepasitenkinimas dėl priedų sumažinimo, ieškovas kalbėjo grasinančiu tonu, po šio įvykio buvo siųstos grasinančios žinutės (el. b. t. III, l. 71). UAB „Sargasas“ Gamybos skyriaus vadovas V. T. pateikė atsakovei 2024 m. balandžio 3 d. paaiškinimus dėl A. P. darbo, kuriuose paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. buvo tiesioginis ieškovo vadovas, nuolat girdėjo nusiskundimus dėl ieškovo darbo ir elgesio, darbuotojo elgesį pavadinimo toksišku, bloginančiu vidinę kolektyvo darbo atmosferą, kaip pagrindines problemas nurodė nepakankamą bendravimą su kolegomis, nesidalinimą informaciją, nepakankamą ar netinkamą pamainos perdavimą, atsisakymą vykdyti tiesiogines funkcijas, buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį, ieškovas jį žemino, laikė save žmogumi, turinčiu aukštesnį išsilavinimą (el. b. t. III, l. 72). UAB „Sargasas“ Gamybos operacijų skyriaus vadovas E. Ž. pateikė atsakovei 2024 m. balandžio 4 d. paaiškinimus dėl A. P. darbo, kuriuose paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2023 m. gruodžio 8 d. (iki ieškovo atleidimo) buvo tiesioginis ieškovo vadovas, pažymėjo, kad ieškovas niekada nedalyvaudavo (atsisakydavo) cecho tvarkyme, todėl dažnai kildavo konfliktinės situacijos dėl to, kad kiti tvarkosi, o jis ne, buvo nuolatiniai nusiskundimai iš kitų darbuotojų dėl ieškovo darbo ir elgesio, kuris blogino vidinę kolektyvo darbo atmosferą, pagrindinės problemos buvo nesidalinimas informacija, nepakankamas bendravimas su kolegomis, nepakankamas (netinkamas) pamainos perdavimas, naujokų žeminimas, darbo vietos nesutvarkymas, todėl kiti darbuotojai nuolat juo skundėsi (el. b. t. III, l. 73). A. B. atsakyme į pretenziją nurodė, kad komanda buvo nusivylusi ieškovo darbo tvarka, staklių priežiūra (el. b. t. III, l. 74).
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2023 m. gruodžio 4 d. iš atsakovės gavo reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl 2023 m. sausio 1 d. gauto Vilniaus apskrities VPK rašto dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuriame nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje dėl padegimo, o būtent, kad 2023 m. liepos 30 d. apie 2 val. nakties UAB „Sargasas“ patalpose kilo gaisras, kurio metu patirta preliminari žala apie 500 000 Eur (el. b. t. III, l. 75–76). Po gaisro pastebėta, kad vienos iš patalpų durys ir langas yra su laužimo žymėmis. Informavo, kad 2023 m. spalio 3 d. įtariant nusikalstamos veikos padarymu, vadovaujantis BK 140 straipsniu, sulaikytas ieškovas, kuriam 2023 m. spalio 4 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ieškovas apklaustas įtariamuoju. Ieškovas 2023 m. spalio 18 d. paaiškinime dėl neatvykimo į darbą pripažino, kad 15 parų buvo sulaikytas (el. b. t. III, l. 79) ir pateikė prašymą dėl darbo laiko korekcijos dėl paskirtos kardomosios priemonės (el. b. t. III, l. 80–81). Atsižvelgiant į gautą pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo, atsakovė 2023 m. gruodžio 4 d. reikalavimu pareikalavo iš darbuotojo iki 2023 m. gruodžio 6 d. pateikti pasiaiškinimą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Ieškovas pateikė 2023 m. gruodžio 6 d. pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad jokių veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, neatliko. Atsakovė 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu dėl darbo santykių nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą nusprendė nuo 2023 m. gruodžio 8 d. nutraukti darbo sutartį su ieškovu minėto straipsnio pagrindu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, atleidimas buvo įformintas įmonės direktoriaus 2023 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. DS-23/74.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 30 d. apie 2 val. nakties įmonės patalpose kilo gaisras, dėl kurio atsakovė patyrė didelę turtinę žalą. Vėliau buvo pastebėtos įsilaužimo į patalpas žymės ir buvo įtariamas padegimas. 2023 m. gruodžio 1 d. įmonė iš Vilniaus apskrities VPK gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad įtariant nusikalstamos veikos padarymu yra sulaikytas ieškovas, kuriam 2023 m. spalio 4 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, jis apklaustas byloje įtariamuoju. Darbdavei pareikalavus, darbuotojas 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame kaltės nepripažino. Įmonė, įvertinusi visas aplinkybes, priėmė sprendimą dėl darbuotojo atleidimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, o ne veika, pripažinta nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022). Teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kadangi jis darbo vietoje padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką, dėl kurios jam buvo pareikštas įtarimas, jis buvo sulaikytas. Byloje nustatytos visos drausminės atsakomybės sąlygos, ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, jis veikė tiesiogine tyčia – veiksmus atliko sąmoningai ir apgalvotai, dėl ieškovo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė turtinę žalą ir tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tai, kad ieškovo namuose atliktos kratos metu buvo surastas daiktas panašus į sprogmenį ir degiklis (dagtis); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad pas ieškovą rastuose ir tirti pateiktuose pirotechnikos gaminiuose esančios sprogstamosios medžiagos kiekio užtenka sprogstamosios medžiagos savadarbio sprogmens gamybai, kurio sprogimas padarytų žalą žmogaus sveikatai, gyvybei ar kitiems objektams; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 10 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas vidaus tarnybos kapitonas J. R. tarnybiniame pranešime Dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo 2023 m. rugpjūčio d. / 2023(11.7.117E) nurodė, kad gaisro kilimo priežastis: labiausiai tikėtina – tyčinė žmonių veika (padegimas). Bendrovės gaisro sukėlėjas atjungė bendrovės priešgaisrinę sistemą, o ieškovas žinojo, kur ji yra, todėl turėjo galimybę ją atjungti. Teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, kad jis yra įgijęs išsilavinimą elektros inžinerijos srityje, anksčiau dirbo su signalizacijomis, todėl darbdavė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad tai ieškovas galėjo atjungti arba sugadinti įmonės signalizavimo sistemą. Ieškovas prieš gaisrą siekė suklaidinti įmonės vadovybę, kadangi pasiėmė atostogas nurodęs, kad lankysis Jūrmaloje, nors iš tikrųjų buvo Vilniuje. Po kilusio gaisro įmonės patalpose ieškovas bandė tuo apkaltinti kitus darbuotojus ir siuntinėjo grasinančias žinutes kitiems darbuotojams su grasinimais nužudyti jų artimuosius, kuriuose yra užuominos apie kilusį gaisrą. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė G. M. 2023 m. lapkričio 8 d. surašė specialisto išvadą Nr. 89TPK-370/2023, kurioje konstatavo, kad ieškovui reikalingas ilgalaikis psichikos būsenos stebėjimas stacionaro sąlygomis ir jam tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Išvadoje nurodyta, kad iš 2023 m. rugsėjo 29 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo žinoma, kad ieškovo bute buvo padaryti garso įrašai, kuriuose laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. spalio 3 d. fiksuotas neadekvatus jo elgesys, kai ieškovas kalba pats su savimi ir galimai daužo-tranko save arba nenustatytą daiktą ir sako įvairaus pobūdžio grasinamojo pobūdžio keiksmažodžius apie tai, kad reikia sprogdinti, žudyti, užkapoti, užkasti, kad jam nesvarbu ant UAB „Sargasas“, ant Š., yra teiginiai apie sprogstamąją medžiagą. Išvadoje nurodyta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti pirmą kartą pasireiškusį sunkų psichikos sutrikimą, todėl reikalingas ilgalaikis ieškovo psichikos būsenos stebėjimas stacionaro sąlygomis. Iš Vilniaus apskrities VPK 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. J. R. 2023 m. rugsėjo 29 d. surašyto veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo turinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovas itin žiauriais, neadekvačiais pasisakymais (užmušiu, plaktuku smegenis tavo ištaškysiu, susprogdinti, supjaustysiu, papjausiu, nužudysiu, padvėsi, paskersiu, kapoti gabalais, supjaustyti gabalais žmogų, kirviu užkapoti, nušauti, paklosiu, kad rytoj Sargaso nebūtų, nuvažiuoti ir uždegti ir t.t.) reiškia neapykantą būtent atsakovei, jos vadovybei bei jų šeimos nariams. Ieškovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad užfiksuoti jo pasisakymai jam galimai žaidžiant kompiuterinius žaidimus, laikoma ieškovo siekiu pakreipti bylos baigtį sau tinkama linkme, tuo labiau pats pripažino, kad jokio kompiuterinio žaidimo su pavadinimu Sargasas nėra. Byloje nustatyta, kad po ieškovui sumažinto atlyginimo jis pradėjo elgtis neadekvačiai, dėl jo darbo kokybės ir elgesio su kitais darbuotojais nuolat skundėsi kiti darbuotojai, jis sukeldavo konfliktines situacijas, siuntinėjo grasinančio pobūdžio žinutes, elgėsi neadekvačiai, jam trūko bendravimo manieros, pakeltu balsu kalbėjo su įmonės vadovybe. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė galutinai prarado pasitikėjimą juo, kaip darbuotoju. Pažymėtina, kad tai darbdavė sprendžia, ar yra pagrindas pasitikėti darbuotoju. Jeigu darbuotojas rodo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, dėl ko darbuotojas prarado darbdavės pasitikėjimą, todėl ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė atleisdama ieškovą iš darbo laikėsi darbuotojų atleidimo tvarkos. DK 58 straipsnio 6 dalis numato, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Įmonėje gaisras kilo 2023 m. liepos 30 d., o pranešimą apie įtarimą ieškovui atsakovė gavo 2023 m. gruodžio 1 d., būtent šią dieną visiškai paaiškėjo darbuotojo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, nes iki pranešimo gavimo atsakovė nebuvo gavusį jokių oficialių, išsamių dokumentų apie ieškovui pareikštus įtarimus. Dėl to tik gavusi oficialų pranešimą atsakovė sužinojo, kad tai ieškovas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir kokia nusikalstama veika jam yra inkriminuojama, galėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surašytais protokolais, ir visa tai lėmė, jog būtent tada darbdavei nebeliko abejonių dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Pabrėžtina, kad pagal teismų praktiką, vieno mėnesio terminas skaičiuojamas, kada darbdaviui nebelieka pagrįstų abejonių dėl konkretaus darbuotojo atlikto darbo pareigų pažeidimo fakto (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2495-643/2021). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė atleisdama ieškovą iš darbo laikėsi darbuotojų atleidimo tvarkos ir jos nepažeidė.
Byloje nustatyta, kad atsakovė padarė išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio (2 435,48 Eur (atskaičius mokesčius) arba 4 235,61 Eur (neatskaičius mokesčių)), kurią ieškovas ieškinyje ginčija. Teismas pažymi, kad DK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad išskaitos gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Pagal aukščiau teismo padarytas išvadas laikoma, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atliko tinkamo dydžio išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio, esant padarytai itin didelio masto (apie 500 000 Eur) žalai. Procedūriniai pažeidimai išskaitai atlikti nenustatyti.
Pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo teisėtu ir pagrįstu, pripažinęs atliktą išskaitą teisėtai ir pagrįstai atlikta, teismas atmeta ieškovo reikalavimą panaikinti darbdavės sprendimą dėl jo atleidimo iš darbo, taip pat atmetami išvestiniai jo reikalavimai grąžinti jį į darbą ir priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 4 235,61 Eur darbo užmokestį ir netesybas.
Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovės 3 000 Eur neturtinę žalą. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; atsakovės priešieškinis yra pagrįstas, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovės atlikta išskaita iš ieškovo darbo užmokesčio atlikta teisėtai ir pagrįstai; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 348 Eur žyminis mokestis, 11 928,66 Eur išlaidos advokato pagalbai. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, analizuotų dokumentų apimtį, atstovavimo kokybę atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovo 12 276,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo A. P. ieškinį atmesti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sargasas“ priešieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimas iš darbo pas atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Sargasas“ (į. k. 300097148) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.
Pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sargasas“ (į. k. 300097148) atlikta išskaita iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio yra atlikta teisėtai ir pagrįstai.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sargasas“ (į. k. 300097148) iš ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 276,66 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir šešiasdešimt šešių centų) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. DGKS-1408 darbo byloje Nr. APS-131-25835/2023 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė