Baudžiamoji byla Nr. 1S-133-870/2020

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49753-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų byloje asmenų E. V., A. V. ir J. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria pratęstas 3 (trims) mėnesiams laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo E. M. turtą – pinigus,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-462/2020 E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį (3 veikos); 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą; 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; 25 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus,187 straipsnio 2 dalį. Tai yra E. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio Šiaulių mieste organizavo neteisėtą informacijos rinkimą apie privatų gyvenimą; veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino sunkiai sutrikdyti sveikatą; veikdamas organizuota grupe pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės svetimą turtą, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą; veikdamas organizuota grupe padėjo suklastoti ir realizavo žinomai suklastotą tikrą asmens dokumentą – pasą; veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti; veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti ir sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

2.       Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. birželio 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius ir pareikštą civilinį ieškinį, laikinai apribota E. M. nuosavybės teisė į 2018 m. lapkričio 5 d. atliktos asmens kratos metu surastus ir paimtus pinigus – 4 500 Eur, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą E. M. turtui – 4 500 Eur.

3.       Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. birželio 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, taip pat buvo laikinai apribota E. M. nuosavybės teisė į 2019 m. balandžio 15 d. sutuoktinei I. M. nuosavybės teise priklausančiame bute atliktos kratos metu surastus ir paimtus pinigus – 30 030 Eur, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą E. M. turtui – 30 030 Eur.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė, kad E. M. yra kaltinamas padaręs 8 (aštuonias) tyčines veikas, tarp kurių 3 (trys) nusikalstamos veikos yra labai sunkūs nusikaltimai, baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnyje numatytas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas.

II. Skundo argumentai

5.       Skunde suinteresuoti asmenys E. V., A. V. ir J. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir panaikinti nuosavybės teisės apribojimą jiems priklausančioms piniginėms lėšoms bei gražinti 2019 m. balandžio 15 d. kratos metu paimtus pinigus.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad 2019 m. balandžio 15 d. jų bute atliktos kratos metu buvo paimti 30 030 Eur, nors jie nėra nei įtariamieji, nei kaltinamieji, nei pagal įstatymus materialiai atsakingi už E. M. veiksmus. Pažymi, kad kratos metu paimti pinigai yra E. V. santaupos bei individualiai veiklai vykdyti skirti pinigai. E. V. pajamų deklaracijos aiškiai pavirtina jos pajamas, taip pat ir už parduotą automobilį gautus 2 700 Eur. Be to, V. V. dirba Didžiojoje Britanijoje, todėl dukros G. V. išlaikymui per 2018 metus sumokėjo apie 10 000 Eur grynais pinigais, ši suma buvo išgryninta iš V. V. asmeninės banko sąskaitos. Taip pat skunde nurodoma, kad ant kratos metu paimto voko Nr. 4 yra užrašyta „atvežė G.“, jame buvo sudėti 9 000 Eur. Šiuos pinigus E. V. anūkė G. parvežė iš A. V. ir J. V. pasaugoti, nes tuo metu pareiškėjai gydėsi ir iškilo būtinybė juos pasaugoti. Taip pat kituose vokuose buvę gumyte surišti pinigai – viso 15 000 Eur yra A. V. ir J. V. gyvenimo santaupos, skirtos sveikatos priežiūrai, būtiniausių poreikių tenkinimui, kurios buvo saugomos seife pas E. V.. Per kratą paėmus šiuos pinigus, senyvo amžiaus A. V. ir J. V., esant ekstremaliai situacijai valstybėje, liko be santaupų, nebegali nusipirkti reikiamų medikamentų, atlikti gydymo procedūrų.

5.2.                      Taip pat skunde teigiama, kad dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino E. V. negali vykdyti jokios veiklos ir negauna pajamų, o visos santaupos buvo paimtos kratos metu. Pareiškėjų teigimu, dėl šios situacijos jie patiria žalą, yra persekiojami tiek jie, tiek dukra ir anūkė I. M., kuriai pareikšti kaltinimai nepasitvirtino. Be to, neaišku, kokiu būdu prokuratūra nustatė paimtų pinigų kilmę, t. y., kad I. M. pervestos piniginės lėšos į artimųjų šeimos narių banko sąskaitas ir yra kratos metu paimti pinigai. Tokios išvados grindžiamos prielaidomis, kad kratos metu paimti pinigai yra E. M. asmeniniai pinigai. Skunde pažymima, kad I. M. artimiesiems pervesti nebuvo išgryninti, o nuosavybės teisė apribota į 30 030 Eur sumą.

6.       Proceso dalyviai atsiliepimų į skundą nepateikė.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

E. V., A. V. ir J. V. skundas atmestinas.

7.       Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų kitų procesinės prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Šios priemonės paskirtis – užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi įstatymo leidėjas nustatė, kad ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

8.       Skunde E. V., A. V. ir J. V. ginčija laikino nuosavybės teisės apribojimo į jų gyvenamojoje vietoje kratos metu rastus ir paimtus pinigus taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde nurodoma, kad jie nėra ir negali būti subjektais, kuriems gali būti taikoma ši procesinė prievartos priemonė, nes jie neatitinka BPK 151 straipsnyje numatytų kriterijų. Aukštesnysis teismas šį pareiškėjų skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – gali būti paskirta ne tik kaltinamajam, bet ir asmeniui, kuris turi galimai nusikalstamu būdu įgytą turtą. Klaipėdos apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje pareiškėjų dukters ir anūkės I. M. sutuoktinis E. M. kaltinamas padaręs aštuonias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių trys nusikalstamos veikos yra labai sunkūs nusikaltimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų (kitų organizuotos grupės narių S. T., R. R. parodymai, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką, apžiūrų, veiksmų, neatskleidžiant tapatybės atlikimo protokolai bei kiti kaltinamajame akte esantys duomenys), suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau nagrinėjant skundą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas.

9.       Byloje yra pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys, taip pat byloje penki asmenys yra pripažinti nukentėjusiais (A. M., A. K., H. P., E. P. ir M. Ž.), turinčiais teisę reikšti civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

10.       Bylos duomenimis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo rastas ir paimtas E. M. sutuoktinei – I. M. (pareiškėjų dukrai ir anūkei) nuosavybės teise priklausančiame bute, kuri yra ir pareiškėjų gyvenamoji vieta (t. 40, b. l. 17–19). Tačiau skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo nagrinėjantis teismas nepasisako dėl pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su pinigų, į kuriuos laikinai apribota nuosavybės teisė, priklausymu asmeniškai jiems, t. y. asmenims, kurie nagrinėjamoje byloje neturi jokio procesinio statuso. Šioje proceso stadijoje rastų pinigų priklausomybės klausimas nesprendžiamas, o skunde pareiškėjų nurodomos pinigų gavimo aplinkybės teismo neįtikina, priešingai, byloje esantys duomenys juos paneigia. Iš byloje esančio 2019 m. gegužės 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2019 m. kovo 28 d. pareiškėja E. V. tariasi su savo dukra I. M. E. M. pinigų suskaičiavimo, kitame pokalbyje E. V. nurodo, kad pinigų yra „35 577“, vėlesnių pokalbių metu aptarinėja gynybines versijas dėl kratos metu paimtų pinigų susigrąžinimo, baiminasi dėl to, kad bus aptikti ir pinigai, pervesti į kitų giminaičių sąskaitas. Šiame protokole užfiksuoti duomenys sutampa su byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose bei kratos protokole nurodyta informacija apie iš kaltinamojo E. M. banko sąskaitos galimai I. M. atliktus pavedimus laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. sausio 11 d. į artimų giminaičių (motinos E. V., sesers G. V. ir jos draugo, tėvo V. V., dėdės A. V. ir jo sugyventinės bei kitų) banko sąskaitas nurodant įvairias paskirtis, o po to pinigai buvo bankomatuose išgryninti. Šiuo metu negalima daryti vienareikšmės išvados, jog piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautos teisėtu būdu ar, kad šios piniginės lėšos apskritai priklauso ne kaltinamajam. Kaip jau minėta, šios aplinkybės bus patvirtintos arba paneigtos, tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą.

11.       Nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamajam E. M. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti rastomis piniginėmis lėšomis – šiuo metu kokiu nors būdu tiesiogiai suvaržo pareiškėjų E. V., A. V. ir J. V. teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Įvertinus kaltinamojo E. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kiekį, pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas bei jo mastas negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeistas. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius.

12.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pratęsęs laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti suinteresuotų byloje asmenų E. V., A. V. ir J. V. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                          Virginija Liudvinavičienė