Civilinė byla Nr. 2-2633/2013

   Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-216-582/2013 pagal  pareiškėjų Tintrade Limited ir uždarosios akcinės bendrovės „Energolinija“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vakuolė“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi UAB „Vakuolė“ iškelta bankroto byla.

Pareiškėjas (kreditorius) Tintrade Limited kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti UAB „Vakuolė“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuo 2009 m. vykdė UAB „Vakuolė” ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kurį užbaigus buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame nurodyta, jog  UAB „Vakuolė“ vadovas V. P. tyčiniais veiksmais padarė UAB „Vakuolė“ žalą - iššvaistė didelės vertės UAB „Vakuolė“ turtą: nuo 2004 m. gruodžio 27 d. iki 2007 m. spalio 18 d. -  2 735 727,30 Lt, nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. birželio 11 d. -  5 817 916 Lt, o nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pasikėsino iššvaistyti 24 452 120 Lt. Pareiškėjo nuomone, nurodyti tyčiniai bendrovės vadovo veiksmai ir sandoriai, kuriais bendrovei padaryta didžiulė turtinė žala, nėra ir negali būti laikomi įprastiniais bendrovės veiklos sandoriais ar verslo nesėkme, o laikytini tyčiniais įmonės valdymo organų veiksmais, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o taip pat nukreiptais pakenkti įmonės mokumui ir jos veiklai apskritai.

Teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo „Tintrade Limited“ prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, V. P. prašė stabdyti klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą iki įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi UAB „Vakuolė“ bankrotą pripažino tyčiniu ir įpareigojo administratorių patikrinti UAB „Vakuolė “ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, bei pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Teismas nurodė, kad faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios reikšmingos nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti, nebūtinai yra nustatinėjamos tik baudžiamojo proceso tvarka, todėl sprendė, kad klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti išnagrinėtas ir be baudžiamojoje byloje nustatytų faktų, ir atitinkamai netenkino V. P. prašymo stabdyti klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą (CPK 163 str. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB “Vakuolė” 2007 – 2009 metų balansų duomenis, nustatė, kad didžiąją įmonės turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos, ilgalaikio materialaus turto vertė nuo 13 120 824 Lt (2007 m.) sumažėjo iki 9 855 297 Lt (2009 m. rugpjūčio 31 d.), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo nuo 28 545 393 Lt (2007 m.) iki 43 583 629 Lt (2009 m. rugpjūčio 31 d.),  iš jų pradelsti sudarė 32 685 776,20 Lt (2010 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bankroto bylos iškėlimo dienai),  o 2008 metais ir iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. įmonės veikla buvo nuostolinga, todėl darė išvadą, jog įmonės finansinė padėtis nuo 2007 m. iki 2009 m. tik blogėjo. Tuo tarpu remiantis 2012 m. lapkričio 30 d. kaltinamuoju aktu, nustatyta, kad UAB „Vakuolė“ vadovas V. P., turėdamas tikslą iššvaistyti UAB „Vakuolė“ priklausantį turtą (pinigines lėšas), imitavo atsiskaitymus už kompanijos Westintorg LLC, kurią realiai valdė pats V. P., tariamai suteiktas su naftos produktų pirkimu - pardavimu susijusias tarpininkavimo paslaugas, realiai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ko pasekoje daugkartiniais pavedimais nuo 2006 m. rugsėjo 11 d. iki 2007 m. spalio 18 d. buvo pervesta 2 735 727,30 Lt. Be to, nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. birželio 11 d. daugkartiniais pervedimais buvo pervesta 5 817 916 Lt į UAB „Vakoil“ sąskaitą pagal  V. P. iniciatyva sudarytą sandorį - UAB “Vakuolė” perėmus iš UAB „Vakoil" reikalavimo teises į kompanijos Westintorg LLC skolą. Be to, V. P., žinodamas, kad realiai įmonės „Belaja Rus“ kompanijai Westintorg LLC 22 262 900 JAV dolerių skola buvo beviltiška (įmonė „Belaja Rus“ 2005 m. rugsėjo 9 d. Baltarusijos Respublikos Aukštojo ūkinio teismo bei 2006 m. birželio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo ir 2007 m. vasario 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais buvo pripažinta bankrutavusia), 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį tarp UAB „Vakuolė“ ir kompanijos Westintorg LLC dėl įmonės „Belaja Rus“ 22  262 900 JAV dolerių skolos perleidimo UAB „Vakuolė“ bei susitarimą dėl apmokėjimo sąlygų ir tvarkos. Kaip nurodyta kaltinamajame akte, UAB „Vakuolė” finansinė padėtis 2007-2008 metais nuolat blogėjo, o 2008 m. susidarė 6  504 261 Lt nuostoliai ir ji neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų. Teismas nurodė, kad UAB „Vakuolė“ direktoriui V. P. tariamų sandorių pagrindu pervedus 2 735 727,30 Lt bei 5 817 916 Lt, UAB „Vakuolė“ sumažino savo apyvartines lėšas, kuriomis galėjo pilnai atsiskaitinėti su įmonės kreditoriais, sumokėti mokesčius, toliau vykdyti įmonės pelningą veiklą, o išdėstytos aplinkybės vertintinos kaip sąmoningas įmonės žlugdymas. Pažymėjo, kad, nors 2007 metais UAB „Vakuolė“ veikla buvo pelninga, tačiau 2008 ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis įmonė patyrė 7 980 546 Lt ir 3 548 697 Lt nuostolių, o 2009 m. lapkričio 6 d. teismas iškėlė bankroto bylą dėl nemokumo. Tuo tarpu UAB „Vakuolė“ vadovas V. P., įmonei gresiant bankrotui (mažėjant įmonės balansinio turto vertei ir didėjant įsiskolinimams kreditoriams), neteisėtais veiksmais sumažino didelės vertės įmonės apyvartines lėšas, kas sudaro pagrindą manyti, kad dėl UAB “Vakuolė” vadovo veiklos asmeninio suinteresuotumo pagrindu buvo siekiama nuosekliai ir kryptingai įmonės nemokumo, vengiant atsiskaityti su kreditoriais. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog V. P. būtų laiku įvykdęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 str. 1 d.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Vakuolė“ administracijos vadovo veiksmai viršijo normalią verslo riziką, buvo nuostolingi, blogas įmonės valdymas nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės žalos kreditoriams, kas atitinka tyčinio bankroto požymius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo V. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas dėl klausimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nusprendė jau 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, nors tai turėjo būti sprendžiama gavus atsiliepimus į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
2. Byloje buvo ir išlieka klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo stabdymo pagrindas (CPK 163 str. 3 p.) dėl baudžiamosios bylos, kurioje pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamo bankroto, nes išvadą pripažinti bankrotą tyčiniu teismas padarė būtent iš neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, dėl kurių dar nėra priimtas joks įsiteisėjęs teismo sprendimas, o kaltinamasis aktas nėra prejudicinis faktas ar prima facie įrodymas ir jo kopijos byloje apskritai nėra. Tuo tarpu įsiteisėjus taip motyvuotai skundžiamai nutarčiai, baudžiamojoje byloje atsirastų prejudicinis įrodymas sprendžiant dėl nusikalstamo bankroto.
3. Kaltinimas baudžiamojoje byloje pareikštas ne tik V. P., bet ir kitiems asmenims, o apeliantas prašė teismo svarstyti minėtų asmenų įtraukimo klausimą.
4. Teismas nesigilino į aplinkybes, kaip atsirado Tintrade Limited reikalavimas (nėra jokio buhalterinės apskaitos reikalavimus atitinkančio dokumento, o patvirtintas tik administratoriui sutikus) ir kad V. P. vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo pagrindo pripažinti įmonę bankrutuojančia.
5. BK 209 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu apeliantas yra kaltinamas, sutampa su civilinės atsakomybės už tyčinį bankrotą pagrindu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Vakuolė“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, iš kurių galima objektyviai nustatyti UAB „Vakuolė“ tyčinio bankroto faktą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Tintrade Limited prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ĮBĮ imperatyviai nenumatyta, jog klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėtų būti nagrinėjamas tik žodinio proceso tvarka, o apeliantui buvo sudaryta galimybė išsakyti savo poziciją ir argumentus pateikiant atsiliepimą. Kauno apygardos teismas UAB „Vakuolė“ bankrotą pripažino tyčiniu ne vadovaudamasis kaltinamuoju aktu, o įvertinęs UAB „Vakuolė“ metines finansines ataskaitas (ilgalaikę nuostolingą veiklą), akivaizdžiai nuostolingus sandorius, sąsajas su buvusio UAB „Vakuolė“ direktoriaus kontroliuojamais juridiniais asmenimis, o baudžiamojoje byloje specialistų atliktas UAB „Vakuolė“ sandorių ir operacijų tyrimas ir įvertinimas laikytinas leistinu įrodymu civilinėje byloje (CPK 177 str. 1 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

ĮBĮ (Žin., 2001, Nr. 31-1010) 2 straipsnio 12 dalyje yra pateikta tyčinio bankroto sąvoka. Minėtame straipsnyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Pagal ĮBĮ nuostatas tyčinio bankroto požymiai yra šie: kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininko įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai. Taigi bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. BUAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004; 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-1045/2003).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas UAB „Vakuolė“ bankrotą tyčiniu, nustatė, kad jau nuo 2007 metų įmonės turtas mažėjo, o įsipareigojimai didėjo ir, nežiūrint į veiklos nuostolingumą, UAB „Vakuolė“ sudarė sandorius (dėl tarpininkavimo paslaugų ir reikalavimo teisių į Westintorg LLC perėmimo) su apeliantu susijusios įmonės Westintorg LLC naudai, ko pasekoje UAB „Vakuolė“ neteko didelės 8 553 643,30 Lt (2 735 727,30 + 5 817 916) vertės turto, kuris galėjo būti skirtas atsiskaitymui su kreditoriais, tačiau atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių argumentų ir duomenų, pateisinančių minėtų sandorių sudarymą, pagal juos atliktus mokėjimus ar paneigiančių UAB „Vakuolė“ veiklos nuostolingumą (CPK 178 str., 320 str. 1 d., CK 2.87 str.). Be to, apie tyčinius veiksmus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galima spręsti ir iš 2007 m. gruodžio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties bei susitarimo, kuriais su apeliantu susijusiai įmonei Westintorg LLC ketinta pervesti 10 274 000 JAV dolerių mainais už reikalavimo teisę į bankrutavusios įmonės „Belaja Rus“ 22 262 900 JAV dolerių skolą. Negana to, apelianto nesąžiningą veikimą šiuo metu bankrutavusios įmonės „Vakuolė“ atžvilgiu patvirtina ir faktas, jog šiuo metu apeliantas yra pripažintas kaltu suklastojęs 2009 m. balandžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo siekė išvengti prievolės grąžinti įmonei iš UAB „Vakuolė“ pasiskolintus 100 000 Lt (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-579/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-820/2013; CPK 179 str. 3 d.). Tokiu būdu teigti, kad minėti sandoriai UAB „Vakuolė“ nebuvo žalingi ar kad iš sandorių atsiradusią žalą sąlygojo normali komercinė – ūkinė rizika, šiuo metu nėra pagrindo, o byloje esančioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje (7 t. 116 – 180 b. l.), be kita ko, konstatuota, kad iš bendrovės pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 4 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Vakuolė“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nes bendrovė inventorizacijos duomenimis nepatvirtino skolų, iš bendrovės neapskaitytų piniginių lėšų mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, fiksavo ūkines operacijas pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (7 t. 179 b. l.), kas leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ne tik ĮBĮ 20 straipsnio (Žin., 2013, Nr. 46-2244) 2 dalies 1 ir 2 punkte, tačiau ir 5 punkte nurodytos sąlygos bankrotą pripažinti tyčiniu.

Kita vertus, nors pagal ĮBĮ 20 straipsnio (Žin., 2013, Nr. 46-2244) 6 dalį teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui, tačiau tai nereiškia V. P. nekaltumo prezumpcijos Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 1-159-493/2013, kurioje jis, be kita ko, kaltinamas  ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamas bankrotas), įvykdymu, pažeidimo, nes, visų pirma, skiriasi įrodymų pakankamumo civiliniame procese (vadovaujamasi tikimybių pusiausvyros principu) ir baudžiamajame procese (nesant pagrįstų abejonių) principai. Atitinkamai teigti, kad klausimas dėl UAB „Vakuolė“ bankroto pripažinimo tyčiniu konkrečiu atveju negali būti išspręstas iki nebus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-159-493/20132 (priešingai nei nurodo apeliantas, civilinėje byloje kaltinamojo akto kopija pateikta kartu su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (7 t. 42 -  74 b. l.), nėra pagrindo.

Apelianto nuomone, į klausimo dėl UAB „Vakuolė“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą turėjo būti įtraukti O. B. ir S. B., kuriems pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, tačiau pažymėtina, kad kaltinimai O. B. susiję ne su UAB „Vakuolė“, o su kitų įmonių (UAB „Balt energo group“, „Rivera Corporation limited“ ir kt.) turtu ir veikla. Tuo tarpu S. B. UAB „Vakuolė“ vadovu buvo tik nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. (7 t. 115 – 116 b. l.), o konkrečiu atveju bankrotas pripažintas tyčiniu jau vien pagal aplinkybes, egzistavusias laikotarpiu, kuomet UAB „Vakuolė“ vadovu buvo V. P., ir teigti, kad S. B. neįtraukimas į klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą galėjo turėti įtakos neteisingam klausimo išsprendimui (CPK 1 str. 1 d., 327 str. 1 d.), nėra pagrindo. Tuo tarpu klausimas dėl pareiškėjo Tintrade Limited kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atskirajame skunde V. P. taip pat nurodo, kad klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepagrįstai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, tačiau ĮBĮ nenumato, kad minėtas klausimas privalo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, o teisė pasisakyti V. P. buvo suteikta ir jis pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl UAB „Vakuolė“ bankroto pripažinimo tyčiniu (8 t. 103 – 108 b. l.). Be to, pažymėtina, kad pats V. P., žinodamas, jog klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas numatytas rašytinio proceso tvarka (8 t. 96 – 97 b. l.), jokių prieštaravimų dėl proceso atsiliepime nereiškė (CPK 306 str. 2 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Vakuolė“ bankrotas teisėtai ir pagrįstai pripažintas tyčiniu, o naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Konstantinas Gurinas