LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. G., ir suinteresuotų asmenų P. P. bei uždarosios akcinės bendrovės „Formpakas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. G., prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. L., P. P., V. L., uždaroji akcinė bendrovė „Formpakas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje kilęs ginčas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnis) egzistavimo. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019 panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis BUAB „Formateka“ bankrotą pripažinti tyčiniu, ir šį klausimą grąžino iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui.

2.       BUAB „Formateka“ bankroto administratorius prašė teismo pripažinti BUAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose ir 3 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. Nurodė, kad buvęs BUAB „Formateka“ vadovas A. L. ir akcininkai P. P. bei V. L. netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas: buvęs bendrovės direktorius sudarė bendrovei nuostolingus ir nenaudingus sandorius, bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Kreditorių reikalavimai padidėjo dėl netinkamų buvusio bendrovės vadovo ir akcininkų sąmoningų veiksmų bei neveikimo. Buvęs bendrovės vadovas ir akcininkai, žinodami, kad bendrovė yra nemoki, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), tačiau nesikreipė, bendrovė toliau dirbo nuostolingai. Siekdami išvengti įsipareigojimų pirmos ir antros eilės kreditoriams vykdymo, suinteresuoti asmenys atsiskaitė su trečios eilės kreditore UAB „Formpakas“, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio nuostatas. UAB „Formateka“ su UAB „Formpakas“ 2015 m. rugpjūčio 13 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Formateka“ UAB „Formpakas“ pardavė pastatą – sandėlį (unikalus Nr. 1996-4005-9129) už mažesnę nei rinkos kainą, o iš gautos už šį turtą 110 000 Eur sumos UAB „Formateka“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. net 58 809 Eur pervedė UAB „Formpakas“, taip grąžindama paskolą, nors paskolos grąžinimo terminas buvo nesuėjęs.

3.       Suinteresuoti asmenys UAB „Formpakas“, P. P. ir A. L. prašė pareiškimą pripažinti BUAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 13 d. sudarė pirkimo – pardavimo sandorio UAB „Formateka“ bankroto administratorius yra pateikęs teismui ieškinį CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu. Kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, negalima teigti, kad šis sandoris buvo sudarytas pažeidžiant kreditorių interesus ar kad jo šalys buvo nesąžiningos. Suinteresuotų asmenų teigimu, nurodomas neva nesąžiningas sandoris buvo sudarytas netgi geresnėmis nei rinkos sąlygomis, todėl negali būti vertinamas kaip skolininkės padėties bloginimas, kreditorių teisių pažeidimas ar nesąžiningi / neteisėti veiksmai. Be to, atsakovės bankroto administratorius tendencingai nepateikia dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Formpakas“, kurios vadovas yra P. P., net po nurodyto sandorio sudarymo investavo dideles lėšas į UAB „Formateka“ veiklą, taip siekdamas užtikrinti jos finansinį stabilumą. UAB „Formateka“ nemokumą sąlygojo ne bendrovės valdymo organų kryptingi ir sąmoningi veiksmai, nukreipti tyčia bendrovę privesti prie bankroto, bet verslo nesėkmė, įtakota užsakymų nuostolingumo. UAB „Formateka“ buvusių valdymo organų verslo sprendimai buvo priimti nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai, ištyrus reikšmingą informaciją ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi pripažino UAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu.

5.       Teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi BUAB „Formateka“ bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad bendrovė jau nuo 2013 metų jau buvo nemoki. Teismas nustatė, kad 2013–2015 metais UAB „Formateka“ įsipareigojimai kreditoriams tendencingai didėjo, bendrovė dirbo nuostolingai. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų bendrovės administracijos vadovo A. L. pareigų atlikimo tinkamumui įvertinti. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad, nustačius nuostolingą bendrovės veiklą, būtų šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, nors bendrovės nuosavas kapitalas pagal 2013 m. balanso duomenis buvo neigiamas, todėl UAB „Formateka“ privalėjo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bei priimti sprendimus dėl tolesnės bendrovės veiklos vykdymo ar nutraukimo. 2014 ir 2015 metais bendrovės nuosavas kapitalas taip pat buvo neigiamas. Teismas konstatavo, kad šiuos duomenis žinojo arba turėjo žinoti bendrovės vadovas ir akcininkai, tačiau jie nevykdė imperatyviųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad bendrovė nuosekliai buvo vedama prie bankroto ir tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.

6.       Teismas taip pat sprendė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsiskaitydama su UAB „Formpakas“ pagal 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. paskolos sutartis, atsiskaitymo pagal kurias terminai dar nebuvo suėję (būtų suėję atitinkamai 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. balandžio 2 d.), UAB „Formateka“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo eiliškumą, o tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Buvęs bendrovės vadovas, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, vykdė atsiskaitymus, nors nuo 2012 m. nebuvo tinkamai mokamas darbo užmokestis darbuotojams ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. susidarė 106 220,64 Eur skola pagal darbo teisinius santykius. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą prezumpciją, teismas pripažino esant pagrindą taikyti šią prezumpciją.

7.       Pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų taikymo teismas nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-887-601/2018 dėl UAB „Formateka“ ir UAB „Formpakas“ sudarytos 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dar nėra išnagrinėta, klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 13 d., sandoris nebuvo nuginčytas. Bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės bei eksperto J. B. pateikti nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo duomenys, teismo vertinimu, nepakankami tam, kad šio sandorio sudarymas būtų laikomas akivaizdžiai nuostolingu ir (ar) ekonomiškai nenaudingu. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nebuvo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais įtvirtintų tyčinio bankroto požymių.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys P. P. ir UAB „Formpakas“ prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą pripažinti UAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu ir priteisti iš BUAB „Formateka“ administravimo išlaidų bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas atsakovės bankrotą pripažino tyčiniu remdamasis formaliais ir atskirais tyčinio bankroto nustatymo požymiais, tačiau neatskleidė bylos esmės ir nenustatė priežastinio ryčio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios bendrovės turtinės padėties esminio pabloginimo. Teismas neatskleidė, kaip įstatuose įtvirtinta pareiga svarstyti bendrovės vadovo pakeitimą ar visuotiniame akcininkų susirinkime spręsti klausimą dėl bendrovės likvidavimo priežastiniu ryšiu siejama su atsakovės bankrotu. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-611/2017, kurioje buvo sprendžiamas ne tyčinio bankroto, o sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimas.

8.2.                      Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad atsakovės bankrotas pripažintinas tyčiniu, kadangi atsakovės valdymo organų nariai laiku (2013 m.) nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdė bendrovės įstatuose bei ABĮ numatytos pareigos imtis priemonių nuosavam kapitalui tapus neigiamam. Tačiau nesikreipimas laiku dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo po to, kai ji jau tapo nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar atsakovės vadovas, nesikreipęs dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m., sąmoningai siekė iš esmės pabloginti jau nemokios bendrovės būklę ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog po to, kai bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir, pasak teismo, jau turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos kėlimo, bendrovės veikla buvo finansuojama akcininko P. P. ir UAB „Formpakas“: UAB „Formpakas“, kurios vadovas yra P. P., nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. birželio mėn. investavo į atsakovės veiklą 30 856,44 Eur, taip siekdama užtikrinti jos finansinį stabilumą, dengti įsiskolinimus kreditoriams ir tęsti veiklą. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad iš sandorio gautos lėšos buvo nukreiptos atsiskaityti su kreditoriais – mokesčių administratoriumi, darbuotojais ir trečiosios eilės kreditore UAB „Formpakas“.

8.4.                      Sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti vertinamas ne vienas atskiras epizodas, pavyzdžiui, paskolos grąžinimas anksčiau termino, o bendrovės valdymo organų veiksmų visuma. ĮBĮ įtvirtinta prezumpcija, kad bankrotas pripažintinas tyčiniu, jeigu yra pažeidžiama atsiskaitymų eilė, nustatyta CK 6.9301 straipsnyje, taikytina kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalimi. 2015 m. rugpjūčio 13 d. pradelsti bendrovės įsipareigojimai darbuotojams buvo 88 139,93 Eur, iš pirkimo – pardavimo sandorio gautomis lėšomis buvo padengta 39 124,14 Eur, be to, po paskolos grąžinimo UAB „Formpakas“ papildomai padengė įsiskolinimą darbuotojams bei įnešė lėšų į bendrovę, viso 30 856,44 Eur, todėl paskolos grąžinimas nesilaikant CK 6.9301 straipsnio nelaikytinas tyčinio bankroto požymiu. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo paskolos sandorio kaip visumos, t. y. paskolos bendrovei buvo suteiktos po 2013 m., jos buvo nukreiptos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, už paskolas skaičiuojamos palūkanos, iš sandorio gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais ir tik dalis grąžinta UAB „Formpakas“. Po skolos grąžinimo UAB „Formpakas“ papildomai sumokėjo bendrovei ir jos kreditoriams iš viso 26 808,77 Eur, vadinasi UAB „Formpakas“ atgavo tik 27 977,69 Eur paskolos. Be to, atsakovė vykdė veiklą ir gavo pajamas, dėl verslo cikliškumo lėšos nebuvo gaunamos kas mėnesį, todėl atsiskaitymai su darbuotojais galėjo strigti.

9.       2018 m. rugpjūčio 22 d. apeliantė UAB „Formpakas“ pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: staklių pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, ieškinio kopiją, raštą dėl patalpų, teismo nutarties kopiją, banko išrašų nuorašą. Apeliantės teigimu, naujai teikiami įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino BUAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu.

10.       Atskiruoju skundu atsakovė BUAB „Formateka“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. G., prašė iš Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties pašalinti šiuos motyvus: „nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės bei pateikti eksperto J. B. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo duomenys nepakankami šio sandorio sudarymą vertinti kaip akivaizdžiai nuostolingą ir (ar) ekonomiškai nenaudingą (CPK 178 straipsnis). Darytina išvada, kad nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto požymių“. Taip pat prašo pripažinti, kad UAB „Formateka“ ir UAB „Formpakas“ 2015 m. rugpjūčio 13 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis buvo akivaizdžiai nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sandoris UAB „Formateka“ ir dėl to yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai; priteisti iš suinteresuotų asmenų BUAB „Formateka“ bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Pirkimo – pardavimo sutartis, kuri ginčijama kitoje civilinėje byloje, pažeidžia BUAB „Formateka“ kreditorių teises be teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto požymių, yra nemotyvuoti, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino sandorio sudarymo aplinkybių visumos, įskaitant tai, jog iš 110 000 Eur 58 809 Eur suma buvo grąžinta UAB „Formpakas“, sandoris sudarytas UAB „Formateka“ jau ilgą laiką būnant nemokiai, turint pradelstų pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių reikalavimų. Teismas nepagrįstai 49 000 Eur skirtumo tarp teismo eksperto nustatytos nekilnojamojo daikto kainos (159 000 Eur) bei pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos (110 000 Eur), nelaikė BUAB „Formateka“ ekonomiškai nenaudingu. UAB „Formpakas“ šiuo sandoriu neteisėtai atgavo 58 809 Eur naudos, taigi UAB „Formpakas“ nepagrįsta turtinė nauda BUAB „Formateka“ ir jos kreditorių sąskaita sudaro mažiausiai 107 809 Eur.

11.       Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų P. P. ir UAB „Formpakas“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Formateka“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. G., prašė suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Formateka“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatė bendrovės nemokumo momentą, kuris yra atskaitos taškas vertinti, ar bendrovė sąmoningu blogu valdymu buvo privesta prie bankroto ir (arba) sąmoningu blogu valdymu pabloginta jau nemokia tapusios bendrovės finansinė padėtis. Jau tvirtinant 2012 m., 2013 ir 2014 m. finansines atskaitomybes bendrovės vadovas ir akcininkai (vėliausiai 2013, 2014 ir 2015 m. pirmaisiais pusmečiais) žinojo apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, pareigą spręsti neigiamo nuosavo kapitalo problemą, pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau taip neveikė, o tęsdami faktiškai nemokios bendrovės veiklą tik didino nuostolius. Dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo kreipėsi VSDFV Kauno skyrius. Pirmosios instancijos teisme apeliantai neįrodinėjo, kad bendrovės nemokumas kilo neva dėl verslo nesėkmės.

11.2.                      Apeliantai sutinka, kad atsiskaitant su UAB „Formpakas“ buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnis, ir susumavę išlaidas (padarytus mokėjimus UAB „Formateka“ naudai) nurodo, kad UAB „Formpakas“ atgavo tik 27 977,69 Eur paskolos. Tačiau tai yra esminga suma, daranti aukštesnės eilės kreditoriams (darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetams) didelę žalą, neteisėtai išskiriant žemesnės eilės kreditorę ir taip ją privilegijuojant. UAB „Formateka“ neturėjo finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimų, o buvę epizodiniai mokėjimai tik imitavo nemokios bendrovės gyvybingumą, prisiimant naujus įsipareigojimus bei didinant bendrovės ir jos kreditorių nuostolius. Skirtumas tarp J. B. nustatytos nekilnojamojo daikto kainos (159 000 Eur) ir pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos 110 000 Eur kainos, yra net 49 000 Eur. Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-887-601/2018 teismo ekspertai nustatė, kad sandorio sudarymo dieną perleisto pastato – sandėlio vertė buvo 183 705,63 Eur.

12.       Atsiliepimu į atsakovės BUAB „Formateka“ atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys P. P. ir UAB „Formpakas“ prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės administravimo išlaidų sąmatos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu pagrindinius argumentus:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą kaip tyčinio bankroto požymį, išsamiai analizavo visas aplinkybes, o ne vien vertinimo ataskaitą dėl turto vertės ir atsakovės nurodytą kainų skirtumą. J. B. vertinimo ataskaita yra paprastas rašytinis įrodymas, o ne teismo ekspertizė. Į bylą pateiktos UAB „Turtas ir vertė“ vertinimo ataskaitos Nr. 17/11/19 duomenimis pastato – sandėlio, esančio Kaune, Elektrėnų, g. 10, turto vertė lyginamuoju metodu 2015 m. rugpjūčio 31 d. datai buvo 105 000 Eur. Šis įrodymas paneigia bankroto administratoriaus argumentus, jog turtas buvo parduotas neva už mažesnę nei rinkos kaina. Šiuo atveju sandoris buvo sudarytas rinkos sąlygomis „ištiestos rankos principu“, o sandorio šalys buvo sąžiningos ir pagrįstai manė, kad turtas parduodamas net geresne nei rinkos kaina.

12.2.                      Apeliantė, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių elgesį dėl paskolos grąžinimo, ignoruoja byloje rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes, jog: a) UAB „Formpakas“, kurios vadovas yra P. P., investavo į bendrovės veiklą 30 856,44 Eur (laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. birželio mėn.), taip siekdama užtikrinti bendrovės finansinį stabilumą, dengti įsiskolinimus kreditoriams ir tęsti veiklą; b) sandėliu, kuris buvo parduotas UAB „Formpakas“, ir toliau neatlygintinai, t. y. nemokėdama nuomos mokesčio, už elektrą, valstybinės žemės nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, naudojosi atsakovė vykdydama savo veiklą ir gaudama pajamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo nutarčių esmė bei šalių papildomi paaiškinimai

13.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal BUAB „Formateka“, P. P. ir UAB „Formpakas“ atskiruosius skundus, 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atskiruosius skundus atmetė ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas taip pat atsisakė priimti 2018 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Formpakas“ pateiktus naujus įrodymus, sprendęs, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų leistinumo sąlygų.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų UAB „Formpakas“ ir P. P. kasacinį skundą, 2019 m. kovo 14 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir grąžino bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

15.       Grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui kasacinis teismas nurodė, kad su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui suinteresuoti asmenys P. P. ir UAB „Formpakas“ pateikė duomenis, jog po to, kai bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, ji buvo finansuojama akcininko P. P. ir UAB „Formpakas“. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepasisakė, jų nevertino ir nesprendė, ar tai gali būti laikoma siekiu išsaugoti įmonės veiklą ir taip išvengti bankroto. Taip pat teismo nebuvo pasisakyta ir nustatyta, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (bendrovės vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto).

16.       Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais). Nors nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad paskolos grąžinimas buvo atliktas nesilaikant CK 6.9301 straipsnio reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar tai buvo esminė ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto sąlyga. Byloje nebuvo nustatoma, ar tikrai neliko įmonės turto, į kurį kreditoriai galėtų pareikšti reikalavimus, o pagrindinis ir vienintelis apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2013 m., nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad buvo išanalizuoti visi finansinių sunkumų patyrusios bendrovės vadovo, siekusio tęsti bendrovės veiklą, veiksmai.

17.       Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi priėmė apeliantės UAB „Formpakas“ pateiktus naujus įrodymus.

18.       Atsakovė BUAB „Formateka“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. G., 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog palaiko savo reikalavimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsakovės teigimu, BUAB „Formateka“ akcininkai (jau nekalbant apie bendrovės vadovą) vėliausiai 2013 m. pirmame pusmetyje žinojo apie kritinę bendrovės finansinę padėtį, pareigą spręsti neigiamo nuosavo kapitalo problemą, pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nedarė, o bendrovės tolesnė veikla tik didino bendrovės nuostolius. Per 2013 metus bendrovė papildomai patyrė 248 677 Lt nuostolių, bendrovės nepaskirstytas nuostolis išaugo jau iki 575 557 Lt, o nuosavas kapitalas – minus 15 192 Lt. Per 2014 metus bendrovė patyrė papildomai 183 409 Lt nuostolių, nepaskirstytas nuostolis išaugo jau iki 760 706 Lt, nuosavas kapitalas – jau net minus 77 237 Lt. Per 2015 metus bendrovė papildomai patyrė 52 594 Eur (181 596,56 Lt) nuostolių, taigi nepaskirstytas nuostolis išaugo jau net iki 272 910 Eur (942 303,64 Lt), o nuosavas kapitalas – net minus 179 697 Eur (620 457,80 Lt). Atsakovės vertinimu, bendrovės valdymo organui bei akcininkams kelis metus grubiai pažeidinėjant imperatyvius teisės normų reikalavimus, įskaitant susijusius su neigiamo nuosavo kapitalo problemos sprendimu, kalbėti apie bendrovės valdymo organo bei akcininkų siekį išsaugoti bendrovę būtų daugiau negu keista. Bendrovės akcininkai pagal imperatyvias teisės normas privalėjo padengti nuostolius papildomais įnašais, jeigu būtų siekę išsaugoti bendrovę. Todėl kasacinio teismo nutartyje išvardinti fragmentiniai mokėjimai, dargi juos iš esmės susigrąžinant iš pastato pardavimo (pažeidžiant imperatyvias teisės normas), niekaip negali būti vertinami kaip siekimas išsaugoti bendrovę. Susijusių asmenų (BUAB „Formateka“ ir UAB „Formpakas“) sandoriu perleidžiant nekilnojamąjį turtą buvo užtikrinta, kad nemokios bendrovės vertingiausias turtas atitektų susijusiam asmeniui apeinant bankroto procedūras, vengiant atsiskaityti su tais kreditoriais, kurie turėjo pirmenybės teisę, žymiai pakeičiant daugumos kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Jokio teigiamo ekonominio efekto UAB „Formpakas“ bendrovei suteiktos paskolos negalėjo sukelti ir nesukėlė. Gautos paskolos buvo panaudotos ne apyvartinėms lėšoms, naujiems užsakymams, naujiems našesniems įrengimams, darbuotojų mokymui, gamybos apimtims didinti ar sąnaudoms mažinti, o iš gautų sumų buvo atsiskaitoma su trečios eilės kreditore UAB „Aksa“ už jau suteiktas paslaugas. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad, tęsiant bendrovės veiklą po 2013 m., bendrovės turtinė padėtis buvo pagerinta, ar kad UAB „Formateka“ valdymo organas ir akcininkai galėjo pagrįstai tikėtis tokio pagerėjimo. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo toliau buvo didinami bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, t. y. esmingai bloginama bendrovės turtinė padėtis, vykdomi atsiskaitymai pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Be to, byloje surinkti duomenys taip pat leidžia teigti, kad toks delsimas buvo sąmoningas, siekiant perimti UAB „Formateka“ nekilnojamąjį turtą.

19.       2019 m. balandžio 12 d. suinteresuoti asmenys UAB „Formpakas“ ir P. P. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bendrovė dėl verslo nesėkmės tapo nemoki 2013 m., tačiau 2014 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartimi UAB „Formpakas“ paskolino BUAB „Formateka“ 34 754,40 Eur, o 2015 m. balandžio 2 d. paskolos sutartimi – 24 054,60 Eur. Jeigu, bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, akcininkas būtų turėjęs tikslą išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ar paslėpti bendrovės lėšas ar turtą, jis per susijusį asmenį UAB „Formpakas“ nebūtų teikęs 58 809 Eur paskolos finansiškai nestabiliai bendrovei. Akcininkas P. P. per susijusį asmenį UAB „Formpakas“ skolino bendrovei lėšas tam, kad jos padėtis pagerėtų, bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais. 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta BUAB „Formateka“ valdyto sandėlio pirkimo – pardavimo sutartis, toliau leidžiant UAB „Formateka“ naudotis perleistu turtu neatlygintinai savo gamybinei veiklai, kuri nebuvo nutraukta iki pat bankroto bylos iškėlimo, taip taupant nekilnojamojo turto mokestį, žemės nuomos mokestį bei elektros sąnaudas (jas perkeliant pastato įgijėjui). Be to, iš gautos 110 000 Eur kainos už sandėlį, dalis lėšų buvo pervesta padengti įsiskolinimams darbo užmokesčiui (39 124,14 Eur), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (1 428,41 Eur), už prekes ir paslaugas (3 713,32 Eur), A. L. (6 900 Eur). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Formateka“ ieškinį dėl šios pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, civilinėje byloje Nr. 2-887-601/2018 pasisakė, kad šiuo turto perleidimu nebuvo pažeisti kreditorių interesai. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. UAB „Formpakas“ papildomai finansavo bendrovės veiklą investuodama 32 308,77 Eur. P. P. ir UAB „Formpakas“ veiksmai neabejotinai įrodo, kad nebuvo siekiama bloginti bendrovės finansinės padėties ar išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Akcininkas, siekdamas tęsti bendrovės veiklą, savo lėšomis mokėjo darbo užmokestį BUAB „Formateka“ darbuotojams, dengė įsiskolinimus mokesčių administratoriui, pagrindiniams kreditoriams (AB „Aksa“ kaip elektros energijos tiekėjai, kuriai atjungus elektrą gamybos veikla taptų neįmanoma). Veiksmais, pažeidusiais įstatyme įtvirtintą atsiskaitymų eilę, apeliantas siekė ne apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į BUAB „Formateka“ turtą, bet tęsti bendrovės veiklą ir mažinti jos įsipareigojimus svarbiausiems kreditoriams: sumokėti darbo užmokestį, už tiekiamą elektrą, padengti įsipareigojimus mokesčių administratoriui. Todėl bendrovės vadovo atlikti neteisėti veiksmai galėtų būti teisinis pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti įstatymuose nustatytais atvejais, tačiau nesuponuoja pagrindo konstatuoti ĮBĮ reglamentuojamo tyčinio bankroto.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

20.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tikrina tą neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuri yra apskųsta proceso įstatymų nustatyta tvarka pagal apelianto skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytus šalių teisinius ir faktinius argumentus.

21.       Pažymėtina, kad priėmus šioje byloje skundžiamą Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį atskiruosius skundus dėl jos padavė tiek suinteresuoti asmenys P. P. ir UAB „Formpakas“, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada dėl BUAB „Formateka“ tyčinio bankroto, tiek atsakovė BUAB „Formateka“, kuri nesutiko tik su kai kuriomis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies nuostatomis. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi abu atskirieji skundai buvo atmesti. Kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties pateikė tik suinteresuoti asmenys P. P. ir UAB „Formpakas“, taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalis, kuria buvo atmestas BUAB „Formateka“ atskirasis skundas, nebuvo kasacijos objektu.

22.       Byla apeliacinės instancijos teismui kasacinio teismo buvo grąžinta iš naujo spręsti BUAB „Formateka“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Nors kasacinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad panaikinama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis (kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl tyčinio bankroto), o ne jos dalis, kasacinio teismo nutartyje, atsižvelgiant į kasacijos ribas, nėra jokių nuorodų, įpareigojančių apeliacinės instancijos teismą iš naujo spręsti ir dėl BUAB „Formateka“ atskirojo skundo argumentų, kurie, kaip jau minėta, susiję išimtinai su motyvuojamąja, bet ne rezoliucine, Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties dalimi. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, šios bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria BUAB „Formateka“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal suinteresuotų asmenų P. P. ir UAB „Formpakas“ atskirąjį skundą, o BUAB „Formateka“ atskirojo skundo argumentai iš naujo nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.

Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

23.       ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

24.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl tyčinio bankroto, ne kartą yra pažymėjęs, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 26 punktas). Kitaip tariant, net ir nustačius neteisėtus buvusių įmonės vadovų veiksmus, kuriais, be kita ko, galėjo būti padaryta žala įmonei ar jos kreditoriams (t. y. įmonės vadovų civilinę atsakomybę galimai lemiančius veiksmus), ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama spręsti ir dėl jų vadovautos įmonės tyčinio bankroto. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto turi būti vertinama aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad, nepaisydamas jau 2013 m. atsiradusio nemokumo, atsakovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė toliau dirbo nuostolingai, nebuvo pateikta įrodymų, kad būtų buvęs šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, nors bendrovės nuosavas kapitalas jau pagal 2013 m. balanso duomenis buvo neigiamas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Tuo tarpu kasacinis teismas, grąžindamas šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, akcentavo, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto). Kitais atvejais toks pažeidimas vertintinas kaip savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), tačiau ne tyčinio bankroto požymis (kasacinio teismo nutarties 23, 24 punktai). Taigi, bendrovės valdymo organams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, tyčinį bankrotą galima konstatuoti tik nustačius sąmoningus ir kryptingus valdymo organų veiksmus, kuriais tyčia bloginama jau nemokios bendrovės turtinė padėtis, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tuo tarpu nepakankamas bendrovės valdymo organų apdairumas ir rūpestingumas, kaip jau minėta, gali lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, tačiau savaime nereiškia tyčinio bankroto.

26.       Atsakovė BUAB „Formateka“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. G., apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir toliau akcentuoja išaugusius bendrovės nuostolius 2013–2015 metais, taip pat tai, kad nemokios bendrovės veiklos tęsimas bendrovei ir jos kreditoriams buvo nenaudingas, o bendrovės valdymo organai nevykdė imperatyvių ABĮ įtvirtintų pareigų, t. y. tas aplinkybes, kurios kasacinio teismo jau buvo įvertintos kaip pažeidimai, kurie patys savaime nėra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti ir kurie gali būti įvertinti kitomis teisės priemonėmis. Pažymėtina, kad pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Tuo tarpu įrodymų, jog BUAB „Formateka“ vadovas ir akcininkai sąmoningai siekė UAB „Formateka“ nemokumo, ar kad jie tęsė nemokios bendrovės veiklą akivaizdžiai suvokdami, jog bendrovė neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto, byloje nėra. Priešingai, iš kartu su atskiruoju skundu suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų matyti, kad, bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, bendrovės akcininkas siekė išsaugoti bendrovę: 1) UAB „Formpakas“, kurios vadovas yra P. P., investavo į atsakovės veiklą 30 856,44 Eur, tokiu būdu siekdama užtikrinti jos finansinį stabilumą bei padengti skolas kreditoriams ir tęsti bendrovės veiklą, taip pat buvo sumokėta dalis darbo užmokesčio darbuotojams; UAB „Formpakas“ sumokėjo bendrovei 16 500 Eur; bendrovės prašymu UAB „Formpakas“ 2015 m. gruodžio 22 d. sumokėjo už bendrovę 5 500 Eur UAB „Plastiksė“; UAB „Formpakas“ už bendrovę 2016 m. vasario 4 d. sumokėjo 2 500 Eur AB „Aksa“ ir kitas skolas. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Formpakas“ suteikė bendrovei paskolas, kad bendrovė turėtų apyvartinių lėšų, galėtų atsiskaityti su darbuotojais, ir elektros energijos tiekėja UAB „Aksa“. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimų nurodymai, kasos pajamų orderiai), šalių paaiškinimai. Nors nurodyti veiksmai, kaip pagrįstai pažymi atsakovė, neturėjo pakankamo teigiamo ekonominio efekto ir UAB „Formateka“ visgi nepavyko išvengti bankroto, be to, turint omenyje kelis metus besitęsiančius bendrovės veiklos sunkumus, galėtų būti vertinami ir kaip nepagrįsta komercinė rizika, sudaranti prielaidas spręsti dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, visgi tokių veiksmų atlikimas leidžia teigti, kad bendrovės akcininkas nemanė, jog bendrovės veikla nebeturi jokių perspektyvų, kadangi, kaip pagrįstai pažymi suinteresuoti asmenys, investicijos į jokių veiklos perspektyvų neturinčią bendrovę neatitiktų jokios ekonominės logikos. 

27.       Byloje taip pat nenustatyta, kad tęsiant nemokios bendrovės veiklą būtų sudaromi sandoriai ar atlikti kiti veiksmai, kuriais būtų siekiama paslėpti likusį bendrovės turtą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nors atsakovė įrodinėja, kad tęsiant nemokios bendrovės veiklą ir teikiamomis investicijomis nutolinant bankroto bylos iškėlimą buvo siekiama perimti UAB „Formateka“ nekilnojamąjį turtą, pastarasis atsakovės argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėra atsakovės nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais: atsakovė aiškiai nepaaiškina, kodėl, siekiant perleisti UAB „Formpakas“ atsakovės turimą nekilnojamojo turto objektą, buvo būtinas ilgesnis laiko tarpas, per kurį būtų reikėję papildomai finansuoti bendrovės veiklą. Kita vertus, 2015 m. rugpjūčio 13 d. sandėlio pirkimo–pardavimo sutarties prieštaravimo atsakovės kreditorių interesams nenustatė ne tik pirmosios instancijos teismas šioje byloje, bet ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-887-01/2018, atmesdamas BUAB „Formateka“ ieškinį dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nors pastarasis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nesant byloje jokių kitų įrodymų, patvirtinančių akivaizdų 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sandorio žalingumą bendrovei, su tuo susiję atsakovės argumentai apeliacinės instancijos teismo atmetami kaip nepagrįsti.

28.       Kitas pagrindas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė dėl atsakovės tyčinio bankroto, buvo nustatytas CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeidimas. Kasacinis teismas, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Be to, teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (kasacinio teismo nutarties 29 punktas).

29.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovei jau esant nemokiai 2014 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartimi UAB „Formpakas“ paskolino BUAB „Formateka“ 34 754,40 Eur ir 2015 m. balandžio 2 d. paskolos sutartimi – 24 054,60 Eur (t. 7, b. l. 9, 18). Kaip jau minėta, paskolos buvo suteiktos tam, kad bendrovė turėtų apyvartinių lėšų, galėtų atsiskaityti su darbuotojais ir elektros energijos tiekėja UAB „Aksa“, kuriai atjungus elektrą atsakovės gamybos veikla būtų tapusi itin apsunkinta ar neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, tokio pobūdžio atsiskaitymai finansinių sunkumų turinčiai bendrovei, siekiančiai nenutraukti vykdomos veiklos, buvo būtini, tuo tarpu sprendimo tęsti bendrovės veiklą nepagrįstumas, kaip jau minėta, savaime neliudija tyčinio bankroto.

30.       2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta BUAB „Formateka“ nuosavybės teise valdomo sandėlio pirkimo – pardavimo sutartis. Pardavus sandėlį, visa paskolomis suteikta 58 809 Eur suma grąžinta suinteresuotam asmeniui UAB „Formpakas“. Nors bankroto administratorius akcentuoja, kad UAB „Formateka“ vadovas ir akcininkai pardavė vertingiausią savo turtą, siekdami sugrąžinti trečios eilės kreditorei UAB „Formpakas“ paskolas, kurių grąžinimo terminai net nebuvo suėję, ir būtent šį paskolų grąžinimą pirmosios instancijos teismas traktavo esant tyčinio bankroto požymiu, tačiau, dėl toliau dėstomų motyvų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nerodo kryptingo, sąmoningo siekio išvengti atsiskaitymo su kitais faktiškai nemokios įmonės kreditoriais.

31.       Iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. pradelsti atsakovės įsipareigojimai darbuotojams buvo 88 139,93 Eur (t. 6, b. l. 90–102). 2015 m. gruodžio 31 d. pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudarė 50 764 Eur (t. 6, b. l. 90–102). Įvertinus tai, kad bendrovė tuo metu buvo faktiškai nemoki, jai stigo apyvartinių lėšų, laikytini pagrįstais suinteresuotų asmenų atskirojo skundo argumentai, kad būtent iš 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sandorio gautomis lėšomis buvo padengta 39 124,14 Eur pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, o atsakovės bankroto administratoriaus argumentai, kad po pastato pardavimo buvo atsiskaityta tik su trečios eilės kreditoriais, laikytini nepagrįstais. Iš gautos 110 000 Eur kainos (kuri nelaikytina akivaizdžiai neatitinkančia rinkos kainos) už sandėlį dalis lėšų buvo pervesta padengti įsiskolinimams darbo užmokesčiui (39 124,14 Eur), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (1 428,41 Eur), už prekes ir paslaugas (3 713,32 Eur), A. L. (6 900 Eur) (t. 6, b. l. 173–175). Nurodyti atsiskaitymai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė, perleidusi turėtą nekilnojamąjį turtą, atsiskaitė išimtinai su viena iš kreditorių – UAB „Formpakas“, tokiu būdu atimdama kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės vadovo ir akcininkų veiksmais, pažeidusiais įstatyme įtvirtintą atsiskaitymų eilę, buvo siekiama ne apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet tęsti bendrovės veiklą: sumokėti už tiekiamą elektrą, išmokėti atlyginimus darbuotojams, sumokėti mokesčius, t. y. atsiskaityti su kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė bendrovės veikla. Grąžindama susijusiai su akcininke bendrovei paskolas, kurių terminai nesuėję, atsakovė neperleido viso turimo turto, nepalikdama galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais, bet atliko aptartus mokėjimus kitiems kreditoriams, be to, buvo šios susijusios su akcininku bendrovės papildomai finansuojama, todėl liko tikimybė, kad, bendrovei tęsiant veiklą, su kitais kreditoriais bus atsiskaityta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyti veiksmai rodo bendrovės valdymo organų siekį (tegu galiausiai nepasiteisinusį ir nepakankamai apdairų) gaivinti bendrovės veiklą ir ją išsaugoti, todėl neatitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, atsižvelgiant į šios nutarties 28 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinimus. 

32.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės bankrotą tyčiniu, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, dėl tyčinio atsakovės bankroto sprendė ĮBĮ įtvirtintus tyčinio bankroto požymius vertindamas atsietai nuo tyčinio bankroto apibrėžimo, nenustatė visų klausimui dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu sprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Remiantis šioje nutartyje nurodytais pagrindais ir išvadomis, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byloje priimtinas naujas procesinis sprendimas, kuriuo pareiškimas dėl UAB „Formpakas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį.

34.       Atmetus bankroto administratoriaus prašymą pripažinti BUAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu ir atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Suinteresuotas asmuo A. L. patyrė 150 Eur išlaidų už prisidėjimo prie kasacinio skundo parengimą ir surašymą. Atmetus prašymą pripažinti BUAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu, šios išlaidos priteistinos iš BUAB „Formateka“ bankrotui administruoti skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

36.       Nors suinteresuotieji asmenys UAB „Formpakas“ ir P. P. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98, 178 straipsniai).

37.       Kasacinis teismas turėjo 13,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus prašymą pripažinti BUAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš BUAB „Formateka“ bankrotui administruoti skirtų lėšų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“ bankroto administratoriaus S. G. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Priteisti suinteresuoto asmens A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Formateka“ (juridinio asmens kodas 133769683) bankrotui administruoti skirtų lėšų 150 (šimtą penkiasdešimt) Eur prisidėjimo prie kasacinio skundo parengimo ir surašymo išlaidų.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Formateka“ (juridinio asmens kodas 133769683) bankrotui administruoti skirtų lėšų 13,43 Eur (trylika eurų 43 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėja                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė