LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Motvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo M. R. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. R. turtą (butą). Šia nutartimi taip pat tenkintas nukentėjusiojo E. S. prašymas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą ir išduoti E. S. vykdomojo rašto pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, dublikatą.
Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir gynėjo skundu,
n u s t a t ė :
1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant dirbti arba mokytis; pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba mokytis; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba mokytis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. R. galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant dirbti arba mokytis. Iš M. R. nukentėjusiojo E. S. naudai priteista 30 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šiuo nuosprendžiu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į M. R. turtą – 43,34 kv. m bendro ploto butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27 100 Lt, pratęstas (paliktas galioti) iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio įvykdymo. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. Ž., tačiau nagrinėjant M. R. gynėjo skundą dėl jo nepasisakoma.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendis pakeistas: M. R. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistajam M. R. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. R. paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį dirbti arba mokytis. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. R. turtą – 43,34 kv. m bendro ploto butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27 100 Lt, paliktas galioti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio įvykdymo.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. patvarkymu įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendis perduotas vykdyti (t. 13, b. l. 108).
4. Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 19 d. gautas nuteistojo M. R. prašymas dėl baudžiamojoje byloje taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo į jo turtą, panaikinimo. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiajam E. S. 2014 m. gegužės 26 d. buvo išsiųstas vykdomasis raštas, kuris per penkerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo taip ir nebuvo pateiktas vykdyti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tai, kad vykdomojo rašto pateikimo terminas suėjo 2019 m. gegužės 19 d., nuteistojo nuomone, vykdomasis raštas nebegali būti pateiktas vykdyti. Todėl iki šiol taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo turtą turi būti panaikintas (t. 13, b. l. 138).
5. 2019 m. spalio 15 d., susipažinęs su nuteistojo M. R. prašymu, nukentėjusysis E. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą. Tokį savo prašymą nukentėjusysis motyvavo tuo, kad nuteistajam M. R. priklausančio turto areštas vis dar reikalingas, kol neįvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio atlyginimo. Nuteistasis savo veiksmais padarytos žalos iki šiol neatlygino ir, sulaukęs, kada pasibaigs terminas vykdomajam dokumentui pateikti, nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl arešto į jo turtą panaikinimo. Nukentėjusysis prašo atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti, nes vykdomasis dokumentas jam nebuvo įteiktas ir tai apribojo jo galimybes laiku pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybėmis kreiptis į antstolį dėl žalos išieškojimo.
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo M. R. prašymo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo nekilnojamajam turtui netenkino, tačiau patenkino nukentėjusiojo E. S. prašymą: atnaujino vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą ir nutarė išduoti E. S. vykdomojo rašto pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, dublikatą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad iš tiesų CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo terminas yra praleistas, tačiau šis terminas buvo praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių. Nukentėjusiojo prašyme nurodytos aplinkybės dėl kurių jis negavo vykdomojo rašto patvirtina, kad vykdomasis dokumentas E. S. buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini), Kretinga (t, 13, b. l. 118), kuriame jis negyveno ir neturi su šia vieta jokių ryšių. E. S. priklauso pastatas adresu: (duomenys neskelbtini), Kretinga, jo įmonė vykdo veiklą adresu: (duomenys neskelbtini), Kretinga, o deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Palanga (t. 13, b. l. 157–163). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti civilinio ieškiniui užtikrinti taikytiną laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nuteistojo M. R. turtą.
7. Nuteistojo M. R. gynėjas advokatas V. Rutavičius skunde prašo Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) palikti nenagrinėta nukentėjusiojo E. S. prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti, išaiškinant nukentėjusiajam teisę su tokiu prašymu kreiptis civilinio proceso tvarka į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus bei nustatant terminą tokiai teisei įgyvendinti; ir 2) nuteistojo prašymo dėl nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo ir nukentėjusio prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo nagrinėjime padaryti pertrauką iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl praleisto termino pateikti vykdomąjį raštą vykdymui arba pasibaigs teismo nustatytas terminas kreiptis su tokiu prašymu į apylinkės teismą, o šių klausimų nagrinėjimą perduoti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nagrinėti nukentėjusiojo prašymą dėl praleisto termino pateikti vykdomąjį raštą vykdymui, nukentėjusiojo abu prašymus atmesti, o nuteistojo prašymą patenkinti ir panaikinti jam taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
7.1. Nurodo, teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109, 113, 361 straipsnių ir 362 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesprendžia su civilinio ieškinio vykdymu susijusių klausimų. BPK 361 straipsnio nuostatos suteikia teismui pašalinti nuosprendžio vykdymo metu kylančius neaiškumus ir abejones, nurodyti konkretūs klausimai, dėl kurių teismas turi teisę priimti sprendimus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių neaiškumų ar abejonių dėl nuosprendžio dalies, susijusios su civilinio ieškinio vykdymu, nes įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatyta konkreti pinigų suma, kuri yra priteista nukentėjusiajam iš nuteistojo. Taip pat nuosprendyje nėra jokių netikslumų, klaidų ar kitų aplinkybių, kurias teismas turėtų pašalinti po nuosprendžio priėmimo. Pagal BPK 362 straipsnio 3 dalį, klausimus dėl turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Taigi nuosprendį priėmęs teismas gali išspręsti tik tokius klausimus dėl turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, kurie atsiranda iki vykdomojo rašto išdavimo (pavyzdžiui, išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą, jei nevykdoma sutartis dėl žalos atlyginimo; kokių priemonių imtis, jei nevykdomi teismo įpareigojimai dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo; nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo išaiškinimo; papildomo vykdomojo rašto ar vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir pan.), nes nuo vykdomojo rašto išdavimo prasideda vykdymo procesas, kurį reglamentuoja CPK nuostatos.
7.2. Gynėjas atkreipia dėmesį į CPK 587 straipsnio 1 punkto nuostatas, kurios numato, kad vykdomasis raštas, išduotas teismo nuosprendžio pagrindu, yra vykdomasis dokumentas. Vykdomieji raštai išduodami CPK 646 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat ir pagal nuosprendžius. CPK 608 straipsnyje nurodyta, kad praleisto termino pateikti vykdomąjį raštą vykdyti atnaujinimo klausimas sprendžiamas CPK 576-578 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl akivaizdu, kad praleisto termino atnaujinimo klausimas yra ne nuosprendį priėmusio teismo kompetencijos ribose, o to apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje turi būti pateiktas vykdyti minėtas vykdomasis raštas, kompetencijos ribose. Nuosprendį priėmęs teismas tėra kompetentingas spręsti klausimus dėl vykdomųjų raštų ir jų dublikatų išdavimo, tačiau sutinkamai su CPK 646 straipsnio 6 dalimi ir 649 straipsnio 3 dalimi, šie dokumentai gali būti išduodami tik jei nėra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas jo pateikimo vykdyti terminas arba jis yra atnaujintas pagal CPK 608 straipsnį.
7.3. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, gynėjos teigimu, apygardos teismas neturėjo teisęs spręsti klausimo dėl praleisto termino vykdomajam raštui pateikti vykdymui atnaujinimo. Teismas privalėjo išaiškinti nukentėjusiajam teisę kreiptis dėl tokio termino atnaujinimo CPK nustatyta tvarka į apylinkės teismą. Dėl tų pačių priežasčių teismas neturėjo teisės nuspręsti išduoti vykdomojo rašto dublikatą, nes terminas jam pateikti yra praleistas ir neatnaujintas įstatymų nustatyta tvarka. Apygardos teismas privalėjo nukentėjusiojo prašymą dėl praleisto termino pateikti vykdomąjį raštą vykdymui atnaujinimo palikti nenagrinėtu, o prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo nagrinėjime padaryti pertrauką iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl praleisto termino pateikti vykdomąjį raštą vykdymui arba pasibaigs teismo nustatytas terminas kreiptis su tokiu prašymu į apylinkės teismą. Dėl tų pačių priežasčių teismas neturėjo teisės atmesti nuteistojo prašymo dėl nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo.
7.4. Gynėjo teigimu, nėra pagrindo atnaujinti terminą, pateikti vykdomąją raštą vykdymui. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik dėl priežasčių, kurias teismas gali pripažinti svarbiomis. Svarbiomis aplinkybėmis laikomos tos aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios. Apygardos teismas vadovavosi prielaidomis ir svarbia termino praleidimo aplinkybe laikė tai, kad nukentėjusysis negavo vykdomojo rašto, išduoto teismo iniciatyva be jo prašymo. Tačiau siųstas laiškas su vykdomuoju raštu nebuvo teismui sugražintas kaip neįteiktas. Nors CPK 646 straipsnio 1 dalis ir numato, kad dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui vykdomasis raštas išduodamas ir be išieškotojo prašymo, tačiau tai negali pateisinti išieškotojo elgesio, kai jis daugiau kaip penkerius metus net nebando jo gauti. Nukentėjusysis, negavęs iš teismo vykdomojo rašto, per visą jo pateikimo terminą nė karto nesikreipė dėl jo išdavimo, o ir prašymą dėl tokio termino atnaujinimo pateikė tik po to, kai į teismą kreipėsi nuteistasis. Kadangi nuosprendis įsiteisėjo 2014-05-19, vykdomojo rašto pateikimo terminas suėjo 2019-05-19. CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdomasis raštas gali būti pateiktas vykdyti per penkerius metus po sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju termino praleidimą sąlygojo ne tai, kad nukentėjusysis galimai negavo vykdomojo rašto po teismo išsiuntimo jam iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokie nukentėjusiojo veiksmai, tiksliau neveikimas, negali būti pripažintas svarbia termino praleidimo priežastimi. Pagal LAT praktiką paties asmens nesinaudojimas savo teisėmis, nesirūpinimas savo reikalais, kai dėl to praleidžiami terminai, nelaikomi svarbiomis priežastimis ir nesudaro pagrindo termino atnaujinimui. Kita vertus, nukentėjusysis puikiai žinojo ir suprato vykdomojo rašto gavimo ir pateikimo vykdymui tvarką bei susitarimo dėl žalos atlyginimo nesilaikymo pasekmes.
7.5. Gynėjo teigimu, A. S. yra nukentėjusiojo motina, kuri buvo procese apklausta kaip liudytoja, todėl negali atstovauti savo sūnaus kaip advokatė. Vadovaujantis BPK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas pats turėjo neleisti jai dalyvauti kaip atstovei ir ją nušalinti, tačiau to nepadarė.
8. Nuteistojo M. R. gynėjo advokato V. Rutavičiaus skundas atmetamas.
9. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pagrįstai netenkino nuteistojo M. R. prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. R. turtą (butą), suėjus ieškinio pateikimo vykdyti senaties terminui. Šia nutartimi taip pat pagrįstai tenkintas nukentėjusiojo E. S. prašymas atnaujinti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą ir išduoti E. S. vykdomojo rašto pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, dublikatą.
9.1. BPK 335 straipsnyje numatyta, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. BPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jis nėra apskųstas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. CPK 588 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
9.2. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, kuriuo nukentėjusiojo E. S. naudai iš nuteistojo M. R. priteista 30 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendis, kuriuo iš nuteistojo M. R. nukentėjusiajam E. S. buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas, buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. gegužės 19 d. paskelbus nuosprendį. Taigi nuo šios datos skaičiuojamas CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti terminas. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad terminas, per kurį nukentėjusysis gali pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, šiuo metu yra pasibaigęs.
9.3. Vadovaujantis CPK 608 straipsnio nuostatomis, išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas – tai yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, svarbūs šalių lygiateisiškumo bei dėl nevykdymo kylančių pasekmių proporcingumo principai, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.
9.4. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai žemesnės instancijos teismas atnaujino praleistą terminą vykdomiesiems raštams pateikti vykdyti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendis buvo pateiktas vykdyti 2014 m. gegužės 26 d. tą pačią dieną nukentėjusiajam E. S. buvo išsiųstas vykdomasis raštas dėl jam priteisto ieškinio turtinei žalai atlyginti (t. 13, b. l. 108–110, 114). Taigi, šiuo atveju nukentėjusiajam terminas vykdomajam raštui pateikti suėjo 2019 m. gegužės 26 d.
9.5. Nukentėjusysis savo prašyme atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus žemesnės instancijos teismui nurodė, kad šio dokumento vykdymui nepateikė, nes jo negavo iš teismo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jo gyvenamosios vietos ir darbovietės buveinės buvimo, konstatavo, kad vykdomasis procesas laiku nebuvo pradėtas ne dėl nukentėjusiojo apsisprendimo ar valios nulemtų aplinkybių, o dėl to, kad vykdomasis raštas jam nebuvo įteiktas. Pažymėtina tai, kad visi teismo dokumentai nukentėjusiajam E. S. buvo siunčiami jo paties 2012-01-31 prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Kretinga (t. 9, b. l. 130). Nukentėjusysis E. S. nedalyvavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbime, tačiau pagal bylos duomenis nuosprendis nukentėjusiajam nebuvo siunčiamas (t. 12, b. l. 146, 177–180). Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka baudžiamoji byla išnagrinėta taip pat be nukentėjusiojo E. S. dalyvavimo, tačiau, kaip matyti iš teismo pranešimų ir lydraščių, apie einamuosius klausimus ir priimtus sprendimus nukentėjusysis buvo informuojamas, siunčiant teismo dokumentus teismui žinomos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kretinga. Byloje negauta duomenų, jog nukentėjusiajam šie dokumentai nebuvo įteikti (t. 13, b. l. 32–35, 57, 71). Taip pat matyti, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo vykdomasis raštas nukentėjusiajam buvo išsiųstas tuo pačiu adresu (t. 13, b. l. 114). Taigi, šios aplinkybės iš esmės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis buvo informuotas apie proceso eigą ir reikalavimo atsiradimo galimybę.
9.6. Kita vertus, negalima neatsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis neigia žinojęs apie tokią galimybę. E. S. teigimu, jokių dokumentų jis negavo, nes gyveno kitu adresu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra galimybės paneigti tokius nukentėjusiojo argumentus, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos nematyti, kokiu būdu (registruotu paštu ar ne) teismo dokumentai buvo siunčiami nukentėjusiajam, kam jie buvo įteikti ar kur palikti. Šios išvados nepaneigia nuteistojo gynėjo akcentuojama nukentėjusiojo tinkamai neįgyvendinta pareiga domėtis procesu ir būti aktyviam, siekiant savo teisių užtikrinimo.
9.7. Nagrinėjamu atveju matyti, kad vykdomasis raštas išduotas baudžiamojoje byloje, kurioje M. R. nuteistas, be kita ko, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo E. S. priklausančių, kurioje nukentėjusiajam E. S. priteistas pakankamai didelis turtinės žalos dydis – 30 000 Lt. Nuteistasis E. R. per penkerius metus po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo žalos net nepradėjo atlyginti.
9.8. Nuteistojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad per įstatymo nustatytą terminą nukentėjusysis nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbiu laikytinas ne pats nesikreipimo faktas, o tai, kad nukentėjusysis iš tiesų galėjo nežinoti apie tokio termino skaičiavimo ypatumus ir vykdomojo rašto išdavimo pasekmes, nes jis nedalyvavo bylos nagrinėjime nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ir teismo posėdyje, teismui skelbiant apkaltinamąjį nuosprendį.
9.9. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien formaliu pagrindu atmetus nukentėjusiojo prašymą dėl termino atnaujinimo, iš esmės būtų pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai bei kaltas, be kita ko, dėl sunkaus nusikaltimo padarymo asmuo išvengtų savo pareigos atlyginti padarytą žalą. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas nelaiko nukentėjusiojo veiksmų nesąžiningais, nes jis siekia gauti jam priteistą žalos atlyginimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad minėtas terminas buvo praleistas ne itin ženkliai (5 mėnesius), nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas pagrįstai nukentėjusiajam E. S. atnaujino praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendį ir nutarė išduoti vykdomojo dokumento dublikatą.
9.10. Atsakant į gynėjo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 576-578 straipsnių nuostatas, nes pagal jose nustatytą tvarką nukentėjusysis dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdymui termino atnaujinimo turi teisę kreiptis į apylinkės teismą, o ne į bylą išnagrinėjusį apygardos teismą, pažymėtina, jog minėtą nukentėjusiojo prašymą Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą, nuostatomis, kartu su nuteistojo prašymu dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo į nuteistojo turtą panaikinimo. BPK 361 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Nagrinėjamu atveju minėti du klausimai iš esmės buvo susiję, todėl teismas pagrįstai juos nagrinėjo kartu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nepaisant to, kad CPK nustato kitą terminų atnaujinimo tvarką, tai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
9.11. Kiti gynėjo motyvai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
9.12. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo M. R. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Ernesta Montvidienė